2023-06-14 Nr. AB-12213-3-61-3-00664-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-314-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00664-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. F. 2023 m. sausio 30 d. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 109967; 2) atlyginti skundžiamu sprendimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą, adekvačiai ir teisingai; 3) priteisti nusikalstamai aplaidžiomis ir neteisėtomis Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus veikomis pareiškėjui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą adekvačiai ir teisingai, kuris skundo teikimo teismui dieną yra lygus 31721,31 Eur; 4) sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti tiesiogiai susijusius teisės klausimus.

Pareiškėjas prašė išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą teisėtu teismo procesu varžymo ir nusikalstamai aplaidaus teisingumo nevykdymo teisėtu procesu klausimus, nepaisant faktinių duomenų ir teisės viršenybės. Be kita ko, prašė išspręsti teisės klausimus dėl valdžios galių ribotumo viršijimų ir valdžios institucijų netarnavimo žmonėms prievarta primestu pareiškėjui teisės klausimų sprendimą per ikiteisminio tyrimo institucijas ir teisminėse bei kitose institucijose laikotarpio nuo 2011 m. lapkričio 19 d. iki 2023 m. sausio 28 d. įskaitymą į darbo stažą, sąmoningo ilgalaikio socialinės piniginės paramos neteikimo ir siuntinėjimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos draudžiamiems priverstiniams darbams, nedelsiamo atnaujinimo nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą ir kompensavimo už padarytas turtinės ir neturtines žalas visiškai (adekvačiai) ir teisingai klausimus ir pranešimo prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo, bendrininkavimo ir jų slėpimo bei viešojo intereso gynimo.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas 7 kalendorinių dienų terminas nuo nutarties įteikimo dienos skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, vadovaujantis ABTĮ nuostatomis, skundo reikalavimą suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, patikslinti skundo ribas ir esmę, detalizuoti, kokio dydžio yra jo galbūt patirta turtinė žala, o kokio dydžio – neturtinė, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, atsakovą nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas įvertino patikslintą pareiškėjo skundo turinį ir sprendė, kad pareiškėjas nepašalino esminių skundo trūkumų, todėl pareiškėjo patikslintas skundas laikytas nepaduotu. Pareiškėjui išaiškinta, kad teismo atsisakymas priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl pateikti teismui skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 4 dalys).

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis neteisėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas, nagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, yra šališkas, pažeidė teisėjo etiką nutarties nemotyvavo, dėl to yra korumpuotas, nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nepašalino nustatytų pirminio skundo trūkumų. Pareiškėjo manymu nebuvo pagrindo trūkumus ištaisyti, nes jo skundas buvęs aiškus, teismo nutartis laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu neturi pagrindo, pareiškėjui suvaržoma jo teisė į teisminę gynybą. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis prokurorą dėl teisėjos Fausto Vitkienės neteisėtų veiksmų, viršijant jos įgaliojimus, piktnaudžiaujant jai suteikta valdžia, taip pat kreipiamasi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininką dėl drausmės bylos iškėlimo inicijavimo jai 2023 m. kovo 27 d. nutartimi pažeminus teisėjo vardą, teismo autoritetą, piktnaudžiavus vykdant teisingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, laikė pareiškėjo skundą nepaduotu pareiškėjui nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau ir ABTĮ 5 str. 1 d.), tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos gali būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos, liečiančios tiek kreipimosi turinį, tiek reikalavimų formulavimą, tiek ir pridedamus dokumentus. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ ketvirtajame skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-758-822/2020).

Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. skunde aiškiai suformuluoti pareiškėjo reikalavimą bei konkrečiai ir aiškiai turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą; privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Pareiškėjas taip pat įpareigotas sumokėti 30 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tik iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš skundo ir jo priedų nėra pakankamai aiški skundo reikalavimų esmė. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas nenurodo, kuo jis grindžia 31721,31 Eur turtinę ir neturinę žalą, kuri suma sudaro turtinę ir kuri – neturtinę žalą, kokie įrodymai pagrindžia abi pareiškėjui kilusios žalos rūšis, be kita ko, nenurodo atsakovo dėl šio reikalavimo tenkinimo.

Kita vertus, iš pareiškėjo skundo turinio ir jo priedų teisėjų kolegijai akivaizdi kito skunde pareiškėjo reikalavimo esmė – pareiškėjas siekia panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 109967, kuriuo pareiškėjui atsisakyta skirti tikslinę pašalpą. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar atskiri pareiškėjo skundo reikalavimai atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Byloje kartu su skundu yra pateiktas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nei 2023 m. vasario 6 d. nei 2023 m. kovo 27 d. nutartyje nevertino, ar yra pagrindas priimti pareiškėjo reikalavimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo kartu įvertinus, ar pagrįstas pareiškėjo prašymas dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. 109967 ir perduoti nurodytos pareiškėjo skundo dalies klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo suformuluotas skundo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7-8 punktų reikalavimų, nebuvo aiškus šio reikalavimo pagrindas, nenurodytas atsakovas (valstybė), kuris turėtų atlyginti žąlą, prie skundo nebuvo pridėta pagal ABTĮ privalomų duomenų ir dokumentų,

Pareiškėjas atskirajame skunde skundžia teisėjos Faustos Vitkienės veiksmus, nurodo, kad ji, priimdama skundžiamą nutartį buvo šališka, atliko nusikalstamo pobūdžio veiksmus ir prašo apie juos pranešti prokuratūrai, inicijuoti teisėjos drausmės bylą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negrindžia minėtų argumentų ABTĮ 44 straipsnyje numatytais teisėjo nušalinimo pagrindais. Teismas, nagrinėjantis bylą, turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Teismas taip pat turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą; 2005 m. gegužės 1 d. sprendimą byloje Indra prieš Slovakiją ir kt.). Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS822-885/2011 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas – negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas.

Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teisėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, jo tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjas buvo šališkas. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas jau yra pasinaudojęs savo teise nušalinti teisėją Faustą Vitkienę, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą nušalinti nurodytą teisėją. Pažymėtina, kad nutartys dėl teisėjų nušalinimo atskiruoju skundu neskundžiamos. Dėl nurodytų priežasčių taip pat atmestinas pareiškėjo prašymas kreiptis dėl minėtos teisėjos veiksmų į prokuratūrą ar inicijuoti jos drausmės bylą, kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nepateikia naujų argumentų nei buvo pateikti pareiškėjo prašyme Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl teisėjos Faustos Vitkienės nušalinimo, jos šališkumo.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis (jos dalis), kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.). Atsižvelgus į pareiškėjo teikiamuose dokumentuose keliamą problemą ir šių dokumentų formą bei turinį, pareiškėjui siūlytina procesinių dokumentų surašymui kreiptis į profesionalius teisininkus arba, jei jo materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 109967 laikymo nepaduotu ir perduoti šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė