AS-444-121-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-121/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02929-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Achema“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. lapkričio 19 d. padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2012 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 03-317 „Dėl lėšų, skirtų suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti, nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-317) 3.1 ir 4 punktus bei Komisijos 2012 m. spalio 26 d.

nutarimo Nr. 03-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 03-330) 2 punktą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu bei taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemones iki teismo sprendimo įsigaliojimo, t. y. pareiškėjo atžvilgiu laikinai, iki teismo sprendimo įsigaliojimo, sustabdyti Nutarimo Nr. 03-330 2 punkto galiojimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų.

Nurodė, kad tiek Nutarimo Nr. 03-317, kuriuo, be kita ko, nutarta nustatyti lėšas, skirtas suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti 2013 metais, tiek Nutarimo Nr. 03-330, kuriuo, be kita ko, nutarta nustatyti AB „Lietuvos dujos“ pakoreguotas gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutines ribas, galiosiančias nuo 2013 m. sausio 1 d., nuostatos yra orientuotos į ateitį, yra nevienkartinio pobūdžio, šiais nutarimais įtvirtintos taisyklės taikytinos visiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl, teismo vertinimu, Nutarimas Nr. 03-317 bei Nutarimas Nr. 03-330 yra norminiai administraciniai aktai. Taigi pareiškėjas, prašydama panaikinti minėtų nutarimų atitinkamus punktus, iš esmės prašo ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą. Nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsniu, nes įstatymas juridiniam asmeniui tokios teisės nesuteikia.

Pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu kaip nenagrinėtiną teismų.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino skundžiamus aktus norminiais administraciniais teisės aktais. Teigia, kad jie atitinka individualaus administracinio akto sąvoką, įtvirtintą ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje.

Teigia, kad ginčijami aktai yra vienkartinio pobūdžio, tai patvirtina Nutarimo Nr. 03-317 3.1. punktas, kuriame yra nustatomas lėšų skirtų AB „Klaipėdos nafta“ suskystintų dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti 2013 metams, poreikis bei 2.1.4. punktas, o Nutarimo Nr. 03-330 2 dalis, kuria nustatoma AB „Lietuvos dujos“ pakoreguotos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos, galiosiančios nuo 2013 m. sausio 1 d. – t. y. papildoma ir neatsiejama dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos, skirta suskystintų dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo sąnaudoms kompensuoti 2013 metais – 37,53 Lt už tūkst. m3. Mano, kad nutarimuose nustatytas reguliavimas yra laikino ir vienkartinio pobūdžio, griežtai apribotas laike, nurodyta norima surinkti suma.

Teigia, kad nutarimai neatitinka nuolatinumo sąvokos, įtvirtintos teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009) dėl griežtai apriboto jų galiojimo, griežtai apibrėžtos reikalingų lėšų sumos, laikytini vienkartiniais teisės taikymo aktais t. y. atitinka individualių administracinių teisės aktų požymius.

Pabrėžia, kad pareiškėjo vertinimu, minėti nutarimai yra skirti išimtinai jam, kadangi jis yra didžiausias Lietuvoje gamtinių dujų vartotojas.

Mano, kad priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, tam tikro teisės akto orientavimas į ateitį nėra teisės akto priskyrimo norminiams administraciniams teisės aktams požymis.

Teigia, kad skundžiami nutarimai nėra abstraktūs, jais reglamentuojami teisiniai santykiai yra labai specifiniai.

Nurodo, kad nutarimuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra ilgalaikis.

Pabrėžia, kad skundžiamuose nutarimuose nurodyta, jog jie skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, kas būdinga individualiems administraciniams aktams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta, jog pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra norminiai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 110 ir 111 straipsniais pareiškėjas nėra tinkamas subjektas kreiptis dėl jų teisėtumo ištyrimo ir atsisakyta priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taigi nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiamus aktus laikė norminiais administraciniais aktais.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, to paties straipsnio 14 dalis individualų teisės aktą apibrėžia kaip vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-3/2007; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-386/2012).

Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-386/2012).

Pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkrečiam subjektui, turintis įtaką šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario mėn. 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-168-12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad individualaus teisės akto esminis požymis yra tai, jog tai yra teisės taikymo aktas, o ne tam tikros teisės sukūrimas, kuris yra būdingas norminiam teisės aktui ir iš esmės yra norminio teisės akto atsiradimo (priėmimo) tikslas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio mėn. 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3364/2011).

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamų nutarimų turinį, sutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad skundžiami Nutarimai Nr. O3-317 ir Nr. O3-330 laikytini norminiais administraciniais aktais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Nutarimas Nr. O3-317 yra taikomos visiems asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, yra orientuotos į ateitį ir nevienkartinio pobūdžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nutarimu Nr. O3-317 inter alia buvo įvertinta, kad AB „Lietuvos dujos“ pateikė Projekto sąmatą, nurodė preliminarų lėšų poreikį ir buvo jam bei šio projekto numatomai finansavimo schemai pritarta (2.2. punktas), nustatytos lėšos, skirtos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudoms ar jų daliai kompensuoti ir padengti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimo Nr. O3-317 turinį vertina, kad jis laikytinas individualiu administraciniu teisės aktu, kadangi jame nėra įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Vertindama Nutarimo Nr. O3-330 „Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų koregavimo bei papildomos ir neatsiejamos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos (SGDT priedo) nustatymo 2013 metams“ turinį, teisėjų kolegija pažymi, jog jame yra nustatomos gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos bei papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos viršutinės ribos konkrečiam subjektui – AB „Lietuvos dujos“. Pažymėtina, kad minėtame nutarime taip pat nėra įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų.

Remiantis tuo kas išdėstyta teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė Nutarimus Nr. O3-317 ir O3-330 norminiais administraciniais aktais ir, nusprendęs, kad pareiškėjas šiuo neturi teisės kreiptis į teismą dėl jų teisėtumo ištyrimo, atsisakė priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Sprendžiant skundo priėmimo klausimą būtina įvertinti ir kitus jo priimtinumo aspektus, todėl pareiškėjo reikalavimas išspręsti klausimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas ir turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Achema“ skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė