2026-01-13 Nr. AB-887-3-61-3-10369-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-81-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10369-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo pagal pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) skundus atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „15min“, uždaroji akcinė bendrovė „All Media Lithuania“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, viešoji įstaiga „Tiriamosios žurnalistikos centras“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. (SK-118, 2022) SPR-253 „Dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo publikacijos) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas V. K. skunde nurodė, kad:

2.1. Sprendimu buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų (viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Tiriamosios žurnalistikos centras“ (toliau – ir TŽC), VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir LRT), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „15min“, UAB „All Media Lithuania“ (toliau – ir TV3), žurnalisto Š. Č.) neteisėtų veiksmų, pažeidžiant jo teisę į atvaizdą bei privataus gyvenimo apsaugą, o taip pat ir asmens duomenų apsaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.22, 2.23 str., Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 13, 14 str.).

2.2. Neteisėti veiksmai pasireiškė privačioje erdvėje buvusio privataus asmens (pareiškėjo) atvaizdo užfiksavimui ir platinimui prieš šio asmens valią ir nesant jokio pagrįsto visuomenės intereso žinoti, kaip atrodo pareiškėjas. Sprendimu Inspektorius nepagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo skunde išdėstytus reikalavimus dėl vaizdinio pobūdžio informacijos su V. K. atvaizdu pašalinimo.

2.3. Inspektorius Sprendime nepagrįstai išdėstė klaidingus teiginius, jog jis, būdamas samdomu UAB „PhosAgro Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotoju, turi ryšių su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir dėl to negali tikėtis jokio privatumo.

2.4. Be pareiškėjo sutikimo žurnalistai užfiksavo, o kiti asmenys atgamino pareiškėjo atvaizdą. Tai yra kėsinimasis į pareiškėjo teisę į atvaizdą (CK 2.22 str.). Teisė į atvaizdą yra platesnės teisės į privatų gyvenimą sudėtinė dalis, todėl tai yra ir teisės į privatumą pažeidimas, tačiau Inspektorius nepagrįstai jo nekonstatavo.

2.5. Inspektorius nepagrįstai ignoravo aplinkybę, kad jis yra privatus, o ne viešas asmuo (VIĮ 2 str. 74 d.), Sprendime dėl to nepasisakė. Pareiškėjas neturi Bendrovės akcijų ir tėra samdomas jos vadovas, todėl nėra verslininkas ir negali būti vertinamas kaip viešas asmuo. Bendrovė nepatenka į TOP 500 juridinių asmenų, kurie į VMI sąskaitą sumoka daugiausiai mokesčių ir kitų įmokų, bei nėra visuomenei gerai žinoma, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas valdo vieną iš labiausiai prestižinių verslų Lietuvoje bei yra viešojo intereso objektas. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, nesudarinėja jokių viešųjų pirkimų sutarčių bei negauna viešųjų finansinių išteklių, todėl jo veikla neturi jokios įtakos viešiesiems reikalams. Pareiškėjas nėra ir trumpalaikiu viešuoju asmeniu.

2.6. Net jei Bendrovė būtų susijusi su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, tai nepaverstų pareiškėjo viešu asmeniu ir nereikštų, kad pareiškėjas netenka privatumo. Lietuvos Respublikos institucijos sprendimas įšaldyti Bendrovės turtą dėl galimos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) sankcionuoto verslininko nuosavybės ar kontrolės, negali paversti pareiškėjo viešu asmeniu. Sprendime nepagrįstas aiškinimas, kad pareiškėjas atsisakė savo privatumo dirbdamas su Kremliaus režimu susijusioje įmonėje, nes jis neatliko ir nėra įtariamas atlikęs nusikalstamą veiką.

2.7. Net laikant pareiškėją viešu asmeniu, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką jis gali pagrįstai tikėtis privatumo, jeigu atsiduria neviešoje vietoje. Inspektorius nepagrįstai ignoravo pareiškėjo argumentus, kad jis buvo užfiksuotas privačioje erdvėje, ir dėl šių argumentų pagrįstumo nepasisakė. Pareiškėjas buvo nufilmuotas ne viešoje vietoje, bet privačiose patalpose – verslo centre „Vilniaus vartai“, kuriame įsikūręs Bendrovės biuras, todėl žurnalistai prieš fotografuodami ir publikuodami atvaizdą privalėjo gauti pareiškėjo sutikimą. Patalpos, kuriose pareiškėjas užsiima profesine veikla (Bendrovės buveinė), be kita ko, yra privataus gyvenimo dalis ir sudaro privataus pobūdžio informaciją, todėl be pareiškėjo sutikimo fiksuojant pareiškėjo atvaizdą toje erdvėje, buvo pažeidžiama teisė į privatumą (VIĮ 2 str. 39 d.). Nors Sprendime teigiama, kad pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas prie įėjimo į privačias patalpas, tačiau tai nereiškia, kad tarpduris yra erdvė, kurią žurnalistai gali filmuoti užfiksuodami privataus asmens atvaizdą. Žurnalistai, norėdami pasikalbėti su pareiškėju, neprivalėjo ir neturėjo filmuoti pareiškėjo ir be jo leidimo negalėjo šios medžiagos (kartu su pareiškėjo atvaizdu) viešinti.

2.8. Inspektorius nepagrįstai pareiškėjo atvaizdą traktavo ne kaip privataus pobūdžio informaciją, sudarančią pareiškėjo privatų gyvenimą, ir darė išvadą, kad publikuojant pareiškėjo atvaizdą nebuvo atskleistos jo privataus gyvenimo detalės. Toks aiškinimas prieštarauja VIĮ 2 straipsnio 39 dalyje pateiktai „privataus gyvenimo“ sąvokai, kurioje nurodyta, kad asmens atvaizdas yra privataus gyvenimo dalis.

2.9. Pareiškėjo atvaizdas buvo fiksuojamas vaizdo kamera ir naudojamas nesilaikant įstatyme numatytos būtinosios sąlygos, t. y. be privalomo atvaizduojamo asmens sutikimo, Inspektorius Sprendime tai ignoravo. Nei atliekant vaizdo fiksavimo veiksmus, nei bet kuriuo metu vėliau, žurnalistai nesikreipė į pareiškėją dėl leidimo publikuoti atvaizdą.

2.10. Inspektorius ignoravo argumentus, kad pareiškėjo atvaizdas be jo sutikimo buvo naudojamas reklaminiais tikslais (VIĮ 13 str. 1 d. 3 p.) siekiant tenkinti komercinius interesus, kad publikacijų sklaida būtų didesnė.

2.11. Inspektorius nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos. Net jeigu būtų laikoma, kad pareiškėjas yra viešas asmuo, o jo atvaizdas buvo užfiksuotas viešoje erdvėje ir nebuvo be leidimo naudojamas reklaminiais tikslais, pareiškėjo teisės į atvaizdą pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti faktą, kad pareiškėjo atvaizdas neprisideda prie bendrojo intereso diskusijos. Inspektorius padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos. Žurnalistinio tyrimo tema apie sankcijas Rusijos subjektams nelaikytina Lietuvos visuomenei pakankamai reikšminga ar aktualia tema, tam nustatyti būtina remtis tam tikrais objektyviais kriterijais.

2.12. Sprendimo turinys atskleidžia, kad Inspektorius iš esmės vertino pačius tekstus ir, neaptikęs jokių nusižengimų tekste, pateisino pareiškėjo atvaizdo naudojimą tuo, kad tai yra sudėtinė publikacijų dalis. Inspektorius nepagrįstai sutapatino tekstinę ir vizualinę informaciją apie pareiškėją, todėl tinkamai neįvertino, ar pareiškėjo atvaizdas prisideda prie viešojo intereso diskusijos.

2.13. Inspektoriaus nepagrįstai sprendė, kad be pareiškėjo atvaizdo nebuvo pateikta jokia papildoma privati informacija apie pareiškėją, todėl nei teisė į privataus gyvenimo apsaugą, nei teisė į atvaizdą nebuvo pažeista, nes, vadovaujantis tokia logika, teisė į atvaizdą negali būti pažeista, jeigu be neteisėto atvaizdo fiksavimo ir publikavimo nėra atskleistos jokios kitos privataus gyvenimo detalės, t. y., tam, kad būtų konstatuotas teisės į atvaizdą pažeidimas, reikia pažeisti ne tik teisę į atvaizdą.

2.14. Žurnalistai turi teisę domėtis bendrovių (įskaitant UAB „PhosAgro Baltic“) veikla ir gali šioms bendrovėms užduoti rūpimus klausimus, ypač jeigu žurnalistinio tyrimo tema yra aktuali viešajam interesui, tačiau tai nereiškia, kad žiniasklaida gali samdomo bendrovės darbuotojo (pareiškėjo) atsisakymą pateikti atsakymus iliustruoti išplatindama pareiškėjo atvaizdą, kuris buvo užfiksuotas ir paviešintas be pareiškėjo sutikimo.

2.15. Net jeigu teisėtas interesas dėl visuomenės informavimo apie sankcijas būtų vertintinas kaip pagrįstas, nesuprantama kaip šį teisėtą interesą padeda patenkinti pareiškėjo atvaizdas. Pareiškėjui jokios sankcijos nėra taikomos, jis tėra tik samdomas darbuotojas, todėl jo duomenys nepagrindžia jokių sankcijų taikymo aplinkybių. ES sankcijos yra taikomos ne Bendrovei, o nuo akcininkų struktūros nutolusiam A. A. G.. Vaizdinė informacija (pareiškėjo nuotrauka) negali atskleisti ir paaiškinti jokių ryšių ir jų sąsajų, todėl niekaip negali prisidėti prie Sprendime nurodytos viešos diskusijos. Tiek visuomenės informavimas apie sankcionuojamus asmenis, tiek žiniasklaidos teisė į saviraišką galėjo būti visiškai įgyvendinta ir nepublikuojant pareiškėjo atvaizdo. Pareiškėjo atvaizdo atgaminimas vertintinas kaip skirtas vien tik tenkinti tam tikros publikos smalsumą ir / ar susidomėjimą, siekiant sensacijų, bet neprisidedant prie realaus visuomeninės diskusijos praturtinimo. Toks visuomenės informavimo priemonių elgesys vertinamas kaip neteisėtas tiek Lietuvos teismų praktikoje, tiek EŽTT jurisprudencijoje. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į atvaizdą ir privatumą laikytina aukštesne vertybe nei žiniasklaidos saviraiškos laisvė. Įgyvendinant pareigą užtikrinti nuomonių įvairovę, nėra nei būtina, nei pateisinama be sutikimo teirautis asmens nuomonės su įjungta vaizdo kamera ne viešoje vietoje, nes pareiga užtikrinti nuomonių įvairovę įgyvendinama ir nefiksuojant pašnekovo vaizdo įrašymo priemonėmis.

2.16. Inspektorius nepagrįstai pervertino viešojo intereso reikšmę, nes vien viešojo intereso egzistavimas nesuteikia teisės skelbti informaciją apie privatų gyvenimą, jeigu nėra kitų VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, kurioms esant informacija apie privatų gyvenimą galėtų būti skelbiama be asmens sutikimo. Šiuo aspektu Inspektorius nepasisakė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas laikyti Sprendimą nemotyvuotu.

2.17. Inspektorius nepagrįstai nustatė, kad prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą. Pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas ir paskleistas nesant teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso, indėlio į viešo intereso diskusijas; jis nėra žinomas Lietuvos visuomenei ir nėra laikytinas viešu asmeniu, todėl gali pagrįstai tikėtis teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą apsaugos; jis anksčiau niekada nebuvo minimas žiniasklaidos publikacijose, neviešino asmeninio gyvenimo ar savo atvaizdo net socialiniuose tinkluose; jo atvaizdas buvo gautas filmuojant privačioje patalpoje, pareiškėjui nieko apie tai nežinant; atvaizdas buvo atgamintas ir platintas trijose internetinėse publikacijose (siena.lt, 15min.lt, tv3.lt), penkiuose vaizdo įrašuose (YouTube.com, Facebook.com), o šiais vaizdo įrašais pasidalinta dar septyniose internetinėse publikacijose (siena.lt, 15min.lt, tv3.lt, lrt.lt), todėl teisės į atvaizdą pažeidimų mastas vertintinas kaip itin reikšmingas. Dėl neteisėtai užfiksuoto ir atgaminto pareiškėjo atvaizdo sklaidos, iki tol visiškai privatų gyvenimą gyvenęs ir viešumo vengęs pareiškėjas prieš savo valią visuomenės informavimo priemonių bandomas padaryti viešu asmeniu, todėl pozicija, kad pareiškėjo privatumas nėra pažeistas, yra klaidinga.

2.18. Sprendime Inspektorius nepagrįstai ir viršydamas savo įgaliojimus išdėstė nepagrįstus ir klaidingus teiginius dėl pareiškėjo sąsajų su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe. Dėl to, ar Bendrovė yra pagrįstai siejama su Rusijos Federacijos subjektais, spręs teismas, o iki tol Inspektorius negali daryti jokios išvados dėl Bendrovės ryšių. Kol nėra nustatyti Bendrovės ryšiai, tol negalima daryti jokių išvadų dėl pareiškėjo ryšių, o Inspektorius šiuos asmenis nepagrįstai sutapatina.

2.19. Iš Sprendimo šalintini teiginiai: „Be to, pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra pareiškėjas sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“; „Pabrėžtina, kad paskelbtas pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu dalis.“; „Kaip minėta, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.“; „Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo.“; „Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbdami pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą) be sutikimo, kaip minėta anksčiau, informavo visuomenę apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ sąsajas su Rusijos įmone „PhosAgro“ bei šios įmonės ryšius su Kremliaus režimu. Pabrėžtina, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti asmenis bei įmones, turinčias sąsajas su priešišku politiniu režimu, todėl laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni, atvaizdas skundo informacijoje atskleistas teisėtai.“

3. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

3.1. Atsakovas atliko išsamų, visapusišką ir objektyvų tyrimą dėl ginčo informacijos, įvertinęs visą paskelbtos informacijos kontekstą bei reikšmingas aplinkybes, o pareiškėjas absoliutina savo neturtines teises, visiškai iškreipia paskelbtos informacijos tikslą, ignoruoja konkrečiu atveju akivaizdų viešąjį interesą, prioritetiškai ir nepagrįstai siekdamas savo neturtinių teisių gynybos. Asmeninių neturtinių teisių suabsoliutinimas kartu reiškia ir visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir visuomenės teisę žinoti viską, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus tai, kas sudaro žmogaus privataus gyvenimo sferą. Pareiškėjo, kaip juridinio asmens, kuriuo pagrįstai domimasi, vadovo, atvaizdo pateikimas viešojo intereso temos kontekste, savaime nesudaro pakankamo pagrindo nustatyti pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą.

3.2. Pareiškėjo skunde pateikiama neteisinga, klaidinanti interpretacija, kad atsakovas Sprendime nustatė pareiškėjo ryšius su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, nes to Inspektorius nenustatinėjo.

3.3. Atsakovas, atlikęs išsamų pareiškėjo skundo aplinkybių tyrimą, įvertinęs visų ginčo publikacijų ir įrašų turinį ir kontekstą, veikdamas savo kompetencijos ribose, Sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo, kaip Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ vadovo, atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – analizuojamos jo vadovaujamo juridinio asmens sąsajos su Rusijos Federacijos įmone, kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos ES sankcijos. Todėl pareiškėjas, net ir būdamas samdomas Bendrovės darbuotojas (vadovas), turi suprasti, jog visuomenė gali pagrįstai domėtis jo vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, atitinkamai keliant klausimus būtent šio juridinio asmens vadovui. Pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas negali tikėtis absoliučios privatumo ir asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui. Pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, statusas pagrįstai nulėmė teisėtą pareiškėjo atvaizdo paviešinimą. Visuotinai nekvestionuotina, kad Rusijos Federacijai kartu su Baltarusijos Respublika pradėjus suplanuotą karą kitos suverenios valstybės – Ukrainos, teritorijoje bei atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vykdomos karinės agresijos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai kelia grėsmę kartu ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje teisėtai bei pagrįstai tenkina viešąjį interesą – visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją.

3.4. EŽTT, savo praktikoje pabrėždamas pamatinį žiniasklaidos vaidmenį visuomenėje užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą, yra nurodęs, kad žiniasklaida atlieka gyvybiškai svarbų viešojo sarginio šuns vaidmenį. Saviraiškos laisvės ribojimas diskutuojant viešojo intereso klausimais galimas tik išimtiniais atvejais, o žiniasklaidai taikoma apsauga turi ypatingą svarbą. Tai reiškia, kad žiniasklaidos priedermė yra atskleisti visuomenei informaciją apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, ir kelti diskusijas įvairiais visuomenei reikšmingais aspektais, ne tik susijusiais su teisingumo vykdymu, politika, sveikatos apsauga ir panašiai. Viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, jog jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui.

3.5. Pareiškėjas pernelyg siaurai supranta viešąjį interesą ir savo interesus nepagrįstai iškelia aukščiau nei visuomenės teisė žinoti. Nagrinėjamos temos akivaizdų viešąjį interesą atskleidžia tiek visas publikacijose ir įrašuose pateikiamas žurnalistinis tyrimas, tiek atskiri jo teiginiai, o pareiškėjas nereiškė pretenzijų dėl publikacijų tekste pateikiamos informacijos.

3.6. Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, pirmasis esminis kriterijus yra nuotraukų ar straipsnių žiniasklaidoje prisidėjimas prie bendrojo intereso diskusijos. Atitinkamo asmens vaidmuo ar funkcija ir jo veiklos, kuri yra reportažo ar / ir nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su pirmuoju. Mažai svarbu yra tai, ar konkretus asmuo (ar jo(s) nuotrauka) yra iš tikrųjų žinomas visuomenei. Svarbu yra tai, ar asmuo yra patekęs į viešumą. Kitas svarbus aspektas yra tikslas, kuriam buvo panaudota nuotrauka ir kaip ji gali būti panaudojama vėliau. Gali būti atsižvelgiama į kitus kriterijus, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, atsižvelgtina į būdą, kuriuo informacija ar nuotrauka buvo gauta. Visuomenė yra vienareikšmiškai suinteresuota žinoti apie pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veiklą ir keliančias abejonių sąsajas su Rusijos Federacijos subjektais. Nors ir nesama jokių duomenų ir tokio pobūdžio informacija nebuvo skelbta konkrečiai dėl paties pareiškėjo veiklos, vis dėlto tretieji suinteresuoti asmenys pagrįstai turėjo teisę kelti abejones dėl pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veiklos. Tokiu būdu pagrįstai ir teisėtai bei tinkamomis priemonėmis buvo siekta išgirsti pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, poziciją ir garantuoti jam atsakymo teisę.

3.7. Iš žurnalistinį tyrimą iliustruojančios ginčo nuotraukos ir vaizdo įrašo akivaizdu, jog pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas jam atidarius juridinio asmens buveinės duris, žurnalistui siekiant pasikalbėti su pareiškėju, tačiau tiek žurnalistui, tiek fotografuojančiam asmeniui esant ne Bendrovės patalpose, o bendrose pastato patalpose (koridoriuje). Ginčo nuotrauka ir vaizdo įrašas juridinio asmens buveinės požiūriu neatskleidžia iš esmės jokios informacijos. Pareiškėjas, vadovaudamas Bendrovei, atsiveria atidesniam visuomenės vertinimui, todėl žurnalistinio tyrimo metu pagrįstai kelti klausimai dėl juridinio asmens veiklos ir reikšmingų aplinkybių. Įvertinus informacijos visumą, Sprendime pagrįstai nustatyta, kad paskelbtas pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašo apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės sąsajas su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu, dalis.

3.8. Nustačius realų ir pagrįstą visuomenės interesą domėtis pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veikla bei galimomis sąsajomis su ES sankcionuotais asmenimis, Sprendime pagrįstai konstatuota, jog šiuo atveju prioritetas teikiamas viešajam visuomenės interesui žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privatumą.

3.9. Sprendime vertinant paviešintą pareiškėjo atvaizdą VIĮ 2 straipsnio 38 ir 39 dalių kontekste, daroma išvada, jog paskelbta informacija laikytina privačia, tačiau atskleidžia tik tai, kaip pareiškėjas atrodo, ir nepateikia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras, įsitikinimus, gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, gyvenamąją aplinką ir panašiai. Pareiškėjo atvaizdas paskelbtas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie pareiškėjo darbinę veiklą.

3.10. Atsakovas, atlikęs išsamų ir objektyvų tyrimą, nustatė teisėtą ir pagrįstą visuomenės poreikį būti informuotai apie žurnalistinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, todėl pareiškėjo, kaip įmonės vadovo, atvaizdo paskelbimas, buvo proporcingas siekiamam tikslui – informuoti visuomenę viešojo intereso klausimu, ir privati informacija nelaikytina pertekline ir akivaizdžiai neproporcinga žurnalistinio tyrimo siekiamam tikslui.

3.11. Pareiškėjo teiginiai, kad jo atvaizdas buvo išnaudotas reklaminiais tikslais tam, kad publikacijų sklaida būtų didesnė, yra deklaratyvūs. Tretieji suinteresuoti asmenys, kaip žiniasklaidos priemonės, atliekančios visuomenės informavimo misiją, savarankiškai kontroliuoja, kokius iš atitinkamų šaltinių gautus duomenis skelbti, kaip ir kokiu būdu suteiktą informaciją panaudoti, tik nuo jų priklauso jų valdomoje visuomenės informavimo priemonėje skelbiamos informacijos turinys ir apimtis; jiems taip pat priklauso informacijos kontrolės ir sprendimo dėl visuomenės informavimo priemonės turinio teisė. Atitinkamai žurnalistinio tyrimo anonsavimas yra saviraiškos laisvės dalis, kurio teisėtas tikslas – sudominti skaitytoją ir glaustai perteikti žurnalistinio tyrimo esmę. Pareiškėjui įrodinėjant absoliutų jo privatumą, argumentas dėl žurnalistinio tyrimo reklamavimo pasitelkiant jo atvaizdą yra abejotinas.

3.12. Vien tai, kad eksplicitiškai Sprendime nepaminėti visi pareiškėjo argumentai, kurie nekeistų atlikto vertinimo, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo LRT atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą prašė skundą atmesti. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

4.1. Sankcijomis siekiama subjektų, kuriems jos nustatomos, politikos ar elgesio pokyčių, konkrečiu atveju siekti Rusijos karinės agresijos Ukrainoje pabaigos, agresoriaus silpninimo, lėšų, skirtų karo finansavimui, įšaldymo, todėl šios temos ir dėl jų vykstančios visuomenės diskusijos, įskaitant temas / diskusijas, susijusias su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos, kurie susiję su Rusijos Federacijos režimu ar asmenimis, kuriems taikomos sankcijos ir (ar) kurie bando „apeiti“ sankcijas ir pan., akivaizdžiai buvo ir tebėra viešojo intereso temos.

4.2. Žurnalistinis tyrimas, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje veikianti Bendrovė, kuriai vadovauja pareiškėjas, neprisideda prie ES sankcijomis siekiamų tikslų menkinimo / sankcijų apėjimo, ir paskelbta publikacija bei vaizdo įrašas, kurių sudedamoji dalis – pareiškėjo, atsisakiusio pakomentuoti jo vadovaujamos vėliau sankcionuotos įmonės poziciją, atvaizdas, yra susijęs su esminiais Lietuvos valstybės ir visos ES interesais, todėl yra viešojo intereso svarbos klausimas ir viešojo intereso tema. Taigi, pareiškėjo atvaizdas buvo paviešintas viešojo intereso situacijoje / temoje, siekiant informuoti visuomenę apie visuomeninę reikšmę turinčias aplinkybes.

4.3. Pagal nuo 2021 m. gruodžio 31 d. įsigaliojusią VIĮ 2 straipsnio 74 dalies redakciją, viešuoju asmeniu, be kita ko, laikomas ir kitas fizinis asmuo, dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Pareiškėjas sulaukė dėmesio kaip Bendrovės, susijusios su Rusijos bendrove, kurios vadovams taikomos ES sankcijos dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos Ukrainoje – vadovas. Bendrovė, kaip nurodyta publikacijoje, yra apie (duomenys neskelbtini) apyvartą per porą metų generuojanti bendrovė. Bendrovėje vidutinis darbuotojų atlyginimų vidurkis 2022 m. vasario mėnesį siekė (duomenys neskelbtini) sumą, todėl akivaizdu, kad tokie skaičiai nėra įprasti ar kasdieniai Lietuvos rinkoje ir kelia pagrįstą visuomenės susidomėjimą, kokią veiklą ir iš kokių resursų vykdo įmonė, galinti generuoti tokias pajamas ir mokėti tokio dydžio atlyginimus. Tai turi reikšmės viešiesiems reikalams (verslo aplinkai, mokesčių į valstybės biudžetą surinkimui ir pan.), atitinkamai Bendrovė, jos veikla bei vadovas, kuris atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą ir yra pagrindinis valdymo organas Bendrovėje, pagrįstai traukia visuomenės dėmesį, ją domina ir jai rūpi. Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, atsakančiu už Bendrovės veiklos organizavimą bei atstovaujančiu juridinį asmenį, atitiko ir antrąjį viešojo asmens statuso elementą – jo veikla buvo priskirtina veiklai, turinčiai reikšmės viešiesiems reikalams publikacijos ir vaizdo įrašo aspektu.

4.4. Pareiškėjo atvaizdas buvo užfiksuotas ir parodytas, kai Bendrovės būstinėje duris atidaręs pareiškėjas nurodo jam prisistačiusiam ir apie atvykimo tikslą nurodžiusiam žurnalistui, kad kalbėti neturi laiko. Žurnalistas atvyko į Juridinių asmenų registre registruotos Bendrovės buveinės vietą su tikslu pasikalbėti su šio juridinio asmens vadovu aiškiai viešojo intereso klausimu ir pareiškėją, Bendrovės vadovą, kuris atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimo klausimus, užfiksavo net nepatekdamas į Bendrovės patalpas, o prie įėjimo į jas. Pastaroji erdvė, ypač vertinant publikacijos ir vaizdo įrašo kontekstą ir viešojo intereso aspektus, negali būti prilyginama „būstui“, nes šioje erdvėje nebuvo jokių pareiškėjo asmeninio gyvenimo detalių. Inspektorius, priimdamas Sprendimą, pagrįstai erdvę, kurioje buvo užfiksuotas pareiškėjas, laikė vieša vieta.

4.5. Sprendžiant, ar publikacija apriboja asmens teisę į privatų gyvenimą, pirmasis esminis kriterijus yra nuotraukų ar straipsnių žiniasklaidoje prisidėjimas prie bendrojo intereso diskusijos Atitinkamo asmens vaidmuo ar funkcija ir jo veiklos, kuri yra reportažo ar / ir nuotraukos tema, pobūdis, yra kitas svarbus kriterijus, susijęs su pirmuoju. Šiuo atžvilgiu turėtų būti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių viešajame kontekste, tokių kaip politikai ar vieši asmenys. Taip pat atsižvelgtina į būdą, kuriuo informacija ar nuotrauka buvo gauta, į tai, ar buvo gautas atitinkamų asmenų sutikimas, bei į didesnį ar mažesnį įsibrovimo jausmą, sukeltą nuotraukos. Mažai svarbu yra tai, ar konkretus asmuo (ar jo(s) nuotrauka) yra iš tikrųjų žinomas visuomenei. Svarbu yra tai, ar asmuo yra patekęs į viešumą. Kitas svarbus aspektas yra tikslas, kuriam buvo panaudota nuotrauka, ir kaip ji gali būti panaudojama vėliau. Gali būti atsižvelgiama į kitus kriterijus, priklausomai nuo konkretaus atvejo aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Bendrovės vadovas atsisakė bendrauti su žurnalistais jo vadovaujamos įmonės minėtų ryšių bei ES sankcijų klausimais, apie tai parodoma filmuota medžiaga. Pareiškėjas dėl padėties, į kurią kaip Bendrovės vadovas pateko, yra viešasis asmuo, žurnalistinio tyrimo tema neabejotinai atitinka viešojo intereso svarbos pobūdį ir prisideda prie viešojo intereso diskusijos, pareiškėjo atvaizdas panaudotas informuojant visuomenę apie demonstratyvų pareiškėjo vengimą atsakyti į viešojo intereso svarbos klausimus apie Bendrovės veiklą ir jos ryšius su Lietuvos valstybei priešišku Kremliaus režimu (per susijusius asmenis).

4.6. VIĮ 13 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nagrinėjamu atveju neaktualios, nes pareiškėjo atvaizdas nebuvo fiksuojamas nei jo gyvenamojoje patalpoje, nei jo privačioje namų valdoje ar jai priklausančioje teritorijoje, o situacija atitiko VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje numatytas informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išlygas, todėl pareiškėjo atvaizdo paskelbimui nebuvo reikalingas sutikimas. Aiškus pareiškėjo prieštaravimas filmavimui nebuvo išreikštas. Paskelbta informacija neatitinka reklamos požymių (VIĮ 2 str. 53 d.).

4.7. Pareiškėjo asmens duomenų – atvaizdo – atskleidimas konkrečiu būdu ir konkrečiame kontekste visiškai atitiko visuomenės teisę žinoti skelbiamą informaciją, o privatumo interesas nebuvo viršesnis prieš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvę skleisti informaciją ir visuomenės teisę žinoti.

4.8. Inspektorius, priimdamas Sprendimą, neviršijo VIĮ 50 straipsnyje nustatytos kompetencijos, nes Sprendime nėra nė vieno teiginio, kad pareiškėjas kaip asmuo yra susijęs su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe, Sprendime minimos Bendrovės sąsajos su Rusijos Federacijos įmone bei šios ryšius su Kremliaus režimu, ką patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) sprendimai sankcionuoti Bendrovę, kurie buvo apskųsti jau po publikacijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į Inspektorių su skundu, neginčijo publikacijoje ir vaizdo įraše paskelbtos informacijos neatitikimo tikrovei, taip pat nekėlė jokių reikalavimų / pretenzijų tretiesiems asmenims šiuo klausimu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo TŽC atsiliepimu į pareiškėjo V. K. skundą prašė skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė:

5.1. Inspektorius pagrįstai konstatavo, jog viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) publikacijomis realizavo saviraiškos laisvę. Konstitucinė laisvė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra vienas iš atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės, demokratinės valstybės pagrindų. Ši laisvė – svarbi įvairių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visavertiškai įgyvendinti daugelį savo konstitucinių teisių ir laisvių tik turėdamas laisvę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai, be kita ko, žiniasklaidos laisvę. Įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatos yra neatsiejamos nuo kitų Konstitucijos nuostatų, kuriose įtvirtintos asmens laisvės nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją garantijos. Konstitucinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad demokratinės valstybės įstatymai įtvirtina ir gina ne tik subjektyvią žmogaus teisę turėti ir laisvai reikšti įsitikinimus – jais informacijos laisvė įtvirtinama kaip objektyvus visuomenės poreikis. Tai reiškia, kad turi būti ginama ne tik informacijos laisvė apskritai, bet ir masinės informacijos priemonių laisvė kaip informacijos laisvės išraiška jos objektyviąja forma.

5.2. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Konstitucijoje yra įtvirtinta informacijos laisvės ir kitų konstitucinių vertybių pusiausvyra. Ribojimais neturi būti paneigiama šios laisvės prigimtis bei esmė ir turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

5.3. Šiuo atveju neegzistuoja pagrindas apriboti viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) saviraiškos laisvę, kuri pateisinama visuomenės interesu žinoti apie pareiškėjo valdomą Bendrovę, kurios sąskaitos buvo įšaldytos po vienos iš publikacijų. Visos skundžiamos publikacijos turėjo vienintelį tikslą – informuoti visuomenę apie Lietuvoje veikiančią įmonę, priklausančią įmonių grupei, susijusiai su asmeniu, įtraukti į ES sankcijų sąrašą dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą. Tiek publikacijos, tiek pareiškėjo atvaizdas buvo publikuoti siekiant paviešinti itin reikšmingą temą – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra pareiškėjas, sąsajas su Rusijos Federacijos įmone „Phos Agro“. EŽTT praktika, kuria vadovaujasi pareiškėjas, priimta dar iki Rusijos sukelto karo Ukrainoje, taigi šiuo aspektu nebuvo ir negalėjo būti pasisakoma. Ginčo atveju visuomenės poreikis, susijęs su valstybės saugumu, turi svarbią reikšmę.

5.4. Sprendime pagrįstai padaryta išvada, kad žiniasklaidos rengėjų (skleidėjų) saviraiškos laisvė laikytina turinčia prioritetą prieš pareiškėjo privatų gyvenimą, nes visuomenė yra suinteresuota ir turi poreikį gauti informaciją visuomenei aktualia tema ir pagrįstai konstatuota, jog visuomenė turėjo interesą žinoti apie pareiškėjo vadovaujamos įmonės ryšius Rusijos Federacijoje. Pareiškėjo atvaizdas, kaip privati informacija, svarbi ir yra pateisinama tuo, kad ji paviešinta siekiant atskleisti ir informuoti visuomenę itin reikšmingos temos kontekste.

5.5. Sprendime darant išvadą, kad šiuo atveju yra pateisinamas pareiškėjo privataus gyvenimo ribojimas tenkinant visuomenės viešąjį interesą, pagrįstai vadovautasi VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintomis išimtimis, kuomet informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo.

5.6. Pareiškėjo atvaizdas buvo užfiksuotas situaciją atitinkančiame kontekste – informuojant visuomenę apie pareiškėjo vengimą duoti bet kokius komentarus į viešojo intereso svarbos klausimus apie jo vadovaujamos įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ veiklą ir ryšius su Rusijos Federacijoje veikiančiomis įmonėmis.

5.7. Pareiškėjas laikytinas viešu asmeniu, o atvaizdo padarymo vieta – vieša vieta. Pareiškėjas tapo viešas dėl savo veiklos – buvimo vadovu įmonės, įtariamos ryšiais su Rusijos Federacija ir kitais asmenimis, kuriems taikomos sankcijos. Pareiškėjo atvaizdas padarytas ne savitiksliai, tačiau šiam nesutikus duoti komentarų apie jo valdomos įmonės ryšius su Rusija nei telefonu, nei raštu, viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) išnaudojus visus prieinamus būdus gauti paaiškinimus kitais būdais. ŽTC fiksavo pareiškėjo atvaizdą, siekdamas ateityje išvengti bet kokių spekuliacijų, o būtent užfiksavo, kad prašė pareiškėjo pateikti komentarus dėl jo valdomos įmonės ir kad pareiškėjas tokią informaciją pateikti atsisakė. Būtent šis faktas vaizdinėmis priemonėmis ir buvo užfiksuotas.

5.8. Inspektorius pagrįstai konstatavo, kad jokių papildomų duomenų apie pareiškėją nebuvo atskleista, nepateikta jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras ar pan. Atvaizdas paviešintas išimtinai reikšmingos visuomenės temos kontekste dėl pareiškėjo valdomos įmonės. Privačia erdve galėtų būti laikomos nebent Bendrovės patalpos (jų vidus), tačiau ne tokių patalpų prieigos – tarpduris (koridorius), kur ir buvo užfiksuotas pareiškėjas.

5.9. Pareiškėjo teiginiai, kad atvaizdas nepagrįstai be jo sutikimo buvo naudojamas reklamos tikslais, yra deklaratyvūs, nes tai neatitinka Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto apibrėžimo.

5.10. Inspektorius Sprendime, kiek tai susiję su šiuo ginču, pagrįstai pasisakė ir vertino pareiškėjo valdomos įmonės ryšius. Pareiškėjo vadovaujama įmonė buvo ir yra įtraukta į FNTT sąrašą „Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios nuosavybės teise priklauso arba kontroliuojamos subjekto, kuriam taikoms sankcijos, sąrašas“ (toliau – ir Sąrašas). Šiai dienai jokie FNTT sprendimai nėra panaikinti, yra galiojantys. Tai, kad vyksta teisminiai ginčai dėl FNTT sprendimų, jokios įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

II. 6. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir sujungė administracines bylas: nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI2-976-1114/2024 prijungiant prie administracinės bylos Nr. eI2-975-1064/2024.

7. Teismas nurodė, kad prašomose sujungti administracinėse bylose skirtingi pareiškėjai pareiškė skundus tam pačiam atsakovui dėl to paties Sprendimo panaikinimo. Pareiškėjai šiose bylose savo reikalavimus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, o nesujungus administracinių bylų, būtų privalomas pagrindas stabdyti vieną administracinę bylą dėl to paties administracinio sprendimo. Abejose bylose teismo procesai nėra pažengę – nėra pradėtas bylų nagrinėjimas iš esmės.

III. 8. Pareiškėjas Bendrovė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą pašalinti iš Sprendimo šiuos teiginius: „Be to, Pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra Pareiškėjas sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“; „Pabrėžtina, kad paskelbtas Pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu dalis.“; „Kaip minėta, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.“; „Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo.“; „Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbdami Pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą) be sutikimo, kaip minėta anksčiau, informavo visuomenę apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ sąsajas su Rusijos įmone „PhosAgro“ bei šios įmonės ryšius su Kremliaus režimu. Pabrėžtina, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti asmenis bei įmones, turinčias sąsajas su priešišku politiniu režimu, todėl laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni, atvaizdas Skundo informacijoje atskleistas teisėtai“.

9. Pareiškėjas Bendrovė skunde nurodė, kad:

9.1. Spręsdamas dėl V. K. pateikto skundo, Inspektorius turėjo išdėstyti poziciją dėl šio asmens teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo bei asmens duomenų apsaugos pažeidimo, tačiau, veikdamas ultra vires (viršijant nustatytos kompetencijos ribas) pasisakė ir dėl skundo neteikusios Bendrovės tariamų ryšių. Inspektorius išdėstė kategoriškus, nepagrįstus ir klaidingus ginčo teiginius dėl tariamų Bendrovės sąsajų su Rusijos Federacijos aukščiausia politine vadovybe bei nepagrįstai pateikė pareiškėją kaip Lietuvos Respublikai priešišką ir keliančią grėsmę bendrovę.

9.2. Tai gali reikšmingai pažeisti Bendrovės interesus bei reputaciją, nes šiomis nepagrįstomis išvadomis valstybinės institucijos ir kiti subjektai gali nepagrįstai pradėti remtis teisminiuose ginčuose, todėl Sprendimas laikytinas sukeliančiu teisinius padarinius pareiškėjui.

9.3. Šiuo metu FNTT yra įtraukusi Bendrovę į Sąrašą, tačiau toks FNTT veiksmas yra visiškai nepagrįstas ir šiuo metu ginčijamas kitose administracinėse bylose. Kol teismas nėra išsprendęs šio klausimo, Inspektorius Sprendime negalėjo daryti jokios išvados dėl Bendrovės ryšių. Inspektoriaus teiginiai dėl Bendrovės ryšių su Kremliaus režimu yra klaidingi ir neatitinka faktinės tikrovės.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo Bendrovės skundą prašė nutraukti administracinę bylą kaip nepriklausančią administraciniams teismams. Atsiliepime nurodomi šie argumentai ir faktinės aplinkybės:

10.1. Sprendimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes Bendrovė nesikreipė į Inspektorių ir nebuvo administracinės procedūros šalimi, be to, Sprendimas nesukėlė Bendrovei jokių teisinių pasekmių – nepakeitė turimų teisių ir pareigų apimties. Sprendimas nebuvo skirtas Bendrovei ir jos teisių apimtis Sprendimu nebuvo vertinta, todėl ji neturi reikalavimo teisės panaikinti atskirus Sprendimo teiginius ir nėra tinkamas subjektas tokiems reikalavimams kelti. Vien asmens subjektyvaus suvokimo, kad yra pažeista jo teisė ar įstatymo saugomas interesas, nepakanka, kad būtų realizuota jo teisė į reikalavimo patenkinimą.

10.2. Pareiškėjo skundas teismui grindžiamas subjektyviais, hipotetiniais pasvarstymais apie tai, kad Sprendimas neapibrėžtoje ateityje gali pažeisti pareiškėjo reputaciją. Kartu tai reiškia, jog skundo teismui pateikimo momentui pareiškėjo reputacijai jokia žala padaryta nebuvo.

10.3. Įstatymų leidėjas, suteikęs funkciją nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl jų neturtinių teisių pažeidimo, kartu suteikė ir diskreciją spręsti dėl skundo tyrimui reikalingos medžiagos, jos rinkimo bei objektyvių išvadų formulavimo. Atsakovas, atlikęs išsamų V. K. skundo aplinkybių tyrimą, įvertinęs visų ginčo publikacijų ir įrašų turinį bei kontekstą, veikdamas savo kompetencijos ribose, Sprendime pagrįstai nustatė, kad jo atvaizdas paviešintas viešojo intereso požiūriu itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – dėl pareiškėjo sąsajų su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“, kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos ES sankcijos. Sprendime nustatyta, kad visuomenė gali pagrįstai domėtis V. K. vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, užduodant klausimus šio juridinio asmens vadovui, kuris negali tikėtis absoliučios privatumo ir asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui, kuriuo nagrinėjamos temos kontekste pagrįstai domimasi.

10.4. Inspektoriui tenka pareiga ginčo informacijos nevertinti izoliuotai, o atsižvelgti į visą paskelbtos informacijos kontekstą, teksto sandarą, sakinių konstrukcijas, jų loginius ryšius, skundo informaciją, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateiktus paaiškinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl pareiškėjo vadovui, pateikus skundą dėl savo asmeninių neturtinių teisių gynybos, tačiau nusprendus neginti Bendrovės dalykinės reputacijos, tai nereiškia, kad Inspektorius, atlikdamas kontekstinį visos paskelbtos informacijos vertinimą, negali nustatyti paskelbto žurnalistinio tyrimo temos, tikslo, pobūdžio, oficialios informacijos pagrindu formuluoti tam tikrų išvadų. Dėl šios priežasties Sprendimo argumentai neišvengiamai yra ir apie Bendrovę, tačiau jokia informacija jos dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu nebuvo vertinta. Atsakovas, savo kompetencijos ribose nagrinėdamas skundą, nenustatinėjo Bendrovės ryšių su priešiškos valstybės politine vadovybe, tačiau rėmėsi oficialiu FNTT viešai pateikiamu Sąrašu. Pareiškėjo ryšiai nebuvo skundo dalykas, atlikdamas skundo tyrimą atsakovas dėl jų pasisakė tiek, kiek buvo būtina apžvelgti paskelbtos, ginčo objektu esančios informacijos kontekstą bei nustatyti, jog ginčo informacija skleidžiama teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tikslu. FNTT sprendimų apskundimas nestabdo jų galiojimo, todėl tariamas oficialios, itin reikšmingos viešojo intereso požiūriu informacijos pateikimo visuomenei apribojimas būtų nepagrįstas.

10.5. Reikalavimas iš Sprendimo pašalinti tam tikrus teiginius yra nepagrįstas, nes Sprendimas yra vientisas administracinis aktas. Iš Sprendimo pašalinus pareiškėjo nurodytus teiginius Sprendimas galėtų būti laikomas nepakankamai motyvuotu, o tyrimas – neišsamiu.

11. Pareiškėjas V. K. atsiliepimu į Bendrovės skundą prašė skundą tenkinti, nurodydamas iš esmės analogiškus kaip ir skunde argumentus.

IV. 12. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą ir bylos dalį dėl pareiškėjo Bendrovės skundo nutraukė. Teismas priteisė iš pareiškėjo V. K. trečiajam suinteresuotam asmeniui LRT 3 097,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir trečiajam suinteresuotam asmeniui TŽC 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

13. Teismas nustatė, kad:

13.1. V. K. Inspektoriui pateikė skundą dėl publikacijose (duomenys neskelbtini) be sutikimo paviešinto ir naudojamo jo atvaizdo, kurį viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) atsisakė pašalinti.

13.2. Pareiškėjas nurodė, kad: jo atvaizdas užfiksuotas privačiose patalpose; kad jis galbūt buvo naudotas reklaminiais tikslais, siekiant sudominti kuo didesnę auditoriją; kad jo atvaizdo įrašinėjimas nebuvo būtinas visuomenės informavimo funkcijai atlikti; kad neteisėtai užfiksuotas jo atvaizdas ir šio atvaizdo masinis atgaminimas netenkina deklaruojamo teisėto intereso – informuoti visuomenę apie sankcijas Rusijos subjektams; kad pati žurnalistinio tyrimo tema apie sankcijas Rusijos subjektams nelaikytina Lietuvos visuomenei pakankamai reikšminga ir rūpima tema.

13.3. Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jį atmetė, konstatavęs, kad viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) paviešintas pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, atvaizdas užfiksuotas prie įėjimo į Bendrovės patalpas ir atskleidžia tik tai, kaip pareiškėjas atrodo, tačiau nepateikia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų įpročius, pažiūras, įsitikinimus, gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, gyvenamąją aplinką ir pan. Pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra pareiškėjas, sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“. Rusijos Federacijai kartu su Baltarusijos Respublika pradėjus suplanuotą karą kitos suverenios valstybės – Ukrainos – teritorijoje bei atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vykdomos karinės agresijos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Atsižvelgiant į tai, bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje pagrįstai ir akivaizdžiai tenkina viešąjį interesą – visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją. Pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie jo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu dalis. Pareiškėjo atvaizdas skelbiamas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie jo darbinę veiklą – Bendrovės pajamas, darbuotojų skaičių, ES sankcijų įvedimo padarinius. Skundo informacijoje jokia papildoma privati informacija apie pareiškėją, nesusijusi su darbine veikla, atskleista nebuvo. Visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.

13.4. Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo atvaizdas nebuvo perteklinis, juo nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo; pabrėžta, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu, neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo, todėl prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas nenustatytas.

13.5. Dėl pareiškėjo teisės į asmens duomenų apsaugą Sprendime nurodyta, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbdami pareiškėjo atvaizdą, atliko asmens duomenų tvarkymą. Vertindamas pareiškėjo duomenų viešo paskleidimo teisėtumą, Inspektorius Sprendime konstatavo, kad paskelbdami pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą) be sutikimo informacijos skleidėjai informavo visuomenę apie pareiškėjo vadovaujamos Bendrovės sąsajas su Rusijos įmone „PhosAgro“ bei šios įmonės ryšius su Kremliaus režimu; tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti asmenis bei įmones, turinčias sąsajas su priešišku politiniu režimu, todėl laikyta, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni, o atvaizdas atskleistas teisėtai. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai.

14. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjo atvaizdas laikytinas privačia informacija VIĮ 2 straipsnio 38 ir 39 dalių prasme. Nors Sprendime eksplicitiškai nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu Inspektorius pareiškėją laikė viešuoju asmeniu, tačiau iš Inspektoriaus Sprendimo matyti, kad atsakovas pareiškėją V. K. vertino kaip viešąjį asmenį VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme.

15. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė yra įtraukta į Sąrašą. Sankcijos taikomos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Nors pareiškėjas V. K. nurodė, kad tokie FNTT veiksmai yra ginčijami teisme, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tai būtų nuginčyta, todėl įtraukimas laikytinas nepaneigtu. Rusijos Federacija kartu su Baltarusijos Respublika vykdo karinius veiksmus prieš Ukrainą, tačiau pirmiau nurodyti veiksmai kelia grėsmę ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Šiuo atveju, kai pareiškėjas yra Bendrovės, kuri susijusi su asmenimis, kuriems taikomomis sankcijomis dėl Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą, vadovas, teismo vertinimu, Inspektorius pagrįstai pareiškėjo veiklą vertino kaip turinčią reikšmės viešiesiems reikalams.

16. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas V. K. laikytinas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme, nes jis yra fizinis asmuo – Bendrovės vadovas, kuris atlikdamas savo darbines funkcijas pateko į viešumą. Jo vadovavimas Bendrovei, kuri siejama su asmenimis, turinčiais ryšių su Rusijos Federacija, turi reikšmės su nacionaliniu saugumu susijusiems viešiesiems reikalams.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas užfiksuotas atidaręs patalpos duris, t. y. jis nebuvo užfiksuotas patalpoje, kurioje vykdytų savo darbines funkcijas, daiktų, kurie atskleistų privatų pareiškėjo gyvenimą, nematyti. Vien tai, kad pareiškėjo darbovietės patalpa galėtų būti laikoma privataus gyvenimo dalimi, nereiškia, jog jo atvaizdo paviešinimui buvo reikalingas sutikimas, ar jo nebuvo galima viešinti, kadangi pagal VIĮ 14 straipsnio 3 dalį, tokiai informacijai taikoma išimtis.

18. Tiek Inspektorius konstatavo, kad atvaizdas paviešintas dėl svarbios temos – Bendrovės sąsajų su Rusijos įmone, tiek pats nuotrauką paviešinęs asmuo posėdyje pasakė, kad nuotrauką paviešino tikslu parodyti, jog buvo bandoma gauti informaciją iš V. K. apie jo vadovaujamos Bendrovės sąsajas su Rusijos Federacija, todėl teismas vertino, kad informacijos viešinimo tikslas aiškus, teisėtas ir pagrįstas, susijęs su visuomenės teise žinoti pirmiau nurodytą informaciją. Visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti, kas yra Bendrovės vadovas, jo atvaizdo paviešinimas buvo susijęs su publikacijose nurodoma informacija apie Bendrovę. Bendrovė, kurios vadovas yra pareiškėjas V. K., susijusi su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos dėl Rusijos Federacijos agresijos, todėl, Rusijai keliant grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, teismas ginčo informaciją laikė svarbia aptariamu aspektu. Teismas nenustatė, kad informacijos skleidėjai elgtųsi neteisėtai paviešinant su pareiškėju susijusią informaciją. Teismas darė išvadą, kad atvaizdo paviešinimu nebuvo pažeista asmens teisė į privatumą, atvaizdas paviešintas aktualia visuomenei tema, tyrimas išsamus, paviešinimo tikslas teisėtas, paviešinimas proporcingas tikslui pasiekti, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti Sprendimą, o pareiškėjo V. K. reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo Bendrovės skundo, teismas nustatė, kad Bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimo motyvuojamojoje dalyje esančius teiginius ir įpareigoti atsakovą pašalinti juos iš Sprendimo. Bendrovė ginčija Sprendimą, priimtą atlikus tyrimą pagal kito asmens (V. K.) kreipimąsi dėl jo teisių pažeidimo. Pati Bendrovė į Inspektorių nesikreipė, susiklosčiusiame administraciniame teisiniame santykyje nedalyvavo. Kadangi tyrimas Tarnyboje buvo pradėtas pagal V. K. skundą dėl galimo jo teisių pažeidimo, Sprendimas skirtas būtent šiam asmeniui, o Bendrovė nurodytoje administracinėje procedūroje nedalyvavo, teismas vertino, kad Bendrovės suinteresuotumas byloje neįrodytas.

20. Teismas deklaratyviais ir hipotetiniais laikė Bendrovės teiginius dėl galimos Sprendimo įtakos jos teisėms ir pareigoms (konkrečiai – reputacijai), nes į bylą (nepaisant gana ilgo laiko tarpo nuo Sprendimo priėmimo iki bylos nagrinėjimo) nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl kokio nors Sprendimo poveikio Bendrovės teisėms ir pareigoms ar jos teisėtiems interesams. Byloje nėra įrodymų, kad Sprendimas yra paskelbtas viešai ir (arba), kad Bendrovė kreipėsi į Inspektorių, prašydama neviešinti Sprendimo dėl jo galimo poveikio Bendrovės interesams. Sprendimu jokios teisės ir pareigos Bendrovei viešosios teisės aspektu nebuvo nustatytos. Kadangi byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, teismas bylos dalį dėl Bendrovės skundo nutraukė.

21. Atmetęs V. K. skundą ir nutraukęs bylos dalį dėl Bendrovės teismas laikė, kad teismo sprendimas priimtas atsakovo ir byloje dalyvaujančių trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurie palaikė atsakovo poziciją, naudai, todėl šie asmenys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi dėl Bendrovės skundo bylos dalis nutrauktina, t. y. dėl jos nėra priimamas sprendimas iš esmės, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš jos nepriteistina.

22. Teismas nurodė, kad LRT nurodyta suma už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių, yra adekvati bylos sudėtingumui, todėl priteistina iš pareiškėjo. Teismas pažymėjo, kad TŽT išlaidos, sudarančios 2 178 Eur, neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, yra adekvačios, todėl priteistinos iš pareiškėjo.

V. 23. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. K. skundą tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas V. K. taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo V. K. apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismo sprendimas yra naikintinas, kadangi teismas papildė nemotyvuotą Sprendimą, t. y. vietoje Sprendimo panaikinimo, teismas neteisėtai perėmė Inspektoriaus kompetenciją ir papildė Sprendimą naujais motyvais ir nuorodomis į teisės aktus. Tai patvirtinta ir bylą nagrinėjusios teisėjos atskirojoje nuomonėje.

24.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra viešas asmuo, ir legalizavo neviešo asmens atvaizdo fiksavimą ir paskleidimą. Pareiškėjas neužima pareigų valstybės tarnyboje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų teikimo, nenaudoja viešųjų išteklių ir neatitinka jokio kito įstatyme įtvirtinto požymio. Pareiškėjo buvimas įmonės direktoriumi ir šios informacijos prieinamumas taip pat nesąlygoja V. K. tapimu viešu asmeniu. Be kita ko, V. K. nevaldo didelių turtų, nors ir tokių subjektų teisė į privatų gyvenimą yra saugoma. Bendrovė nėra sudariusi ir nesudarinėja viešųjų pirkimų sutarčių ir nesiekia veikti kaip subrangovas, todėl V. K. yra nepagrįstai laikomas viešu asmeniu. Pareiškėjas negalėjo būti laikomas ir trumpalaikiu viešuoju asmeniu. Todėl teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas turi būti laikomas viešu asmeniu, remiantis VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punktu, yra neteisinga bei nepagrįsta. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjas nebuvo užfiksuotas patalpoje, kurioje vykdytų savo darbines funkcijas, tačiau konstatavo, jog pareiškėjas užfiksuotas atidaręs ofiso patalpos duris. Remiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo ir EŽTT jurisprudencija, bendrovės buveinė ir verslo patalpos yra privati erdvė, kuri yra prilyginama būstui.

24.3. Teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas neatliko proporcingumo vertinimo. Nei Inspektorius, nei teismas neatliko balansavimo pratimo. Dėl išankstinio nusistatymo ir rėmimosi klaidingomis prielaidomis, Inspektorius padarė neteisėtas išvadas, kurios atsispinti tiek Inspektoriaus, tiek teismo sprendimuose. Nors teismas neturėjo ir negalėjo už Inspektorių atlikti proporcingumo tyrimo, teismo sprendime, pateikiant daugiau motyvų, konstatuota, kad paviešinimas proporcingas tikslui pasiekti. Tačiau teismo sprendime nustatytas atvaizdo išviešinimo tikslas nesutampa su Inspektoriaus Sprendime nustatytu tikslu. Teismas, motyvuodamas proporcingumą, daro prieštaringas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas. Teismas tik deklaratyviai nurodė, kad visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti, kas yra Bendrovės vadovas, tačiau nepaaiškino, kokiu tikslu visuomenei reikėjo rodyti jo veidą bei ar tai nėra perteklinė informacija. Iš byloje esančių įrodymų teismas galėjo ir turėjo daryti išvadą, jog pareiškėjo atvaizdo viešinimas yra tik tam tikros visuomenės dalies smalsumo tenkinimas, kartu skatinantis neapykantą prieš pareiškėją. Teismui tik deklaratyviai pakartojus Inspektoriaus Sprendimo turinį, o Inspektoriui neatlikus jokio proporcingumo tyrimo ir sprendimą priėmus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, kad pareiškėjo nuotrauka neabejotinai ir vienareikšmiškai prisideda prie viešojo intereso, buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

24.4. Teismo sprendimas naikintinas, kadangi teismas pasisakė ir rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ginčo objektu ir yra nagrinėjamos kitoje administracinėje byloje. Bendrovės tariamos sąsajos nėra konstatuotas ir neginčytinas faktas. Teismuose yra nagrinėjamos atskiros bylos dėl nepagrįsto Bendrovės sankcionavimo, kuriose jau yra pripažinta, jog 2022 m. liepos 20 d. įsakymas, kuriuo pirmą kartą įmonė buvo sankcionuota, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Sprendime vadovaudamasis byloje netirta ir faktinės situacijos neatitinkančia aplinkybe, teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.) ir priėmė neteisingą sprendimą.

24.5. TŽT bylos teisinėms išlaidoms finansinės pagalbos prašė iš visuomenės. TŽT pavyko surinkti reikiamas lėšas, už kurias ji atsiskaitė už teisines paslaugas susijusias su bylos nagrinėjimu. TŽT faktiškai nepatyrė jokių bylinėjimosi išlaidų, todėl nebuvo pagrindo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas TŽT naudai.

25. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria byla Bendrovės atžvilgiu buvo nutraukta, ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Bendrovė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

25.1. Bendrovė yra suinteresuota bylos baigtimi ir jo suinteresuotumas kyla ne iš dalyvavimo administracinėje procedūroje, o administracinėje procedūroje padarytų, su Bendrove susijusių, išvadų. Inspektorius Sprendime pasisakė dėl tikrovės neatitinkančių duomenų apie Bendrovę pačiai Bendrovei net nedalyvaujant. Inspektoriaus Sprendimas pareiškėjui buvo siurprizinis, nes Inspektorius pasisakė dėl šalies, kuri net nedalyvavo tyrime.

25.2. Inspektoriaus Sprendime nurodyta tikrovės neatitikusi informacija apie Bendrovę. Pareiškėjo skunde prašomi pašalinti iš Sprendimo teiginiai neabejotinai lietė Bendrovę ir Bendrovė turėjo ir turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kad tokie teiginiai būtų pašalinti iš Inspektoriaus Sprendimo.

25.3. Teismo sprendimas yra grindžiamas Inspektoriaus padarytomis neteisingomis išvadomis dėl Bendrovės tariamų sąsajų su Kremliaus režimu, kas patvirtina pareiškėjo suinteresuotumą byloje. Bendrovės sankcionavimo faktui esant svarbia faktine aplinkybe nagrinėjamoje byloje, Bendrovė yra suinteresuota bylos baigtimi. Inspektoriaus Sprendimas yra vienintelis Lietuvos valstybės institucijos dokumentas, kuriuo Bendrovė (nesuprantamais ir neįrodytais pagrindais) yra siejama su Kremliaus režimu nuo 2022 m. kovo 10 d. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesikreipė į Inspektorių dėl 2022 m. kovo mėn. publikacijų, patvirtina Inspektoriaus veikimą ultra vires savo sprendime darant savarankiškas ir niekuo nepagrįstas išvadas apie Bendrovę. Tai parodo akivaizdų Bendrovės suinteresuotumą. Vienintelė galimybė pareiškėjui, nesutinkančiam apie nurodytus Inspektoriaus Sprendime teiginius apie Bendrovę, yra tokį Sprendimą skųsti teismui. Bendrovė pateikė į bylą eilę įrodymų, patvirtinančių Inspektoriaus Sprendimo teiginių klaidingumą, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais remiantis Bendrovę laikė su Kremliumi susijusiu asmeniu 2022 metų kovo mėnesį.

25.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog Inspektoriaus Sprendimo neišviešinimas lemia žalos pareiškėjui nebuvimą. Sprendimo skundžiamos išvados dėl Bendrovės buvo išviešintos byloje dalyvaujantiems asmenims, o pastarieji Inspektoriaus nustatytus faktus išplatino savo socialiniuose tinkluose.

25.5. Nutraukdamas bylą pareiškėjo atžvilgiu, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Sprendimu Inspektoriaus atliktas Bendrovės, kuri net neskundė viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiksmų Inspektoriui, ryšių su Rusijos Federacijos politine vadovybe nustatinėjimas neabejotinai peržengia Inspektoriaus kompetencijos ribas bei viršija turimus įgaliojimus (veikiama ultra vires). Be to, Inspektoriaus teiginiai dėl Bendrovės ryšių su Kremliaus režimu yra klaidingi ir neatitinka faktinės tikrovės.

26. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

26.1. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad teismas neteisėtai papildė nemotyvuotą Inspektoriaus Sprendimą. Pareiškėjas painioja atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą ir Sprendimo motyvų pildymą. Teismas turi teisę vertinti viešojo administravimo subjekto sprendime nustatytas faktines aplinkybes, jas interpretuoti ir pateikti savarankiškas išvadas dėl sprendime išdėstytų argumentų. Šiuo atveju teismas nenustatinėjo nagrinėjamam ginčui teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių nebūtų nustatęs atsakovas, neperėmė atsakovo funkcijų ir atsakovo motyvų nepildė, o įvertino nustatytas aplinkybes ir pateikė išvadas dėl Sprendimo argumentų.

26.2. Priešingai nei deklaratyviai teigia pareiškėjas, Sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti visi nagrinėjamam ginčui reikšmingi argumentai, detalizuota, kokiais teisės aktais remiantis priimtas Sprendimas. Pareiškėjo, kaip viešojo asmens, statusas nekeičia Sprendimo motyvų ir nesudaro pagrindo kitaip traktuoti vertintos situacijos. Teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą yra ginama, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie žmogaus privatų gyvenimą; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisėto visuomenės intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569-06). Visi nurodyti faktai Sprendime buvo detaliai įvertinti, nustatytas informacijos paskleidimo faktas, nustatyta, kad ginčo informacija yra apie pareiškėją, nustatyta, kad paskleista informacija laikytina privačia, nustatyta, jog informacija paskleista be sutikimo, bei konstatuota, kad informacija paskleista tenkinant teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą. Nesant visų teismų praktikoje įtvirtintų faktų visumos pagrįstai konstatuota, jog teisės į privatumą pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytinas. Tokie atsakovo motyvai yra proporcingi ir, vadovaujantis teismų praktika, pakankami, kad tinkamai būtų įvertinta, ar asmens teisė į privatumą yra pažeista.

26.3. Teismas neperėmė įstatymų leidėjo funkcijų ką nors legalizuodamas, be to, teismų praktikoje suformuota būtinų faktų sudėtis suponuoja, kad privati informacija gali būti teisėtai skelbiama ne tik apie viešą asmenį. Pripažįstant teisės į privatų gyvenimą pažeidimą būtina nustatyti visas minėtas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar asmuo privatus, ar viešas. Sprendime motyvuotai ir detaliai paaiškinus, kodėl nagrinėtoje situacijoje egzistuoja teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas, kuris yra svarbesnis nei pareiškėjo interesai, buvo priimtas optimalus, argumentuotas ir teisės normomis pagrįstas sprendimas.

26.4. Teismas pagrįstai įvertino Sprendime nustatytas aplinkybes, jog pareiškėjas yra patekęs į viešumą, o jo veikla neabejotinai turi reikšmės viešiesiems reikalams – pareiškėjo vadovavimas Bendrovei, kuri siejama su asmenimis, kuriems taikytos tarptautinės sankcijos dėl ryšių su Kremliumi, turi reikšmės su nacionaliniu saugumu susijusiems viešiesiems reikalams. Tokia pozicija nenukrypsta ir nuo LVAT formuojamos praktikos.

26.5. Iš žurnalistinį tyrimą iliustruojančios ginčo nuotraukos ir vaizdo įrašo akivaizdu, jog pareiškėjo atvaizdas užfiksuotas jam atidarius juridinio asmens buveinės duris, žurnalistui siekiant pasikalbėti su pareiškėju, tačiau tiek žurnalistui, tiek fotografuojančiam asmeniui esant ne Bendrovės patalpose, o bendrose pastato patalpose (koridoriuje). Ginčo nuotrauka ir vaizdo įrašas juridinio asmens buveinės požiūriu neatskleidžia iš esmės jokios informacijos.

26.6. Teisės į privatumą pažeidimo nustatymui nebuvo reikšminga pareiškėjo užfiksavimo vieta. Sprendime nesama argumentų, jog pareiškėjo atvaizdas skleidžiamas teisėtai, nes jis užfiksuotas viešoje vietoje. Vertinamu atveju buvo atsižvelgiama į teismų praktikoje suformuluotą būtiną faktų sudėtį, į kurią vieta, kurioje užfiksuotas asmuo, neįtraukta. Taigi šiuo atveju vietos, kurioje buvo užfiksuotas pareiškėjas, priskyrimas viešai ar privačiai, neturėjo teisiškai pagrįstos reikšmės.

26.7. Vien tai, kad eksplicitiškai Inspektorius Sprendime nepaminėjo visų pareiškėjo argumentų, kurie nekeistų savarankiškai atsakovo atlikto vertinimo, nesudaro pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

26.8. Nors teismas sprendime paminėjo, kad pareiškėjo vadovaujama įmonė yra įtraukta į Sąrašą, teismas nenustatinėjo ir nesprendė tokio sankcionavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas sprendime aiškiai nurodė, jog nors tokie FNTT veiksmai yra ginčijami teisme, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai būtų nuginčyta, todėl įtraukimas laikytinas nepaneigtu. Teismas vertino tik patį įtraukimo faktą, bet nenustatinėjo, ar pareiškėjo vadovaujama įmonė į sąrašą įtraukta pagrįstai. Todėl pareiškėjo argumentas, jog teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra nagrinėjamos kitoje administracinėje byloje, yra nepagrįstas.

26.9. Tiek atsakovo, tiek teismo sprendime išsamiai ir motyvuotai paaiškinta, jog pareiškėjo, kaip Lietuvoje įsikūrusios Bendrovės vadovo, atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – analizuojamos pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“, kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos ES sankcijos. Todėl pareiškėjas, net ir būdamas tik samdomas Bendrovės darbuotojas (vadovas), turi suprasti, jog visuomenė gali pagrįstai domėtis jo vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, atitinkamai keliant klausimus būtent šio juridinio asmens vadovui. Pareiškėjas, kaip Bendrovės vadovas, negali tikėtis absoliučios privatumo, asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui. Pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, statusas pagrįstai nulėmė teisėtą pareiškėjo atvaizdo paviešinimą. Bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje teisėtai bei pagrįstai tenkina viešąjį interesą – visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją. Nors ir nesama jokių duomenų ir tokio pobūdžio informacija nebuvo skelbta konkrečiai dėl paties pareiškėjo veiklos, vis dėlto tretieji suinteresuoti asmenys pagrįstai turėjo teisę kelti abejones dėl pareiškėjo vadovaujamo juridinio asmens veiklos. Tokiu būdu pagrįstai ir teisėtai bei tinkamomis priemonėmis buvo siekta išgirsti pareiškėjo, kaip Bendrovės vadovo, poziciją ir garantuoti jam atsakymo teisę.

27. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

27.1. Bendrovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, kad priėmus Sprendimą jos turimų teisių ir pareigų apimtis pasikeitė. Bendrovė nesikreipė į atsakovą dėl Sprendime vertinto ginčo ir nebuvo administracinės procedūros šalimi, negynė savo teisių ar laisvių, todėl Sprendimas Bendrovės atžvilgiu negali būti administracinės bylos dalyku.

27.2. Į teismą kreipėsi Bendrovė, kuriai Sprendimas nebuvo skirtas ir kurios teisių apimtis Sprendimu nebuvo vertinta. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus V. K. skundą, viešai paskelbtą informaciją įvertinus jo neturtinių teisių pažeidimo požiūriu. Bendrovė nebuvo ginčo šalis, todėl Sprendime dėl Bendrovės teisių nepasisakyta, jų pažeidimo klausimas nespręstas. Sprendimas negali turėti įtakos Bendrovės teisėms ir pareigoms. Todėl Bendrovė neturi reikalavimo teisės panaikinti atskirus Sprendimo teiginius ir nėra tinkamas subjektas tokiems reikalavimams kelti.

27.3. Bendrovė nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė, kaip atskirais Sprendimo teiginiais pažeistos jos teisės, ir / ar koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo suinteresuotumas byloje neįrodytas, kadangi pareiškėjas nebuvo administracinės procedūros dalyvis, Sprendimas priimtas dėl V. K. teisių ir interesų ir skirtas tik šiam asmeniui. Bendrovės teiginiai, jog Sprendime nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, tėra subjektyvus bei deklaratyvus Bendrovės svarstymas, nepagrindžiantis suinteresuotumo skųsti Sprendimą administraciniam teismui. Bendrovė neįrodė, jog Sprendimu buvo pažeistos jos subjektinės teisės ar įstatymais saugomi interesai, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog Bendrovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, ir motyvuotai, nepažeisdamas ABTĮ nuostatų Bendrovės atžvilgiu, bylą nutraukė.

27.4. Įstatymų leidėjas, suteikęs atsakovui funkciją nagrinėti suinteresuotų asmenų skundus dėl jų neturtinių teisių pažeidimo, kartu suteikė ir diskreciją spręsti dėl skundo tyrimui reikalingos medžiagos, jos rinkimo bei objektyvių išvadų formulavimo. Atsakovas, atlikęs išsamų V. K. skundo aplinkybių tyrimą, įvertinęs visų ginčo publikacijų ir įrašų turinį bei kontekstą, veikdamas savo kompetencijos ribose, Sprendime pagrįstai nustatė, kad V. K., kaip Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, vadovo, atvaizdas paviešintas viešojo intereso požiūriu itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – analizuojamos V. K. vadovaujamo juridinio asmens tiesioginės ir netiesioginės sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“, kurios vienam iš atsakingų asmenų buvo taikytos ES sankcijos. Atsakovas Sprendime nustatė, kad visuomenė gali pagrįstai domėtis V. K. vadovaujamu juridiniu asmeniu ir jo veikla, atitinkamai keliant klausimus būtent šio juridinio asmens vadovui. V. K., kaip Bendrovės vadovas, negali tikėtis absoliučios privatumo, asmens duomenų apsaugos, nes būtent jis atstovauja juridiniam asmeniui, kuriuo nagrinėjamos temos kontekste pagrįstai domimasi.

27.5. Atsakovo vertintų publikacijų tikslas buvo informuoti visuomenę apie Bendrovę, t. y. Lietuvoje veikiančią įmonę, priklausančią įmonių grupei, tiesiogiai susijusiai su ES sankcionuotu asmeniu. V. K. publikacijose minimas vieninteliame kontekste – tik kaip Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovui, pateikus skundą dėl savo asmeninių neturtinių teisių gynybos, tačiau nusprendus neginti Bendrovės dalykinės reputacijos, jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas, atlikdamas kontekstinį visos paskelbtos informacijos vertinimą, negali nustatyti paskelbto žurnalistinio tyrimo temos, tikslo, pobūdžio, oficialios informacijos pagrindu formuluoti tam tikrų išvadų. Akivaizdu, kad V. K., kaip vadovo, veikla susijusi su Bendrove, kurios veikla, sąsajos analizuojamos paviešintame žurnalistiniame tyrime, todėl atsakovo Sprendimo argumentai neišvengiamai yra ir apie Bendrovę, tačiau jokia informacija Bendrovės dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu nebuvo vertinta.

27.6. Atsakovas, savo kompetencijos ribose nagrinėdamas skundą, netyrė ir nenustatinėjo Bendrovės ryšių su priešiškos valstybės politine vadovybe, tačiau rėmėsi oficialiais duomenimis. Sprendime paaiškinta, kad Bendrovė yra susijusi (per akcininkus) su Rusijoje registruota įmone „PhosAgro“, kurios valdybos pirmininkui nuo 2022 m. kovo 9 d. (t. y. dar iki ginčo publikacijų ir įrašų paskelbimo) yra taikomos tarptautinės tikslinės sankcijos. Toks oficialiai kompetentingų institucijų nustatytas ryšys, kurio neginčija Bendrovė, paminėtas Sprendime, tačiau nenustatinėjamos jokios atsakovo kompetencijai nepriklausančios aplinkybės ir neformuluojamos jokios išvados apie Bendrovę. Sprendime nėra tiesiogiai remiamasi Sąrašu, į kurį Bendrovė buvo įtraukta po ginčo publikacijų ir įrašų paskelbimo. Vis dėlto faktas, kad Bendrovė yra įtraukta į Sąrašą, patvirtina, jog Sprendime cituotos aplinkybės atitinka tikrovę, t. y. A. G. buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos ir egzistuoja objektyvus ryšys tarp Bendrovės ir Rusijoje registruotos A. G. valdomos įmonės „PhosAgro“. Bendrovės ryšiai nebuvo skundo atsakovui dalykas, atlikdamas skundo tyrimą atsakovas dėl jų pasisakė tiek, kiek buvo būtina apžvelgti paskelbtos, ginčo objektu esančios informacijos kontekstą bei nustatyti, jog ginčo informacija skleidžiama teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso tikslu.

27.7. Atsakovo atliktas V. K. skundo tyrimas yra daug platesnė ginčo publikacijų ir įrašų analizė nei tik izoliuotas skundžiamų teiginių vertinimas. Inspektorius yra specialiosios kompetencijos pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos VIĮ nuostatos, todėl atsakovo analizė apima ne tik teksto (turinio) analizę, bet ir tam tikrų ryšių nustatymą: (1) ryšio / santykio tarp paskelbtos informacijos ir tikrovėje egzistuojančių aplinkybių ir (2) ryšio / santykio tarp paskelbtos informacijos ir viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) elgesio / pareigų. Tai atsakovas nustatė atlikdamas Bendrovės vadovo skundžiamos informacijos vertinimą visame paskelbtų publikacijų kontekste.

27.8. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad atsakovo teiginiai dėl pareiškėjo ryšių su Kremliaus režimu yra klaidingi ir neatitinka tikrovės, todėl turi būti pašalinti iš Sprendimo, nes atsakovas, remdamasis oficialiais duomenimis, įvertino atlikto žurnalistinio tyrimo kontekstą, tačiau nepasisakė Bendrovės teisių požiūriu. Atsakovas, vertindamas viešai paskleistos informacijos pobūdį, tikslą bei remdamasis objektyviais duomenimis, neabejotinai pagrįstai aptarė, jog visuomenė yra vienareikšmiškai suinteresuota žinoti apie Bendrovės veiklą ir keliančias abejonių sąsajas su Rusijos Federacijos subjektais. Tokia informacija teisėtai ir pagrįstai domintų visuomenę nepriklausomai nuo to, kada tos sąsajos ar jų regimybė egzistavo. Žiniasklaidos priemonės pagrįstai turėjo teisę kelti abejones dėl pareiškėjo veiklos. Apelianto į bylą pateikti dokumentai nesudaro jokio objektyviai egzistuojančio pagrindo spręsti Sprendimo teiginius esant klaidingais. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, sisteminis visos bylos medžiagos vertinimas leidžia pagrįstai spręsti, kad Bendrovė buvo ir yra įtraukta į Sąrašą (šią aplinkybę pripažįsta ir pati Bendrovė), o Sprendime oficialių viešai prieinamų šaltinių pagrindu padarytos išvados nėra klaidingos.

27.9. Teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti teisminės pažeistų teisių gynybos. Tai, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti Sprendimą specializuotame teisme, nereiškia, jog jam yra paneigiama teisė ginti savo pažeistas teises kitais įstatymų nustatytais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo LRT atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. LRT taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

28.1. Apeliaciniame skunde neteisingai pažymėta, kad Sprendime nenurodyta, jog pareiškėjas yra viešas asmuo, kadangi Sprendime nurodytas teisinis pagrindas – VIĮ 14 straipsnio 3 dalis, numatanti privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išlygą, aiškiai nurodo į viešąjį asmenį, todėl nekyla abejonių, kad Inspektorius traktavo pareiškėją viešu asmeniu. Teismo sprendime nebuvo sukurti nauji administracinio sprendimo teisiniai ar faktiniai pagrindai, o teismo sprendimo motyvavimo kryptis ir apimtį lėmė ne poreikis pastiprinti Sprendimą, bet būtinybė pasisakyti dėl bylos dalyvių iškeltų argumentų, vienam iš esminių buvus dėl pareiškėjo priskyrimo / nepriskyrimo viešiesiems asmenims. Tiek bylos dalyviai, tiek teismas pareiškėjo priskyrimo / nepriskyrimo viešiesiems asmenims klausimą pagrįstai laikė vienu esminių bylos dalykų, jį aiškiai identifikavo, suprato, dėl jo pasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad Sprendimo trūkumai neleido pareiškėjui suprasti bylos nagrinėjimo apimties ir apribojo jo teises į teisminę gynybą.

28.2. Nei Inspektoriaus Sprendime, nei teismo sprendime pareiškėjo priskyrimas viešiesiems asmenims nėra grindžiamas nusikalstamos veikos padarymu, viešojo administravimo įgaliojimų turėjimu ar viešųjų paslaugų teikimo administravimu arba tiesiog faktu, kad pareiškėjas yra įmonės vadovas. Tiek iš Inspektoriaus Sprendimo, tiek iš teismo sprendimo aiškiai matyti, kad pareiškėjo priskyrimas viešiesiems asmenims grindžiamas VIĮ 14 straipsnio 3 dalimi ir 2 straipsnio 74 dalies 11 punktu ir siejamas su jo padėtimi, turinčia reikšmės viešiesiems reikalams.

28.3. Atsižvelgiant į pareiškėjo užimamas pareigas Bendrovėje bei į Bendrovės sąsają su Rusijos bendrove, pareiškėjas neabejotinai dėl šios padėties (užimamų vadovaujančių pareigų su Kremliaus režimu siejamoje bendrovėje) pateko į viešumą, tai yra ėmė pagrįstai dominti visuomenę kaip Bendrovės vadovas.

28.4. Teismas nelegalizavo asmenų fiksavimo privačioje erdvėje, tačiau, atsižvelgiant į faktinę situaciją, nepasisakė dėl privačios / neprivačios erdvės sampratos, kai akivaizdu, kad jokio įsiskverbimo į pareiškėjo privačią erdvę aiškiai nebuvo. Pareiškėjo užfiksavimu, atliekant žurnalistinį tyrimą, nebuvo siekiama atkleisti ir nebuvo atskleistos jokios pareiškėjo privataus / asmeninio gyvenimo detalės, išskyrus viešai žinomus faktus.

28.5. Nei Sprendime, nei teismo sprendime nėra nuvertinamas atvaizdas kaip unikali asmens charakteristika, tačiau tuo pačiu atvaizdas yra ir viena iš privačios informacijos dalių, kurios paviešinimui, taip pat vertinimui, ar paviešinimas nėra perteklinis, konkrečiu atveju ir turi būti atliekamas proporcingumo testas, atsižvelgiant į atvaizdo kaip privačios informacijos ir visuomenės teisės žinoti teisingą pusiausvyrą. Pareiškėjas dėl padėties, į kurią kaip Bendrovės vadovas pateko, yra viešasis asmuo, žurnalistinio tyrimo tema atitinka viešojo intereso svarbos pobūdį ir prisideda prie viešojo intereso diskusijos, pareiškėjo atvaizdas panaudotas informuojant visuomenę apie demonstratyvų pareiškėjo vengimą atsakyti į viešojo intereso svarbos klausimus apie Bendrovės veiklą ir jos ryšius su Lietuvos valstybei priešišku Kremliaus režimu (per susijusius asmenis). Šios aplinkybės atitinka EŽTT suformuotus vertinimo kriterijus, lemiančius saviraiškos laisvės prioritetą privatumo atžvilgiu, nes prisideda prie viešosios diskusijos visuomenei svarbiu klausimu, apie ką nurodyta ir Inspektoriaus Sprendime, ir teismo sprendime. Inspektoriaus Sprendime ir teismo sprendime buvo atliktas proporcingumo (pusiausvyros tarp teisės į pareiškėjo privatumą ir saviraiškos laisvės) vertinimas, o pareiškėjo atvaizdo paviešinimas atitiko saviraiškos laisvės apsaugos standartą.

28.6. Teismo sprendime remiamasi aplinkybėmis (apie tai, kad pareiškėjo vadovaujamai įmonei taikomos sankcijos), kuriomis bylos dalyviai grindė savo pozicijas, šie faktai buvo vertinami Inspektoriaus sprendime, todėl teismas neperžengė bylos nagrinėjimo ribų.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo TŽC atsiliepimu į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. TŽC taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo:

29.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas papildė nemotyvuotą Sprendimą. Sprendimas nėra be motyvų ar visiškai nemotyvuotas, jame vertintos tos aplinkybės, kurios vertintos ir teismo sprendime. Vien tai, kad Sprendime neduota nuoroda į VIĮ 2 straipsnio 75 dalies 11 punktą, nereiškia, kad nebuvo vertintos visos aplinkybės, reikšmingos VIĮ 14 straipsnio 3 dalies taikymui.

29.2. Teismo sprendime ne kartą vertintinas informacijos proporcingumas, sprendime naudojami tokie žodžiai kaip „nebuvo perteklinis, juo nesiekta patenkinti“, „prioritetas turi būti teikiamas“, „skelbiamas išskirtinai tik“, „turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti“.

29.3. Sprendime, ir teismo sprendime atvaizdo paviešinimo pagrįstumas ir proporcingumas buvo vertintas per prizmę, ar juo siekiama informuoti visuomenę.

29.4. Šiuo metu FNTT skelbia, kad Bendrovė yra įtraukta į sankcionuotų ūkio subjektų sąrašą. Todėl tiek Sprendime, tiek teismo sprendime buvo pagrįstai remiamasi šia informacija, kuri nėra nuginčyta ir yra viešai prieinama.

29.5. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo TŽC atsiliepimu į Bendrovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. TŽC taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. TŽC atsiliepime nurodo:

30.1. Pati Bendrovė neginčija, kad nebuvo administracinėje procedūroje kaip šalis. Bendrovės vadovui buvo žinoma ir apie konkrečius ginčo straipsnius, ir juose nagrinėjamas aplinkybes, kadangi į atsakovą kreipėsi V. K. kaip fizinis asmuo, kuris yra ir Bendrovės vienasmenis valdymo organas. Jei Bendrovė būtų siekusi ginčyti straipsnyje nurodytas aplinkybes, tokią teisę ji turėjo, o apie ginčo straipsnius taip pat žinojo.

30.2. Bendrovė pacituoja teiginius, kuriuose minima Bendrovė, tačiau nepateikia nei vieno įrodymo ar nuorodos į byloje esančius įrodymus, kad šios aplinkybės neatitinka tikrovės, to nepaaiškina ir apeliaciniame skunde. Vien tai, kad Sprendime buvo minimas viešai paskelbtas faktas, savaime nereiškia, kad toks asmuo įgyja teisinį suinteresuotumą būti pareiškėju administracinėje byloje.

30.3. Sprendimas buvo priimtas 2022 m. lapkričio 28 d., t. y. jau po to, kai Bendrovės atžvilgiu buvo pritaikytos sankcijos. Atsakovas, nagrinėdamas pateiktą skundą, ne tik gali, bet ir turi vertinti visas jam žinomas su ginču susijusias aplinkybes. Nepaisant to, kad sankcijos Bendrovei buvo pritaikytos po ginčo straipsnių, tačiau vertindamas straipsnius ir juose nurodytas aplinkybes viešojo intereso kontekste, atsakovas turėjo teisę remtis po ginčo straipsniu įvykusiu ir viešai prieinamu faktu dėl to, kad Bendrovės atžvilgiu pritaikytos sankcijos.

30.4. Nuo to, ar atsakovo Sprendimas bus panaikintas, ar ne, Bendrovės teisės ir pareigos niekaip nepasikeis: Bendrovės atžvilgiu nebus panaikintos kokios nors pareigos ir nebus suteiktos jokios papildomos teisės, kadangi ginčo sprendimo adresatas, kuris kreipėsi dėl savo teisių gynimo, buvo V. K.. V. K. nesikreipė į atsakovą kaip Bendrovės valdymo organas. Todėl Sprendimas yra ribotas ir yra taikomas ir aktualus tik V. K. kaip pareiškėjui ir visuomenės informavimo priemonėms / viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, dėl kurių veiksmų kreipėsi V. K.. Bendrovė neturėjo teisės skųsti Sprendimo teismui, kadangi nekėlė klausimų atsakovui. Bendrovės klausimų nenagrinėjus atsakovui, nes to nebuvo prašoma, Bendrovė negali prašyti teismo vertinti administracinį aktą (Sprendimą) platesnėje apimtyje nei jis buvo priimtas.

30.5. Atsakovas, nagrinėdamas skundą, turėjo jį vertinti ir vertino ne pagal tą informaciją, kuri buvo žinoma 2022 m. kovą, o pagal tą, kuri buvo žinoma priimant Sprendimą – 2022 m. lapkritį, o tuo metu Bendrovė jau buvo įtraukta į Sąrašą.

30.6. Bendrovė nepagrįstai teigia, kad Sprendimas yra išviešintas, todėl tai lemia Bendrovės suinteresuotumą. Bendrovė nepasinaudojo teise kreiptis į atsakovą dėl savo interesų gynimo. Atitinkamai, nagrinėjant bylą dėl Sprendimo teisme, bylos ribos negali būti platesnės nei atsakovo procedūros ribos, t. y. negali apimti tokio pareiškėjo, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą administracinėje procedūroje. Todėl ne teismas sprendime pažeidė Bendrovės teisę į teisminę gynybą, o pati Bendrovė nepasinaudojo jam suteikta teise ir neatliko veiksmų, būtinų tam, kad šioje byloje būtų galima nagrinėti Bendrovės interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo, kuriuo pareiškėjo V. K. skundas dėl ginčo publikacijose paskelbtos informacijos pripažintas nepagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl prašymo įpareigoti Inspektorių pašalinti iš Sprendimo kai kuriuos teiginius.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. K. skundą atmetė konstatavęs, kad šis pareiškėjas laikytinas viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme, nes jis yra fizinis asmuo – UAB „PhosAgro Baltic“ vadovas, kuris atlikdamas savo darbines funkcijas pateko į viešumą, o jo vadovavimas Bendrovei, kuri siejama su asmenimis, turinčiais ryšių su Rusijos Federacija, turi reikšmės su nacionaliniu saugumu susijusiems viešiesiems reikalams. Dėl pareiškėjo V. K. atvaizdo naudojimo, teismas sprendė, kad: nagrinėjamu atveju visuomenė turėjo teisėtą interesą žinoti, kas yra UAB „PhosAgro Baltic“ vadovas, jo atvaizdo paviešinimas buvo susijęs su publikacijose nurodoma informacija apie Bendrovę; Bendrovė, kurios vadovas yra šis pareiškėjas, susijusi su asmenimis, kuriems taikomos sankcijos dėl Rusijos Federacijos agresijos, todėl, Rusijai keliant grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, ginčo informacija laikytina svarbia aptariamu aspektu; byloje nebuvo nustatyta, kad informacijos skleidėjai elgtųsi neteisėtai paviešinant su pareiškėju susijusią informaciją.

33. Pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjo Bendrovės skundo nutraukė iš esmės konstatavęs, kad Bendrovė neįrodė suinteresuotumo byloje, kadangi tyrimas Inspektoriaus tarnyboje buvo pradėtas pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl galimo jo teisių pažeidimo, Sprendimas skirtas pareiškėjui V. K., o Bendrovė nurodytoje administracinėje procedūroje nedalyvavo, Sprendimu jokios teisės ir pareigos Bendrovei viešosios teisės aspektu nebuvo nustatytos. Taip pat teismas nenustatė, kad Sprendimas yra paskelbtas viešai ir (arba), kad Bendrovė kreipėsi į Inspektorių prašydama neviešinti Sprendimo dėl jo galimo poveikio jos interesams. Teismas kaip deklaratyvius ir neįrodytus atmetė Bendrovės argumentus, kad Bendrovės ginčijami Sprendimo teiginiai dėl pareiškėjo gali turėti įtakos jos reputacijai, t. y. jos teisėms ir pareigoms.

34. Apeliacinius skundus pateikė abu pareiškėjai.

35. V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas: perėmė Inspektoriaus kompetenciją ir papildė Sprendimą naujais motyvais ir nuorodomis į teisės aktus; nepagrįstai konstatavo, kad V. K. laikytinas viešu asmeniu VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme ir kad jis nuotraukoje užfiksuotas ne privačioje erdvėje; neatliko proporcingumo vertinimo; rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su Bendrovės sankcionavimu, kurios vertinamos kitoje administracinėje byloje, todėl peržengė bylos nagrinėjimo ribas; TŽT lėšas bylos teisinėms išlaidoms padengti surinko iš visuomenės, todėl nebuvo pagrindo jų priteisti iš pareiškėjo.

36. Bendrovė apeliaciniame skunde teigia, kad: jos suinteresuotumas kyla ne iš dalyvavimo administracinėje procedūroje, o administracinėje procedūroje padarytų, su Bendrove susijusių, išvadų; Sprendime nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija apie Bendrovę; Sprendimo skundžiamos išvados dėl Bendrovės buvo išviešintos byloje dalyvaujantiems asmenims, o pastarieji Inspektoriaus nustatytus faktus išplatino savo socialiniuose tinkluose; nutraukdamas bylą pareiškėjo atžvilgiu, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos byloje pateiktų apeliacinių skundų ribos, taip pat sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

38. Pareiškėjas V. K. prašo panaikinti Sprendimą. Įvertinus pareiškėjo V. K. pirmosios instancijos teismui teikto skundo turinį, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šis pareiškėjas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pirmosios instancijos teisme kvestionavo keliais aspektais, t. y., jo nuomone: Sprendime neatsakyta į argumentus, kodėl V. K. laikomas viešu asmeniu; neįvertinta filmavimo erdvė, kurioje šis pareiškėjas buvo nufilmuotas; nevertinta, kaip atvaizdo viešinimas prisideda prie viešojo intereso – visuomenei reikšmingos informacijos, kad šiuo atveju žurnalistų laisvė skleisti informaciją yra svarbesnė vertybė nei asmens privatumas; nepasisakyta dėl Inspektoriaus kompetencijos nustatinėti / nenustatinėti V. K. ir UAB „PhosAgro Baltic“ ryšius su Kremliaus ar kitu režimu, įmonę laikyti sankcionuotu asmeniu.

39. Apeliacine tvarka vertinant pareiškėjo V. K. apeliacinio skundo argumentus, tikslinga priminti, teisėjų kolegijos nuomone, aktualias konstitucines nuostatas ir teismų praktiką, kuria, be kita ko, vadovautasi priimant tikrinamą teismo sprendimą:

39.1. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą, 1997 m. vasario 13 d. nutarimą, 2002 m. spalio 23 d. nutarimą). Vadovaujantis EŽTT jurisprudencija, saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų; ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai (žr., pvz., 1999 m. sausio 21 d. sprendimą Janowski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 25716/94), 1999 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nilsen ir Johnsen prieš Norvegiją (pareiškimo Nr. 23118/93), 2007 m. sausio 9 d. sprendimą Kwiecień prie Lenkiją (pareiškimo Nr. 51744/99).

39.2. Iš Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad saviraiškos ir informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama siekiant užtikrinti pusiausvyrą su kitomis konstituciškai reikšmingomis individo ar visos visuomenės teisėmis ar teisėtais interesais. Iš Konstitucinio Teismo praktikos seka, kad ribojant informacijos laisvę būtina laikytis dviejų sąlygų: ji gali būti ribojama tik įstatymu ir tik tuomet, kai tai būtina Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje išvardintoms vertybėms apsaugoti ir ginti (žr., pvz., 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą, 1998 m. kovo 10 d. nutarimą). EŽTT, aiškindamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, taip pat laikosi nuostatos, jog informacijos laisvė nėra absoliuti, ji gali būti ribojama tuomet, kai toks ribojimas įtvirtintas įstatymu, juo siekiama teisėtų tikslų (konkrečiai, valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės apsaugos, siekiant užkirsti kelią viešos tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą), o toks ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje. Aiškindamas pastarąją sąlygą EŽTT pažymi, jog priemonė, kuria siekiama teisėto tikslo, turi būti proporcinga siekiamam tikslui, t. y. jos buvimui turi egzistuoti „rimtas (primygtinis) socialinis poreikis“ (žr., pvz., 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Hertel prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 25181/94).

39.3. Pagal Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalį žmogaus orumui suteiktas konstitucinės vertybės statusas, o Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje žmogaus garbė ir orumas nurodyti kaip vienas iš saviraiškos laisvės ribojimo pagrindų. Analogiškai Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje trečiųjų asmenų garbė, jų reputacijos ir teisių apsauga nurodyta kaip Konvencijos garantuojamos saviraiškos laisvės ribojimo pagrindas. Vis dėlto nurodydamas saviraiškos laisvės ribojimo galimybę, Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad informacijos laisvės ribojimas visada turi būti suvokiamas kaip išimtinio pobūdžio priemonė (žr., pvz., 1998 m. kovo 10 d. nutarimą). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, jog Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje apibrėžti saviraiškos laisvės ribojimo pagrindai turi būti aiškinami griežtai (siaurai), o bet kokių apribojimų reikalingumas turi būti nustatomas įtikinamai (žr., pvz., 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Axel Springer prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (pareiškimo Nr. 39954/08). Šio Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra primygtinis socialinis poreikis riboti saviraiškos laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai ribojimo priemonėms pateisinti, o šios priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams (žr., pvz., 2004 m. birželio 29 d. sprendimą Chauvy ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 64915/01).

39.4. Poreikį užtikrinti išskirtinę saviraiškos laisvės apsaugą savo praktikoje pabrėžia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-193/2009) Teismas, spręsdamas klausimą dėl pusiausvyros tarp viešojo asmens garbės ir orumo bei saviraiškos laisvės užtikrinimo, pažymėjo, kad kolizijos atveju pirmenybė teiktina saviraiškos laisvei.

40. Teisėjų kolegija sutinka su tikrinamame teismo sprendime padaryta išvada, jog Konstitucijos 25 straipsnio bei Konvencijos 10 straipsnio turinys ir juos plėtojanti teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad saviraiškos (informacijos) laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Be to, teismų praktikoje pabrėžiamas pamatinis saviraiškos laisvės vaidmuo demokratinėje visuomenėje ir laikomasis nuostatos, kad šios laisvės ribojimai galimi tik esant svariems motyvams.

41. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad:

41.1. ginčijamą Sprendimą Inspektorius priėmė išnagrinėjęs 2022 m. balandžio 7 d. gautą V. K. skundą. Šis pareiškėjas skunde Inspektoriui prašė pripažinti jo skundą pagrįstu, įspėti jo nurodytus viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus dėl pažeidimų, įpareigoti pašalinti jo teisę į atvaizdą ir privatumą pažeidžiančią vaizdinę medžiagą. Skunde Inspektoriui iš esmės teigė, jog ginčo publikacijose (t. y. publikacijose (duomenys neskelbtini)) be šio pareiškėjo sutikimo buvo paviešintas ir naudojamas jo atvaizdas, kurį viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) atsisakė pašalinti. Pareiškėjas šiame skunde nurodė, kad: jo atvaizdas užfiksuotas privačiose patalpose ir galbūt jis buvo naudotas reklaminiais tikslais, siekiant sudominti kuo didesnę auditoriją; pareiškėjo atvaizdo įrašinėjimas nebuvo būtinas visuomenės informavimo funkcijai atlikti; neteisėtai užfiksuotas pareiškėjo atvaizdas ir šio atvaizdo masinis atgaminimas netenkina deklaruojamo teisėto intereso – informuoti visuomenę apie sankcijas Rusijos subjektams; pati žurnalistinio tyrimo tema apie sankcijas Rusijos subjektams nelaikytina Lietuvos visuomenei pakankamai reikšminga ir rūpima tema.

41.2. Inspektorius Sprendime nenustatė pareiškėjo V. K. teisės į privatumą pažeidimo. Šiuo aspektu Sprendime paminėta, kad ginčo publikacijose paviešintas pareiškėjo V. K. atvaizdas laikytinas privačia informacija (VIĮ 2 str. 38 ir 39 d.), tačiau nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtį (VIĮ 14 str. 3 d.), nes pareiškėjo V. K. atvaizdo paskelbimas yra pateisinamas viešuoju interesu. Sprendime nustatyta, kad paviešintas pareiškėjo V. K., kaip UAB „PhosAgro Baltic“ vadovo, atvaizdas užfiksuotas prie įėjimo į UAB „PhosAgro Baltic“ patalpas, jis atskleidžia tik tai, kaip šis pareiškėjas atrodo, tačiau nepateikia jokių papildomų privataus gyvenimo detalių, kurios atskleistų jo įpročius, pažiūras, įsitikinimus, gyvenimo būdą, šeiminę padėtį, gyvenamąją aplinką ar pan.

Šio pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra šis pareiškėjas, sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“. Inspektorius, atkreipęs dėmesį į tai, kad Rusijos Federacijai kartu su Baltarusijos Respublika pradėjus suplanuotą karą kitos suverenios valstybes – Ukrainos – teritorijoje bei atsižvelgiant į tai, kad Ukrainoje vykdomos karinės agresijos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, tai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, konstatavo, kad bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija ir galimos jų apraiškos, viešinami žiniasklaidoje pagrįstai ir akivaizdžiai tenkina viešąjį interesą – visuomenės išskirtinį poreikį gauti su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją.

Inspektoriaus nuomone, paskelbtas pareiškėjo V. K., kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie šio pareiškėjo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu, dalis. Inspektorius Sprendime pabrėžė, kad ginčo publikacijose pareiškėjo V. K. atvaizdas skelbiamas išskirtinai tik siekiant informuoti visuomenę apie šio pareiškėjo darbinę veiklą – įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ pajamas, darbuotojų skaičių, ES sankcijų įvedimo padarinius, nebuvo atskleista jokia su darbine veikla nesusijusi papildoma privati informacija apie šį pareiškėją.

Inspektoriaus vertinimu, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę. Atsižvelgęs į tai, Inspektorius sprendė, kad ginčo publikacijose paskelbtas pareiškėjo V. K. atvaizdas nebuvo perteklinis, juo nesiekta patenkinti visuomenės smalsumo. Nagrinėjamu atveju asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu, neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo, dėl to ginčo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) laisvei skleisti informaciją ir visuomenės teisei žinoti, o ne pareiškėjo teisei į privatų gyvenimą.

Taip pat Inspektorius Sprendime įvertinęs paskelbtos informacijos kontekstą bei egzistuojantį ypatingą viešąjį interesą, konstatavo, kad pareiškėjo V. K. asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą.

41.3. Pareiškėjas V. K. ginčo publikacijų rengimo ir paskelbimo metu buvo juridinio asmens UAB „PhosAgro Baltic“ (skundo teismui pateikimo metu – UAB „PureFert Baltic“) vadovas.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir teisės taikymui bei sutinka su tikrinamo teismo sprendimo motyvais, kuriais teismas grindžia savo poziciją, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

43. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde teigia, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas perėmė Inspektoriaus kompetenciją ir papildė Sprendimą naujais motyvais ir nuorodomis į teisės aktus.

44. Atsakant į šiuos argumentus, pirmiausiai primintina, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai administracinio sprendimo turiniui, kad jame būtų nurodomi administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 p.), administracinio sprendimo motyvai (6 p.), turi tiek materialųjį, tiek ir procesinį aspektą, t. y. šie reikalavimai susiję su asmens teise į teisminę gynybą. Proceso požiūriu nemotyvuotas administracinis sprendimas, kuris daro neigiamą poveikį subjekto teisėms ar interesams, negali būti pripažintas teisėtu, nes riboja subjekto teises skųsti tokį aktą ir apsunkina tokio akto teisminę kontrolę. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., LVAT 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-716-789/2025).

45. Įvertinus Sprendimo turinį jame išdėstytų motyvų pakankamumo aspektu, darytina išvada, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindai, kitos šiam administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju dėl Sprendimo motyvų nepakankamumo buvo kaip nors apribotos pareiškėjo V. K. teisės skųsti Sprendimą ar apsunkinta Sprendimo teisminė kontrolė.

46. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo V. K. pareikštais reikalavimais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, t. y. tikrinamas teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus. Šiame kontekste paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91), 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91). Akcentuotina, kad tai, jog pirmosios instancijos teismas, atsakydamas į procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, susijusius su administracinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, pateikia motyvus, kurie nebuvo eksplicitiškai nurodyti per se (savaime) nereiškia, kad administracinis sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir dėl to neteisėtas bei nepagrįstas.

47. Įvertinusi Inspektoriaus priimto Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas perėmė Inspektoriaus kompetenciją, papildė Sprendimą naujais motyvais bei nuorodomis į teisės aktus, ir kad tai sudaro pakankamą pagrindą panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Šiame kontekste pabrėžtina, kad, nagrinėjant ginčą dėl konkretaus administracinio sprendimo, administraciniuose teismuose gali būti priimamas ne vienas procesinis sprendimas, visi jie privalo būti motyvuojami, t. y. teismas turi argumentuotai atsakyti į pagrindinius procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus. Teismas, nagrinėdamas ginčą dėl konkretaus administracinio sprendimo teisėtumo, negali priimti sprendimo už viešojo administravimo subjektą, teismas tik vertina konkretaus administracinio sprendimo motyvus, jų teisėtumo, pagrįstumo (įskaitant ir motyvų pakankamumą) aspektais. Todėl sprendžiant kilusius ginčus dėl konkretaus administracinio sprendimo teisėtumo, priimamuose teismų procesiniuose sprendimuose išdėstyti motyvai negali būti tapatinami su vertinamo administracinio sprendimo motyvais.

48. Nagrinėjamo ginčo kontekste įvertinus tikrinamo teismo sprendimo motyvus, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju teismas neatliko proporcingumo vertinimo, nes tai neatitinka tikrovės. Kartu pabrėžtina, kad šiuo aspektu pareiškėjo pozicija yra prieštaringa. Viena vertus, pareiškėjas teigia, kad teismas neatliko proporcingumo vertinimo, tačiau kartu nurodo, kad teismas, motyvuodamas proporcingumą, padarė išvadas, su kuriomis pareiškėjas nesutinka. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo teiginiai, susiję su esą neatliktu proporcingumo vertinimu, atmetami.

49. Kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo teiginys esą pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis aplinkybėmis, susijusiomis su Bendrovės sankcionavimu, kurios tikrinamo teismo sprendimo priėmimo metu buvo vertinamos kitoje administracinėje byloje, todėl peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamame teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės (t. y. bylos nagrinėjimo metu UAB „PhosAgro Baltic“ buvo įtraukta į FNTT juridinių asmenų, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą; sankcijos taikomos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą; nebuvo duomenų, kad tai būtų nuginčyta) aiškiai ir pakankamai pagrindė teismo išvadą dėl aplinkybių, susijusių su Bendrovės sankcionavimu ir jų reikšme vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

50. Pareiškėjo V. K. apeliaciniame skunde teigiama esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. K. laikytinas viešu asmeniu VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme.

51. Atsakant į pastaruosius argumentus pirmiausiai primintina, kad VIĮ 2 straipsnio 38 dalyje nustatyta, jog privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija. Šio straipsnio 39 dalyje nustatyta, kad privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. Taigi Inspektorius ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo publikacijose paviešintas pareiškėjo V. K. atvaizdas laikytinas privačia informacija.

52. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos privačios informacijos atskleidimo be asmens sutikimo išimtys. VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.“ Taigi VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti alternatyvūs atvejai, kuriems esant be žmogaus sutikimo gali būti skelbiama informacija apie to žmogaus privatų gyvenimą, įskaitant atvejį, kai „informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą“ „atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes“ (iš Sprendimo turinio pakankamai akivaizdu, kad Inspektorius nustatė, jog nagrinėjamu atveju taikytina būtent ši išimtis). Akcentuotina, kad, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas taikyti pastarąją išimtį, pirmiausiai būtina nustatyti, ar konkretus asmuo, kurio privatus gyvenimas yra viešinamas, laikytinas viešuoju asmeniu VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo prasme.

53. Įvertinus Sprendimo turinį, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nors Sprendime eksplicitiškai nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu Inspektorius pareiškėją V. K. laikė viešuoju asmeniu, tačiau iš Inspektoriaus Sprendimo turinio pakankamai akivaizdu, jog Inspektorius šį pareiškėją vertino kaip viešąjį asmenį VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad ginčijamame Sprendime tai nėra išreikšta expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) laikytina Sprendimo (administracinio akto) motyvavimo trūkumu. Kita vertus, paminėta Inspektoriaus pozicija pareiškėją V. K. vertinti kaip viešąjį asmenį VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme yra pakankamai akivaizdi. Tai, be kita ko, patvirtina ir argumentai, kuriais pareiškėjas V. K. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose grindžia savo poziciją dėl Sprendimo neteisėtumo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad paminėtas Sprendimo motyvavimo trūkumas nėra esminis ir nesudaro pakankamo pagrindo vien dėl to panaikinti šį administracinį aktą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

54. VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkte nustatyta, kad „viešasis asmuo yra: <...> 11) kitas fizinis asmuo <...> dėl savo veiksmų ar padėties patekęs į viešumą, jeigu jo veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.

55. Pakartotinai paminėto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes (įskaitant tai, kad: V. K. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo UAB „PhosAgro Baltic“ vadovas; jo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – nustačius UAB „PhosAgro Baltic“ sąsajas su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“; bet kokio pobūdžio ryšiai su Rusijos Federacija, kaip keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, ir galimos jų apraiškos viešinami žiniasklaidoje pagrįstai ir tenkina viešąjį interesą; V. K. atvaizdas yra sudėtinė ginčo publikacijų apie šio pareiškėjo vadovaujamos įmonės sąsajas su rusų kapitalo įmone, kurios vadovui buvo taikytos sankcijos dalis; atvaizdas skelbiamas išskirtinai siekiant informuoti visuomenę apie šio pareiškėjo darbinę veiklą, todėl asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu, neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo; UAB „PhosAgro Baltic“ yra įtraukta į FNTT juridinių asmenų, kurios nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamo subjekto, kuriam taikomos sankcijos, sąrašą; sankcijos taikomos dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą; visuotinai žinoma, kad Rusijos Federacija kartu su Baltarusijos Respublika vykdo karinius veiksmus prieš Ukrainą, tačiau pirmiau nurodyti veiksmai kelia grėsmę ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams) pritaria pirmosios instancijos teismui, kad tai sudaro pagrindą pareiškėją V. K. pripažinti viešuoju asmeniu VIĮ 2 straipsnio 74 dalies 11 punkto prasme. Šis pareiškėjas yra fizinis asmuo – UAB „PhosAgro Baltic“ vadovas, kuris atlikdamas savo darbines funkcijas pateko į viešumą, o jo vadovavimas Bendrovei, kuri siejama su asmenimis, turinčiais ryšių su Rusijos Federacija, turi reikšmės su nacionaliniu saugumu susijusiems viešiesiems reikalams.

56. Pareiškėjas V. K. teigia, kad tikrinamame teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog jis ginčo publikacijose esančioje nuotraukoje užfiksuotas ne privačioje erdvėje. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. Nekartojant pakankamai išsamių pirmosios instancijos teismo motyvų, pritartina tikrinamame teismo sprendime padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju vien tai, jog pareiškėjo darbovietės patalpa galėtų būti laikoma privataus gyvenimo dalimi (VIĮ 2 str. 39 d.) savaime nereiškia, kad jo atvaizdo paviešinimui buvo reikalingas sutikimas, ar jo nebuvo galima viešinti, taikant jau minėtą VIĮ 14 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą išimtį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl Sprendime nustatytos aplinkybės, jog ginčo atvaizdas buvo užfiksuotas prie įėjimo į Bendrovės, kurios vadovu tuo metu buvo pareiškėjas V. K., patalpas, atidaręs patalpos duris, ginčo nuotraukoje nėra atskleistos šio pareiškėjo papildomos privataus gyvenimo detalės, ar kad joje būtų matomi daiktai, kurie atskleistų privatų pareiškėjo gyvenimą, o pareiškėjo V. K. atvaizdas buvo paviešintas dėl svarbios temos – Bendrovės sąsajų su Rusijos įmone, siekiant parodyti, kad buvo bandoma gauti informaciją iš V. K. apie jo vadovaujamos Bendrovės sąsajas su Rusijos Federacija.

57. Atsižvelgiant į V. K. statusą, įvertinus ginčo publikacijų turinį, jų tekstą ir kontekstą, darytina išvada, kad ginčo publikacijose šis pareiškėjas (viešasis asmuo) minimas kontekste, susijusiame su nacionaliniu saugumu susijusio viešojo intereso objektu, o pranešti faktai prisidėjo prie diskusijos demokratinėje visuomenėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo publikacijose paskelbta privati informacija apie V. K. – jo atvaizdas – nebuvo pateikta kaip pikantiška ar smalsumą žadinanti, teisėjų kolegijos vertinimu, ši informacija nebuvo akivaizdžiai perteklinė ir galėjo prisidėti prie viešosios diskusijos, susijusios su nacionaliniu saugumu.

58. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo V. K. prašymą panaikinti Sprendimą.

Dėl bylos dalies nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo

59. Minėta, kad pareiškėjas Bendrovė kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Sprendimo dalį ir įpareigoti atsakovą pašalinti iš Sprendimo šiuos teiginius: „Be to, Pareiškėjo atvaizdas paviešintas itin reikšmingos Lietuvos visuomenei temos kontekste – Lietuvoje įsikūrusios įmonės UAB „PhosAgro Baltic“, kurios vadovas yra Pareiškėjas sąsajos su Rusijos Federacijos įmone „PhosAgro“; „Pabrėžtina, kad paskelbtas Pareiškėjo, kaip aptariamo juridinio asmens vadovo, atvaizdas yra sudėtinė skundžiamų publikacijų bei vaizdo įrašų apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės su rusų kapitalo įmone „PhosAgro“, kurios vadovui A. G. buvo taikytos ES sankcijos dėl ryšių su Kremliaus režimu dalis.“; „Kaip minėta, visuomenė turi teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti apie įmones bei asmenis, susijusius su Kremliaus režimu, o visuomenės informavimo priemonės turi teisę ir pareigą informuoti apie tai visuomenę.“; „Taip pat pabrėžtina, kad asmuo, valdantis įmonę, susijusią su priešišku politiniu režimu neturi ir negali tikėtis absoliutaus privatumo.“; „Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai), paskelbdami Pareiškėjo asmens duomenis (atvaizdą) be sutikimo, kaip minėta anksčiau, informavo visuomenę apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės UAB „PhosAgro Baltic“ sąsajas su Rusijos įmone „PhosAgro“ bei šios įmonės ryšius su Kremliaus režimu. Pabrėžtina, kad viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) tai atliko tenkindami visuomenės interesą žinoti asmenis bei įmones, turinčias sąsajas su priešišku politiniu režimu, todėl laikytina, kad šiuo atveju duomenų subjekto interesai nėra viršesni, atvaizdas Skundo informacijoje atskleistas teisėtai“.

60. Patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylos dalies nutraukimo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Sprendimu jokios teisės ir pareigos Bendrovei viešosios teisės aspektu nebuvo nustatytos, todėl Sprendimas nesukelia ir negali sukelti Bendrovei jokių teisinių pasekmių. Tai konstatavus, kaip nepagrįstas atmetamas Bendrovės apeliacinio skundo argumentas esą nutraukdamas bylą pareiškėjo atžvilgiu, teismas pažeidė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendimo motyvai, kuriuos prašo pašalinti Bendrovė, nėra pertekliniai. Šiame kontekste primintina, kad Inspektorius Sprendimą priėmė išnagrinėjęs 2022 m. balandžio 7 d. gautą V. K. skundą, kuriame, be kita ko, teigiama, kad ginčo publikacijose be šio pareiškėjo sutikimo buvo paviešintas ir naudojamas jo atvaizdas, kurį viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) atsisakė pašalinti, ir kuris buvo grindžiamas taip pat ir tuo, kad žurnalistinio tyrimo tema apie sankcijas Rusijos subjektams nelaikytina Lietuvos visuomenei pakankamai reikšminga ir rūpima tema. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priešingai nei teigia Bendrovė, ginčijami Sprendimo motyvai yra tiesiogiai susiję su ginčo publikacijų turiniu (taigi ir su V. K. skundo nagrinėjimu), taip pat jie yra reikšmingi, siekiant pagrįsti ginčo publikacijų svarbą Lietuvos visuomenei. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad paminėta išvada nepaneigia fakto, kad Sprendimu jokios teisės ir pareigos Bendrovei viešosios teisės aspektu nebuvo nustatytos, todėl ginčijami Sprendimo motyvai savarankiškų teisių ir pareigų Bendrovei nesukuria, o Bendrovės argumentai, kuriais tai neigiama, yra nepagrįsti.

62. Nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamas Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Bendrovės nurodomos aplinkybės dėl Sprendime nurodytų motyvų išviešinimo nėra šios administracinės bylos dalykas, todėl su tuo susiję Bendrovės apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

63. Atsižvelgiant į tai, tikrinamo teismo sprendimo dalis dėl bylos dalies nutraukimo paliekama nepakeista.

Dėl kitų argumentų, bylos baigties

64. Atsakant į pareiškėjo V. K. apeliacinio skundo teiginius esą TŽT lėšas bylos teisinėms išlaidoms padengti surinko iš visuomenės, todėl nebuvo pagrindo jų priteisti iš pareiškėjo, pabrėžtina, kad ABTĮ bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sieja su bylos baigtimi ir faktine aplinkybe, kad bylą laimėjusioji šalis bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą nėra reikšminga faktinė aplinkybė kokiu būdu bylą laimėjusi šalis gavo konkrečias finansines lėšas, kurios buvo panaudotos realiai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodoma faktinė aplinkybė, kad TŽT už teisines paslaugas, suteiktas bylą nagrinėjant teismuose, galbūt atsiskaitė iš visuomenės surinktais pinigais, nereiškia, kad pagrįstos bylinėjimosi išlaidos šiam trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris laikomas laimėjusiu bylą, negali būti priteisiamos. Todėl priešingi pareiškėjo V. K. apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

65. Dėl kitų pareiškėjų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

66. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

68. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Tiriamosios žurnalistikos centras“ sumokėjo advokatui 1 887,60 Eur už atsiliepimų į pareiškėjų apeliacinius skundus parengimą, o trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ sumokėjo advokatui 2 516,80 Eur už atsiliepimo į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą parengimą. Iš TŽC pateiktos Atliktų darbų išklotinės matyti, kad atsiliepimą į pareiškėjo Bendrovės apeliacinį skundą parengti užtruko 3,09 val., o atsiliepimą į pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą – 4,41 val., t. y. atitinkamai 41,2 proc. ir 58,8 proc.

69. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

70. Tretieji suinteresuoti asmenys TŽC ir LRT patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pateikė PVM sąskaitas faktūras ir atitinkamai banko mokėjimo nurodymą bei banko patvirtinimą apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, kurie patvirtina, kad tretieji suinteresuoti asmenys nagrinėjamoje byloje patyrė atitinkamai 1 887,60 Eur ir 2 516,80 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti. Patirtų atstovavimo išlaidų detalizacija pateikta PVM sąskaitose faktūrose.

71. Atmetus pareiškėjų apeliacinius skundus, tretieji suinteresuoti asmenys TŽC ir LRT įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų TŽC ir LRT prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino dydžio, trečiajam suinteresuotam asmeniui TŽC iš pareiškėjo V. K. priteistina 1 109,90 Eur ir iš pareiškėjo Bendrovės priteistina 777,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma, o trečiajam suinteresuotam asmeniui LRT iš pareiškėjo V. K. priteistina 2 516,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.

72. Pareiškėjas V. K. taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo V. K. naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) apeliacinius skundus atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įmonei „Tiriamosios žurnalistikos centras“ iš pareiškėjo V. K. 1 109,90 Eur (tūkstantį šimtą devynis eurus 90 euro centų), iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PureFert Baltic“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „PhosAgro Baltic“) 777,70 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 70 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įmonei „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš pareiškėjo V. K. 2 516,80 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiolika eurų 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė