2020-06-10 Nr. AB-11689-3-62-3-01889-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1064-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01889-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. atliko bausmę Alytaus PN 2 bendrabučio 1 lokalinio sektoriaus 5 būryje, kuris, pareiškėjo teigimu, buvo avarinės būklės, medinės grindys išlūžę, langai nesandarūs, sienos, lubos apipelijusios. Sanitariniame mazge pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Nuo 2018 m. gegužės 20 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 6 lokalinio sektoriaus 15 būrio 2 miegamąjį, kuriame jam teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Dušuose nebuvo įrengti persirengimo kambariai. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas nurodė patyręs neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, pasitikėjimo savimi trūkumu, dvasiniais išgyvenimais.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui tekdavo nuo 3,71 kv. m. iki 3,74 kv. m ploto ir daugiau. Pareiškėjas bausmę atliko pataisos namuose, kuriose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo. Nuteistieji darbotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūnų laisvai judėti įstaigos teritorijoje, gyvena miegamuosiuose, kurie yra nerakinami. Pataisos namuose yra sudarytos galimybės sportuoti, nuteistieji įtraukiami į įvairias socialines veiklas. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2 bendrabutis yra ne avarinės, o blogos būklės. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas. 2016 m. gruodžio 17 d. buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo sričių 2017–2019 m. strateginis veiklos planas, kuriame numatytas tikslinis finansavimas Alytaus PN 2-ojo bendrabučio rekonstravimui, rekonstrukcijos pradėtos 2018 m. liepos mėnesį. Šiuo metu visi nuteistieji iškelti iš šių patalpų. Alytaus PN pažymėjo, kad sanitarinis mazgas tvarkingas, atitinka higienos normos reikalavimus. Dušuose įrengti persirengimo kambariai.

5. Alytaus PN pabrėžė, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui. Pareiškėjas nurodė abstrakčius teiginius, nepateikė jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis.

II. 6. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo E. B. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista E. B. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., reikalavimą dėl šiuo laikotarpiu patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo atstovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d.

8. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nepateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į šias bendrabučio tipo gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. kovo 21 d. bei laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. – į 2 sektoriaus 5 būrio 1 miegamąjį, kurio plotas 44,58 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,71 kv. m (44,58/12) ploto; laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 24 d. iki 2018 m. birželio 6 d. – į 15 būrio 5 miegamąjį, kurio plotas 33,74 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,74 kv. m (33,74/9) ploto; laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. – į 15 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas 33,60 kv. m, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, taigi vienam asmeniui patalpoje teko 3,73 kv. m (33,60/9) ploto. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareigūnai į gyvenamąsias patalpas būtų atnešę papildomų lovų ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo. Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotus bei miegamųjų vietų skaičių jose, ir šiais duomenimis rėmėsi. Dėl išdėstytų aplinkybių teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo.

10. Pareiškėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN bendrabutis Nr. 2 buvo avarinės būklės, medinės grindys išlūžę, langai, durys nesandarios. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punktu, teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas) (b. l. 24–25), patvirtina, kad, atlikus 2–ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame Akte aptarta vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sistemos elementų žymi korozija, nesandarūs sujungimai, pažeista sanitarinių mazgų grindų izoliacija. Praustuvai, klozetai ir visi esantys WC vamzdynai stipriai pažeisti korozijos, estetinė išvaizda labai bloga. Bendrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje jų nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėję (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 24–25). Taigi teismas konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl 2 bendrabučio, jo langų, durų blogos būklės, todėl pareiškėjo pretenzijos šiame kontekste laikytos pagrįstomis.

11. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis (b. l. 12) nustatyta, jog gyvenamosios patalpos Alytaus PN vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant pelėsio bei grybelio patalpose. Dėl pareiškėjo argumentų apie pelėsio plitimą, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus PN negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl susikaupusio pelėsio iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmesti.

12. Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Kaip matyti, šios aplinkybės netapačios aplinkybėms, kurioms esant Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) paprastai konstatuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje.

13. Teismas pažymėjo, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir / ar kietasis inventorius. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja. Atsakovo atstovas nurodė, kad prieš eidami į dušą nuteistieji gali nusirengti persirengimo kambaryje, tualetuose ar savo miegamuosiuose. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 32), kad Alytaus PN dušo patalpose yra įrengtos persirengimo patalpos, kuriose ant sienų įrengtos pakabos, ant grindų stovi suolai. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad neįrengtos persirengimo patalpos, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, todėl šie argumentai nevertinti kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui.

14. Įvertinęs anksčiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad 2 bendrabučio pastatas buvo blogos būklės, langai, durys nesandarūs. Teismui nekilo abejonių, kad dėl to jis patyrė nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl jo skunde nurodytų pažeidimų į Alytaus PN administraciją nesikreipė, padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 4 p.).

III. 16. Pareiškėjas E. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino teisės aktų pažeidimus, tačiau be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas prašo atsižvelgti į teismų sprendimus analogiškose bylose (Nr. I-3424-414/2018; Nr. I-1682-422/2017; Nr. I-4591-428/2018).

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19. Alytaus PN nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis, teiginiai apie neva padarytą žalą nepagrįsti įrodymais ir nedetalizuoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. B. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., atlyginimo.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

23. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu (bendrabučio pastatas buvo blogos būklės, langai, durys nesandarūs), trukme ir intensyvumu, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

25. Pareiškėjo nurodytomis administracinėmis bylomis (Nr. I-3424-414/2018; Nr. I-1682-422/2017; Nr. I-4591-428/2018) nėra pagrindo vadovautis nagrinėjamoje byloje, nes bylų faktinės aplinkybės ir ginčo laikotarpiai nesutampa su nagrinėjamos bylos. Pvz., administracinėje byloje Nr. I-3424-414/2018 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėta administracinė byla Nr. A-3135-756/2019) pažymėta, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių, jog Alytaus PN 4-o būrio 5-ame miegamajame 12 miegamųjų vietų buvo įrengta tik nuo 2016 m. kovo mėnesio, o iki tol minėtame miegamajame buvo 20 miegamųjų vietų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje aktualus laikotarpis nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Be to, visose pareiškėjo nurodytose bylose buvo pripažintas gyvenamosios patalpos ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, pažeidimas, kas nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta.

26. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė