c7bd4cb3-70eb-4690-a936-aba87ff7ddb3 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-668-924/2020 Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00474-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. N. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-4462-445/2019 pagal pareiÅ¡kėjo V.

N. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Varėnos rajono savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas V. N. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V.

N. nuosavybės teise įgijo ir valdo Å«kinį pastatÄ 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å«kinį pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini) valdo nuo 1988 metų, jį perėmė iÅ¡ motinos D. N., kuri tuo metu dirbo Tuberkuliozinėje ligoninėje ir gavo leidimÄ naudotis ligoninės reikmėms naudotais sandėliukais. Perėmęs valdyti ir naudoti sandėliukÄ iÅ¡ motinos pareiÅ¡kėjas atliko jo remonto ir pagerinimo darbus, prisitaikė jį patogiam savo Å¡eimos poreikių tenkinimui. Vėliau perėmęs kitus sandėliukus, juos nežymiai paremontavo, kad nebėgtų per stogÄ vanduo, sandariai užsidarytų durys ir pan.

Minėtais bÅ«dais įgijęs sandėliukus (Å«kinį pastatÄ su priestatu), pareiÅ¡kėjas manė, kad jis teisėtas jų savininkas ir valdytojas. PareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio mėn. parengė naudojamos ir valdomos pastato dalies kadastrinių matavimų bylÄ ir 2018 m. rugpjūčio mėn. 12 d. gavęs iÅ¡ Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos pažymÄ apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, pastatÄ Ä¯registravo VÄ® Registrų centre kaip Å«kinį pastatÄ , taip pat ėmė domėtis, kokiu bÅ«du yra galimybė įsigyti žemės sklypÄ , kuriame yra Å«kinis pastatas.

Ūkinio pastato rytinę dalį valdo atvirai bei nepertraukiamai beveik 30 metų, vakarinę pastato dalį valdo beveik 14 metų bei per visÄ laikÄ jokių pretenzijų dėl pastato naudojimo jam nebuvo pareikÅ¡ta. 2016 m. spalio 3 d. kilus gaisrui, pareiÅ¡kėjui priklausantis Å«kinis pastatas sudegė. Po gaisro iÅ¡liko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rÅ«sys (su betonine perdanga ir mÅ«rytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys. Siekiant atstatyti sudegusius statinius, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į NŽT Varėnos skyrių, kur jam buvo atsakyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka, nepaisant, kad statiniai iÅ¡ dalies sudegė, yra leidžiama baigti formuoti sklypÄ ir lengvatinėmis sÄ lygomis jį įsigyti.

Netrukus paaiÅ¡kėjo, kad šį žemės sklypÄ Ä¯sigyti interesÄ turi A. ir K. S., kurie įsigijo greta pareiÅ¡kėjo formuojamo žemės sklypo kultÅ«ros paskirties pastatÄ (duomenys neskelbtini) bei jam priskirtÄ 2,84 aro žemės sklypÄ . Å ie asmenys visomis įmanomomis priemonėmis ir bÅ«dais siekia įsigyti žemės sklypÄ , kuriame yra ieÅ¡kovo naudojamas Å«kinis pastas, ir kreipėsi į teismÄ dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos pažymos Nr. GPR-80 pripažinimo negaliojančia.

Teismas jų ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos pažymÄ Nr. GPR-80 negaliojančia bei panaikino pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendime iÅ¡aiÅ¡kino, kad yra kitų bÅ«dų nuosavybės teisėms į šį statinį įregistruoti, todėl pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su Å¡iuo pareiÅ¡kimu dėl nuosavybė teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos Varėnos skyrius (toliau – NŽT Varėnos skyrius) prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad tik pareiÅ¡kėjui įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį visas bÅ«tinas sÄ lygas, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkinamas. PareiÅ¡kėjas V. N. NŽT Varėnos skyriui 2016-08-22 pateikė praÅ¡ymÄ dėl sklypo, esančio po Å«kiniu pastatu, suprojektavimo ir iÅ¡sipirkimo.

Kartu su praÅ¡ymu pateikė Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame buvo nurodyta, kad V. N. nuosavybės teisėmis priklauso pastatas - Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriaus vedėjo 2016-09-02 įsakymu Nr. 3VÄ®-821-(14.3.2.) V. N. buvo įraÅ¡ytas į Asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Alytaus apskrities Varėnos rajono savivaldybės Valkininkų seniÅ«nijos, Valkininkų kadastro vietovėje, sÄ raÅ¡Ä .

PareiÅ¡kėjui buvo suprojektuotas 0,11 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, Å«kinio pastato eksploatacijai. 2016 m. spalio 6 d. NŽT Varėnos skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintas minėto suprojektuoto sklypo plotas ir ribos, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, naudojimo bÅ«das, taikomos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos. NŽT Varėnos skyrius 2016 m. spalio 6 d. gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tÄ Nr. PSD-3769-(24.4.) „Dėl žemėtvarkos projekte suprojektuoto žemės sklypo“, kuriuo informavo apie 2016 m. spalio 3 d. kilusį gaisrÄ ginčo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini).

Sudegus pastatui ir toliau buvo tęsiamos sklypo formavimo procedÅ«ros. 2017 metais teismui buvo pateiktas ieÅ¡kinys dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos pažymos Nr. GPR-80, kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas įregistravo nuosavybės teises į Å«kinį pastatÄ , pripažinimo negaliojančia. Teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 pripažino negaliojančia pažymÄ Nr. GPR-80 bei panaikino pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisių įregistravimÄ Ä¯ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

NŽT Varėnos skyrius patvirtino, kad 0,11 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, projekto Nr. 632, iki Å¡iol nėra suformuotas. Sklypo formavimo procedÅ«ros galės bÅ«ti tęsiamos tik įregistravus pastatÄ - Å«kinį pastatÄ .

4. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas visais savo veiksmais siekia įgyti ne nuosavybės teisę į Å«kinį pastatÄ , bet teisę į po juo esantį žemės sklypÄ ir nuosavybės į Å«kinį pastatÄ Ä¯gijimas bÅ«tų tik teisinis pagrindas žemės sklypui formuoti. Å iuo atveju svarbiÄ prejudicinę reikÅ¡mę turi Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, nustatytos aplinkybės:

Å«kinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais; neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas atstatė ar iÅ¡ esmės rekonstravo Å«kinį pastatÄ ; nėra jokių duomenų pareiÅ¡kėjo namų Å«kio asmeninėje sÄ skaitoje apie Å«kinį pastatÄ , jo priestatus ar priklausomybę; Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos iÅ¡duota pažyma apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, kuria pareiÅ¡kėjas bandė pagrįsti savo nuosavybės teisę į Å«kinį pastatÄ , iÅ¡duota pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , todėl nesukelia teisinių pasekmių ir nepatvirtina nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Ä®siteisėjus teismo sprendimui Å¡ios aplinkybės dar kartÄ neįrodinėtinos. Sklype esantys dariniai (Å«kinis pastatas) pareiÅ¡kėjui Å¡iuo metu nuosavybės teise nepriklauso, o NŽT 2017-04-20 raÅ¡tas „Dėl statybų valstybinėje žemėje“ Nr. lSS-1079-(8.5) buvo parengtas dar prieÅ¡ 2018-10-19 teismo sprendimÄ , kuriuo buvo panaikintas pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisių į Å«kinį pastatÄ Ä¯registravimas Nekilnojamojo turto registre. Buvęs Å«kinis pastatas apskritai negali bÅ«ti laikomas statiniu, atskiri fragmentai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatytos statinio sÄ vokos, nekilnojamasis daiktas - Å«kinis pastatas Å¡iuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja.

Ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, o jame rengtų sandėliukų perdavimas naudotis taip pat nebuvo įformintas jokiais dokumentais - Å«kinis pastatas tebeliko valstybės nuosavybė, kuri negali bÅ«ti įgyjama įgyjamÄ ja senatimi.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pagal byloje surinktÄ medžiagÄ . Nurodė, kad įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. Å iuo atveju daiktas yra žuvęs (neegzistuoja), todėl juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali bÅ«ti nustatomas.

Tuo atveju jeigu teismas laikytų, kad statinio valdymo įgyjamÄ ja senatimi faktas teisme visgi gali bÅ«ti nustatomas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti statinio statybos teisėtumÄ , t. y., kad ji vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ iki jo žuvimo 2016-10-03 įvykusio gaisro metu, neteisėtos statybos rezultatas - statinys – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – VÄ® Turto bankas) prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, jų atstovui nedalyvaujant.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – VÄ® Registrų centras) prašė sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad neturi jokio teisinio suinteresuotumo Å¡ios civilinės bylos baigtimi bei teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms bei pareigoms. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. spalio 14 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo V. N. pareiÅ¡kimo netenkino.

9. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡ Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos gavo pažymÄ apie pastatų priklausomybę Nr. GPR-80, Å¡ios pažymos pagrindu 2016 m. rugpjūčio 18d. įregistravo Å«kinį pastatÄ kaip asmeninę nuosavybę VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registre tikslu įsigyti žemės sklypÄ , kuriame yra Å«kinis pastatas. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 buvo pripažinta negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. GPR-80 apie pastatų priklausomybę bei panaikintas V.

N. nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre į Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ä®siteisėjusiu 2018 m. spalio 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, jau buvo nustatytos prejudicinės aplinkybės, kad Å«kinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais bei neįrodyta, kad V. N. atstatė ar iÅ¡ esmės rekonstravo Å«kinį pastatÄ .

10. Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (atstatymu, rekonstravimu ir pan.). Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ iki jo žuvimo 2016 m. spalio 3 d. įvykusio gaisro metu, neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 19 d. Alytaus apskrities prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo valdybos Varėnos prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos Nr. 3s-3-169(8.56) bei 2017 m. sausio 18 d. antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. B-17-006 duomenys patvirtina faktÄ , kad nekilnojamas daiktas - Å«kinis pastatas Å¡iuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja.

Jei prieÅ¡ 2016 m. spalio 3 d. gaisrÄ Å«kinį pastatÄ dar bÅ«tų buvę galima laikyti statiniu, nors abejones kelia faktai, kad jame nebuvo net perdangų ir grindų (Å¡ie duomenys nurodyti pareiÅ¡kėjo pateiktoje 2016 m. liepos 20 d. nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje), tai po gaisro net negali kilti abejonių, kad atskiri fragmentai akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatytos statinio sÄ vokos, todėl juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali bÅ«ti nustatomas, nes neegzistuojančio daikto nuosavybės teise įgyti negalima.

Galėtų būti siekiama įgyti nuosavybės teisę į po gaisro likusius pamatus, jei jie tikrai priklausė ūkiniam pastatui, bet tai nėra šioje byloje nagrinėjamas reikalavimas.

11. Teismas nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybė buvo nurodžiusi, jog Å«kinis pastatas galėjo bÅ«ti pastatytas apie 1955-1956 metus, kartu su tuometine Tuberkuliozine ligonine bei buvo naudojamas Å¡ios ligoninės reikmėms, o vėliau suskirstytas į keletÄ sandėliukų. Sandėliukas, kuriuo naudojosi pareiÅ¡kėjo V. N. motina D. N., kaip ir kiti sandėliukai, nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, o jo perdavimas naudotis taip pat nebuvo įformintas kokiais nors dokumentais. Varėnos rajono savivaldybės žiniomis teisių ir pareigų perėmėja į aptariamÄ pastatÄ yra VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. VÄ® Turto bankas savo atsiliepime į pareiÅ¡kėjo V. N. pareiÅ¡kimÄ nurodęs, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi nekilnojamojo turto, nurodyto A. N. pareiÅ¡kime.

12. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad aptariamas Å«kinis pastatas tebeliko valstybės nuosavybė, kuri negali bÅ«ti įgyjama įgyjamÄ ja senatimi. Teismas pripažino, kad Å¡ioje byloje nėra įrodyta, jog V. N. teisėtai ir sÄ Å¾iningai valdė ginčo turtÄ visÄ valdymo laikÄ , buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį turtÄ , nežinojo apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti tÄ turtÄ nuosavybėn. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.

Å ioje byloje įgyjamÄ ja senatimi siekiama įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ , todėl ginčo turto V. N. valdymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu. Valstybei priklausančio Å«kinio pastato valdymas nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teisei įgyti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas V.

N. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - patenkinti V. N. praÅ¡ymÄ nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas V. N. nuosavybės teise įgijo ir valdo Å«kinį pastatÄ 111 ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjęs reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neiÅ¡sprendė byloje padarytų iÅ¡vadų ir faktų prieÅ¡taravimų, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tuo pažeisdamas CK 4.68 - 4.71 straipsnių bei CPK 183 - 185 straipsnių reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ . 13.2.

Nors VÄ® Turto bankas savo atsiliepime nurodė, kad statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jo balanse nėra, teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas siekia įteisinti šį valstybinį turtÄ - Å«kinį pastatÄ . Tačiau Å¡ie identifikaciniai numeriai, kaip ir adresas yra apelianto praÅ¡ymu suteikti jo nuosavybei, atlikus Å¡io pastato inventorizacijÄ , kÄ patvirtina ir jam iÅ¡duota nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų byla. 13.3. Teismas neįvertino aplinkybių, kad nors Varėnos rajono savivaldybė pateiktuose atsiliepimuose nurodė, jog apeliantas savo veiksmais siekia įgyti ne nuosavybės teisę į Å«kinį pastatÄ , bet teisę į po juo esantį žemės sklypÄ ir nuosavybės į Å«kinį pastatÄ Ä¯gijimas bÅ«tų tik teisinis pagrindas žemės sklypui formuoti, tačiau teismo proceso metu Varėnos rajono savivaldybė neatsakė į klausimÄ , kodėl prieÅ¡ pastato gaisrÄ jam buvo leista formuoti žemės sklypÄ , atlikti pilni projektavimo darbai, apeliantas už juos atitinkamai sumokėjo 360 eurų, buvo su Nacionalinės žemės tarnybos žinia paruoÅ¡tas projektas, ir tik baigus ruoÅ¡ti projektÄ , įvyko tyčinis padegimas ir po tyčinio pastato padegimo atsirado kiti pretendentai į šį žemės sklypÄ , kurie grasino nugriauti apelianto pastatus, o vėliau nuginčijo jam seniÅ«nijos iÅ¡duotÄ pažymÄ apie pastatų valdymÄ . 13.4.

Teismas sprendime neatsakė į klausimÄ , kam vis dėl to Å¡iuo metu priklauso likusi po gaisro pastato dalis, nors pats teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 3 d. pastatas pilnai sudegė, tačiau yra iÅ¡likęs rÅ«sys - betonuotas pagrindas. Teismo sprendime nenurodoma, kad buvo likę ir pamatai, kurie yra fiksuoti antstolio S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, t. y. sudegus daliai pastato (medinėms konstrukcijoms) liko pamatai betoninis rÅ«sys su perdanga, kurį rekonstravo apeliantas. 13.5. Teismas neįvertino apelianto pateiktų nuotraukų, kurios yra fiksuotos su data ir kuriose užfiksuoti kapitaliniai pastato atstatymo darbai, rėmėsi ankščiau nagrinėta civiline byla Nr. e2-3409-922/2018 ir teismo nuomone, patikimų liudytojų parodymais, tačiau neįvertino to, kad visi tie liudytojai yra asmenys, suinteresuoti minimu sklypu ir gali teikti subjektyviÄ informacijÄ .

Tai patvirtina ir į antstolio V. D. pateikiamÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ Ä¯terptos suklastotos kito pastato, protokolui nepriklausančios nuotraukos. Tačiau ankščiau nagrinėtoje byloje yra ir liudytojų parodymai, kad ginčo pastatus iki gaisro remontavo apeliantas. 13.6. Teismas selektyviai vertino byloje pateiktu įrodymus. Teismas nesivadovavo antstolio S. V. konstatuotų faktinių aplinkybių protokolu, kuris nėra nuginčytas ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , tačiau vadovavosi nuotraukomis, kuriose nėra pastatÄ identifikuojančių ženklų ar kitų požymių.

Tokiu bÅ«du formuojama ydinga ir prieÅ¡taringa teismų praktika. 13.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Valkininkų seniÅ«nijos Å«kinėse knygose nėra pažymėta apie apelianto turimÄ ginčo Å«kinį pastatÄ . Teismas neįvertino, kad apie Å¡iuos pastatus liudija įraÅ¡ai, padaryti sutuoktinės R. N. vardu, Å¡iuos pastatus apeliantas su Å¡eima valdė atvirai daugiau kaip deÅ¡imt metų, jais rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo kaip savo, jais naudojosi. Daikto įgijimui pagal įgyjamÄ jÄ senatį taikomas atvirumo, o ne iÅ¡vieÅ¡inimo kriterijus.

Todėl faktas, kad ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas viešame registre ir todėl valdymas negali būti laikomas viešu, būtų nepagrįstas.

14. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo tenkinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 14.1. Teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jį senatį nustatyti, nes byloje neįrodyta, jog ginčo turtas nepriklauso valstybei, taip pat neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjas teisėtai ir sÄ Å¾iningai valdė ginčo turtÄ visÄ valdymo laikÄ , nepateikti įrodymai, patvirtinantys ginčo turto sukÅ«rimo teisėtumÄ . 14.2.

Ginčo turtas pastatytas 1955 - 1956 metų laikotarpiu kartu su tuometine Tuberkuliozine ligonine bei buvo naudojamas Å¡ios ligoninės reikmėms. Å i aplinkybė buvo nustatyta 2018 m. spalio 19 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Å is draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo, ir vadinasi, pareiÅ¡kėjo ginčo turto valdymas negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu.

Ta aplinkybė, kad valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendino, t. y. nesirÅ«pino, neprižiÅ«rėjo, neregistravo savo nuosavybės teisių, kaip teisingai pažymėjo teismas, nepaneigia draudimo įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ . 14.3. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo turto sukÅ«rimo teisėtumÄ , o jų nepateikus pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jų valdymas atitinka Å¡iÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto nustatymo sÄ lygÄ .

Kaip teisingai pastebėjo teismas, nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo turto teisėtÄ statybÄ iki jo žuvimo, neteisėtos statybos rezultatas negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.

15. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 15.1. Ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas jo statybos laikotarpyje galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o jame įrengtų sandėliukų perdavimas naudotis taip pat nebuvo įteisintas jokiais dokumentais. PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių naujų dokumentų, susijusių su pastato statyba (atstatymu, rekonstravimu, ir pan.).

To nepadarė ir teikdamas apeliacinį skundÄ , todėl nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ iki jo žuvimo įvykusio gaisro metu, teismas tinkamai konstatavo, kad neteisėtos statybos rezultatas - statinys negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas ir įgyjamoji senatis negali bÅ«ti taikoma. 15.2. Ūkinis pastatas, prieÅ¡ perduodant jame esančius sandėliukus naudojimui, buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozine ligonine ir buvo jos priklausinys, t. y. kaip ir ligoninė, jos pastatymo metu bei vėliau priklausė valstybei, todėl teismas civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjÄ Å«kinio pastato statytoju ir panaikino Savivaldybės institucijos nepagrįstai iÅ¡duotÄ pažymÄ , kurios pagrindu pareiÅ¡kėjas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistravęs nuosavybės teises į Å«kinį pastatÄ . 15.3.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ . Atsižvelgiant į tai, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalies norma - imperatyvioji, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinančia teismo pareigÄ aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, todėl apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėjo argumentai, kad teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant CPK 183-185 straipsnių reikalavimus, yra nepagrįsti. 15.4.

Byloje nėra įrodyta, jog pareiÅ¡kėjas teisėtai ir sÄ Å¾iningai valdė ginčo turtÄ visÄ valdymo laikÄ , buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį turtÄ , nežinojo apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti tÄ turtÄ nuosavybėn. Valstybei priklausančio Å«kinio pastato valdymas nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių negali bÅ«ti pripažintas pagrindu taikyti įgyjamÄ jÄ senatį nuosavybės teisei įgyti. Teismas k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Ä®vertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, teismas konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

18. Apeliacijos dalykas – pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių į Å«kinį pastatÄ Ä¯gijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Dėl įrodymų priėmimo 19. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Nekilnojamo daikto (Å«kinio pastato) kadastrinių matavimų bylos (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. rugpjūčio 23 d.) kopijÄ , taip pat dvi Å«kinio pastato nuotraukas, kuriose, kaip teigia apeliantas, užfiksuota pastato bÅ«klė, buvusi prieÅ¡ gaisrÄ .

Kadangi apeliantas Å¡ių įrodymų nepraÅ¡o prijungti prie bylos, nenurodo jų pateikimo apeliacinės instancijos teismui bÅ«tinybės, apeliacinės instancijos teismas dėl jų priėmimo nesprendžia. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylos (kadastro duomenų nustatymo data – 2019 m. rugpjūčio 23 d.) kopija jau buvo pateikta pirmosios instancijos teisme, kuriÄ teismas yra priėmęs, o pateiktos nuotraukos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei patvirtinta, nei paneigia iÅ¡nagrinėto pareiÅ¡kimo reikalavimų pagrįstumo.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 20. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas V. N. 2016 m. liepos 20 d. parengė Å«kinio pastato kadastrinių matavimų bylÄ . 2016 m. rugpjūčio 12 d. iÅ¡ Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos gavo pažymÄ apie pastato priklausomybę Nr. GPR-80, kurios pagrindu 2016 m. rugpjūčio 18 d. įregistravo Å«kinį pastatÄ kaip asmeninę nuosavybę nekilnojamojo turto registre. 2016 m. spalio 3 d. kilus gaisrui, jo vardu registruotas Å«kinis pastatas sudegė.

Po gaisro, apelianto teigimu, išliko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rūsys (su betonine perdanga ir mūrytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys.

21. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018 dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«no pažymos pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisių į pastatÄ Ä¯registravimo panaikinimo, buvo pripažinta negaliojančia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniÅ«nijos 2016 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. GPR-80 apie pastatų priklausomybę bei panaikintas V. N. nuosavybės teisių įregistravimas Nekilnojamojo turto registre į Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendime buvo konstatuotos Å¡ios faktinės aplinkybės, t. y. kad Å«kinis pastatas buvo pastatytas kartu su Tuberkuliozinės ligoninės pastatais, o V. N. neįrodė, jog apie 1988 metus atstatė ar iÅ¡ esmės rekonstravo šį Å«kinį pastatÄ . Å iame sprendime taip pat nurodyta, kad Å«kinis pastatas buvo pastatytas apie 1955 - 1956 metus, kurio bÅ«klė su metais vis blogėjo, todėl jo naudotojai (kaimyninių pastatų gyventojai) jį remontuodavo, perdengiant dalį stogo, darant einamÄ jį sienų ar durų remontÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo laikyti, jog Å«kinis pastatas apskritai buvo nunykęs ir, kad buvo atliekama jo rekonstrukcija (atstatymas), atitinkamai nėra pagrindo atsakovÄ V.

N. pripažinti ūkinio pastato statytoju.

22. PareiÅ¡kėjo V. N. nepripažinus Å«kinio pastato statytoju, jis kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisių į Å«kinį pastatÄ (toliau – Å«kinis pastatas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio žymėjimas plane 1I1ž, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo. Dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du 23. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Ä®gyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrÄ jį nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ kitu.

24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktikÄ bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).

25. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ esmės atmetė Å¡iais pagrindais:

1) Å«kinis pastatas yra valstybės nuosavybė, kuri negali bÅ«ti įgyjama įgyjamÄ ja senatimi;

2) ūkinis pastatas šiuo metu yra sudegęs ir neegzistuoja, todėl neegzistuojančio daikto nuosavybės teise įgyti negalima bei juridinis faktas dėl tokio daikto valdymo nuosavybės teise negali būti nustatomas;

2) neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali bÅ«ti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas, nes byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtÄ statybÄ iki jo žuvimo 2016 m. spalio 3 d. įvykusio gaisro metu.

26. Apeliantas nurodo, kad teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepaÅ¡alino byloje nustatytų prieÅ¡taravimų. Apelianto teigimu, sudegus daliai pastato (medinėms konstrukcijoms) liko pastato pamatai (betoniniai / akmeniniai), rÅ«sys (su betonine perdanga ir mÅ«rytas plytomis) ir pastato rytinės pusės betoninis grindinys, šį Å«kinį pastatÄ jis buvo rekonstravęs (iki kilusio gaisro); valstybės balanse Å¡io turto nėra bei ji nereiÅ¡kia jokių pretenzijų į šį turtÄ . Kadangi Å¡iuos pastatus apeliantas su Å¡eima valdė atvirai daugiau kaip deÅ¡imt metų, jais rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo kaip savo, jais naudojosi, todėl, apelianto teigimu, yra visos sÄ lygos konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktÄ .

27. Å ioje byloje kilo ginčas, ar Å¡is turtas (Å«kinis pastatas) yra / nėra valstybės nuosavybė bei gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektu. CK 4.69 straipsnio 3 dalis numato imperatyvų draudimÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Dėl to nuosavybė teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti pripažįstama į daiktus, priklausančius valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo to, kad valstybė ar savivaldybė ilgÄ laikÄ nuosavybės teisės neįgyvendina, t. y. jos neregistruoja, nesirÅ«pina daiktu ar jo neprižiÅ«ri, o daiktÄ nepertraukiamai valdo privatus asmuo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo privatizuoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

Å i norma yra draudžiamoji, jos taikymas yra susijęs su vieÅ¡ojo intereso gynimu. Imperatyviosioms teisės normoms bÅ«dingas absoliutus privalomumas. Tokia skirtinga vieÅ¡Ä ja ir privačiÄ ja nuosavybe esančių daiktų savininko apsauga nuo nuosavybės teisės praradimo kitam asmeniui sÄ Å¾iningai įgijus daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdant jį visÄ Ä¯gyjamosios senaties terminÄ paaiÅ¡kinama atsižvelgiant į po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkÅ«rimo vykstančius nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų transformavimo procesus, kai nepriklausomybę atkÅ«rusi valstybė nėra tinkamai apskaičiusi savo turto ir atitinkamai nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn.

28. Nagrinėjamos bylos duomenimis, Å«kinis pastatas pastatytas apie 1955 - 1956 metus kaip valstybės nuosavybė ir naudotas Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės reikmėms. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kad valstybė, atstovaujama Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės, bÅ«tų suteikusi galimybę ligoninės darbuotojams Å¡iuo turtu naudotis bei valdyti, o vėliau, kad Å¡is turtas bÅ«tų perleistas privatiems subjektams į bylÄ nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Konstitucijos 46 str.) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams.

VieÅ¡osios nuosavybės perleidimas į privačiÄ jÄ nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu bÅ«du aiÅ¡kinant Å¡ių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačiosios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei pertvarkyti į privačiÄ jÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011).

29. Atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad apeliantas, neigdamas pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad pastatas iki Å¡iol priklauso valstybei, nurodo, kad sutinka su tuo, jog pastatas ankščiau priklausė Valkininkų tuberkuliozinei ligoninei, kuri jį naudojo savo reikmėms, tačiau vėliau Å¡io pastato atskiromis dalimis (patalpomis / sandėliukais) naudojosi kaimynystėje esančių gyvenamųjų namų gyventojai, tarp jų ir jo motina (D. N., kuri dirbo tuometinėje Tuberkuliozinėje ligoninėje), taip pat J. D. ir jo Å¡eima (sandėliuku su rÅ«siu), kurio sÅ«nus R. D. 2005 metais Å¡iÄ turto dalį perleido apeliantui, taigi, apelianto vertinimu, taip jis įgijo visÄ Å«kinį pastatÄ bei tapo teisėtu jo savininku ir valdytoju.

30. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčo Å«kinis pastatas nebuvo privati Valkininkų tuberkuliozinės ligoninės, pareiÅ¡kėjo V. N. (jo motinos) ar R. D. (iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas pirko dalį Å«kinio pastato) nuosavybė, o yra valstybės nuosavybė. Taigi, Å¡iuo metu susidarė situacija, kai valstybės turtas – ginčo Å«kinis pastatas, kuriuo disponavo Valkininkų tuberkuliozinė ligoninė, nebuvo privatizuotas, ir nei iki 2016 m. spalio 3 d. kilusio gaisro, nei Å¡iuo metu, kai po gaisro liko tik pastato pamatai, valstybės (ar savivaldybės) nebuvo apskaitytas jos turto balanse (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis).

Jau minėta, kad kasacinio teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai pasisakyta, jog tais atvejais, kai statiniai, Å¡iuo atveju Å«kinis pastatas, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.

31. Minėtas teisinis reguliavimas leidžia teismui konstatuoti, kad nepaisant to, jog pareiÅ¡kėjas Å«kinį pastatÄ valdė atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, tačiau imperatyvus draudimas (valstybei priklausančio daikto) eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti Å«kinį pastatÄ (tiksliau po gaisro likusius Å«kinio pastato pamatus) įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68 – 4.71 straipsniai). Pažymėtina, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus nesiejamas su Å¡ių daiktų registracija valstybės vardu, skirtingai nei toje pačioje normoje įtvirtintas draudimas įgyti nuosavybės teisę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti prieÅ¡ingai, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Nors apeliantas akcentuoja, kad šį Å«kinį pastatÄ iki kilusio gaisro jis buvo rekonstravęs, tačiau Å¡i aplinkybė reikÅ¡mės neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. spalio 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3409-922/2018, konstatuota prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V.

N. pripažinti Å«kinio pastato statytoju nėra pagrindo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl bylos procesinės baigties 32. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikimo priėmimÄ , pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti šį teismo procesinį sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 33. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantui ar valstybei už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Edvardas Paliokas