N-575-261-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-261/2012

Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02823-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 48.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu pripažino Ž. S. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 100 litų baudą. Nuobauda skirta už tai, kad Ž. S. 2010 m. liepos 31 d., apie 24 val., bei 2010 m. rugpjūčio 1 d., prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, laužė medį bei suoliuką ir įžeidinėjo moterį.

Apeliaciniu skundu Ž. S. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia pažeidimo nepadaręs. Nurodo, jog bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neišklausė jo pozicijos, atsisakė priimti pateiktus įrodymus, neapklausė nei liudytojų, nei jo paties, o vadovavosi vien rašytine medžiaga. Tuo buvo pažeistos jo teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje. Be to, skundžiamame nutarime teismas nenurodė, kokie įrodymai patvirtina jo kaltę, nutarimas nemotyvuotas. Atkreipia dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo 10 grafoje įrašyta frazė „kaltę pripažįstu, gailiuosi“ buvo rašyta pareigūno, todėl šią aplinkybę teismas turėjo patikslinti posėdžio metu. Nurodo, jog savo kaltės nepripažino ir nepripažįsta. Atkreipia dėmesį, kad vaizdinė medžiaga, kurios teismas netyrė, patvirtintų, jog suoliuką laužė ir visas jo lentas išsinešė skundą surašiusi moteris.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ž. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą. ATPK 174 straipsnyje numatyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo 100 iki 300 litų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų reikšmingų bylai įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu. Iš apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas apsiribojo tik formaliu rašytinių byloje esančių įrodymų išvardinimu. Tačiau minėti įrodymai šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą – vien remiantis rašytiniu R. Š. pareiškimu ir M. J. bei R.

E. paaiškinimais (b. l. 3-5) negalima daryti kategoriškos išvados dėl Ž. S. kaltės padarius ATPK 174 straipsnio pažeidimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje jokie asmenys, matę įvykį teismo posėdžio metu apklausti nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik rašytiniai asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais šių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Apeliantas nurodo, jog įvykio aplinkybes patvirtina ir tuo pačiu jo kaltę paneigia vaizdo medžiaga. Teisėjų kolegija pastebi, jog versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, todėl kiekvienu atveju tokia pozicija turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta. Byloje nėra teismo posėdžio protokolo, tuo tarpu iš skundžiamo nutarimo turinio negalima nustatyti, kokius paaiškinimus davė atsakomybėn traukiamas asmuo ir ar buvo tiriama jo nurodyta įvykio versija.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Todėl atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai visos reikšmingos bylai aplinkybės nebuvo išaiškintos bei įvertintos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str.), todėl nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Ž. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Ž. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas