c7a5ea60-ac4e-4d0a-956f-a28f2d679db9 · Panevėžio apylinkės teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-743-1046/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02948-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 2 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei, nukentėjusiajai V.

J., kaltinamajam M. J., jo gynėjui advokatui Justinui J. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2017 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichikÄ veikiančias medžiagas; 2) 2017 m. spalio 30 d.

Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymÄ atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslÄ arba dirbti, arba bÅ«ti užsiregistravusiam darbo biržoje, turintis neiÅ¡nykusį teistumÄ , kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, n u s t a t ė : Kaltinamasis M. J. 2018 m. sausio 16 d., apie 23.00 val., namuose, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieÅ¡ savo Å¡eimos narę – sutuoktinę V.

J., tyčia pargriovė jÄ ant grindų, laikė užgulęs visu svoriu, spaudė nukentėjusiosios V. J. galvÄ prie grindų, taip padarydamas poodines kraujosruvas krÅ«tinės kairiame Å¡one, kairėje blauzdoje, deÅ¡iniame kelyje – nežymiai sužalojo V. J. bei sukėlė jai fizinį skausmÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis M. J. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad sekmadienio vakarÄ grįžo iÅ¡ pirties namo ir nuėjo į savo kambarį miegoti. Ant drabužių buvo atsigulęs katinas ir jį paėmęs numetė, sakydamas žmonai „Susirink savo katinus“.

Žmona iÅ¡ karto pradėjo Å¡aukti, konfliktuoti. Atidaręs lauko duris ir supykęs norėjo iÅ¡varyti tuos katinus. Taip ir prasidėjo dar didesnis konfliktas su žmona. Tiesiog susistumdė abu ir žmona antrame aukÅ¡te, koridoriuje, nugriuvo. Katinus varė į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Pargriuvusi žmona buvo labai trumpai, gal 20 sekundžių. Žmonos nesmaugė ir nespaudė prie grindų. Neatsimena, kas pirmas pradėjo stumdytis. Yra susipažinęs su bylos medžiaga, matė specialisto iÅ¡vadÄ apie sužalojimus, bet ten paraÅ¡yta, kad gali bÅ«ti padaryti, o ne kad tikrai padaryti sužalojimai.

IÅ¡ viso žmona į medikus kreipėsi po septynių dienų ir ten ji turi daug draugų medikų, tai paraÅ¡yti galėjo daug kÄ . Kai nukentėjusioji nukrito, pats išėjo į kiemÄ nusiraminti. Ä®vykio metu buvo kaip visada iÅ¡gėręs bokaliukÄ alaus. Mano, kad buvo beveik blaivus. Buvo atvažiavusi policija. Pats tuo metu buvo lauke ir matė, kad žmona antrame aukÅ¡te virtuvėje sėdi ir su policininkais kavÄ geria. Vėliau policija jį (kaltinamÄ jį) iÅ¡sivežė. AreÅ¡tinėje pralaikė parÄ .

Po paros atėjo tyrėja ir pasakė, kad jeigu nori namo, tai turi pasiraÅ¡yti, kad nesilankys pas nukentėjusiÄ jÄ namuose. Pasirašė, nes nebenorėjo likti areÅ¡tinėje. Tačiau visi rÅ«bai ir dokumentai liko namuose. Kai man po to konflikto buvo paskirta kardomoji priemonė – nesiartinti prie mÅ«sų bendrų namų, tris dienas neįėjo, nes nebuvo nukentėjusiosios. Po to buvo grįžęs ir gyveno namuose, bet nukentėjusioji, žinodama, kad yra iÅ¡kelta byla, vėl pradėjo visaip provokuoti su savo katinais.

Visi konfliktai su žmona kyla dėl katinų. Su žmona gyvena skirtinguose aukÅ¡tuose – pats trečiame, o žmona – pirmame. Katinai laksto per visus aukÅ¡tus, drasko tapetus, dergia namus, kvapas visuose namuose baisus. Nukentėjusioji V. J. parodė, kad nesiekia pakenkti vyrui iÅ¡galvodama tai, ko nebuvo. Daug metų vyras smurtauja. Ankščiau tiesiog trenkdavo kumščiu į galvÄ , kol nebuvo įstatymo prieÅ¡ smurtÄ . Paskutiniais metais pradėjo elgtis gudriau. 2017 metais sausio mėnesį dusino su sofos minkÅ¡tÄ ja dalimi.

Buvo iÅ¡kviesta policija, vyras prisipažino dėl veikos, buvo pradėtas teisminis procesas ir M. J. buvo pripažintas kaltu bei jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Pati posėdžiuose nedalyvavo, nes vyras nuslėpė Å¡aukimus. Kai pamatė, kad lieka nelabai nubaustas, vyras smurtavo toliau. 2018 metais sausio mėnesį vyras vėl smurtavo. 2018 m. sausio 16 d., buvo antradienis, o ne sekmadienis, kaip sakė vyras. TÄ vakarÄ M. J. grįžo iÅ¡ pirties apie 23 val. vakaro stipriai iÅ¡gėręs. Geria jis tikrai dažnai, o grįžęs iÅ¡gėręs mėgsta kÄ nors gaminti valgyti.

Tačiau kada gamina girtas, labai dažnai palieka indus ant degančios ugnies ir pamirÅ¡ta, todėl paprastai ji (nukentėjusioji) laukia kol vyras baigs gaminti ir nueina patikrinti, ar viskas iÅ¡jungta. TÄ vakarÄ irgi nuėjo pažiÅ«rėti ir rado keptuvę ant ugnies su beveik sudegusiomis bulvėmis, o vyras sėdėjo ir pasirėmęs ant stalo snaudė. IÅ¡sigandusi iÅ¡jungė ugnį ir pasakė vyrui, kad nustotų girtas Å¡eimininkauti. Vyras pradėjo rėkti, kad čia jo namai ir jis kÄ nori, tÄ gali daryti.

Pačiai liepė pasiimti katinus ir kartu su jais čiuožti iÅ¡ tų namų. Kai vyras pradėjo taip garsiai rėkauti, katinai tikrai buvo iÅ¡silakstę. Bet balta katytė, kuriÄ Ä¯sigijo kartu su vyru, yra kurčia ir ji niekur nepabėgo, o trynėsi vyrui apie kojas. Tada vyras paėmė tÄ baltÄ katytę ir metė per koridorių į sienÄ . Katė galėjo apdraskyti vyrÄ ir iÅ¡ baimės. Tada pasakė, kad vyras katinų neskriaus ir iÅ¡ karto skambino bendruoju pagalbos telefonu bei pranešė, kad neblaivus vyras daužo katinus.

Ta katytė nubėgo į apačiÄ , o pati iÅ¡ paskos. Su vyru neoficialiai yra pasiskirstę aukÅ¡tais, kas kur gyvena. Ji (nukentėjusioji) nulipo žemyn, o vyras iÅ¡ paskos Å¡aukdamas, kad iÅ¡leis visus katinus laukan. M. J. atidarė duris į vidinį namo kiemÄ , Å¡aukdamas „lauk, visi katinai“. IÅ¡sigandusi pribėgo prie durų ir norėjo neleisti jų atidaryti. Prie tų durų pirmame aukÅ¡te susistumdė. PastÅ«mė vyrÄ , o vyras jÄ . Supratusi, kad nieko gero iÅ¡ to nebus, jau norėjo pabėgti į savo kambarį, bet vyras pradėjo vytis.

Nespėjo įbėgti į kambarį, todėl prie pat durų atsisuko į vyrÄ ir pasakė, kad Å¡is atstotų ir paliktų ramybėje. Tada M. J. suėmė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) rankomis už pečių ir tiesiog susmukdė ant žemės kniupščiÄ . Palenkė kojas ne tiesiai, o po savimi ir niekaip negalėjo iÅ¡tiesti, o vyras tada apėjo jÄ iÅ¡ nugaros ir tiesiog užgulęs visu savo svoriu spaudė rankomis galvÄ prie grindų. Nebežinodama kÄ daryti, pradėjo žviegti, bet kuo daugiau žviegė, tuo daugiau vyras spaudė.

GalvÄ spaudė Å¡onu, net treÅ¡kėti pradėjo. Tikrai buvo iÅ¡sigandusi, nes vyras girtas nejaučia jėgos, galvojo sulaužys stuburÄ arba galvÄ . M. J., spausdamas su didžiuliu pasitenkinimu, pradėjo mėgdžioti kaip ji (nukentėjusioji) rėkia ir paleido tik pamatęs, kad jau glemba. Po to, kai paleido, vyras iÅ¡ karto išėjo, nes po konflikto jis visada bėga, kad policija jo nerastų. Kai vyras paleido, atsikėlė. Policijai nebeskambino, nes ji jau buvo iÅ¡kviesta, bet dar neatvažiavusi.

Policijai skambino du kartus. PirmÄ kartÄ , kai vyras metė katytę, o paskui kai pamatė, kad jis agresyviai nusiteikęs ir gali užpulti. Todėl atsikėlusi nuo grindų, nuėjo pažiÅ«rėti, ar policija dar neatvažiavo. PareigÅ«nai jau buvo atvykę. Jiems tada pasakė ne tik apie katinus, bet ir apie smurtÄ pačios atžvilgiu. Atvykusius pareigÅ«nus pasikvietė į vidų, tačiau su jais kavos negėrė. Nepažįsta jų. PareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Jie daugiausiai fotografavo pirmÄ aukÅ¡tÄ , bet fotografavo ir antrÄ aukÅ¡tÄ .

Patyrė fizinį skausmÄ ir sužalojimus. Ä® medikus kreipėsi tik po 5 dienų, nes kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo į komandiruotę Estijoje, o grįžo Å¡eÅ¡tadienį. Todėl į ekspertus kreipėsi pirmadienį. Galvojo gal nevažiuoti, bet buvo gėda prisipažinti, kad patyrė smurtÄ , todėl vis tik iÅ¡važiavo. KitÄ dienÄ paskambinusi dukrai A. J. pasakė, kad tėvas primušė, kad kvietė policijÄ . Nors vyrui buvo paskirta kardomoji priemonė, bet jis visÄ laikÄ gyveno tuose pačiuose namuose.

Liudytoja A. J. parodė, kad tėtis prieÅ¡ mamÄ smurtauja jau seniai, tačiau mama anksčiau niekur nesikreipdavo, dabar tiesiog viskas peržengė ribas, nes tėtis tapo labai agresyvus. Å eimoje padėtis labai prasta. Konkretus smurto atvejis prieÅ¡ mamÄ buvo 2018 m. sausio 16 d. Abi kiekvienÄ dienÄ susiskambina, tačiau tÄ dienÄ skambučio nesulaukė. KitÄ dienÄ paskambinusi mama pasakė, kad tėtis jÄ sumušė, kad nemiegojo visÄ naktį, kad buvo policija, bet mama vis tiek važiuoja į komandiruotę.

Mama sakė, kad tėtis buvo pargriovęs ant žemės, kad laikė prispaudęs už kaklo, kad dusino. Mama sakė, kad jai buvo kraujosruvos ant kaklo ir krÅ«tinės. Nežino, dėl ko kilo tėvų konfliktas. Po įvykio į namus pati grįžo sausio 18 d. pamaitinti kačių, kadangi mama buvo iÅ¡važiavusi 4 dienoms į komandiruotę. Mama buvo įspėjusi, kad tėtis yra iÅ¡vežtas į areÅ¡tinę ir, jeigu jis dienÄ grįš ir bus blaivus, įleisti jį pasiimti daiktus, nes jis neturi namų raktų.

Tėtis buvo grįžęs. Grįžo visiÅ¡kai girtas, ketvirtÄ valandÄ ryto. Pradėjo skambinti į duris ir iÅ¡ karto suprato, kas atėjo. Stengėsi ignoruoti, bet tėtis skambino gal 30-40 min. be jokio perstojo, o paskui pasiėmė kastuvÄ sniegui ir pradėjo daužyti duris. Tėtis nežinojo, kad namuose ji (liudytoja), o ne mama. Nežinojo, kÄ daryti, todėl paskambino į policijÄ . Policija buvo atvažiavusi. Tada nusileidusi atidarė duris. Tėtis ir prie policininkų pradėjo veržtis į vidų, pradėjo grasinti.

Policininkai jo net neleido eiti į vidų, siÅ«lė eiti pernakvoti pas savo mamÄ . Bet tėtis rėkavo, nesutiko iÅ¡eiti, todėl policija jį vėl iÅ¡sivežė. Nebendrauja su tėčiu, nes jis visÄ laikÄ , kiek jį atsimena, geria. Alkoholizmas – liga ir problema, bet neįmanoma padėti žmogui, kuris tos problemos nepripažįsta ir pagalbos nepriima. Liudytojas J. B. parodė, kad buvo iÅ¡kvietimas į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo nuvykęs su pareigÅ«nu M.

K.. Nukentėjusioji V. J. paaiÅ¡kino, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, sakė, kad buvo pargriovęs ant žemės, prispaudęs ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ , rodė tÄ vietÄ , kur vyras buvo jÄ pargriovęs. Akivaizdžių sužalojimų ant nukentėjusiosios kÅ«no nesimatė. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, sutrikusi. Atsimena, kad nukentėjusioji minėjo, jog vyras iÅ¡leido katinus, kurie buvo viduje. Kartu su Å¡eimininke apžiÅ«rėjo visas patalpas. Prie stalo nebuvo susėdę. Ä®tariamojo namuose nebuvo, jis buvo pasiÅ¡alinęs. Durys į laukÄ rÅ«syje buvo atidarytos, suprato, kad pro jas pasiÅ¡alino įtariamasis.

ApžiÅ«rėjo kiemÄ , parduotuvės (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telę, bet kadangi įtariamojo niekur nesimatė, iÅ¡kvietė operatyvinę grupę įforminti įvykio, o patys iÅ¡vyko. Liudytojas M. K. parodė, kad buvo iÅ¡kvietimas dėl skriaudžiamų gyvÅ«nų, o nuvykus aplinkybės pasikeitė ir paaiÅ¡kėjo, kad buvo smurtas artimoje aplinkoje – buvo smurtauta nukentėjusiosios atžvilgiu. Atvykęs buvo kartu su kolega J. B.. Sužalojimo faktas buvo nustatytas tik pagal nukentėjusiosios pasakymus, bet akivaizdžių sužalojimų nei ant jos kÅ«no, nei ant kaklo nesimatė.

Moteris namuose buvo viena, kaltinamasis buvo pasiÅ¡alinęs. IeÅ¡kojo to asmens, apžiÅ«rėjo kiemÄ , aplink namÄ , bet nerado. Tada iÅ¡kvietė operatyvinę grupę dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Liudytojas P. K. parodė, kad įvykis buvo susijęs su smurtu artimoje aplinkoje, bet kas konkrečiai nesigilino. Gavo praneÅ¡imÄ , kad operatyvinei grupei reikia pagalbos ir su kolega R. G. nuvykę nurodytu adresu perėmė sulaikytÄ asmenį bei pristatė jį į areÅ¡tinę. Pagal nukentėjusiosios iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ nuvyko patruliai J.

B. ir M. K.. Kai paaiÅ¡kėjo, kad galėjo bÅ«ti smurto atvejis, Å¡ie pareigÅ«nai iÅ¡kvietė operatyvinę grupę, kadangi kaltinamojo sulaikyti nepavyko, o patys iÅ¡vyko. Tada atvyko operatyvininkas A. K., kuris formino įvykį, o vėliau sulaikė kaltinamÄ jį M. J. ir iÅ¡sikvietė juos su R. G., kad nuvežtų kaltinamÄ jį į areÅ¡tinę. Liudytojas R. G. parodė, kad buvo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje dėl smurto artimoje aplinkoje. Buvo kviestas kitas ekipažas į (duomenys neskelbtini) gatvę.

Nežino, kÄ tas ekipažas iÅ¡siaiÅ¡kino, bet žino, kad į įvykį buvo kviesti operatyvinės grupės darbuotojai įforminti įvykį. O po to operatyvinė grupė kvietė jį (R. G.) ir pareigÅ«nÄ P. K. tam, kad pristatytų sulaikytÄ Ä¯tariamÄ jį į areÅ¡tinę. KaltinamÄ jį perdavė operatyvinės grupės pareigÅ«nas A. K.. Sulaikomas žmogus buvo susijaudinęs, neigė, kad kažkÄ darė, nenorėjo važiuoti į areÅ¡tinę. Neatsimena, ar tas asmuo buvo blaivus, ar ne.

Jokių specialių prievartos priemonių jo atžvilgiu nenaudojo. Gal asmuo ir buvo kiek išgėręs, bet ne tiek, kad nesuprastų savo veiksmų. Jo blaivumo netikrino. Iš 2018 m. sausio 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. (b. l. 7-11). Iš 2018 m. sausio 16 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. sausio 16 d. buvo gautas pranešimas, jog Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g., yra smurtas artimoje aplinkoje.

Atvykus į įvykio vietÄ nustatyta, kad policijÄ kvietė V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvyko žodinis konfliktas tarp V. J. ir M. J., kurio metu M. J. paguldė savo žmonÄ V. J. ant žemės ir prispaudė jos veidÄ prie žemės bei sudavė su ranka, taip sukeldamas fizinį skausmÄ . SmurtÄ patyrusi V. J. paaiÅ¡kino, kad smurtas pasireiÅ¡kė smÅ«giu į veidÄ ir skausmingu paguldymu ant žemės bei prispaudimu. Smurtu įtariamas vyriÅ¡kis buvo pasiÅ¡alinęs, namuose nerastas (b. l. 12-13).

IÅ¡ 2018 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 116/2018 (05) matyti, kad V. J. padaryta poodinės kraujosruvos krÅ«tinės kairiame Å¡one, kairėje blauzdoje, deÅ¡iniajame kelyje, paveikus kietais bukais daiktais (pavirÅ¡iais), 5 trauminiais poveikiais, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b. l. 39).

Nors M. J. neigia sužalojęs savo sutuoktinę V. J. bei sukėlęs jai fizinį skausmÄ , tačiau jo kaltė neginčijamai įrodyta vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kurie Å¡ioje byloje neabejotinai yra vieni iÅ¡ pagrindinių įrodymų, pagrindžiančių M. J. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusioji V. J. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė iÅ¡samius ir aiÅ¡kius parodymus.

Pirmos 2018 m. sausio 17 d. liudytojo apklausos metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad kai M. J. atidarė lauko duris tam, kad iÅ¡leistų visus jos katinus, ji puolė uždaryti durų, o M. J., neleisdamas to daryti, stÅ«mė jÄ , pati jį stÅ«mė atgal, apsižodžiavo. Pamačiusi, kad M. J. ketina naudoti smurtÄ , bėgo link laiptų, sutuoktinis iÅ¡ paskos ir pasivijęs savo rankomis paėmęs už jos pečių pargriovė ant žemės, pargriovęs visu svoriu užgriuvo ant jos ir rankomis stipriai spaudė galvÄ Ä¯ grindis (b. l. 25-26). 2018 m. sausio 30 d. liudytojo apklausos metu V.

J. parodė, kad M. J., pradaręs buto duris, varė katinus į laukÄ , tačiau ji jam neleido. Apsistumdė su M. J.. Suprato, kad geruoju nesibaigs, todėl bėgo į savo kambarį. Tačiau M. J. pasivijo ir, pačiupęs abiem rankomis už pečių, spausdamas žemyn jÄ parklupdė ant grindų. Buvo stipriai prispausta prie grindų. M. J. užlipo jai ant nugaros ir užgulęs visu svoriu jÄ spaudė. Tuo metu ji pusiau klÅ«pėjo, todėl labai skaudėjo kojas, nes jos rėmėsi į grindis. Be to, M.

J., stipriai paėmęs ranka už kairės pusės, spaudė jos galvÄ prie grindų. Tuo metu labiausiai skaudėjo nugarÄ , kaklÄ ir galvÄ . Spausdamas M. J. užgavo abi kojas ir kairį Å¡onÄ (b. l. 28-29). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. J. parodė, kad M. J. atidarė duris į vidinį namo kiemÄ , Å¡aukdamas „lauk, visi katinai“. IÅ¡sigandusi pribėgo prie durų ir norėjo neleisti jų atidaryti. Prie tų durų susistumdė. PastÅ«mė vyrÄ , o vyras jÄ . Supratusi, kad nieko gero iÅ¡ to nebus, jau norėjo pabėgti į savo kambarį, bet vyras pradėjo vytis.

Nespėjo įbėgti į kambarį, todėl prie pat durų atsisuko į vyrÄ ir pasakė, kad Å¡is atstotų ir paliktų ramybėje. Tada M. J. suėmė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) rankomis už pečių ir tiesiog susmukdė ant žemės kniupščiÄ . Palenkė kojas ne tiesiai, o po savimi ir niekaip negalėjo iÅ¡tiesti, o vyras tada apėjo jÄ iÅ¡ nugaros ir tiesiog užgulęs visu savo svoriu spaudė rankomis galvÄ prie grindų. Nebežinodama kÄ daryti, pradėjo žviegti, bet kuo daugiau žviegė, tuo daugiau vyras spaudė.

GalvÄ spaudė Å¡onu, net treÅ¡kėti pradėjo. Tikrai buvo iÅ¡sigandusi, nes vyras girtas nejaučia jėgos, galvojo sulaužys stuburÄ arba galvÄ . Apie įvykį papasakojo tik dukrai A. J.. KitÄ dienÄ paskambinusi dukrai A. J. pasakė, kad tėvas primušė, kad kvietė policijÄ . Taigi kaip matyti nukentėjusiosios parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja tarpusavyje. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai.

IÅ¡ 2018 m. sausio 17 d. protokolo-pareiÅ¡kimo, kurį iÅ¡ V. J. žodžių surašė policijos pareigÅ«nas A. K., matyti, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po įvykio nurodė, jog sutuoktinis M. J., bÅ«damas neblaivus, pargriovęs ant žemės kniupščiÄ užsigulęs visu svoriu ir rankomis stipriai spaudė galvÄ prie grindų (b. l. 5). Teisme apklausta liudytoja A. J. parodė, kad mama sakė, jog tėtis buvo pargriovęs ant žemės, kad laikė prispaudęs už kaklo. Mama sakė, kad jai buvo kraujosruvos ant kaklo ir krÅ«tinės. Teismas kaip nepagrįstÄ atmeta kaltinamojo bei jo gynėjo versijÄ , kad nukentėjusioji V.

J. galėjo susižaloti pati, kadangi iÅ¡ pradžių apie jokias mėlynes ant Å¡ono bei krÅ«tinės ji pareigÅ«nams nenurodė, pareigÅ«nai taip pat patvirtino nematė jokių akivaizdžių sužalojimų ant V. J. kÅ«no, o Å¡i aplinkybė atsirado tik patikslintame praneÅ¡ime apie įtarimÄ , t. y. tik po nukentėjusiosios praėjus beveik savaitei nuo įvykio apsilankymo pas medicinos ekspertus, kai Å¡ie konstatavo atitinkamus sužalojimus. Atsakant į šį gynybos argumentÄ visų pirma pažymėtina tai, kad 2018 m. sausio 22 d.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 116/2018 (05) aiÅ¡kiai nurodyta, jog pagal sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi, o V. J. konstatuoti sužalojimai padaryti galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis (b. l. 39). Taigi specialistas iÅ¡vadoje patvirtino nukentėjusios žodžius dėl patirto smurto, nes nurodytose kÅ«no vietose konstatavo sužalojimus. Antra, tai, kad į įvykio vietÄ atvykę ir su nukentėjusiÄ ja bendravę policijos pareigÅ«nai M.

K. ir J. B. nematė ant V. J. kÅ«no akivaizdžių sužalojimų, nereiÅ¡kia, kad jų nebuvo padaryta. Nukentėjusioji nurodė, kad nepuolė nusirenginėti ir pareigÅ«nams sužalojimo vietų nerodė. Trečia, pirminiame praneÅ¡ime apie įtarimÄ negalėjo bÅ«ti nurodyti konkretÅ«s V. J. padaryti kÅ«no sužalojimai, kadangi nukentėjusioji į medicinos ekspertus kreipėsi tik po kelių dienų. Nukentėjusioji V. J. teisme nurodė, kad į medikus kreipėsi tik po penkių dienų, nes kitÄ dienÄ iÅ¡važiavo į komandiruotę Estijoje, o grįžo Å¡eÅ¡tadienį, todėl į ekspertus kreipėsi pirmadienį.

Galvojo gal nevažiuoti į komandiruotę, bet buvo gėda prisipažinti, kad patyrė smurtÄ , todėl vis tik iÅ¡važiavo. Taigi tik gavus specialisto iÅ¡vadÄ buvo galima tiksliai apraÅ¡yti nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir tada buvo pakeistas praneÅ¡imas apie įtarimÄ . Pažymėtina, kad įtarimo esmė ir po pakeitimo liko ta pati, tik įtarimas buvo papildytas detalesnėmis aplinkybėmis apie sužalojimus. Svarbu pažymėti ir tai, kad specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje apraÅ¡ytos poodinės kraujosruvos jau nebebuvo Å¡viežios (buvo gelsvos spalvos) ir specialistas iÅ¡vadoje patvirtino, jog sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku, t. y. 2018 m. sausio 16 d. (b. l. 39).

Kaip minėta anksčiau, apie tai, kad V. J. sužalojimus patyrė bÅ«tent 2018 m. sausio 16 d. ir bÅ«tent nuo M. J. veiksmų, patvirtino ir liudytoja A. J.. Be to, liudytoju teisme apklaustas M. K. nurodė, kad važiavo į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto prieÅ¡ gyvÅ«nus, bet nuvykus paaiÅ¡kėjo, jog buvo smurtauta ir prieÅ¡ V. J.. Liudytojas J. B. taip pat nurodė, kad nukentėjusioji V. J. paaiÅ¡kino, kad vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo, sakė, kad buvo pargriovęs ant žemės, prispaudęs ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiosios parodymai dėl patirto smurto yra patvirtinti kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, teismas neturi jokio pagrindo netikėti V. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis ar manyti, kad ji apkalba M. J. dėl tarp jų susiklosčiusių konfliktiÅ¡kų santykių dėl faktinių skyrybų proceso (nukentėjusioji jau kreipėsi į advokatę dėl ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo suraÅ¡ymo ir sutuoktiniai kartu nebegyvena). Tuo tarpu kaltinamojo M. J. nurodomos versijos, kad jis jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nenaudojo, be jo paties parodymų nepatvirtina daugiau jokie kiti faktiniai duomenys.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieÅ¡ savo žmonÄ neabejotinai įrodyta, o tai, kad M. J. neigia smurtavęs prieÅ¡ savo žmonÄ , yra jo gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Esant aptartoms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo M. J. kaltė įrodyta byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios V. J. ir liudytojų parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje nepareikÅ¡tas. Bausmė, jos skyrimo motyvai bei kiti klausimai Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. J., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis M. J. teistas, taip pat ir už analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ , naujÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės (b. l. 124-139, 143-144, 146-147), baustas administracine tvarka (b. l. 140), duomenų apie M. J. psichikos sveikatos sutrikimus ir priklausomybės ligas byloje nėra (b. l. 150, 153), nuo 2018 m. balandžio 18 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 182). Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos kaltinamojo M.

J. elgesiui nepadarė, kad bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamÄ jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , taip pat siekiant sulaikyti kaltinamÄ jį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytÄ nusikaltimÄ tikslinga skirti sankcijose numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, bausmės dydį skiriant mažesnį nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad M. J. naujÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė neatlikęs 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant ir skiriant galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. J. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kad dar nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog M.

J. apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas, jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, taikant atitinkamus įpareigojimus, nes yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai dar gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinio pobÅ«džio nusikalstama veika, M. J. skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė. Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. sausio 17 d., 01.10 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 10.29 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo M. J. išieškotinos 11,40 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 308 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2017 m. spalio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, ir M. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. sausio 17 d., 01.10 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 10.29 val. (2 paras), ir laikyti, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo bausmės dienas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M.

J. per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, nevartoti alkoholio ir kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalimi, 722 straipsniu, M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ , o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. J. 11,40 Eur (vienuolika eurų 40 ct) proceso iÅ¡laidų į valstybės pajamas. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė