c7b1d7aa-1b8e-4f03-bdc8-df0a2d4099de · Kauno apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-949-548/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60828-2018-8 Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.6.1;1.1.6.6; 2.1.15.1.1;2.1.15.1.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 23 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas Ričardas Juodis, sekretoriaujant Editai JurÅ¡ienei, Vilmai Janonienei, dalyvaujant prokurorei A. V., kaltinamajam A. R., jo gynėjui advokatui S. J., nukentėjusiajai L. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

R. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), KaiÅ¡iadorių m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis A. R. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val., išėjęs iÅ¡ lauko virtuvės adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiosios L.

B. atžvilgiu, t. y. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jai į veidÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajai L. B. padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, bei galvos smegenų sukrėtimÄ ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios L. B. sveikatÄ . Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino pilnai ir paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. apie 18.00 val. jis nuvyko pas draugus J. ir D.

K. į namus Å¡vęsti Kalėdų. Ten taip pat buvo jo pažįstamas S. M.. Jis su kitais ten esančiais draugais vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Per vakarÄ gėrė vynÄ , stiprius alkoholinius gėrimus. TÄ dienÄ buvo daug dirbęs, pavargęs, todėl jam pasidarė bloga ir jis nuėjo prigulti ant sofos. Kadangi tÄ vakarÄ dėl pavartotų alkoholinių gėrimų sunkiai apgirto, todėl neprisimena tolesnių įvykių. Mano, kad jis galėjo suduoti smÅ«gį nukentėjusiajai L.

B. į veido sritį, tačiau negali paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių jis taip pasielgė. Apie tai. Kad sudavė nukentėjusiajai L. B. į veido sritį jam papasakojo kartu su juo Å¡ventęs draugas J. K.. Sužinojęs apie tai jis kitÄ dienÄ bandė susisiekti su nukentėjusiÄ ja, jos atsipraÅ¡yti, tačiau jos draugas T. K. to padaryti neleido, nedavė nukentėjusiosios telefono numerio. Taip pat nurodė, jog jis iÅ¡ karto po Å¡venčių pats buvo nuvykęs į policijos komisariatÄ , papasakojo įvykio aplinkybes, parašė pareiÅ¡kimÄ , jog nori atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios ir atlyginti jai padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino nukentėjusiajai tutinę ir dalį praÅ¡omos neturtinės žalos. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. ji su draugu T. K. buvo pas jo tėvus Žaslių miestelyje. Vakare apie 22.00 val. ji su T. K. važiavo į namus. Jiems bÅ«nant KaiÅ¡iadorių m., T. K. paskambino draugas J. K. ir paprašė parvežti jo draugus į namus. Ji su T. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaime esančio privataus gyvenamojo namo kiemÄ .

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo T. K. ir nuėjo į patalpÄ , kurioje degė Å¡viesa, o ji liko laukti automobilyje. Prie jos sėdinčios automobilyje priėjo girtas J. K., su kuriuo ji kalbėjo apie minutę laiko. Po to ji kartu su J. K. nuėjo link patalpos, kurioje buvo T. K. draugai. Namo kieme ir aplinkui žmonių nematė. Priėjusi prie pastato durų matė, kad patalpoje ant grindų gulėjo kaltinamasis, o ten buvę žmonės jį bandė kelti. Tuo metu iÅ¡ patalpos išėjo T. K. ir nuėjo apsukti automobilio.

Jai bestovint prie durų staiga atsikėlęs A. R. pribėgo prie jos ir nieko nesakęs ranka sudavė smÅ«gį į galvÄ . Ji Å¡aukė T. K.. Mano, kad jos Å¡aukimÄ turėjo girdėti aplinkinių pasatų gyventojai. T. K. ir J. K. jos klausė, kas atsitiko. Po to sėdo į T. K. automobilį ir važiavo į gydymo įstaigÄ Elektrėnų m. SekančiÄ dienÄ buvo nuvažiavusi į Santaros klinikas, kur jai buvo nustatyti sužalojimai. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 57,02 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos.

Nurodo, kad turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos vaistų pirkimui ir kurui, kurį sunaudojo važinėdama su T. K. į gydymo įstaigas. Nurodo, kad neturtinę žalÄ sudaro nepatogumai, kurie atsirado po jos sužalojimo t. y. per visas Å¡ventes tris dienas negalėjo atmerkti akių, nes jos buvo sutinę, buvo sužalotas veidas, pastoviai jautė skausmÄ galvoje, negalėjo aplankyti giminaičių. 2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis jai atlygino turtinę žalÄ ir 500 eurų neturtinės žalos.

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo likusiÄ 500 eurų neturtinę žalÄ . Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakare jis kartu su drauge L. B. važiavo KaiÅ¡iadorių m. ir jam paskambino draugas J. K., kuris paprašė parvežti jo draugus į namus, nes jie yra neblaivÅ«s. Apie 23.20 val. jis su nukentėjusiÄ ja atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas J. K. į namus. Automobilį pastatė namo kieme Å¡alia namo ir nuėjo į patalpÄ , kurioje degė Å¡viesa.

L. B. liko automobilyje. Nuėjęs į patalpÄ pamatė, kad joje be J. K. buvo D. K., A. R. ir vienas nepažįstamas asmuo. A. R. miegojo. Jis su ten buvusiais asmenimis pasisveikino ir buvo apie 2-3 minutes. Po to J. K. ir D. K. bandė kelti A. R. ir vesti į laukÄ , bet jo nepavedė ir kaltinamasis liko gulėti ant grindų. Jis išėjo apsukti automobilio, o J. K. nuėjo pakalbėti su automobilyje sėdėjusia L. B.. Eidamas link automobilio matė, kaip iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio link pastato ėjo nukentėjusioji.

Apsukęs automobilį ir iÅ¡ jo iÅ¡lipęs pamatė, kaip A. R. atsikėlęs nuo grindų bėgo pro L. B. ir jai sudavė smÅ«gį į kaktÄ . Nukentėjusioji nuo smÅ«gio atsitrenkė į pastato sienÄ ir Å¡aukdama bėgo link jo automobilio. Jis ir J. K. klausė L. B., už kÄ jai sudavė kaltinamasis. Kiti patalpoje buvę žmonės įvykio metu ir po jo iÅ¡ patalpos išėję nebuvo. Po to iÅ¡ su nukentėjusiÄ ja nuvažiavo į Elektrėnų ligoninę, o sekančiÄ dienÄ važiavo į Santaros ligoninę.

Taip pat keletÄ kartų jis jam priklausančiu automobiliu Audi A4 L. B. buvo nuvežęs pas Å¡eimos gydytojÄ RumÅ¡iÅ¡kių miestelyje, vienÄ kartÄ vežę pas ekspertÄ Ä¯ Kauno m. IÅ¡laidas už kurÄ sumokėjo nukentėjusioji. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. K. paaiÅ¡kino, kad 2019 m. gruodžio 25 d. jis su brolius D., A. R. ir S. M. Å¡ventė Kalėdas namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi visi buvo iÅ¡gėrę, jis paskambino draugui T. K. ir paprašė, kad Å¡is juos pavežtų į namus.

T. K. su L. B. automobiliu į namo kiemÄ atvažiavo apie 23.00 val. Tuo metu jis su broliu D. bandė pakelti miegantį A. R., bet Å¡is nelaibai kėlėsi. Po to jis nuėjo prie T. K. automobilio ir pasisveikinęs su L. B. grįžo į patalpÄ . Vėliau bÅ«damas patalpoje matė, kaip atsikėlęs A. R. ėjo link durų ir ten sutikęs nukentėjusiÄ jÄ , jai sudavė ranka į galvos sritį. L. B. nuo suduoto smÅ«gio nenugriuvo ir susiėmusi už veido, Å¡aukdama, nubėgo link automobilio. Nurodo, kad įvykis buvo apie 23.00-24.00 val., todėl kaimynai, kurių namai yra 70 – 80 metrų atstumu nuo patalpos, kurioje jis su draugais Å¡ventė, jokio triukÅ¡mo negalėjo girdėti.

Taip pat triukÅ¡mo negirdėjo ir name buvę jo tėvai. Tėvams apie įvykį namuose, jis papasakojo tik kitÄ dienÄ . TÄ pačiÄ naktį po įvykio jis paskambino T. K. ir paklausė, kas įvyko. T. K. jam pasakė, kad buvo suduotas smÅ«gis nukentėjusiajai, liepė laukti pareigÅ«nų. Atvykę policijos pareigÅ«nai jam nustatė 1,14 promilės girtumÄ . SekančiÄ dienÄ jis taip pat skambino T. K., norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kokia žala buvo padaryta nukentėjusiajai, tačiau T. K. nesileido į kalbas ir sakė, kad susitiksim teisme, ir A.

R. galės atsiprašyti. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad jis kartu su J. K., A. R. ir S. M. 2018 m. gruodžio 25 d. buvo tėvų namuose. Po to J. K. paskambino T. K., kad šis padėtų išvežioti juos į namus. Atvažiavus T. K. jis su J. K. nuo lovos bandė kelti miegantį neblaivų A. R., tačiau pakelti nepavyko. Jis atsisėdo prie stalo ir išgirdo J. K. pasakytus žodžius „sudavė, sudavė“. Atsistojęs priėjo prie durų, tačiau ten nieko nesutiko.

Taip pat nematė, kad tÄ vakarÄ Ä¯ patalpÄ , kurioje jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, bÅ«tų užėjęs T. K. ar jo mergina. Taip pat tÄ vakarÄ jis negirdėjo jokio triukÅ¡mo, kad Å¡auktų nukentėjusioji, taip pat, kad dėl triukÅ¡mo skųstųsi kaimynai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. jis su D. ir J. K., bei A. R. vartojo alkoholinius gėrimus K. namuose esančioje pagalbinėje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini) kaime.

Apie 23.00 val. nusprendė vykti į namus. Sėdėdamas prie stalo bandė prisiskambinti sÅ«nui, kad Å¡is jį parvežtų į namus. Sėdėdamas prie stalo matė, kad į patalpÄ buvo užėjęs T. K., taip pat nukentėjusioji. Su juo kartu prie stalo sėdėjo ir A. R.. Kas vyko toliau jis nematė, tačiau po kiek laiko iÅ¡ atėjusio D. K. žodžių suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas. SmÅ«gio sudavimo momento nukentėjusiajai jis nematė, taip pat negirdėjo jokio triukÅ¡mo, niekas iÅ¡ kaimynų nebuvo atėjęs ir vėliau neklausė apie jokį triukÅ¡mÄ .

IÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini),prie Å«kinio pastato (t.1, b. l. 1-4). IÅ¡ parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. B. atpažino asmenį pažymėtÄ fotonuotraukoje Nr. 2, kuris 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val. jai trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į veido sritį. Ji parodė A. R. nuotraukÄ (t. 1, b. l. 25-28) IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G3809/2018(02) matyti, kad L.

B. konstatuota galvos sumuÅ¡imas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo bÅ«ti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 44). Teisiamojo posėdžio metu prokurorė patikslino kaltinimÄ kuriuo prašė kaltinamojo A. R. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nurodė, jog kaltinamasis A.

R. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23val. 45 min. vieÅ¡oje vietoje – sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kieme, be priežasties, elgdamasis įžūliai, kitų asmenų akivaizdoje sudavė smÅ«gį rankos kumščiu L. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai L. B. galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, galvos sukrėtimÄ , t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais jis pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiosios L. B. bei kitų asmenų teisiÄ Ä¯ ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos:

1) įžūlus elgesys;

2) grasinimai;

3) patyčios;

4) vandaliÅ¡ki veiksmai. Įžūlus elgesys reiÅ¡kia agresyvų, moralės požiÅ«riu nepriimtinÄ , aplinkinius Å¡okiruojantį veikimÄ ar neveikimÄ , kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar vieÅ¡oji tvarka. Toks elgesys gali bÅ«ti fizinis smurtas prieÅ¡ žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto Å¡okiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį kvalifikuotina tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltinamasis pasirenka vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Kvalifikuojant veikÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį visais atvejais bÅ«tina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarkÄ , t. y. kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų pasekmių visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-349-699/2016. Apklausti teisiamojo posėdžio metu liudytojai J. K. ir D. K. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio 25 d. vakarÄ , apie 23 val. jų tėvams priklausančios gyvenamosios sodybos kambario tarpduryje, kaltinamasis A.

R. sudavė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajai L. B. į veidÄ . SmÅ«gis nukentėjusiajai buvo suduotas tarpduryje ir jokio triukÅ¡mo nebuvo. Liudytojai nurodo, kad namas, kuriame jie buvo, yra 70 – 80 metrų atstumu nuo kitų kaimynų namų, todėl kaimynai apie 23.00 val. negalėjo girdėti jokio triukÅ¡mo. Taip pat jokio triukÅ¡mo tÄ vakarÄ negirdėjo ir name miegoję jų tėvai. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. taip pat nurodė, jog smÅ«gį kaltinamasis A. R. sudavė ne gyvenamojo namo kieme, o stovint kambario tarpduryje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. K. paaiÅ¡kino, kad matė, kai nuo kambario grindų atsikėlęs kaltinamasis A. R. bėgo link prie kambario durų stovėjusios L. B. ir vienÄ kartÄ jai rankÄ sudavė į veido sritį. Jis nesuprato, kodėl A. R. sudavė nukentėjusiajai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. M. taip pat paaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ , kai A. R. sudavė nukentėjusiajai L. B. smÅ«gį į veidÄ jis įvykio nematė ir negirdėjo jokio triukÅ¡mo, taip pat niekas nebuvo atėjęs iÅ¡ Å¡alia esančių kaimynų namų, dėl triukÅ¡mo.

Todėl byloje iÅ¡tirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. R. 2018 m. gruodžio 25 d. apie 23.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini) tarpduryje vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. B. į veidÄ . Nei ikiteisminio, nei teisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad nuo kaltinamojo A. R. smÅ«gio sudavimo nukentėjusiajai L. B. bÅ«tų pažeista vieÅ¡oje tvarka, kaltinamasis bÅ«tų grasinęs nukentėjusiajai, kad kaltinamasis piktybiÅ¡kai tyčiojosi iÅ¡ nukentėjusiosios ar vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, bei taip sutrikdė visuomenės rimtį, kad jo veiksmai kitiems asmenims sukėlė iÅ¡gÄ stį ar sumaiÅ¡tį, Å¡iurkščiai juos pažemino ar įžeidė.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡vardintus įrodymus teismas laiko, kad kaltinamasis A. R. bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui 2018 m. gruodžio 25 d., apie 23.45 val., išėjęs iÅ¡ lauko virtuvės adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtÄ L. B. atžvilgiu, t. y. sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu jai į veidÄ , tokiu bÅ«du nukentėjusiajai L. B. padarė galvos sumuÅ¡imÄ su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, bei galvos smegenų sukrėtimÄ ir taip nežymiai sutrikdė L.

B. sveikatÄ . Todėl kaltinamojo A. R. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, nes jis savo nusikalstamais veiksmais suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajai L. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis A. R. padarė nesunkų nusikaltimÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.).

Taip pat laikytina, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytÄ veikÄ yra ir tada, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – neesminių – neigia (paskatas, teisinį veikos kvalifikavimÄ ir pan.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-64/2008, 2K-511-693/2015). Kaltinamasis A. R. laisva valia tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, stengėsi suÅ¡velninti savo veiksmų padarinius ir nukentėjusiajai atlygino turtinę žalÄ , dalį nukentėjusios praÅ¡omos neturtinės žalos, jos atsiprašė ir tai rodo jo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į savo nusikalstamÄ elgesį ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Todėl teismas laiko kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ viekÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis registruotas užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 76), (duomenys neskelbtini) nesilankė, įskaitoje nėra (t. 1 , b. l. 74), nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 179).

Byloje yra pateiktas L. R. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį A. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato (t. 1, b. l. 168). Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltinamÄ jį jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. BÅ«ti laiduotoju byloje pateikusi praÅ¡ymÄ L.

R. yra kaltinamojo žmona, su juo santuokoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Laiduotoja nurodo, kad su kaltinamuoju kartu daug dirba, kaltinamasis nepiktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, namuose tarp jų nekyla konfliktų, jis visada atsižvelgia į jos nuomonę. Taip pat nurodo, kad toks netinkamas kaltinamojo elgesys buvo vienkartinis, anksčiau kaltinamasis taip nesielgadavo. PraÅ¡o atleisti A. R. pagal laidavimÄ be užstato. L. R. neteista, nebausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 178, 180), registruota užimtumo tarnyboje (t. 1 , b. l.172), pastoviai slaugo ir prižiÅ«ri močiutę J.

L., kuri yra garbingo amžiaus (t. 1, b. l.173). Esant L. R. praÅ¡ymui perduoti A. R. jos – L. R. atsakomybei pagal laidavimÄ , teismas vertina tai, kad kaltinamasis A. R. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , nebaustas administracine tvarka, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pats kaltinamasis teigia padaręs iÅ¡vadas dėl neteisėto savo elgesio, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir, teismas laiko, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos bÅ«tinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos A.

R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas laiko, kad laiduotoja L. R. yra vertas pasitikėjimo asmuo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaiÅ¡tinga reputacija darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamojo pasitaisymui, todėl L. R. skirtina laiduotoju. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, A. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojai L. R. jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis).

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam A. R. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , o po to jÄ panaikinti. Byloje nukentėjusioji L. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, reikalaudama iÅ¡ kaltinamojo A. R. priteisti 57,02 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos (t.1, b. l. 15-16). 2019 m. spalio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. pareiÅ¡kė, kad kaltinamasis A. R. jai pilnai atlygino turtinę žalÄ ir 500,00 Eur neturtinės žalos.

Todėl prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo likusiÄ 500,00 Eur neturtinę žalÄ . Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška.

Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sÄ lygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bÅ«tina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007). Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo A.

R. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. B. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko ji be abejonės patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pažymėtina, kad tokių absoliučių vertybių kaip gyvybė, sveikata gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas sveikatos sutrikdymo sunkumas, jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiosios L. B. sveikatai, turi bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas veido sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, su galvos smegenų sukrėtimu. Nukentėjusioji dėl to tam tikrÄ laikÄ jautė skausmÄ , dėl to patyrė nepatogumus ir diskomfortÄ . Dėl padaryto sužalojimo jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir taikomas tam tikras gydymas.

Dėl to buvo sumažėjusios ir jos bendravimo bei kitos veiklos galimybės. Taigi yra duomenys apie nukentėjusiosios patirtus tam tikrus nepatogumus, skausmÄ , iÅ¡gyvenimus. Taigi, įvertinus tai, kad nors nukentėjusiosios patirtų sužalojimų gydymas vyko pakankamai sklandžiai, tačiau buvo skausmingas, įvertinus ir sužalojimo pobÅ«dį, nepatogumus, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, yra pagrindas spręsti, kad nukentėjusiajai priteistina suma neturtinei žalai atlyginti turėtų bÅ«ti mažintina iki 500,00 Eur.

Toks dydis, teismo nuomone, atitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos atsiradusias pasekmes L. B. sveikatai ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Nuosprendžiu nukentėjusiajai L. B. sumažinus priteistinos neturtinės žalos dydį iki 500,00 Eur ir bylos duomenimis nustačius, kad kaltinamasis A. R. nukentėjusiajai L. B. pagal raÅ¡tÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atlyginęs 500,00 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiosios L.

B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 4 dalis). Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 114,96 Eur civilinį ieškinį. Teisme 2019 m. kovo 5 d. gautas Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimas, kuriuo ji atsisako nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 103), todėl procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, n u s p r e n d ž i a : A. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iÅ¡ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio, perduodant L. R. atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ A.

R. atžvilgiu nutraukti. Perduoti A. R. laiduotojos L. R. atsakomybei. Nustatyti laidavimo terminÄ 1 (vieneriems) metams. IÅ¡aiÅ¡kinti, jog, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iki įsiteisės teismo nuosprendis kaltinamajam A. R. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti nepakeistÄ , o po to jÄ panaikinti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės L. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 4 dalis). ProcesÄ dėl civilinės ieÅ¡kovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus. Teisėjas Ričardas Juodis