2017-08-30 Nr. AB-15752-3-65-3-00004-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-638-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00004-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas N. B. kreipėsi į teismą skundu ir prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) 2016 gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 89-12-10789 „Dėl N. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 89-12-10789 „Dėl N. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

2017 m. gegužės 25 d. pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė iš atsakovo Utenos AVPK pareiškėjo naudai priteisti 1 149,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau, atsakovo nuomone, pareiškėjo prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, todėl turėtų būti sumažinta.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo N. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 730,00 Eur išlaidų už advokato teisinių paslaugų suteikimą, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-263-279/2017, atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė jam teisines paslaugas teikusios advokatų profesinės bendrijos „Kručkauskas, Blaškevičius, Gruodis ir partneriai ConsulTax“ 2017 m. gegužės 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (Serija TAX Nr. 921), Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinę, iš kurios matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 650 Eur (be PVM) už skundo Panevėžio apygardos administraciniam teismui dėl Utenos AVPK Viešosios tvarkos skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 89-12-10789 dėl N. B. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo parengimą ir 300 Eur (be PVM) už advokato pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. eI-263-279/2017. Pareiškėjas taip pat pateikė 1149,50 Eur mokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtinantį dokumentą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nagrinėjamu atveju aktuali 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19, 9 punktais.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas 2017 m. sausio 9 d. skundą elektroninėmis ryšio priemonėmis teismui pateikė 2017 m. sausio 9 d., pareiškėjo atstovas advokatas G. V. dalyvavo 2017 m. kovo 28 d. teismo posėdyje (posėdžio trukmė 51 min.). Skundo teismui pateikimo dieną ir teismo posėdžio metu galiojo 2016 m. trečio ketvirčio Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kurio dydis buvo lygus 793,3 Eur. Atsižvelgiant į tai, buvo sprendžiama, kad pareiškėjo prašoma priteisti 650 Eur (be PVM) suma už skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto apskaičiuotino priteistinų išlaidų už skundo parengimą dydžio. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašomų priteisti 300,00 Eur (be PVM) išlaidų už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje ir atstovavimą jo metu dydžio, atsižvelgiama į tai, kad pagal Atliktų darbų ir patirtų išlaidų išklotinėje nurodytus duomenis, minėtųjų teisinių paslaugų teikimas užtruko 3 val. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, laikyta kad 2017 m. kovo 28 d. vykęs teismo posėdis truko vieną valandą, todėl likusios dvi valandos vertintos kaip trukusios pasirengimui teismo posėdžiui. Atsižvelgiant į pareiškėjo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą jo interesams teismo posėdyje dydį bei Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytą jų apskaičiavimą, buvo sprendžiama, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą atstovauti teismo posėdyje ir atstovavimą jo metu suma viršija pagal Rekomendacijų 8.19 punktą apskaičiuotinus dydžius.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių poreikį nagrinėjant šią administracinę bylą, taip pat kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais konstatavo, kad pareiškėjui pagal Rekomendacijas maksimaliai galima priteisti suma mažintina ir nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 730,00 Eur.

III. Pareiškėjas N. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo iš dalies pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir iš atsakovo pareiškėjo naudai priteisti 1 149,5 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teigia, kad atsižvelgiant į skundo pateikimo metu buvusį Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 793,30 Eur, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis už skundo administraciniam teismui padavimą yra 1 983,25 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną pasirengimo teismo posėdžiui, atstovavimo teisme valandą taikomas 0,1 koeficientas, ir maksimali priteistina suma už tris valandas pasirengimo bei atstovavimo teisme yra 237,99 Eur. Skundžiamoje nutartyje Panevėžio apygardos administracinis teismas vertino pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas neįskaičiuojant PVM, todėl nepagrįstai sumažino pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teigia, jog yra suformuota teismų praktika, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos su PVM, jei proceso šalis jas apmokėjo su PVM.

Atsakovas Utenos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą.

Pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog advokatų teisinių paslaugų dydžių išlaidos už skundo parengimą turi atitikti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 730,00 Eur išlaidų už advokato teisinių paslaugų suteikimą, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-263-279/2017, atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su šia teismo nutartimi priteista bylinėjimosi išlaidų suma ir prašo priteisti 1 149,5 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Tai, ar išlaidos turėtų būti priteisiamos kaip išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, kiekvienu atveju įvertina teismas, atsižvelgęs į bylos faktines aplinkybes (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-393/2013, 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat privalu atsižvelgti į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. ar proceso šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 40 str. 4 d.) (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013, 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014, aiškindama nuostatas, kurios taikomos sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, pabrėžė, jog ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos pinigų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017).

Pagal Rekomendacijų 2 punktą nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Taigi, iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014).

Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui priteistinų teismo išlaidų dydį, vadovavosi pirmiau nurodytomis taisyklėmis ir atsižvelgė į nagrinėjamos bylos pobūdį, sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių poreikį nagrinėjant šią administracinę bylą, taip pat kitus Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir konstatavo, kad pareiškėjui pagal Rekomendacijas maksimaliai galima priteisti suma mažintina.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgusi į pareiškėjo prašomą priteisti išlaidų sumą ir šiuo atveju išnagrinėtos administracinės bylos pobūdį, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka: administracinė byla, atsižvelgiant į jos teisinius aspektus, faktinę situaciją, advokato laiko sąnaudas teiktų procesinių dokumentų apimtį, nebuvo sudėtinga. Todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti visos pareiškėjo prašomos sumos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteistinų teismo išlaidų sumą sumažino iki 730 Eur, ši suma atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas tinkamai nustatė teismo išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jas įvertino, teisingai pritaikė proceso teisės normas, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurį keisti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo N. B. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė