c7a82256-ccda-4bfc-bf7f-9b1cd289ac0c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3561-968/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02120-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. PareiÅ¡kėjas S. V. su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), priteisti 15 600 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad pareiÅ¡kėjo laikymo Vilniaus PN sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

2. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2014-06-20 yra kalinamas Vilniaus PN ir nuo Å¡io laikotarpio pradžios iki kreipimosi į teismÄ dienos 2018-06-21 buvo pažeidinėjama jo teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u. KiekvienÄ savaitę naudodamasis duÅ¡u jis jautėsi nejaukiai, nes buvo stebimas kitų nuteistųjų, apkalbamas, žeminamas, patyrė gėdos jausmÄ ir neigiamu iÅ¡gyvenimus. DuÅ¡o patalpos įrengtos neislaikant teisės aktų reikalavimų, nes jų plotas apie 30 kv. m, tačiau maudymosi vietos neatskirtos sienelėmis, įrengtos viena nuo kitos nedideliu atstumu, todėl tekdavo patirti nepageidaujamÄ fizinį kontaktÄ (liestis prie kito asmens kÅ«no), kildavo konfliktai.

Minėti pažeidimai truko visÄ jo buvomo Vilniaus PM laikotarpį, todėl pareiÅ¡kėjas nuolat juto pažeminimÄ , orumo pažeidimÄ , neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus dėl to, kad nebuvo užtikrinamas jo privatumas duÅ¡e. Atsižvelgiant į patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti 15 600 Eur neturtinę žalÄ .

3. PareiÅ¡kėjas raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 21–23) nesutiko su atsakovės atstovo Vilniaus PN atsiliepimu, nurodė, kad apie statomas pertvaras duÅ¡uose, t. y. kad visÄ skundžiamÄ laikotarpį buvo pažeidinėjamos jo teisės, sužinojo tik 2018-06-06, todėl senatis neturėtų bÅ«ti taikoma. DuÅ¡ai ir nuotekų sistema yra netvarkingi, netinkama vandens temperatÅ«ra, administracija minimų problemų nesprendė, neužtikrino nuteistųjų saugumo, nes duÅ¡ais naudojasi didelis asmenų kiekis. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus PN jau yra įrengti duÅ¡ai su sienelėmis, tačiau ne visi nuteistieji gali tomis duÅ¡inėmis naudotis, pareiÅ¡kėjas jaučiasi diskriminuojamas.

4. Atsakovės atstovas Vilniaus PN atsiliepime (b. l. 11–17) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , kuri kilo nuo 2014-06-21 iki 2015-06-21, praÅ¡o taikyti sutrumpintÄ trijų metų senaties terminÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies ir 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas už laikotarpį nuo 2015-06-21.

Vilniaus PN teigia, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, kuriame gyveno pareiškėjas, veikiantys dušai yra įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodo tariamus dušų įrengimo trūkumus dėl pertvarų, tačiau jokie teisės aktai nereikalauja įrengti pertvarų ar atskirų skyrių dušinėse. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Kadangi nacionaliniuose teisės aktuose nėra konkrečios pareigos įrengti pertvaras dušinėse, jų nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

DuÅ¡ai kasdien valomi, dezinfekuojamai, taip užtikrinamas naudojimosi duÅ¡u saugumas net ir esant dideliam besinaudojančiųjų kiekiui. Å iuo atveju nenustačius ypač prastų kalinimo sÄ lygų, duÅ¡o įrengimo vertinimas privatumo aspektu savaime nėra pagrindas pripažinti netinkamas kalinimo sÄ lygas. Siekiant gerinti nuteistųjų sÄ lygas, Vilniaus PN jau yra įrengta dušų su sienelėmis. PareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus PN administracijai skundų dėl kalinimo sÄ lygų, susijusių su duÅ¡o įrengimu, neteikė.

Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės dėl jo laikymo Vilniaus PN pagrįstos abstrakčiais teiginiais, skunde nurodytas neturtinės žalos suma nepagrįsta, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 15 600 Eur neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡ais Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki kreipimosi į teismÄ dienos (2018-06-21). Dėl ieÅ¡kinio senaties 6. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų iÅ¡ Lietuvos valstybės praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , patirtÄ 2014–2018 metų laikotarpiu. Vilniaus PN atsiliepime teismo praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nurodo ir ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014-06-20 iki kreipimosi į teismÄ bausmę atlieka Vilniaus PN.

7. CK nustatyta, kad: ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (1.127 straipsnio 5 dalis); ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieÅ¡kinio senaties terminÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sÄ lygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Å is terminas ne tik skatina nukentėjusiÄ Å¡alį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimÄ , bet ir suteikia garantijÄ kitai civilinio teisinio santykio Å¡aliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės bÅ«ti ginčijamos.

Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

8. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už netinkamas kalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2014-06-20. SkundÄ pareiÅ¡kėjas surašė 2018-06-21 ir kitÄ dienÄ iÅ¡siuntė teismui (b. l. 1, 7). Å i aplinkybė patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo, kuris, pareiÅ¡kėjo teigimu, vyko nuo 2014 metų. Dėl pažeidimų, galimai padarytų pareiÅ¡kėjo buvimo Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2015-06-20 vėliausiai į teismÄ jis galėjo kreiptis iki 2018-06-20.

9. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismÄ (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimÄ Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

Tarp tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskiriama ir ieÅ¡kinio senatis. Å is teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr.

EŽTT 1996-10-22 sprendimÄ Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę).

10. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios jo orumÄ , kankinančio pobÅ«džio ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiÅ¡kėjas patyrė stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus. Taigi, jei pareiÅ¡kėjas jautė tokius iÅ¡gyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos neigiamų patyrimų metu. Neturtinę žalÄ sudarantys subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. k. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiÅ¡kai.

11. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo ir suvokė tik tada, kai Vilniaus PN duÅ¡inėse pradėjo įrenginėti pertvaras – apie 2018-06-06. LVAT praktikoje pripažįstama, tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; 2015-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015).

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės laikytinos subjektyviomis, pareiÅ¡kėjas skunde nepateikė pagrįstų argumentų, patvirtinančių objektyvių kliūčių kreiptis į teismÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų egzistavimÄ , taip pat iÅ¡ esmės nenurodė, kad pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, kurie leistų kitaip skaičiuoti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ . Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindas atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , teismas neturi pagrindo praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujinti ex officio (lot. k. pagal pareigas).

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundo dalis, kuria praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2014-06-20 iki 2015-06-20, atmestina. Dėl neturtinės žalos 12. Pritaikius ieÅ¡kinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis nuo 2015-06-21 iki 2018-06-21, kai pareiÅ¡kėjas, jo teigimu, Vilniaus PN buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

13. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

14. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

15. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su Vilniaus PN veiksmais, nurodydamas, kad Å¡ioje pataisos įstaigoje duÅ¡ai įrengti netinkamai, be pertvarų, todėl pareiÅ¡kėjas negalėjo privačiai nusiprasuti, juto gėdÄ , nepatogumus, tekdavo patirti nepageidaujamÄ fizinį kontaktÄ su kitais besimaudančiais.

16. Å ioje byloje vertinamu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti vykdoma tokiomis sÄ lygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumÄ bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Å ių taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius (10 punktas.).

17. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2011-06-19) 5 punkte nustatyti pataisos namų gyvenamųjų korpusų patalpų įrengimo reikalavimai, pagal kuriuos gyvenamuosiuose korpusuose privalo būti įrengti nuteistųjų gyvenamieji kambariai (5.1 punktas), sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui) (5.7 punktas). Šiose taisyklėse (cituotoje ir vėlsnėse redakcijose) detaliau dušų įrengimas nereglamentuojamas, tačiau matyti, kad dušinės pataisos namuose turi būti įrengiamos kaip atskiros patalpos gyvenamajame korpuse, tačiau ne gyvenamuosiuose kambariuose ar kamerose.

18. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015). Prausimosi patalpoms keliami higienos reikalavimai nustatyti Higienos normos HN 134:2015 28 punkte: daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami ir dezinfekuojami (28.1 punktas); dušinės, prausyklos patalpos kasdien valomos ir dezinfekuojamos (28.2 punktas).

19. IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo, kuriame nustatyti esminiai reikalavimai pataisos namuose esančių prausimosi patalpų įrengimui, matyti, kad tokie duÅ¡inių įrengimo ypatumai, kaip reikalavimas įrengti pertvaras, visiÅ¡kai izoliuoti (atriboti) prausimosi vietas tam skirtose patalpose sienų ar pertvarų pagalba, nėra numatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT dėl kalinamų asmenų naudojimosi duÅ¡u sÄ lygų yra nurodęs, kad pertvarų duÅ¡e nebuvimas neužtikrina visiÅ¡ko privatumo buvimo.

Neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu bei privatumo naudojantis duÅ¡u neužtikrinimas taip pat gali bÅ«ti vertinami kaip vienos iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2018-05-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

20. Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus PN dušai buvo be pertvarų, jos pradėtos įrengti tik 2018 m. birželio mėn. Atsakovė teigia, kad dušai valomi ir dezinfekuojami kasdien, jų būklė ir įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš atsakovės pateiktų nuotraukų (b. l. 15–17) matyti, kad dušai Vilniaus PN yra tvarkingi, iš esmės atitinka formalius teisės aktų reikalavimus, dalyje dušo patalpų įrengtos pertvaros, dalyje – maudymosi vietos neatitvertos. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kada įrengtos pertvaros dušinėje, kuria ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, taip pat neaišku, ar pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasirinkti, kokio tipo dušinėse maudytis tuo atveju, jei pareiškėjo gyvenamajame sektoriuje įrengti dviejų tipų dušai – atitverti ir neperskirti pertvaromis.

Teismo veitinimu, Vilniaus PN pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas visu ginčo laikotarpiu turėjo galimybę praustis bent minimaliai atitvertoje erdvėje. PareiÅ¡kėjas skunde pakankamai iÅ¡samiai iÅ¡dėstė savo nusiskundimus dėl privatumo prausiantis duÅ¡e neužtikrinimo, todėl tikėtina, kad pakankamai ilgÄ laikÄ (kartÄ per savaitę trijų metų laikotarpyje) dėl pertvarų duÅ¡e nebuvimo galėjo patirti neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus ir nepageidaujamÄ fizinį kontaktÄ .

Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sÄ lygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015-12-15 sprendimÄ byloje Szafrański prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 17249/12)). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikavimas dėl privatumo duÅ¡e visiÅ¡ko neužtikrinimo pripažintinas pagrįstu.

21. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad duÅ¡ai ir nuotekų sistema yra netvarkingi, netinkama vandens temperatÅ«ra, administracija minimų problemų nesprendė, pareiÅ¡kėjas galėjo užsikrėsti grybelio infekcija. Atsakovės atstovo pateiktos dušų nuotraukos patvirtina, kad duÅ¡ai tvarkingi, jų įranga tinkama naudoti, grindų ir sienų pavirÅ¡iai padengti drėgmei atsparia, lengvai valoma ir dezinfekuojama danga, t. y. duÅ¡o patalpų įrengimas iÅ¡ esmės atitinka Higienos normoje HN 134:2015 nustatytus reikalavimus. Vilniaus PN atsiliepime nurodytais duomenimis, pareiÅ¡kėjas skundų pataisos įstaigos administracijai dėl dušų įrengimo ir Å¡varos neteikė, taip pat nenurodė skunde aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, kad buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo sveikatai ir saugumui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir abstrakčius.

22. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų patyrė nuolatinį orumo žeminimÄ , kančiÄ , kitus neigiamus emocinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ Å¾alÄ vertina 15 600 Eur. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iÅ¡ esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi bÅ«ti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais. Neturtinė žala įvertinama pinigais, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, atsižvelgiant į pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kitus kriterijus (žr.

LVAT 2018-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-259-822/2018). Nors pareiÅ¡kėjas nurodė, kad iÅ¡ esmės jo privatumÄ varžė pertvarų duÅ¡uose neįrengimas ir detalizavo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau bylos duomenimis su skundais dėl duÅ¡o įrengimo trÅ«kumų į Vilniaus PN adminsitracijÄ nesikreipė, savo teisių pažeidimÄ suvokė tik 2018-06-06 įrengus pertvaras. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo, atsižvelgiant į jo pobÅ«dį, atsirado tokio masto pasekmių, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį.

Nurodytos pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių nepatogumų, nežymų minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, pareiÅ¡kėjui atlyginimo.

23. PareiÅ¡kėjas taip pat nenurodė, kad dėl netinkamų dušų įrengimo Vilniaus PN pablogėjo jo sveikata. Ä®rodymų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, į bylÄ nepateikta. Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr.

LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012). Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Å¡iuo atveju pats pareiÅ¡kėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo S. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo S. V. teisė į privatumÄ naudojantis duÅ¡u Vilniaus pataisos namuose nuo 2015-06-21 iki 2018-06-21 buvo pažeista. KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Rytis Krasauskas