c7be3a7b-e6de-481d-849f-24399cac3a82 · Vilniaus apygardos teismas

Civ                                                                                                     Civilinė byla Nr. 2A-513-619/2015                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12386-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6.1; 78.2.1; 121.13; 121.14; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Vido Stankevičiaus,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo I. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Y. (Y.) B. ieÅ¡kinį atsakovui I. (I.) L. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir santuokos metu Lietuvos Respublikoje įgyto turto padalinimo, valstybės institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė IeÅ¡kovė Y.

B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 4000 Lt sÅ«nui, 3000 Lt – dukrai, iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2011-08-09, iki vaikų pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 48000 iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09; 36000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09; 4200 Lt iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei vienkartine suma už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-03-10, vėliau patikslino reikalavimÄ â€“ nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, t.y. kai nedirbo ir negavo jokių pajamų; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priteisti po ½ dalį atsakovo vardu laikomų lėšų bankuose, ieÅ¡kovei priteisti ½ dalį automobilio vertės arba ½ dalį lizingui sumokėtų piniginių lėšų kompensacijÄ , jei įsipareigojimai pagal lizingo sutartį nėra įvykdyti, vėliau reikalavimo dėl lėšų padalinimo atsisakė, nes atsakovo sÄ skaitose lėšų nėra.

Ieškovė pažymėjo, jog automobilio vertė yra 35000 Lt, todėl prašė pusės vertės kompensacijos, t.y. 17500 Lt. Ieškovė nurodė, kad šalys susituokė 2005-04-30 Kijeve. Santuoka buvo nutraukta 2011-06-09 Kijevo miesto, Podolės rajono teismo sprendimu, kuriuo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Kijevo teismo sprendimu nebuvo išspręsti vaikų išlaikymo ir santuokoje įgyto turto padalinimo klausimai. Ieškovė su vaikais gyvena Ukrainoje, vieno mėnesio sūnaus išlaikymo išlaidos sudaro 5 813 Lt, dukters – 4 317 Lt.

Atsakovas gyvena ir dirba Estijoje, Taline, yra aukščiausios klasifikacijos specialistas, savo tikrÄ sias pajamas slepia, turėtų uždirbti apie 30 000 Lt per mėnesį, nes gyvendamas su ieÅ¡kove gaudavo 9 500 EUR per mėnesį atlyginimÄ , yra pajėgus teikti vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ , nuo 2011 m. sausio mėn. vengia teikti vaikams iÅ¡laikymÄ .Atsakovas I. L. atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti jam visas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas nurodė, kad po santuokos sudarymo faktiÅ¡kai vienas iÅ¡laikė visÄ Å¡eimÄ , nuo 2010 m. birželio mėn. santykiams paÅ¡lijus, atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendro bÅ«sto, tačiau ir toliau teikė iÅ¡laikymÄ vaikams.

Atsakovas mano, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos vaikų išlaikymui akivaizdžiai per didelės, be to, ne visos pagrįstais įrodymais, t.y. ieškovė nepagrindė rašytiniais įrodymais vaikų lankomų būrelių kainų, vaikų atostogų ir sanatorinių išlaidų. Atsakovas nesutiko su ieškovės pozicija, jog vaikai turi specialių poreikių. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su išlaikymo vaikams įsiskolinimu. Nurodė, kad Ukrainos teisės aktų nustatytas vaiko vieno mėnesio minimalus pragyvenimo lygis sudaro apie 270 Lt. 2010 m. atsakovas vaikų išlaikymui pervedė 7500 EUR, 2011 m.

– 2000 EUR, iÅ¡ viso 9500 EUR, pagal Ukrainos įstatymų nustatytÄ minimalų vaikų iÅ¡laikymo dydį Å¡ių lėšų turėjo pakakti vaikų iÅ¡laikymui iki 2015 m. Taip pat nesutiko ir su ieÅ¡kovės reikalavimu priteisti jai iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , nes ieÅ¡kovė turėjo darbÄ , kuriame gaudavo 1 521,20 Lt darbo užmokestį, bei nekilnojamojo turto, todėl galėjo dirbti ir pati save iÅ¡laikyti, nepateikė teismui įrodymų apie laikinÄ darbingumo netekimÄ . Atsakovas pagal 2006-12-11 finansinio lizingo sutartį su AB „SEB lizingu“ naudojosi automobiliu Kia Sorento, kuris iÅ¡mokėjus jo vertę turėjo tapti atsakovo nuosavybe.

Tačiau dėl pablogėjusios finansinės padėties jis nebegalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų lizingo davėjui ir automobilio nuosavybės teise neįgijo, dalį įsipareigojimų vykdė asmeninėmis lėšomis, tretiesiems asmenims, kaip nurodo ieÅ¡kovė, automobilio neperleido. IeÅ¡kovei kompensacija už atsakovo sumokėtas lizingo įmokas nepriteistina, nes dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia sudaromas turto balansas, iÅ¡ bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi bÅ«ti sumokamos (priteisiamos) iÅ¡ Å¡io turto mokėtinos skolos, jeigu, paaiÅ¡kėja, kad bendro turto liko, Å¡is turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad jis dar iÅ¡laiko dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, atsakovo tėvai iÅ¡ jų senatvės pensijos nepragyvena (567,49 Lt ir 643,02 Lt), atsakovas kiekvienam iÅ¡ tėvų teikia 600 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. Atsakovas iÅ¡laiko bedarbį brolį, skirdamas jam po 200 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atsakovas nurodė, jog sutinka kiekvienam iÅ¡ vaikų teikti 600 Lt iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-10-06 iÅ¡vadoje nurodė, kad iÅ¡vados pateikti negali, nes Å¡alys Vilniuje negyvena.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. L. po 1770 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai S. M. L. po 1600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011-08-09 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. L. 12 960 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai S. M. L. 11 600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; nustatė, kad iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje; priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. ieÅ¡kovei Y. B. 4200 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. ieÅ¡kovei Y. B. 14 656 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ ; priteisė iÅ¡ atsakovo I.

L. ieÅ¡kovei Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje, 900 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Y. B. atsakovui I. L. 1 484,70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovo I. L. valstybės naudai 1950 Lt žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Y. B., gim. 1971-10-12 Ukrainoje, LR valstybės naudai 440 Lt žyminio mokesčio. Teismas įvertinęs bylos duomenis konstatavo, jog ieÅ¡kovės nurodytos vieno mėnesio Å¡alių vaikų iÅ¡laidos, sÅ«naus iÅ¡laikymo iÅ¡laidos - 5 813 Lt, dukters – 4 317 Lt, yra per didelės ir perteklinės. Teismas, vadovaudamasis LR įstatymais ir teismine praktika, pragyvenimo lygiu ir vaikų iÅ¡laikymo iÅ¡laidų standartais, nustatė Å¡alių nepilnamečių vaikų vieno mėnesio poreikius litais, sÅ«nui – 2 720 Lt; dukrai – 2 450 Lt bei įvertinęs nustatytus Å¡alių vaikų poreikius (2720 Lt ir 2450 Lt), atsižvelgęs į tėvų turtinės padėties proporcingumo principÄ , aplinkybę, kad atsakovas prie vaikų auklėjimo niekaip neprisideda, o ieÅ¡kovė yra priversta samdyti auklę, aplinkybę, kad atsakovas savo tikrųjų pajamų teismui neatskleidė, aplinkybę, kad atsakovas teikė prioritetÄ kitų Å¡eimos narių iÅ¡laikymui (tėvams, broliui, sugyventinei), o ne savo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui, iÅ¡ atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisė 65 proc. nuo jiems reikalingos teismo nustatytos sumos iÅ¡laikymÄ . SÅ«naus iÅ¡laikymui iÅ¡ atsakovo teismas priteisė po 1770 Lt, dukros iÅ¡laikymui po 1600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos - 2011-08-09 iki vaikų pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Teismas nustatė, kad atsakovas Å¡eimai jokio iÅ¡laikymo neteikė nuo 2011-01-01, ieÅ¡kovė dirbti pradėjo 2011-09-01, todėl reikalavimÄ dėl 4200 Lt iÅ¡laikymo priteisimo ieÅ¡kovei tenkino (CK 3.72 str.) ir priteisė 4200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ už laikotarpį nuo 2011-0101 iki 2011-08-31. IeÅ¡kovei teismas taip pat priteisė pusę nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-06-09 atsakovo lizingo bendrovei sumokėtos sumos, (2443 Ltx12/2), viso 14656 Lt kompensacijÄ . Kadangi atsakovas mokėjimo grafikų nepateikė, teismas kompensacijÄ apskaičiavo pagal lizingo sutartyje nustatytÄ Ä¯mokų vidurį po 2 443 Lt per mėnesį bendrų Å¡eimos pajamų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atsakovas I. L. pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-10 sprendimÄ pakeisti ir iÅ¡dėstyti tokia tvarka: priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013-12-01 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai S. M.

L. po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2013-12-01 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; nustatyti, kad iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina Y. B.; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 2 981,83 Lt kompensacijÄ už automobilį Kia Sorento 2,5 CRDI VGT, 2006 m. gamybos; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsakovas nurodė, jog pirmosios instancijos priteistos iÅ¡laikymo sumos nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui yra laikytinos labai didelėmis pagal Lietuvos realijas, kuomet vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2012 metais buvo 2 232 Lt. Pagal LAT praktikÄ priteistinas iÅ¡laikymas turi bÅ«ti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes dėl realių vaiko poreikių ir tėvų materialinių galimybių. Priteisiant iÅ¡laikymÄ , kuris virÅ¡ija realius vaiko poreikius, pažeidžiamas LR CK 3.119 str.

Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena Ukrainos Respublikoje, todėl vaikams skirtinas išlaikymo dydis turėjo būti nustatomas pagal Ukrainos Respublikoje esantį pragyvenimo lygį. Ukrainoje pragyvenimo lygis yra ženkliai žemesnis, skiriasi elektros energijos, šildymo kainos. Vaikų maitinimo kainos ikimokyklinio švietimo įstaigose Kijevo mieste ir Vilniaus mieste skiriasi beveik du kartus. Atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad M. L. dailės būrelio išlaidoms turi būti skirta 130 Lt per mėnesį.

Pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, būrelio kaina mėnesiui sudaro 86,55 Lt. Atsakovas taip pat nesutiko, kad jo sūnus turi specialių poreikių dėl taikvondo užsiėmimų ir kalbų mokymosi. Taip pat pažymėjo, kad vaikų lankomame darželyje pagal ugdymo programas yra numatyti fizinio lavinimo užsiėmimai, anglų kalbos pamokėlės, choreografija. Atsakovas nesutiko ir su 2400 Lt suma per metus vaikų atostogoms, mano, jog ši suma yra visiškai nepagrįsta. Taip pat atsakovas nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista suma – 1800 Lt per metus (150 Lt per mėnesį) sveikatos išlaidoms.

Pažymi, kad vaikai neturi specialių poreikių dėl sveikatos, nėra nurodyta, jog jie sirgtų lėtinėmis ligomis. Iš pateiktų išrašų matyti, kad vaikai dažniausiai sirgo viršutinėmis kvėpavimo ir peršalimo ligomis, todėl šios ligos nėra laikytinos specialiaisiais poreikiais. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, jog ieškovei būtina samdyti auklę vaikų priežiūrai. Atsakovas pažymėjo, kad Kijevo mieste minimali vaikui reikalinga išlaikymo suma sudaro 280 Lt, papildomas sumas teismas gali priteisti tik esant objektyviems įrodymams dėl vaikų specialiųjų poreikių.

Atsižvelgiant į tai, atsakovas sutinka kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį skirto po 600 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas į bylÄ yra pateikęs duomenis apie savo turtinę padėtį, dokumentus apie pajamas gautas 2009-2011 m. laikotarpyje, darbo sutartis, raÅ¡tus apie darbo sutarčių nutraukimÄ , pateikta 2012-11-22 darbo sutartis patvirtina, jog visos atsakovo pajamos sudaro 1000 EUR per mėnesį, pateikti dokumentai, kad darbdavys už bÅ«sto nuomÄ nemokėjo. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė visapusiÅ¡kų duomenų apie gaunamas pajamas nėra pateikusi.

Atsakovas taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista iÅ¡laikymo įsiskolinimo vaikams suma. Pažymėtina, kad vaikų iÅ¡laikymui laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2011-01-08 yra sumokėjęs 14 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad teismas negalėjo iÅ¡ jo priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , kadangi jis vaikų iÅ¡laikymui skyrė pakankamai pinigų. Atsakovas taip pat nesutiko ir su iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimu ieÅ¡kovei už laikotarpį nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo, kuomet ieÅ¡kovė nedirbo, tačiau atsakovas neteikė jai iÅ¡laikymo.

Ji nurodė teismui, kad vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį turėdavo iÅ¡leisti po 9000 Lt, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų, t.y. banko kortelių iÅ¡klotinių ir pan. Atsakovas taip pat nurodo, kad iki 2011 kovo 31 d. ieÅ¡kovė gaudavo vaiko paÅ¡alpÄ .Atsakovas taip pat nesutiko su pirmos instancijos teismo priteista 14 656,00 Lt dydžio kompensacija už automobilį. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti transporto priemonės rinkos vertę turto iÅ¡pirkimo dienÄ , o kompensacijos sumÄ apskaičiuoti pagal įmokų dalį sumokėtÄ iki santuokos nutraukimo iÅ¡ bendrų sutuoktinių pajamų ir po santuokos nutraukimo asmeniÅ¡kai atsakovo.

Atsakovas pateikė į bylÄ duomenis, kad automobilio vertė santuokos nutraukimo momentu sudarė 2000,00 Eur. Jis yra įmokėjęs 115 900,00 Lt turto dengimo įmokų, iÅ¡ kurių po santuokos nutraukimo sumokėjo 15 834,21 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei turėtų atitekti 43,18 proc. dalinamo turto rinkos vertės, atsakovui 56,82 proc. dalinamo turto rinkos vertės. Kadangi turto iÅ¡pirkimo metu turto rinkos vertė buvo apie 2000 Eur, todėl ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydis turėtų sudaryti 863,60 Eur.

                     IeÅ¡kovė Y. B. atsiliepimu prašė 2013-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir atsakovo I. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė nesutinka su atsakovo pozicija dėl tariamai žemų elektros energijos paslaugų ir maitinimo kainų Ukrainos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Pažymėjo, jog nepilnamečių vaikų priežiÅ«rai auklės paslaugos yra neiÅ¡vengiamai reikalingos, be to ieÅ¡kinyje nurodytos auklės paslaugų kainos yra netgi per mažos.

Vienai auginančiai vaikus mamai auklė reikalinga, kad esant reikalui, nuvestų ir pasiimtų vaikus į/iÅ¡ darželio, mokyklÄ , savaitgaliais, ieÅ¡kovei susirgus, iÅ¡vykus į pasitaikančias komandiruotes, vasaros sezono metu, kada du mėnesius visiÅ¡kai neveikia darželis. IeÅ¡kovė nesutinka su apelianto požiÅ«riu, kuris neigia bÅ«tinybę lavinti vaikus, lankyti įvairius užsiėmus, bÅ«relius, sekcijas. LAT praktikoje pažymima, jog vaikui atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iais.

Nurodė, jog atsakovas yra labai aukÅ¡tos profesinės kvalifikacijos pilotas, be dviejų tipų lėktuvų piloto licencijos, atsakovas yra ir pilotas-egzaminatorius, turintis patį aukščiausiÄ rangÄ kokį tik galima pasiekti aviacijos srityje, todėl apelianto pateikti duomenys, jog jo pajamos sudaro tik 1000 EUR neatitinka tikrosios atsakovo turtinės padėties. IeÅ¡kovė nurodė, jog augindama antrÄ jį vaikÄ â€“ dukterį S. M. negavo jokių papildomų iÅ¡mokų, iÅ¡skyrus valstybės paramÄ , todėl mano, kad jai pagrįstai priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovė pagrįstai prašė teismo priteisti jai kompensacijÄ už atsakovo vardu lizingo bÅ«du mokėtas įmokas, Å¡alims santuokos metu iÅ¡perkant automobilį Kia Sorento. IeÅ¡kovė sutinka su teismo sprendimu Å¡ioje ginčo dalyje, kuriuo jai priteista kompensacija už laikotarpį, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ iki santuokos nutraukimo t.y. nuo 2010 m. birželio mėn. iki 2011-06-09, kai ieÅ¡kovė su vaikais automobiliu nesinaudojo ir negalėjo naudotis.              Vilniaus apygardos teisme 2014-10-08 buvo gauti ieÅ¡kovės Y.

B. paaiÅ¡kinimai bei nauji įrodymai. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu politinė ir ekonominė situacija Ukrainoje yra stipriai pasikeitusi, įvyko žymi nacionalinės valiutos devalvacija, atitinkamai iÅ¡augo ir importinių prekių kainos, iÅ¡augo energijos kainos, nuolatos brangsta ir vietinės prekės. Visos Å¡ios aplinkybės stipriai įtakoja ieÅ¡kovės bei jos vaikų vartojimo krepÅ¡elį. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas sÄ moningai slepia savo pajamas, nes be samdomo piloto jis dar yra ir egzaminatorius, įtrauktas į atvirus egzaminatorių sÄ raÅ¡us Islandijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, PrancÅ«zijoje, Airijoje.

IeÅ¡kovė nurodė, kad vieno vaiko mokymasis + maitinimas per mėnesį sudaro 1500 hrn. SÅ«nus dar lanko dailę, dukra dėl lėšų stygiaus to daryti negali. Pažymėjo, kad sÅ«nui yra diagnozuotas Å¡irdies mitralinio vožtuvo prolapsas, todėl plaukimas jam yra rekomenduojamas gydytojų. Å iuo metu sÅ«nus mokosi anglų ir vokiečių kalbų, nuo 2015 metų planuoja mokytis ir trečiÄ kalbÄ . Duktė pradės mokytis kalbų, jeigu atsiras finansinių galimybių. Vaikai nori mokytis muzikos, tačiau namuose nėra vietos pianinui, todėl teks samdytis mokytojÄ .

Dukra nuo 2013 metų lanko šokius ir šia veikla planuoja užsiimti dar ilgai. Siekdama patenkinti vaikų interesus, ieškovė nuolat samdo trenerius įvairiems vaikų užsiėmimams. Ieškovė mano, kad vasaros poilsis vaikams yra būtinas, todėl ir jos prašomos išlaidos jam taip pat yra pagrįstos. Ieškovė nurodė, kad 2014-2015 metais medicininės išlaidos vaikams sudarė 1174,00 Eur. Taip pat pažymėjo, kad auklė jos vaikams yra būtina, nes vaikai negali būti paliekami vieni namuose.             Atsakovas I.

L. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus raÅ¡tu bei pateiktus naujus įrodymus. Atsakovas nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus, praÅ¡o kiekvienam vaikui priteisti iÅ¡laikymÄ po 600 Lt, o likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentu, kad bendras pragyvenimo lygis Vilniuje ir Kijeve beveik nesiskiria. Pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų naujausių buto komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimo sÄ skaitų matyti, jog vidutiniÅ¡kai ieÅ¡kovė už bÅ«sto komunalines paslaugas moka apie 155,66 Lt per mėnesį.

Tai įrodo, kad mokesčiai Kijeve yra žymiai mažesni nei Vilniuje. IeÅ¡kovė nurodė, kad dėl pasikeitusios ekonominės situacijos Ukrainoje, stipriai pabrango mokesčiai, tačiau tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsakovas taip pat nemano, jog pagrįstos iÅ¡laidos vaikų atostogoms yra 3 175,51 Eur, kai tuo metu vaikai pusantro mėnesio leido su aukle. Tokios atostogos teismo turėtų bÅ«ti vertinamos kaip prabangos poilsis, o ne tenkinantis bÅ«tinus vaiko poreikius. Atsakovas nurodo, kad vienintelės pagrįstos iÅ¡laidos yra kvitai iÅ¡ vaikų darželio „Podillia“, kur už sÅ«naus lankymÄ kas mėnesį moka 215,64 Lt, o dukters 197,67 Lt.

IÅ¡ teismui atsakovės pateiktų čekių sunku nustatyti, už kurį laikotarpį čekyje nurodytos sumos buvo sumokėtos už vaikų baseinÄ bei anglų kalbos pamokas. Nors ieÅ¡kovė minėjo, kad sÅ«nus lankė taikvondo treniruotes, kurios kainavo 100 Lt, jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės atliktus mokėjimus byloje nėra. Atsakovas pažymėjo, kad vaikų iÅ¡laikymo dydis nustatomas pagal vaikų poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį. Atsakovo uždarbis Å¡iuo metu yra 1000 Eur per mėnesį, o ieÅ¡kovės 1265,06 Eur.

Nors ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas sÄ moningai slepia savo pajamas, atsakovas nurodo, kad jis Å¡iuo metu sukÅ«rė kitÄ Å¡eimÄ , nori daugiau laiko praleisti namuose, todėl mažiau dirba. Minimali vaikui iÅ¡laikyti reikalinga suma Kijeve sudaro 280 Lt, o visas kitas iÅ¡laidas reikia įrodyti, taip pat turi atspindėti realius vaiko poreikius. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau Å¡i byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį ir perdavė bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacine tvarka. Kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdžio dienÄ priėmęs iÅ¡ ieÅ¡kovės naujus įrodymus ir jais grindęs didelę dalį motyvų, kuriais buvo atmestas atsakovo apeliacinis skundas, pažeidė Å¡alių rungimosi principÄ (CPK 12 str.), taip pat buvo suvaržyta atsakovo procesinė teisė teikti paaiÅ¡kinimus bylos klausimais (CPK 42 straipsnio 1 d.), bei paaiÅ¡kinimus dėl raÅ¡ytinių įrodymų.

Kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas bylÄ turėtų iÅ¡spręsti Å¡ių įrodymų priimtinumo klausimÄ , o nusprendęs juos pridėti prie bylos – sudaryti atsakovui arba jo atstovui galimybę su jais tinkamai susipažinti ir pareikÅ¡ti dėl jų savo nuomonę. Nagrinėjant apeliacinį skundÄ , atsižvelgtina į kasacinio teismo nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės naujai pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismui priėmimo ir jų vertinimo.

Dėl naujai pateiktų įrodymų priėmimoLietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis.

Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktÄ , turi bÅ«ti siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Kadangi ieÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, susijusius su nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo klausimais, teismas Å¡ių įrodymų priėmimo klausimÄ nagrinėjo iÅ¡imtinai paisydamas nepilnamečių vaikų interesų. LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui.

Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame LR CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai bÅ«na:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir paaiÅ¡kėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Å ias iÅ¡imtines sÄ lygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Å ioje nagrinėjamoje byloje yra ginami nepilnamečių vaikų interesai, sprendžiamas klausimas dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė Vilniaus apygardos teismui 2013-09-30 pateikė naujus įrodymus, kurių priėmimo klausimas po bylos iÅ¡nagrinėjimo kasaciniame teisme ir grÄ Å¾inus bylÄ apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, buvo iÅ¡spręstas teisėjo rezoliucija, juos prijungus prie bylos.

Paskyrus bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka, 2014-10-08 Vilniaus apygardos teisme buvo gauti papildomi ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai bei pridėti nauji įrodymai, susiję su vaikų iÅ¡laikymo klausimu. IeÅ¡kovė pateikė įrodymus apie patiriamas iÅ¡laidas vaikų iÅ¡laikymui, t.y. nurodė, kiek kainuoja vaikų drabužiai, maitinimas, lavinimas, laisvalaikio pramogos ir pan., nurodė, kad vaikams augant stipriai didėja ir patiriamos iÅ¡laidos jų iÅ¡laikymui, be to, nurodė, kad Ukrainoje, kur Å¡iuo metu gyvena ieÅ¡kovė su vaikais, yra didelė infliacija, pabrango daugelis produktų.

Pateikti įrodymai yra svarbÅ«s, siekiant teismui iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokie vaikų bÅ«tinieji ir specialÅ«s poreikiai, kokio dydžio iÅ¡laikymas jiems yra bÅ«tinas. Be to, ieÅ¡kovė objektyviai ne visus įrodymus galėjo pateikti pirmos instancijos teismui, kadangi augant vaikams, keičiasi ir jų poreikiai, todėl atsirado ir nauji, Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kadangi Å¡iuos įrodymus ieÅ¡kovė pateikė tik apeliacinės instancijos teisme, Vilniaus apygardos teismas jų priėmimo klausimÄ iÅ¡sprendė 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi.

Kadangi ieÅ¡kovė papildomus įrodymus pateikė 2014-10-08, t.y. prieÅ¡ pat teismo posėdį, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Å¡alių rungimosi principÄ , įpareigojo atsakovÄ pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės papildomai pateiktus įrodymus. Atsakovui susipažinus su ieÅ¡kovės naujai pateiktais įrodymais ir pateikus į juos savo atsikirtimus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ių naujų įrodymų priėmimas nepažeidžia Å¡alių rungimosi principo (CPK 12 str.).

Dėl iÅ¡laikymo vaikams dydžio ir formosLietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė suteikti savo vaikams gyvenimo sÄ lygas, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymui iÅ¡laikymÄ priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v.

D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ nurodyta, kad tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaikÄ , tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjimo procese ir neatleidžia jo nuo Å¡ios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003-12-10 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-1176/2003), tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-03-15 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiui vaikui yra bÅ«tinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas.

Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigÄ materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V.

S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Tokios pozicijos laikėsi ir atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad sutinka kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti skirti po 600 Lt (173,77 Eur) kiekvienam vaikui per mėnesį. Tačiau teisėjų kolegija su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Pirmiausia, šis Lietuvos Respublikos teismų praktikos nustatytas kriterijus yra taikomas tuomet, kai tiek nepilnamečiai vaikai, tiek jų tėvai gyvena Lietuvoje. Nagrinėjamoje byloje ieškovė su vaikais gyvena Kijeve, atsakovo gyvenamoji vieta yra Estijoje, todėl vaikų poreikių piniginis ekvivalentas turi būti nustatomas pagal Ukrainoje esantį pragyvenimo lygį.

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, iÅ¡laikymo dydis negali bÅ«ti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (iÅ¡augo) vaiko poreikiai, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad visapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti įvertinama ir tai, jog iÅ¡laikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis bÅ«tinas sÄ lygas. IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė įrodymus, pagrindžiančius vaikų bÅ«tinuosius ir specialiuosius poreikius, t.y. vaikai lanko mokyklÄ â€“ darželį „Podillia“, kurioje atitinkamai per mėnesį už vaiko maitinimÄ ir ugdymÄ atitinkamai reikia mokėti 283 Lt (t. IV, b.l.74-85). Taip pat ieÅ¡kovė teismui pateikė čekius, kiek iÅ¡leidžia vaikų rÅ«bams, avalynei, mokyklinėms vaikų reikmėms (t.

IV, b.l. 127-134). IeÅ¡kovė pateikė teismui komunalinių ir kitų paslaugų apmokėjimo sÄ skaitas, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovė vidutiniÅ¡kai už 53,8 kv.m. ploto bÅ«sto namų ir aplinkos teritorijos priežiÅ«rÄ , Å¡alto vandens tiekimÄ , Å¡ildymÄ , moka apie 180,00 Lt per mėnesį. Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡iuos įrodymus, konstatuoja, kad pagrįstomis laikytinos iÅ¡laidos vaikų gyvenamajam bÅ«stui iÅ¡laikyti, maistui, mokyklai – darželiui, drabužiams bei avalynei.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovės argumentu, kad vaikai turi specialių poreikių, kadangi jie dažnai serga ir vien išlaidos jų medicininėms reikmėms per metus sudaro 1174,00 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog kuris nors iš vaikų sirgtų lėtine liga, kurios gydymui nuolat būtų reikalingi specialūs vaistai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikai dažniausiai sirgo viršutinių kvėpavimų bei peršalimo ligomis, jiems gydyti buvo vartojami įprastiniai pagal simptomus naudojami vaistai.

Pagal byloje esančias gydytojų pažymas (t. 1, b.l. 190-191) abiems vaikams rekomenduojami bendri grÅ«dinimo metodai, vasarÄ iÅ¡vykti už Kijevo ribų. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad medicininės iÅ¡laidos neturi bÅ«ti vaikams didinamos pagal specialius poreikius, kadangi byloje toks poreikis nenustatytas, o ieÅ¡kovės nurodytos iÅ¡laidos gydymui yra neadekvačiai didelės. Todėl įvertinusi byloje visus surinktus įrodymus ir Å¡alių argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad visoms bÅ«tinosioms vaikų iÅ¡laidoms (bÅ«stui, maistui, mokslams, drabužiams, avalynei, medicininėms iÅ¡laidoms) patenkinti priteistina 400 Eur dydžio suma kas mėnesį kiekvienam vaikui.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad daug iÅ¡laidų patiriama dėl vaikų papildomo lavinimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams. Berniukas lanko dailę (85 Lt per mėnesį), baseinÄ (431,28 Lt per mėnesį), anglų, vokiečių kalbų mokymus (895,50 Lt), nuo 2015 metų planuoja pradėti mokytis trečios užsienio kalbos. IÅ¡ ieÅ¡kovės 2014-10-07 pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad mergaitė taip pat lanko baseinÄ (431,28 Lt per mėnesį), užsiima Å¡okiais, jeigu bus finansinės galimybės taip pat pradės mokytis užsienio kalbų.

Ieškovė taip pat nurodė, kad norint nustatyti vaikų polinkius ir gabumus, kovojant su vaikų psichologiniais kompleksais ir tenkinant žinių troškimo poreikį, ieškovė nuolatos samdo įvairius trenerius skirtingiems užsiėmimams. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai lanko daug užsiėmimų, nuolat lavinami jų gabumai, todėl teisėjų kolegija išlaidas vaikų papildomam ugdymui laiko pagrįstomis. Tačiau pažymi, kad augant vaikams, keičiasi ir lankomi būreliai, jų užsiėmimų kainos, todėl konkrečios sumos priteisimas už konkretų būrelį neatitiktų protingumo kriterijų.

Kiekvienam vaikui bÅ«dingi individualÅ«s dvasiniai, psichologiniai, kultÅ«riniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiekvieno vaiko asmeninių gabumų ugdymui bei lavinimui turėtų bÅ«ti skiriama vidutiniÅ¡kai 150 Eur suma per mėnesį, tokios iÅ¡laidos laikytinos protingomis ir įrodytomis.

Nors ieÅ¡kovė sÅ«naus poreikiams lavinti prašė priteisti didesnę sumÄ , kolegija nurodo, kad vaikų poreikiai iÅ¡ esmės yra vienodi, todėl skiriama suma tų poreikių lavinimui neturėtų bÅ«ti diferencijuojama. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutiko su ieÅ¡kovės nurodytomis iÅ¡laidomis, kurias ji laiko bÅ«tinomis vaikų vasaros poilsiui ir auklei. Kolegija pažymi, kad nustatant priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ tėvų, nevykdančių arba netinkamai vykdančių iÅ¡ įstatymo kylančiÄ pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus iki vaikai (vaikas) sulaukia pilnametystės, iÅ¡laikymo dydis turi tenkinti bÅ«tinas vaikų vystymosi sÄ lygas ir jų tiesiogiai nesietinas su tais dydžiais, kurie buvo skiriami tėvų, kai jie Å¡ias pareigas vykdė tinkamai, t. y. teismas turi nustatyti tokį iÅ¡laikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečių vaikų poreikių, kurie teismų praktikoje apibÅ«dinami ne tik kaip bendrieji, bet ir individualÅ«s, atspindintys konkretaus vaiko vystymosi ir ugdymo specifikÄ bei tarnaujantys Å¡iems tikslams, proporcingumo.

Kita vertus, vaikų prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaikų išlaikymo dydžių jų didinimo linkme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvui, kad ieškovės nurodytos 3175,51 Eur išlaidos, skiriamos vaikų poilsiui yra perteklinės, todėl ir šioje dalyje skiriama suma yra mažintina iki 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iÅ¡laikymo teikėjo nerÅ«pestingu, nesÄ Å¾iningu elgesiu. Be to, visos abejonės dėl tikrosios tėvų turtinės padėties turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vaiko naudai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis, Å¡iuo metu jos gaunamos pajamos yra didesnės negu atsakovo, tačiau sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovas nepateikė teismui visų tikrųjų pajamų, nes iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2005-04-30 iki 2012-01-20 gaudavo žymiai didesnes pajamas negu Å¡iuo metu (banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as t.

II, b.l. 252-307). Be to, atsakovas yra sveikas, darbingas vyras, yra licenzijuotas pilotas bei egzaminatorius, todėl turintis visas galimybes pagal profesijÄ užsitikrinti didesnes pajamas ir teikti vaikams reikalingÄ iÅ¡laikymÄ . Atsakovo argumentas, kad jis dar turi iÅ¡laikyti savo tėvus ir pilnametę dukterį iÅ¡ pirmosios santuokos nėra laikytinas svarbiu, kadangi nepilnamečių vaikų interesai turi bÅ«ti tenkinami pirmiausia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas nustatė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 700 Eur suma per mėnesį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes bei tėvų turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas nenukrypsta nuo CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo ir priteisia iÅ¡ atsakovo kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui po 350 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos, t.y. 2011-09-07 iki vaikų pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), priteistÄ sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

Pažymėtina, kad CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pakeisti priteisto iÅ¡laikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieÅ¡kinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas, priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis. Å iÄ nuostatÄ sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo dydis taip pat gali bÅ«ti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams.

Todėl pasikeitus aplinkybėms, ieÅ¡kovė galės kreiptis į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo.CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad iÅ¡laikymas neteikiamas visiÅ¡kai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iÅ¡ dalies, t. y. netenkinant visų bÅ«tinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobÅ«džio, todėl nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi bÅ«ti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti 48 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ sÅ«nui nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09. 36 000 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ dukrai nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 ir nuo 2011-01-01 iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos 2011-08-09. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡eimos santykiai paÅ¡lijo ir atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų namų 2010 metų birželio mėnesį.

Iki tol atsakovas gyveno Å¡eimoje, iÅ¡laikė nepilnamečius vaikus ir ieÅ¡kovę. Taigi, kadangi atsakovas nuo 2010 metų birželio mėnesio daugiau negyvena kartu su Å¡eima ir neteikia iÅ¡laikymo, laikytina, jog bÅ«tent nuo Å¡io momento nepilnamečiams vaikams atsirado teisė į iÅ¡laikymo priteisimÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti abiems vaikams iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2006-01-01 iki 2010-05-01 laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas tuo metu gyveno Å¡eimoje ir teikė iÅ¡laikymÄ abiems vaikams.

Be to, išlaikymo priteisimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškinys teisme priimtas 2011-09-07, todėl nuo šio momento gali būti skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, jau gyvendamas atskirai nuo šeimos, laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2011-01-08 ieškovei pervedė 15 000 Eur (byloje esantys bankų išrašai t. II, b.l. 286, 289, 290, 291, 293, 294, 297). Atsižvelgiant į tai, kad nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, iki ieškinio padavimo momento praėjo apie 14 mėnesių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo pervesta 15 000 Eur suma laikytina pakankama vaikų išlaikymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas šioje dalyje yra tenkintinas.

Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo priteistu 4200 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimu ieÅ¡kovei Y. B.. Kadangi ieÅ¡kovė pradėjo dirbti, ji prašė priteisti iÅ¡laikymÄ už periodÄ nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31, kuomet viena augino vaikus ir niekur nedirbo. Pirmos instancijos teismas tenkino šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ argumentuodamas, jog ieÅ¡kovė minėtu laikotarpiu nedirbo, o atsakovas Å¡eimai jokio iÅ¡laikymo neteikė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas yra pagrįstas.

Teisėjų kolegija su pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka ir konstatuoja, jog iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo priteistas nepagrįstai. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio. Å i teisė siejama su praÅ¡ančiojo priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio turtine padėtimi. Tokios aplinkybės kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt. gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar iÅ¡laikymo praÅ¡antis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save iÅ¡laikyti.

Taigi teisę į iÅ¡laikymÄ turi ir darbingas sutuoktinis, jeigu jo turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos jo minimaliems pragyvenimo poreikiams tenkinti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė viena augino abu vaikus, atsakovas periodu nuo 2011-01-01 iki 2011-08-31 jos asmeninių poreikių tenkinimui iÅ¡laikymo neteikė. CK 3.72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ . Tačiau teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovas vaikų iÅ¡laikymui pervedė 15 000 Eur, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė bÅ«dama darbingo amžiaus neturėjo kliūčių realizuoti teisę dirbti, vaikų priežiÅ«rÄ pavedant auklei ar leisti juos į ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ .

Kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai. Nustatyta, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, kuriame ji Å¡iuo metu gyvena su vaikais, bei ¼ dalis tėvų buto, t.y. atsakovė turi ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad iÅ¡laikymo sutuoktiniui priteisimui yra reikÅ¡mingi du aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti. Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-05-09 nutartis civilinė byla Nr. 3K-3-233/2011). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisėjų kolegijai nenustačius ieÅ¡kovei vienos iÅ¡ bÅ«tinos sÄ lygos - iÅ¡laikymo reikalingumo, pirmos instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteistas 4200 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimas laikytinas nepagrįstu ir yra naikinamas.

Dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .Atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovės naudai 14 656,00 Lt kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ (CK 3.115 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu atsakovas su UAB „SEB Lizingas“ sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120164-01 (t. I, b.l. 159-161). CK 3.119 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Tačiau bylos Å¡alims nutraukiant santuokÄ 2011-06-09, lizingo sutartis dar nebuvo pasibaigusi, todėl turtas dar nebuvo Å¡alių nuosavybė. Lizingo sutartis pilnai įvykdyta 2011 m. gruodžio 15 d. (t. II, b.l. 368). Pagal lizingo sutartį atsakovas yra įmokėjęs iÅ¡ viso 146 564,74 Lt lizingo įmokų, t.y. 115 900,00 Lt turto dengimo įmokų, 14 371,77 Lt palÅ«kanų, administracinio mokesčio – 300,01 Lt, draudimo įmokų 15936,12 Lt, delspinigių – 56,83 Lt, iÅ¡ kurių po santuokos nutraukimo, t.y. jau asmeninėmis lėšomis sumokėjo 15 834,21 Lt.

Sudarant dalijamo turto balansÄ , turi bÅ«ti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra Å¡alių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia bÅ«tinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ , turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje O.

R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009). Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo Å¡alys. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ duomenis, kad vidutiniÅ¡kai tokio automobilio kaina yra apie 10 000 Eur (t.

III, b.l. 18-19). Tuo tarpu atsakovas teismui nurodė, kad tokio paties automobilio kainos vidutiniškai svyruoja nuo 5500 Eur iki 8 500 Eur (t. III, b.l. 66-68). Abi šalys automobilio vertę grindė iš internetinių pardavimų portalų surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad šalys gali remtis internetinių portalų duomenimis apie analogiškų automobilių rinkos vertes ir teismas šiuos įrodymus turi vertinti pagal įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas CPK 185 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei tai, jog šalys neprašė teismo skirti turto vertinimo ekspertizės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio vidutinė rinkos vertė yra 8 500 Eur, kadangi šie duomenys byloje buvo pateikti vėliausiai, t.y. 2013-03-31, ir ši suma mažiausiai skiriasi nuo ieškovės nurodytos automobilio vertės. Atsakovas iš viso yra sumokėjęs 146 564,74 Lt turto dengimo įmokų, iš kurių po santuokos nutraukimo asmeninėmis lėšomis sumokėjo 15 834,21 Lt.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei turėtų atitekti 43,18 proc. dalinamo turto rinkos vertės, o atsakovui 56,82 proc. (146 564,74 Lt – 15 834,21 Lt = 130 730,53 Lt/2 = 65 365,26 Lt). Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, jog turto rinkos vertė kreipimosi dėl turto padalijimo dienai buvo 8 500 Eur, atitinkamai ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos dydis turėtų sudaryti 3 670,30 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentÄ , kad automobilio vertė yra 2 000 Eur ir tai patvirtina byloje esantis 2011-05-13 „Ulemiste Autokeskus OU“ vertinimo aktas Nr. 13052001/1 (t.

II, b.l. 39-41). IÅ¡ Å¡ių dokumentų matyti, kad tai yra tik UAB „SEB VB Lizingas“ pasiÅ«lymas, jeigu automobilis bÅ«tų keičiamas, tačiau tai neatspindi realios automobilio rinkos vertės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje.IeÅ¡kovė patyrė 2 778 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. III, b.l. 15, 151) ir turėjo sumokėti 525 Lt (150,05 Eur) žyminio mokesčio už keliamÄ turtinį reikalavimÄ , t.y. pusę automobilio vertės sumos, tačiau paduodant ieÅ¡kinį jo nesumokėjo.

Atsakovas už advokato teisines paslaugas visų instancijų teismuose patyrė 5 237,90 Lt iÅ¡laidų (t. III, b.l. 20, t. IV, b.l. 15), o žyminio mokesčio už apeliacinį ir kasacinius skundus sumokėjo 2775,20 Lt (t. III, b.l. 86, 105, t. IV, b.l. 17). IeÅ¡kovė byloje kėlė 4 savarankiÅ¡kus reikalavimus, t.y. priteisti vaikams iÅ¡laikymÄ , priteisti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ vaikams, taip pat iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ pačiai ieÅ¡kovei, bei prašė kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Ä®vertinus ieÅ¡kovės patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 1389 Lt (402,28 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atitinkamai atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 2618,95 Lt (758,50 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovo argumentas, jog ieÅ¡kovei nesumokėjus žyminio mokesčio už turtinį reikalavimÄ , teismas šį jos praÅ¡ymÄ turėjo palikti nenagrinėtÄ yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteistina 525 Lt (152,05 Eur) žyminio mokesčio.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 10 d. sprendimÄ pakeisti.             Pakeisti sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. L. (M. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011-09-07 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

             Pakeisti sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo ir priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai S. M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (trys Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2011-09-07 iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .               SprendimÄ dalyje, kuria iÅ¡ atsakovo I.

L. priteistas iÅ¡laikymo įsiskolinimas sÅ«nui M. L. – 12960 Lt, dukrai S. M. L. – 11600 Lt, ir ieÅ¡kovei Y. B. – 4200 Lt panaikinti ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmesti.              Pakeisti sprendimÄ dalyje dėl kompensacijos ieÅ¡kovei Y. B. ir priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3 670,30 Eur (tris tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų, trisdeÅ¡imt euro centų) kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

             Priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei Y. B., gim. (duomenys neskelbtini), 402,28 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Y. B., (duomenys neskelbtini), atsakovui I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), 758,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ atsakovo I. L. (I. L.), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybės naudai 152,05 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                          Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                        Rita Kisielienė                                                                                                                           Vidas Stankevičius