c7ba56dc-2f2a-4f7e-a96d-2d8dc300298f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-23432-1094/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17550-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 3.2.6.5 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, sekretoriaujant JÅ«ratei Å mitaitei, Anetai Jankovskai, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., ieÅ¡kovo atsakovui advokatui Dimitrijui Fomkinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovams I. O. (I. O.) ir N. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo butas), asmenine L. S. nuosavybe. IeÅ¡kovas nurodė, kad jo močiutė L. S. (duomenys neskelbtini) testamentu paliko jam visÄ savo turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, tame tarpe ir butÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo močiutė mirė.

IeÅ¡kovas kreipėsi į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui buvo iÅ¡duotas liudijimas, kad jis mirusios močiutės palikimÄ priėmė pagal testamentÄ . Notarė, nustačiusi, kad ieÅ¡kovo močiutė, bÅ«dama santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, įsigijo ginčo butÄ , atsisakė ieÅ¡kovui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Grįsdamas reikalavimÄ dėl buto pripažinimo asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jo močiutė susituokė su L.

O., tačiau jų santuoka truko vos kelis mėnesius – iki (duomenys neskelbtini). L. O. piktnaudžiavo alkoholiu, todėl ieÅ¡kovo močiutė jį iÅ¡varė iÅ¡ ginčo buto ir kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo; Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu L. S. ir L. O. santuoka nutraukta. Teismas, nutraukdamas santuokÄ , konstatavo, kad Å¡alys nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio neveda bendro Å«kio, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad santuoka buvo skubota – tarp jų 27 m. skirtumas.

IÅ¡tuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Ginčo bute ieÅ¡kovo močiutė gyveno nuo sovietmečio (butas pastatytas 1966 m., L. S. butÄ gavo (duomenys neskelbtini) kai ji susipažino su L. O., butas dar nebuvo privatizuotas. L. S. butÄ privatizavo, kai jau faktiÅ¡kai negyveno su L. O. Nevedė su juo bendro Å«kio, butas buvo privatizuotas iki teismo sprendimo nutraukti jų santuokÄ likus 13 dienų. Santuokos nutraukimo byloje nebuvo keliamas klausimas dėl nekilnojamojo turto (ginčo buto) padalijimo, taigi laikytina, kad ieÅ¡kovo močiutė butÄ privatizavo kaip asmeninę nuosavybę.

L. O. mirė (duomenys neskelbtini)., jis turėjo du vaikus, kurie nereiÅ¡kė L. S. jokių pretenzijų dėl ginčo buto padalijimo. Atsakovai N. G. ir I. O. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu sutinka, jokių pretenzijų į ieÅ¡kovo močiutės L. S. palikimÄ neturi; prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, prašė nepriteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, kadangi Å¡ioje byloje ginčas kilo ne dėl atsakovų kaltės. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas palaikė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir papildomai nurodė, kad apie močiutės santuokÄ nieko nežinojo, Å¡ventės nebuvo.

Kreipdamasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo močiutė praÅ¡yme nurodė, kad jos vyras piktnaudžiauja alkoholiu, santuokoje pragyveno tik 3 mėnesius. Po santuokos nutraukimo nei pats buvęs sutuoktinis L. O., nei jo vaikai (Å¡ioje byloje esantys atsakovais) neskundė teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta santuoka, nei reiÅ¡kė norÄ paveldėti ginčo buto dalį. IeÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ , datÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai.

Byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant. Teismas k o n s t a t u o j a: Ieškinys tenkinamas. Dėl faktinių bylos aplinkybių. Byloje nustatyta, kad:

1) L. S. ginčo butÄ gavo pagal (duomenys neskelbtini) orderį Nr. 008649 (el. b. l. 33); 2) (duomenys neskelbtini) ginčo buto techninės apskaitos byloje buto savininke nurodyta viena L. S. (iki buto privatizavimo) (el. b. l. 37–40); 3) (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo močiutė L. S. susituokė su L. O. (el. b. l. 44); 4) (duomenys neskelbtini) Sutarties pagrindu L. S. iÅ¡ Vilniaus m. ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos valdybos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) ginčo butÄ , už jį sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (e. l. b. 30–31);

5) VÄ® Registrų centro duomenimis ginčo butas nuosavybės teise priklauso L. S., nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas: (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymÄ Nr. I-1374, Nr. 26-743, nuosavybės teisė įregistruota nuo (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32); 6) (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos valdyba sudarė sutartį su L. S. dėl pastato (ginčo buto) eksploatavimo iÅ¡laidų ir paslaugų apmokėjimo. Kurioje buto savininke nurodyta L. S. (el. b. l. 35);

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu L. S. ir L. O. santuoka nutraukta (el. b. l. 26–27). Teismas, nutraukdamas santuokÄ , konstatavo, kad Å¡alys nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio neveda bendro Å«kio, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, sutuoktinis grįžo gyventi pas savo motinÄ , Å¡eima iÅ¡iro dėl to, kad santuoka buvo skubota – tarp jų 27 m. skirtumas (el. b. l. 27);

8) Santuokos nutraukimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29);

9) Gyventojų registro duomenimis L. O. mirė (duomenys neskelbtini)., jis turėjo du vaikus: I. O. ir N. G. (el. b. l. 41); 10) (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo močiutė L. S. (mirties liudijimo įraÅ¡o Nr. 2313) (el. b. l. 47). Dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė). Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis).

CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali bÅ«ti pripažintas vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , gali bÅ«ti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn. Taigi tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi bÅ«ti nustatytos dvi sÄ lygos:

1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas;

2) buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamÄ turtÄ Ä¯gyti savo asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytÄ sÄ lygÄ , kad įgyjant turtÄ turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, bÅ«tina įvertinti, koks atitinkamos valios iÅ¡reiÅ¡kimo bÅ«das buvo pripažįstamas pakankamu (aiÅ¡kiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; ir kt.).

Sprendžiant dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia bÅ«tina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). IÅ¡ byloje esančios (duomenys neskelbtini) Sutarties turinio matyti, kad L. S. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos valdybos nusipirko nuosavybės teise (privatizavo) ginčo butÄ , už jį sumokėdama valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (e. l. b. 30–31). Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis (1991 m. kovo 14 d.

įstatymo Nr. I-1146 redakcija) nustato, kad valstybės vienkartinės iÅ¡mokos skiriamos visiems Lietuvos Respublikos piliečiams atitinkamomis proporcijomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 108 „Dėl valstybės vienkartinės iÅ¡mokos skyrimo Lietuvos Respublikos piliečiams“ patvirtino skiriamÄ Lietuvos Respublikos piliečiui priklausomai nuo jo amžiaus vienkartinę iÅ¡mokÄ pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, t. y. patvirtino konkrečiÄ pinigų sumÄ , ir nustatė Å¡ių iÅ¡mokų skyrimo tvarkÄ .

Valstybės vienkartinės iÅ¡mokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniÅ¡kai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos bÅ«klės ir kitų individualių aplinkybių. Investiciniai čekiai buvo viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomÄ turtÄ . Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad L. S. už ginčo butÄ atsiskaitė valstybės vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis, kurios laikytinos asmenine jos nuosavybe. Tam, kad bÅ«tų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iÅ¡ sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiÅ¡kios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios iÅ¡raiÅ¡kos įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn reiÅ¡kia ne kÄ kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtÄ , toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012; ir kt.).

Todėl, siekiant nustatyti L. S. valiÄ , įsigyjant ginčo butÄ už investicinius čekius, yra svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrÄ Å«kį ir įgyjant bei paskirstant turtÄ . Byloje nėra duomenų, kad tarp L. S. ir jos sutuoktinio L. O., bÅ«tų kilęs ginčas dėl ginčo buto teisinės padėties. Nuosavybės dokumentuose nenurodyta, kad Å¡is turtas bÅ«tų įgyjamas kartu su sutuoktiniu. Byloje nenustatyta, kad L.

S. sutuoktinis L. O. bÅ«tų buvęs ekonomiÅ¡kai ir socialiai labiau pažeidžiamas, kad jis savo lėšomis ir (ar) darbu prisidėjo prie L. S. valdomo turto pagerinimo ir pan., kas bÅ«tų pagrindas svarstyti asmeninės nuosavybės teise įgyto ginčo buto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe klausimÄ . PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga patvirtina, kad L. O. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, neketino keisti savo gyvenimo bÅ«do; L. S. ir L. O. nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio kartu negyveno (sutuoktinis iÅ¡sikraustė gyventi pas savo motinÄ ), nevedė bendro Å«kio, nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių, santuoka buvo skubota – tarp sutuoktinių buvo 27 m. skirtumas (el. b. l. 27–28).

Byloje nėra duomenų, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis bÅ«tų nuginčyta. IÅ¡tirtuose byloje ginčo buto L. S. vardu įsigijimo dokumentuose, nėra iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti ginčo butÄ bendros jungtinės nuosavybės teise. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad L. S. neketino ginčo buto įgyti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės ir juo dalytis su L. O.. Pažymėtina, kad, sprendžiant turto teisinio režimo (bendroji jungtinė ar asmeninė nuosavybė) klausimÄ , aktualu yra ir tai, kokia buvo kito sutuoktinio pozicija Å¡iuo klausimu.

Nagrinėjamu atveju po santuokos nutraukimo L. O. pretenzijų dėl ginčo buto nereiÅ¡kė, taip pat ginčo butas nebuvo paveldimas kaip mirusiojo L. O. turtas – jo vaikai I. O. ir N. G. (atsakovai byloje) pretenzijų dėl ginčo buto nereiÅ¡kia (atsiliepimais į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu sutinka). IÅ¡ to galima spręsti, kad L. O. ginčo butÄ , įgytÄ sutuoktinės už jos asmenines lėšas, pripažino esant asmenine L. S. nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , kasacinio teismo praktikÄ ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad už asmenines lėšas (investicinius čekius) įsigytas ginčo butas ir tolesnis sutuoktinių ir jų paveldėtojų elgesys, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčo butas buvo įgytas asmeninėn L.

S. nuosavybėn. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tvarkÄ reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Å aliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93, 98 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu prašė, patenkinus ieÅ¡kinį, bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovų nepriteisti.

CPK 96 straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas. IeÅ¡kovas pažeistų savo teisių ginti kitu bÅ«du, nesikreipiant į teismÄ , negalėjo, atsakovai su ieÅ¡kiniu sutinka, todėl teismas nepriteisia iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidų (295 Eur sumokėto žyminio mokesčio) atlyginimo. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 15,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos virÅ¡elio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (ginčo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe), vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai byloje nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti. Pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra L.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Ä®siteisėjusiÄ sprendimo kopijÄ iÅ¡siųsti valstybės įmonei Registrų centrui. Teisėja Irena Bielskytė