2022-03-23 Nr. BB-2081-1-05-2-00142-2018-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-1446/2022

Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00142-2018-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties ir išteisintojo A. P. baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė prašo panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2, 4, 5 dalių, 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 dalies, 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto, 6 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, kurie sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė prieštaraujančiais A. P. ir I. E. parodymais, nepagrįstai įrodymais pripažino 2015-05-05 ir 2015-09-11 dokumentų bei turto perdavimo aktus; kartu su kitais įrodymais nevertino įrodymų, patvirtinančių, kad V. J. ir S. V. paskyrimo bendrovės „A“ direktoriais metu A. P. sudarė sutartis bendrovės naudai; rėmėsi teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame nebuvo užrašyti reikšmingi duomenys; patikrino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojų parodymus, tačiau jų nevertino; neišdėstė motyvuotų išvadų dėl A. P. kaltės padarius BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką; motyvuotai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl A. P., I. E. (P.), S. V. parodymų vertinimo, suklastotų dokumentų panaudojimo, padarė priešingas išvadas, t. y. kad 2015-05-05 ir 2015-09-11 dokumentų bei turto perdavimo aktai yra tikri ir kad A. P. nežinojo apie jų netikrumą.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniu skundu nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei tuo pagrindu priimtu sprendimu išteisinti kaltinamąjį A. P. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų patikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumą pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą, nes netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų apklausiant liudytojus ir vertinant jų parodymus, nesiėmė pakankamų veiksmų išsamiai išnagrinėti bylą, pašalinti prieštaravimus liudytojų parodymuose, netenkino prašymo papildomai apklausti nurodomus liudytojus, tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus.

Pažymėtina, kad kasacinio skundo teiginiai, kuriais savaip interpretuojami įrodymai ir pateikiamas subjektyvus jų vertinimas, nėra apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Pagal teismų praktiką, jeigu teismas nepasisako dėl apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, nenurodo motyvų, kodėl skundas atmetamas, tai pažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimus ir yra laikoma, kad skundas tinkamai neišnagrinėtas. Šiuo atveju nors kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo apeliacinį skundą, tačiau pagrįstų teisinių argumentų dėl neišnagrinėtų esminių apeliacinio skundo argumentų nenurodo. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, teismas dar kartą pasisakė dėl teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, taip pat ir dėl paties apeliacinės instancijos teismo ištirtų liudytojų parodymų vertinimo, išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl išteisinamasis nuosprendis laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Kasaciniame skunde nurodyti argumentai neduoda pakankamo pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas savo sprendimą, padarė esminių BPK pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių reikėtų naikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti su Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Sigutės Borščienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas