2K-304/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-304/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01018-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.1.1; 1.1.8.8; 1.2.14.1.3; 1.2.14.12;

1.2.19.4; 2.6.7.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei,

nuteistajam M. P. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Juodžiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato Arūno Juodžio kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalį (dėl veikos, padarytos prieš V. G.) laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl arbaleto maketo) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl žaislinio malūnsparnio „Hugher“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 3 dalį (dėl žaislinio malūnsparnio „Hugher“) 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį (dėl dramblio statulėlės) laisvės atėmimu trims mėnesiams, BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl laikrodžio „Karlsson“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl žaislinio automobilio „Luna car“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl moteriškų džinsinių kelnių) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl laikrodžio „Hama“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 189 straipsnio 3 dalį (dėl laikrodžio „Hama“) 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį (dėl vyriškų šlepečių „Crocs“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dėl sukurstymo pagrobti vyriškas šlepetes „Crocs“) 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį (dėl moteriškų šlepečių „Crocs“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 24 straipsnio 5 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį (dėl sukurstymo pagrobti moteriškas šlepetes „Crocs“) 650 Lt (5 MGL) dydžio bauda, 228 straipsnio 2 dalį (dėl knygos „Kambarinių gėlių enciklopedija“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl knygos „Klausimų atsakymų enciklopedija“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl vyriškų džinsinių kelnių) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl knygos „Vaistinių augalų enciklopedija“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl maisto papildų „Trioplan“) laisvės atėmimu trims mėnesiams, 228 straipsnio 2 dalį (dėl laikrodžio „Durand“) laisvės atėmimu trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (dėl malūnsparnio „Hugher“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (dėl laikrodžio „Hama“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų šlepečių „Crocs“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl moteriškų šlepečių „Crocs“) paskirtos bausmės apimtos ir subendrintos bausmės paskirtos po tris mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

K. S. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį dėl devynių nusikalstamų veikų (dėl arbaleto maketo, dramblio statulėlės, laikrodžio „Karlsson“, automobiliuko „Luna car“, moteriškų džinsinių kelnių, knygų „Kambarinių gėlių enciklopedija“, „Klausimų atsakymų enciklopedija“, maisto papildų „Trioplan“, laikrodžio „Durand“), pagal 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų (dėl sukurstymo pagrobti vyriškas džinsines kelnes, knygos „Vaistinių augalų enciklopedija“), nes nepadarė veikų, turinčių šių baudžiamųjų nusižengimų požymių.

M. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atėmimu teisės dirbti valstybės tarnyboje trejus metus.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos prokuratūros, nuteistojo M. P. gynėjos ir nuteistojo K. S. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. P. gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo M. P. ir jo gynėjo, prašiusių tenkinti nuteistojo M. P. gynėjo kasacinį skundą, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

K. S. ir M. P. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai, dirbdami Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus miesto 1-asis policijos komisariatas) Nusikaltimų tyrimo skyriuje, K. S. – vyresniuoju tyrėju, M. P. – tyrėju, veikdami bendrininkų grupe, siekdami turtinės naudos, 2009 m. balandžio 21 d., apie 12.00 val., tarnybinėse patalpose, esančiose Vilniuje, Kalvarijų g. 59, atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01102-09 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, K. S. nurodė V. G. atlyginti nukentėjusiajam V. A. (A.) (K. S. sugyventinės giminaičiui) padarytą 7010 Lt žalą, o M. P. – už tarpininkavimą jiems (t. y. M. P. ir K. S.) sumokėti 2000 Lt, dėl to K. S. pareikalavo iš V. G. 10 000 Lt, iš kurių būtų skirta: V. A. 7010 Lt žalai atlyginti ir 1000 Lt delspinigių, o 2000 Lt – K. S. ir M. P. už tai, kad ikiteisminis tyrimas V. G. būtų nutrauktas. K. S. ir M. P. kartu su V. G., pastarojo automobiliu nuvyko pas A. N. (N.), iš kurio V. G. pasiskolino 8000 Lt, po to grįžo visi atgal prie policijos komisariato, kur automobilyje K. S. priėmė iš V. G. 10 000 Lt, iš kurių 7010 Lt perdavė V. A., o likusius 2990 Lt kartu su M. P. pasisavino. Tokiais veiksmais K. S. ir M. P. pažeidė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, taip padarė didelę žalą valstybei ir nukentėjusiajam V. G.

Be to, K. S. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Vilniaus miesto 1–ajame policijos komisariate Nusikaltimų tyrimo skyriuje vyresniuoju tyrėju, siekdamas turtinės ir asmeninės naudos, padarė šias veikas:

2009 m. vasarą, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, iš A. P. už 20 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 119,98 Lt vertės arbaleto maketą, kuriuo naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. birželio 20 d., apie 16.15 val., netoli prekybos centro „Europa“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, iš A. P. už 40 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 139 Lt vertės žaislinį malūnsparnį „Hugher“ su distancinio valdymo pultu ir juo naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš jo tarnybinio kabineto (BK 228 straipsnio 2 dalis ir 189 straipsnio 3 dalis);

2009 m. birželio 22 d., apie 20.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g., iš A. P. už 20 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 52,88 Lt vertės medinę dramblio statulėlę ir ja naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol ši kratos metu buvo paimta iš M. A. buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. birželio 24 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 33-7, iš A. P. už tyrimo nenustatytą kainą nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 70 Lt vertės laikrodį su žadintuvu „Karlsson“ ir juo naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš M. A. buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. birželio 24 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 33-7, iš A. P. už tyrimo nenustatytą kainą nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 99,99 Lt vertės žaislinį automobilį „Luna car“ ir juo naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš jo tarnybinio kabineto (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Kalvarijų g. 33-7, iš A. P. už tyrimo nenustatytą kainą nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 314,95 Lt vertės laikrodį „Hama“ ir juo naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš jo tarnybinio kabineto (BK 228 straipsnio 2 dalis ir 189 straipsnio 3 dalis);

2009 m. birželio 30 d., apie 20.00 val., netoli prekybos centro „Europa“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, iš A. P. už tyrimo nenustatytą kainą nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytas (vogtas) 109 Lt vertės moteriškas džinsines kelnes, kurias tą pačią dieną už 30 Lt pardavė I. D. (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos 1 d., parašydamas SMS žinutę A. P., sukurstė jį pagrobti svetimą turtą, dėl to A. P. tą pačią dieną, apie 18.00 val., iš UAB „Open 24“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Ozo g. 25 prekybos centre „Akropolis“, pagrobė 178 Lt vertės vyriškas „Crocs“ šlepetes, kurias K. S. už 50 Lt nupirko ir iki 2009 m. liepos 30 d. laikė tarnybiniame kabinete Nr. 5, kol šios buvo paimtos kratos metu (BK 228 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 5 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis);

2009 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, sukurstė A. P. pagrobti svetimą turtą, t. y. paprašė gauti moteriškas 38 dydžio „Crocs“ šlepetes, dėl to šis 2009 m. liepos 3 d., apie 19.00 val., iš UAB „Open 24“ parduotuvės, esančios Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos centre „Akropolis“, pagrobė 143 Lt vertės moteriškas šlepetes „Crocs“ ir 2009 m. liepos 3 d., apie 19.30 val., netoli prekybos centro „Europa“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, už 40 Lt pardavė K. S., kurias jis perdavė naudotis M. A. iki 2009 m. liepos 30 d., kol šios kratos metu buvo paimtos iš M. A. buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 5 dalis ir 178 straipsnio 4 dalis);

Tyrimo nenustatytu laiku, Vilniuje, Kalvarijų g. 33-7, iš A. P. maždaug už 20 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 59,90 Lt vertės knygą „Kambarinių gėlių enciklopedija“ ir ja naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol ši kratos metu buvo paimta iš buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos 9 d., apie 20.30 val., duomenys neskelbtini, iš A. P. maždaug už 20 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 74,90 Lt vertės knygą „Klausimų atsakymų enciklopedija“ ir ja naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol ši kratos metu buvo paimta iš buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, sukurstė A. P. pagrobti svetimą turtą, t. y. paprašė gauti vyriškas džinsines kelnes, dėl to A. P. 2009 m. liepos 12 d., apie 16.00 val., iš parduotuvės „New Yorker“, esančios Vilniuje, Saltoniškių g. 9, prekybos centre „Panorama“, pagrobė 109 Lt vertės vyriškas džinsines kelnes, kurias K. S. tą pačią dieną, apie 17.30 val., duomenys neskelbtini, už 60 Lt nupirko ir jas naudojo iki 2009 m. liepos 30 d., kol šios kratos metu buvo paimtos iš buto duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos 12 d., paskambinęs telefonu ir parašęs trumpąją SMS žinutę A. P., sukurstė jį pagrobti svetimą turtą, t. y. paprašė gauti knygą apie vaistažoles, dėl to A. P. 2009 m. liepos 15 d., tyrimo nenustatytu laiku, iš knygyno „Baltos lankos“, esančio Vilniuje, Ozo g. 25, prekybos centre „Akropolis“, pagrobė 60,20 Lt vertės knygą „Vaistinių augalų enciklopedija“, kurią tą pačią dieną, apie 20.40 val., Vilniuje, netoli Kalvarijų g. 33-ojo namo už 20 Lt K. S. nupirko ir ja naudojosi iki 2009 m. liepos 30 d., kol ši kratos metu buvo paimta iš buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos 27 d., apie 22.00 val., prie prekybos centro „Europa“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, iš A. P. už nenustatytą kainą nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą (vogtą) 63,27 Lt vertės pakuotę maisto papildų „Trioplan Sir N 60“ ir juos naudojo iki 2009 m. liepos 30 d., kol šie kratos metu buvo paimti iš tarnybinio kabineto (BK 228 straipsnio 2 dalis);

2009 m. liepos 29 d., apie 20.40 val., netoli prekybos centro „Europa“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 7A, iš A. P. už 50 Lt nupirko žinomai nusikalstamu būdu įgytą 75 Lt vertės moterišką laikrodį „Durand“ ir perdavė jį naudotis M. A. iki 2009 m. liepos 30 d., kol šis kratos metu buvo paimtas iš buto, esančio duomenys neskelbtini (BK 228 straipsnio 2 dalis).

Visais šiais piktnaudžiavimo tarnyba atvejais K. S. pažeidė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą bei valstybės deklaruojamus įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, taip padarė didelę žalą valstybei.

Nuosprendžio dalis, kuria K. S. išteisintas pagal BK 189 straipsnio 3 dalį už devynias nusikalstamas veikas, pagal 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį už dvi nusikalstamas veikas, neskundžiama.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKT skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis dėl K. S. pakeisti: K. S., pripažintam kaltu už šešiolika nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti bausmes: už veikos prieš V. G. padarymą – laisvės atėmimą ketveriems metams, už kitas penkiolika veikų (dėl arbaleto maketo, žaislinio malūnsparnio „Hugher“, dramblio statulėlės, laikrodžio „Karlsson“, žaislinio automobilio „Lunar car“, moteriškų džinsinių kelnių, laikrodžio „Hama“, vyriškų šlepečių „Crocs“, moteriškų šlepečių „Crocs“, knygos „Kambarinių gėlių enciklopedija“, knygos „Klausimų atsakymų enciklopedija“, vyriškų džinsinių kelnių, knygos „Vaistinių augalų enciklopedija“, maisto papildų „Trioplan“, laikrodžio „Durand“) – po trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (dėl malūnsparnio „Hugher“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 189 straipsnio 3 dalį (dėl laikrodžio „Hama“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl vyriškų „Crocs“), pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dėl moteriškų „Crocs“) paskirtas bausmes apimti ir paskirti subendrintas bausmes po trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams ir 2600 Lt (20 MGL dydžio) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 straipsnio 2 dalį ir 61 straipsnį), nes K. S. paskyrė savo dydžiu aiškiai per švelnią bausmę. Prokuroras pažymi, kad už nusikaltimą, padarytą prieš V. G., skirdamas vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog K. S. ir M. P. veikė bendrininkų grupe, tačiau į šią sunkinančią aplinkybę neatsižvelgė ir, nepateikdamas motyvų, kodėl šios aplinkybės nepripažįsta sunkinančia, konstatavo, kad K.

S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Prokuroro įsitikinimu, esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei bei nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas turėjo parinkti bausmės dydį, artimą sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Be to, prokuroro manymu, teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, privalėjo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu K. S. buvo valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto 1–ojo policijos komisariato tyrėjas, t. y. asmuo, kuris savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu, kitais norminiais aktais ir ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, taip pat į tai kad, pasinaudodamas einamomis pareigomis, padarė ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, provokuodamas kitą asmenį daryti nusikalstamas veikas.

Taigi K. S. bausmė nuo sankcijoje numatyto vidurkio be įstatyme numatyto pagrindo negali būti švelninama, kaip negali būti taikomos ir BK 75 straipsnio nuostatos, nes priešingu atveju K. S., padariusiam ne vieną nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė sukels lengvesnes pasekmes, nei nuteistajam M. P., padariusiam tik vieną nusikalstamą veiką. Tokiu atveju, prokuroro įsitikinimu, būtų pažeista BK 41 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokuroras mano, kad atsižvelgus į K.

S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikos padarymą bendrininkų grupe) už nusikalstamą veiką, padarytą prieš V. G., turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė didesnė, nei BK 228 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, o už kitas nusikalstamas veikas – laisvės atėmimo bausmė, didesnė ir artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

Kasaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutarties dalis, kuriomis M. P. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, ir bylą jam nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismai, grįsdami M. P. kaltę, rėmėsi tik nukentėjusiojo V. G. parodymais, tačiau šių parodymų nevertino kitų bylos duomenų kontekste ir nepatikrino jų patikimumo. Pasak kasatoriaus, nukentėjusiojo tvirtinimas, kad susitikimo policijos komisariate metu iš M. P. pakeltų dviejų pirštų jis supratęs, jog reikės sumokėti dar 2000 Lt, kad būtų nutraukta byla, yra tik subjektyvus manymas. Tokius jo parodymus paneigia telefoninių pokalbių tarp K. S. ir nukentėjusiojo turinys, iš kurio matyti, kad nebuvo kalbama apie tai, jog M. P. būtų reikalavęs pinigų iš nukentėjusiojo, taip pat K. S. parodymai. Dėl to, kasatoriaus manymu, nukentėjusiojo parodymai dėl dviejų pirštų iškėlimo ir 2000 Lt reikalavimo turi būti vertinami kritiškai.

Be to, kasatorius nurodo, kad BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka teismai nepatikrino labai svarbios, reikšmingos M. P. kaltės nustatymui, aplinkybės, ar nukentėjusysis iš tikrųjų turėjo su savimi 2000 Lt tuo metu, kai buvo atsitiktinai sustabdytas gatvėje policijos pareigūnų. Kasatoriaus teigimu, įvertinus tai, kad, norėdamas atiduoti skolą V. A., nukentėjusysis važiavo pasiskolinti pinigų iš A. N., galima spręsti, kad 2000 Lt jam buvo didelė suma, todėl teismai privalėjo patikrinti tokių nukentėjusiojo parodymų patikimumą, išsiaiškinti, kokia tuo metu buvo jo turtinė padėtis, ar jis galėjo disponuoti tokia pinigų suma. Taip pat turėjo būti pašalinti nukentėjusiojo ir liudytojo A. N. parodymų prieštaravimai dėl pinigų skolinimosi aplinkybių. Kasatoriaus teigimu, nuosprendis negali būti grindžiamas nepatikimais įrodymais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusysis buvo suinteresuotas duoti parodymus prieš ikiteisminį tyrimą dėl jo atlikusius pareigūnus M. P. ir K. S. Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-254/2011 pasisakyta, kad aplinkybės (objektyviai egzistuojančios), kurios liudija galimą asmens, duodančio parodymus, suinteresuotumą, ar kitos priežastys, turinčios įtakos tiesos atskleidimui, taip pat turi reikšmę įrodymų vertinimui, todėl, kasatoriaus manymu, teismai, remdamiesi bylos aplinkybių visuma, privalėjo atsižvelgti į nukentėjusiojo suinteresuotumą ir jo parodymus vertinti kaip neatitinkančius tiesos kriterijaus.

Kasatorius nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad M. P. konkliudentiniais veiksmais, pasireiškusiais parodymu, jog jiems už „darbą“ reikės sumokėti 2000 Lt, padarė nusikalstamą veiką, t. y. paėmė 10 000 Lt iš nukentėjusiojo, iš kurių 7010 Lt perdavė V. A., o likusius 2990 Lt pasisavino kartu su K. S.. Tačiau tokia išvada neteisinga, prieštaraujanti bylos įrodymams, taip pat nukentėjusiojo parodymams. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis teigė, jog 10 000 Lt perdavė ne M. P., bet K. S., ir būtent šis perdavė pinigus V. A. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, jog tarp pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų yra prieštaravimų, nes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad M. P. siekė pasisavinti 2000 Lt, o apeliacinė instancijos teismas – kad jis pasisavino 2990 Lt. Tai, kasatoriaus manymu, patvirtina, kad abiejų instancijų teismai neįsigilino į bylą, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingas bei prieštaraujančias išvadas.

Kasatorius pažymi, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kilti šiuo atveju pakako to, jog M. P., būdamas pavaldus nuteistajam K. S., nuvyko kartu su juo ir nukentėjusiuoju vienu automobiliu pas A. N., kuris nukentėjusiajam paskolino pinigų skolai grąžinti. Tačiau teismai neatskleidė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių ir nemotyvavo, kaip kasatorius savo įgaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje būtina nustatyti, ar kaltininkas yra valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), veiką (piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą), padarinius, priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, kaltės formą. BK 228 straipsnio dispozicija savo esme yra blanketinė, todėl visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius teisės aktus piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi arba viršydamas įgaliojimus kaltininkas pažeidė (kasacinė nutartis Nr. 2K-372). Teismai nenurodė, kokius teisės aktus pažeidė M. P., važiuodamas kartu su nukentėjusiuoju ir ikiteisminį tyrimą atlikusiu pareigūnu K. S. vienu automobiliu, kol V. G. pasiskolins pinigų skolai grąžinti, ir apklausdamas V. G. kaip liudytoją, kai šis perdavė pinigus K. S.. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai M. P. važiavimą kartu vertino išimtinai pagal nukentėjusiojo supratimą ir visiškai neįvertino, kad jis važiavo kartu ikiteisminį tyrimą atlikusio pareigūno K. S. nurodymu. Vien važiavimas kartu negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi BK 228 straipsnio 2 dalies prasme, nes tai nesukėlė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytų padarinių. Taigi, kasatoriaus manymu, tarp M. P. veiksmų (važiavimo kartu) ir kilusių padarinių (žalos valstybei ir nukentėjusiajam V. G. padarymo) nėra priežastinio ryšio. Be to, kasatorius teigia, kad M. P. veikoje nėra ir kito BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimo. Pasak kasatoriaus, bylą nagrinėję teismai nenustatė, kad M. P. būtų siekęs turtinės naudos, ir skundžiamuose sprendimuose klaidingai sprendė, jog važiavimas kartu ir tariamas dviejų pirštų rodymas reiškia turtinės naudos siekimą.

Prokuroro ir nuteistojo M. P. gynėjo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo M. P. gynėjo kasacinio skundo

Prašymą panaikinti jo ginamajam priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti nuteistojo M. P. gynėjas kasaciniame skunde grindžia tuo, kad M. P. veiksmuose nėra BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Taip teigdamas kasatorius pripažįsta tik tai, kad jo ginamasis, būdamas pavaldus nuteistajam K. S., nuvyko kartu su juo ir nukentėjusiuoju V. G. vienu automobiliu pas A. N., kuris nukentėjusiajam paskolino pinigų skolai V. A. grąžinti. Kitas teismo nustatytas ir M. P. veiksmų teisiniam įvertinimui reikšmingas aplinkybes kasatorius skunde neigia. Skunde neigiama, kad: K. S. ir M. P., atlikdami ikiteisminį tyrimą Nr. 12-1-01102-09 dėl sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, siekdami turtinės naudos, veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. balandžio 21 d. K. S. nurodė V. G. atlyginti nukentėjusiajam V. A. padarytą 7010 Lt žalą, o M. P. – už tarpininkavimą jiems (t. y. M. P. ir K. S.) sumokėti 2000 Lt; dėl to K. S. pareikalavo iš V. G. 10 000 Lt; pasiskolinus pinigų, K. S. prie policijos komisariato, automobilyje, priėmė iš V. G. 10 000 Lt, iš kurių 7010 Lt perdavė V. A., o likusius 2990 Lt kartu su M. P. pasisavino. Neigdamas teismo nustatytas aplinkybes kasatorius kritikuoja teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teigia, kad įrodymai teismo išvadų nepatvirtina, t. y. kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika ir padarytų išvadų apie bylos aplinkybes neigimas, nenurodant teisinių argumentų, kurie patvirtintų, jog buvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu: ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Todėl kasacinio skundo argumentai, skirti pagrįsti teiginiui, kad nuteistasis M. P. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų, paliekami nenagrinėti, o pagal teismo nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Iš to, kas išdėstyta šioje nutarties dalyje, išplaukia, kad naikinti ar keisti nuteistajam M. P. priimto apkaltinamojo nuosprendžio dėl jo gynėjo kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Dėl prokuroro kasacinio skundo

Prokuroras kasaciniame skunde prašo sugriežtinti bausmę tik vienam iš nuteistųjų – K. S. Anot kasatoriaus, šiam nuteistajam paskyrus tik dvejų metų šešių mėnesių trukmės subendrintą laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio pagrindu jos vykdymą atidėjus, buvo ne tik netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatos, bet ir pažeistas BK 41 straipsnyje įtvirtinto teisingumo principo įgyvendinimas, nes K. S., padariusiam ne vieną nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė sukelia lengvesnes pasekmes, nei nuteistajam M. P., padariusiam tik vieną nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte reglamentuota bausmės paskirtis – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar nereiškia, jog vienam iš byloje nuteistų keleto asmenų paskirta bausmė turi priklausyti nuo to, kokiomis bausmėmis toje byloje nuteisiami kiti kaltinamieji. Toks šios BK nuostatos aiškinimas prieštarautų bausmės individualizavimui, o tai vienas iš pagrindinių bausmės skyrimo principų.

Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nenustatė nė vieno iš kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra nurodyta, kad nusikalstamą veiką, reikalaudami pinigų iš V. G., abu nuteistieji padarė veikdami bendrininkų grupe. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, savaime nereiškia, kad egzistuoja tų bendrininkų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. Nagrinėjamoje byloje teismas nemotyvavo sprendimo nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau tai nelaikytina įstatymo taikymo klaida, o vertintina kaip nuosprendžio surašymo trūkumas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroras kaltinamajame akte šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia taip pat nepripažino. Kaltinamajame akte nurodyta, kad K. S. ir M. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, nepaisant to, kad pinigų reikalavimo iš V. G. kaltinimo formuluotėje nurodyta, jog šią veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe. Nenustatęs K. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo taikyti BK 61 straipsnio nuostatų. Dėl to kasatoriaus teiginys, kad teismas šios normos nuostatas taikė netinkamai, yra nepagrįstas.

Priešingai nei skunde teigia kasatorius, teismas tinkamai pritaikė ir BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y., skirdamas K. S. bausmę, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, veikų stadiją ir kt. Tokia išvada daroma iš teismo parinktų bausmių rūšių ir jų dydžio: už tyčinius apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, teismas parinko iš sankcijoje numatytų dviejų bausmės rūšių griežtesnę – laisvės atėmimą. Už baudžiamuosius nusižengimus teismas paskyrė baudas.

Laisvės atėmimo bausmės dydį teismas diferencijavo priklausomai nuo padarytų veikų pavojingumo. Už pirmąjį nusikaltimą (kai buvo reikalaujama pinigų iš V. G.) teismas paskyrė vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, o už kitus nusikaltimus (kai buvo superkami vogti daiktai ir kurstoma dalį iš jų pavogti) – po tris mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad anksčiau neteistam, nebaustam administracine tvarka, turinčiam šeimą, auginančiam nepilnamečius vaikus K. S. vienerių metų šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už apysunkį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato ir kitos rūšies bausmę, neduoda pagrindo teigti, kad BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimai buvo pažeisti.

Todėl priešingas prokuroro kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįstai kasatorius teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai kad nusikalstamų veikų padarymo metu K. S. buvo valstybės tarnautojas – Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjas, t. y. asmuo, kuris savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu, kitais norminiais aktais ir ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, taip pat į tai, kad, pasinaudodamas einamomis pareigomis, jis padarė ne vieną analogišką nusikalstamą veiką, provokuodamas kitą asmenį daryti nusikalstamas veikas.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. S. kaip valstybės tarnautojo statusas lėmė jo atsakomybę pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, t. y. atsakomybę už nusikaltimą valstybės tarnybai, nes šios veikos vykdytoju gali būti tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Todėl į K. S. kaip valstybės tarnautojo statusą teismas negalėjo neatsižvelgti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pasinaudodamas savo kaip tyrėjo tarnybine padėtimi (atlikdamas ikiteisminį tyrimą) K. S. padarė tik pirmą nusikaltimą, už kurį jis nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Kitų nusikaltimų padarymo nei kaltinimas, nei teismas su K. S. tiesioginių pareigų vykdymu nesieja. Tie kaltinimai siejami tik su jo statusu, t. y. su policijos pareigūno vardu. Dėl to nelaikytina, kad už šias nusikalstamas veikas paskirdamas minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmes teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Iš bylos duomenų matyti, kad nėra pagrindo teigti, jog BK 75 straipsnio nuostatos K. S. pritaikytos netinkamai. Jis už keletą apysunkių nusikaltimų nuteistas subendrinta dvejų metų šešių mėnesių (ne daugiau trejų metų) laisvės atėmimo bausme.

K. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jų pavojingumas, konkrečios padarymo aplinkybės, jo asmenybę (anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka), šeiminę padėtį (augina nepilnamečius vaikus) apibūdinančios aplinkybės duoda teismui pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš to, kas šioje nutarties dalyje išdėstyta, išplaukia, kad keisti K. S. priimtus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus dėl prokuroro kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Gedgaudo Norkūno ir nuteistojo M. P. gynėjo advokato Arūno Juodžio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Albinas Sirvydis

Valerijus Čiučiulka