2022-10-19 Nr. AB-25347-3-63-3-00764-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-494-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00764-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. spalio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį, atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. S. su pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį.

Pareiškėjo teigimu, jo senelis P. J. Mažeikių apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime (pagal dabartinį administracinį teritorinį paskirstymą Skuodo rajonas) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 6,54 ha žemės sklypą ir niekam nėra atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina, mirusi (duomenys neskelbtini), nebuvo pateikusi prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jis apie seneliui nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą sužinojo per motinos laidotuves iš motinos brolio A. J., gyvenančio Rygoje. Šią aplinkybę prašė pripažinti svarbia sprendžiant prašymą dėl termino atnaujinimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis šiuo klausimu į teismą kreipėsi 2008 m. (Klaipėdos apygardos administracinio teismo byla Nr. I-291-162/2008) ir 2018 m. (Regionų apygardos administracinio teismo byla Nr. I-5603-243/2018).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį, atnaujinimo.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog pareiškėjas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo padavęs prašymą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teisę į P. J. valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, paduoti; atnaujinti terminą nuosavybės teisę, giminystės ryšį ir pilietybę patvirtinančių dokumentų pateikimui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-291-162/2008 pareiškėjo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo neturėjo teisės pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, nes nebuvo tinkamas subjektas į nuosavybės teisių atkūrimą. Šis teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Teismas iš LITEKO duomenų taip pat nustatė, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs ir kitą pareiškėjo K. S. prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo pateikti prašymą jo motinos S. S. vardu atkurti nuosavybės teises į P. J. turėtą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, ir nuosavybės teises į žemės sklypą ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-615-342/2008 pareiškėjo prašymą atmetė, pripažinęs, kad terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5603-243/2018 konstatavo, jog pareiškėjas K. S. nagrinėjamoje administracinėje byloje reiškia tokį patį prašymą, kokį buvo pareiškęs byloje Nr. I-291-162/2008, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta, jog jis nėra tinkamas subjektas į nuosavybės teisių atkūrimą. Teismas 2018 m. spalio 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu – teisme yra išnagrinėtos administracinės bylos tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo pareiškime nurodė, kad teismas netinkamai sprendė jo ankstesnius analogiškus prašymus dėl atnaujinimo termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-291-162/2008 ir 2008 m. gruodžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-615-342/2008 bei Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5603-243/2018, galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Nustatęs, jog pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. pareiškimu teikia analogišką prašymą, koks jau yra išnagrinėtas, teismas atsisakė priimti jo prašymą, vadovaudamasi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu – yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

III. Pareiškėjas K. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo nesutikimo su 2008 m., 2018 m. teismų sprendimais argumentus. Taip pat pažymi, kad jo pateikti motyvai dėl termino atnaujinimo įgyvendinti jo teises į turėtą senelio nuosavybę, yra pakankamai svarbūs. Pareiškėjas prašo priimti jo prašymą, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir jo teisėtų lūkesčių principus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį, atnaujinimo dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog, sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016; 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-30-415/2020).

Šioje byloje paduotame pareiškime pareiškėjas prašė atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5603-243/2018 nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atnaujinimo termino paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį. Aptariamoje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšį. Regionų apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas administracinėje byloje reiškia tokį patį prašymą, kokį buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-291-162/2008, kurioje įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nuspręsta, jog jis nėra tinkamas subjektas į nuosavybės teisių atkūrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bylos proceso šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę (ABTĮ 57 str. 2 d.), tiek res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas reikšti tapatų ieškinį) galią (ABTĮ 98 str. 3 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-914-442/2018). Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, t. y. įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa nepaneigiamas, nenuginčijamas. Priešingu atveju būtų paneigiama asmens teisė į teisminę gynybą, kadangi bet kokios teismo sprendime išdėstytos išvados nebeturėtų jokios teisinės reikšmės ar prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1189-644/2018).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pareiškimo reikalavimai nagrinėjamoje byloje bei ankstesnėse administracinėse bylose yra tapatūs – atnaujinti terminą paduoti prašymą nuosavybės teisių atkūrimui į senelio P. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 6,54 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Skuodo rajone, ir dokumentus, patvirtinančius nuosavybė teisę, giminystės ryšį bei pilietybę. Pareiškėjo reikalavimo pagrindas irgi tapatus – jo motinos sveikatos būklė bei jo paties pavėluotas sužinojimas apie senelio valdytą nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad to neneigia ir pats pareiškėjas, savo pareiškime pirmosios instancijos teismą informuodamas, kad dėl šio klausimo jau kreipėsi į tą patį teismą 2008 m. ir 2018 m. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pareikšto reikalavimo naujas išsprendimas reikštų įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų materialiųjų teisinių santykių revizavimą, kas pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra draudžiama.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė