Legislator Case Law & Legislation
2019-02-27 Nr. AB-5310-3-61-3-03058-2018-0 AI generated

2019-02-27 Nr. AB-5310-3-61-3-03058-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-02-27 Nr. AB-5310-3-61-3-03058-2018-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2019-02-27 Nr. AB-5310-3-61-3-03058-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja M. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)(00706)/171-446 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei M. M.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-3395-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03058-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. (15/4-1)(00706)/171-446 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei M. M.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjos prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nepakeisti leidimo laikinai gyventi ir panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, konstatavęs, jog ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 12 ir 14 punkte nustatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo atsisakymo pagrindus: 1) duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis yra fiktyvi (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio (pareiškėjos) nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas); 3) pareiškėja neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

3. Pareiškėjos teigimu, Migracijos departamentas netinkamai įvertino apie duomenis uždarosios akcinės bendrovės „Mikaris“ (toliau – ir Bendrovė, UAB „Mikaris“) veiklą. Mano, kad Sprendimas priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, įvertinimo ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytos procedūros, ginčijamame sprendime nebuvo nurodytas nei vienas Aprašo punktas, kurio pagrindu būtų galima suabejoti Bendrovės vykdoma veikla.

4. Pareiškėja paaiškino, jog UAB „Mikaris“ užsiima ilgalaikiais investiciniais projektais nekilnojamojo turto srityje. Bendrovės veikla yra specifinė, kadangi šios veiklos vykdymas nepasižymi dideliu intensyvumu ir itin greitais rezultatais. Pažymėjo, jog pardavimų pajamas UAB „Mikaris“ gauna tik realizavęs, įgyvendinęs ilgalaikius projektus, kurie yra vystomi akcininkų lėšomis, investicijų pagrindu. Akcentavo, kad Bendrovės akcininkų atlikti piniginiai įnašai negali patvirtinti UAB „Mikaris“ veiklos aktyvumo, nes kitoks veiklos pobūdis yra neįmanomas.

5. Pareiškėjos nuomone, 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8768 patvirtina, jog UAB „Mikaris“ nuosavybės teise įgijo 444, 43 kv. m ploto pastatą – sandėlį (pasato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2014 m. UAB „Mikaris“ pagal užsakymą parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą Nr. A-2014-35PP. Pažymėjo, jog Bendrovė 2015 m. gegužės 20 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo leidimą Nr. AK-1017/42/2015 aptverti, kasti, su tikslu atlikti archeologinius tyrimus. Šias aplinkybes patvirtina 2015 m. lapkričio 17 d. antstolio Armino Naujokaičio surašytas Faktinių aplinkybių apklausos protokolas Nr. 157-15-144, kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra iškastos 4 duobės, matomos pamatų konstrukcinės sienos, statinių likučiai, atliekami duobių perimetro ir gylio matavimo darbai. Teigė, kad Bendrovės veiklą taip pat patvirtina 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1528, kurios pagrindu UAB „Mikaris“ nuosavybės teise įgijo pastatus (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu 2014 m. lapkričio 10 d. sudarytas valstybinės žemės sklypo nuomos pakeitimo susitarimas Nr. 49SŽM-(14.49.57)-298, kuriuo žemės sklypas išnuomotas iki 2100 m. kovo 18 d. Pabrėžė, kad tai antrasis projektas, kuriame UAB „Mikaris“ planuoja pastatyti požeminės paskirties sandėliavimo pastatą ir atvirą antžeminę stovėjimo aikštelę, yra rengiama ir derinama projektavimo darbų rangos sutartimis su rangovu A. B..

6. Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-69-431/2018 buvo pareikšti reikalavimai dėl 2013 m. gruodžio 19 d. pastato pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio (liet. negaliojančia nuo sudarymo momento), reikalavimo taikyti restituciją, įpareigojant aeroklubą „Tornado“ grąžinti UAB „Mikaris“ pagal sandorį gautą pinigų sumą – 153 499 Eur bei reikalavimo taikyti vindikaciją, t. y. reikalavimo iš UAB „Mikaris“ Lietuvos Respublikos naudai išreikalauti valstybei priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Teigė, kad laikotarpiui nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2018 m. birželio 4 d. Bendrovė privalėjo sustabdyti statybos / rekonstrukcijos projektavimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kol civilinėje byloje Nr. e2-69-431/2018 įsiteisėjo nutartis, kuria tarp bylos šalių patvirtinta taikos sutartis.

7. Pareiškėjos įsitikinimu, ginčijamame sprendime Migracijos departamentas nenurodė faktinių aplinkybių ar argumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog buhalterines paslaugas teikianti įmonė ar UAB „Mikaris“ darbuotojai aktyviai tarpininkavo ir padėjo trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neteisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėja mano, jog Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio keliamų reikalavimų, kadangi jame Migracijos departamentas tik išdėstė faktines aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos, tačiau argumentų ar motyvų, kurie patvirtintų pareiškėjos tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimą, nenurodė.

8. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovo teigimu, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, kadangi pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos (dėl teisminio proceso veikla pagal verslo planą nėra vykdoma). Pažymėjo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis, kadangi Bendrovė, kurios direktorė yra pareiškėja, susijusi su UAB „Finatra“, kuri aktyviai tarpininkauja ir padeda trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi teisėtos veiklos pagrindu. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi ir panaikinti jos daugkartinę nacionalinę vizą.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčijamame sprendime nebuvo konstatavęs aplinkybės, jog pareiškėjos Bendrovė yra fiktyvi. Pabrėžė, kad Sprendimas priimtas nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pasikeisti leidimą laikinai gyventi, neatitiko tikrovės, todėl mano, jog skundo teiginiai, susiję su Bendrovės veiklos aktyvumu, nagrinėjamos bylos kontekste yra teisiškai nereikšmingi.

11. Atsakovo teigimu, nagrinėjant pareiškėjos prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo atliktas išsamus tyrimas: įvertinti pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikti dokumentai; inicijuotas Bendrovės patikrinimas ir įvertinti Bendrovės buvusių ir esamų darbuotojų, pareiškėjos apklausų rezultatai bei kita Migracijos departamento surinkta informacija. Nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą nustatyta, jog nuo 2015 m. Bendrovė dalyvauja teisminiame procese, Bendrovės turtas, esantis (duomenys neskelbtini), areštuotas ir pritaikyti kiti apribojimai. Teigė, kad įvertinęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateiktame „Luminor“ banko sąskaitos išraše vykusias finansines operacijas, konstatavo, jog visi piniginiai įnašai į Bendrovės banko sąskaitą atlikti tik pačių Bendrovės akcininkų, tačiau jokių kitokių pajamų negauta. Atkreipė dėmesį, kad iš Bendrovės verslo plano matyti, jog šiuo metu UAB „Mikaris“ vysto du gyvenamosios paskirties ir biurų objektus, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu (per pastaruosius 6 mėn. iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpiu 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d.) ši veikla realiai nebuvo vykdoma.

12. Atsakovas taip pat nurodė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys susiję su trečiųjų šalių piliečių legalizavimo veika, padedant užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Bendrovės biuro adresas: (duomenys neskelbtini), nurodomas kitų užsieniečių įmonių (UAB „Minata“, UAB „Inkus“, UAB „Stratcom“, UAB „Sprendimai LT“, UAB „Fitmobas“, UAB „Ekoilgis“, UAB „Skaminta“, UAB „Vaivorykštės pasaulis“, UAB „Involved SP“, UAB „Helispamis“, UAB „Igitur“), kurių dalyviai siekia gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, veiklos vykdymo vieta. Akcentavo, kad atsižvelgiant į pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus ir Migracijos departamente gautus duomenis, nustatyta, jog Bendrovės darbuotojai iš esmės dirba nuotoliniu būdu bet kurioje jiems patogioje vietoje, naudojasi savo turimomis darbo priemonėmis.

13. Atsakovo vertinimu, Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir įvertinus visą surinktą medžiagą bei informaciją, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsakovo nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo, ar Bendrovė, kurios direktorė yra pareiškėja, iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, t. y., ar Bendrovė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas imperatyvias sąlygas.

16. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. Bendrovės veiklos planą, sprendė, kad jis negali patvirtinti, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdė steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje. Teismas vertino, kad nekilnojamojo turto 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8768, 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1528, pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktos daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), statybų, projektavimo darbų paslaugų teikimo sutarčių kopijos, taip pat nepagrindžia Bendrovės veiklos realumo. Įvertinęs pareiškėjos pateiktuose „Luminor“ banko sąskaitos išrašuose nurodytas finansines operacijas, teismas sprendė, jog visi piniginiai įnašai į Bendrovės banko sąskaitą atlikti tik pačių Bendrovės akcininkų, kitų pajamų Bendrovė negavo.

17. Teismas akcentavo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog dėl Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-69-431/2018 pareikštų reikalavimų, 2017 m. sausio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti ar kitaip apriboti nuosavybės teises į jį, o 2018 m. birželio 4 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 2013 m. gruodžio 19 d. pastato pirkimo-pardavimo sutarties (notarinio registro Nr. 8768) pripažinimo ab initio (liet. negaliojančia nuo sudarymo momento) reikalavimo taikyti restituciją, įpareigojant Aeroklubą „Tornado“ grąžinti UAB „Mikaris“ pagal sandorį gautą pinigų sumą – 153 499 Eur bei reikalavimo taikyti vindikaciją, t. y. reikalavimo iš UAB „Mikaris“ Lietuvos Respublikos naudai išreikalauti valstybei priklausantį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

18. Teismas pažymėjo, kad vien tik 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1528 nesudaro pagrindo išvadai, jog Bendrovė, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo realią veiklą. Akcentavo, kad pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, jog planuoja pastatyti požeminės paskirties sandėliavimo pastatą ir atvirą antžeminę stovėjimo aikštelę, rengiama ir derinama projektavimo darbų rangos sutartimis.

19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nesant kitų objektyvių duomenų apie pareiškėjos deklaruojamą ir Bendrovės įstatuose nurodytą ūkinę-komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, UAB „Mikaris“ balansai, pelno ir nuostolių ataskaitos ir kt. dokumentai negali būti laikomi pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Bendrovės ūkinės komercinės veiklos Lietuvos Respublikoje vykdymą. Įvertinęs šių įrodymų visumą, teismas darė išvadą, kad UAB „Mikaris“ 6 mėn. iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje nevykdė steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, o pateikti duomenys apie šiuo laikotarpiu vykdytą Bendrovės veiklą neatitinka tikrovės.

20. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai daugkartinė nacionalinė viza išduota kaip pateikusiai prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teismas pripažino, jog Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą.

21. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Migracijos valdybos patikrinimas atliktas išsamiai, apklausti visi Bendrovės darbuotojai, tyrimas atliktas nešališkai, todėl ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidus teisės aktais nustatytų procedūrų. Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, ginčijamas sprendimas pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjos prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės tinkamai įvertinos, o pareiškėjai taikomos poveikio priemonės motyvuotos.

III. 22. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas ir neatskleidė bylos esmės.

24. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji apie Bendrovę pateikė tikrovę neatitinkančią informaciją. Mano, kad teismas, spręsdamas, jog nekilnojamojo turto 2013 m. gruodžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8768, 2014 m. vasario 17 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1528 nepatvirtina Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėn. iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo vykdytos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje, tik perrašė atsakovo išdėstytą poziciją, tačiau minėtų sutarčių turinio neanalizavo. Pažymi, kad teismas taip pat neatsižvelgė į aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-69-431/2018 patvirtinta taikos sutartis įvykdyta: 2018 m. rugpjūčio 22 d. Bendrovė valstybei sumokėjo 20 000 Eur, 2018 m. rugsėjo 13 d. – 5486,56 Eur.

25. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, kad ji nepateikė duomenų, patvirtinančių realų veiklos vykdymą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tokią teismo išvadą paneigia byloje pateikta projektavimo darbų rangos sutartis su UAB „Artex“, liudytoju apklausto UAB „Artex“ projekto vadovo architekto G. B. parodymai.

26. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-4532-643/2018 yra priimtas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriame išsamiai pasisakyta dėl UAB „Mikaris“ vykdomos veiklos realumo, vertinant tuos pačius rašytinius įrodymus. Pažymi, kad šią bylą nagrinėjantis teismas nei posėdžio metu, nei priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjos nuomone, 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4532-643/2018 nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su UAB „Mikaris“ vykdoma veikla.

27. Pareiškėjos nuomone, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek atsakovo priimti sprendimai naikintini, nes pareiškėjos pateiktų įrodymų vertinimas nebuvo visapusiškai objektyvus, formaliai atsižvelgta tik į Bendrovei taikytą turto areštą, dėl ko nuspręsta atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir panaikinti išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

28. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pažymi, kad kiekvienas prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi yra nagrinėjamas individualiai, vertinant tiek aktualų teisinį reglamentavimą, tiek ir faktines kiekvieno atvejo aplinkybes, todėl nesutinka su pareiškėjos argumentais, susijusiais su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4532-643/2018 nustatytų faktinių aplinkybių taikymu šioje nagrinėjamoje byloje. Teigia, kad pareiškėjos minima Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI-4532-643/2018 dėl kito Bendrovės akcininko nėra tapati šios bylos aplinkybėms: Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-4532-643/2018 teismas nustatė, kad vyko teisminis ginčas, tačiau laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. gegužės mėn., adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomi įvairūs statybos darbai, o Bendrovės akcininkas yra profesionalus statybininkas, kuris buvo įsitraukęs į Bendrovės veiklą. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė jokių atlikto patikrinimo metu nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, kad jos gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslas yra teisėta veikla Bendrovėje ir ji realiai yra įsitraukusi į įmonės veiklą.

30. Atsakovas akcentuoja, kad pati pareiškėja neneigia, jog Bendrovės atliekami rekonstrukcijos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyti ir veikla nevykdoma, tačiau pareiškėja netinkamai atliko pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą, t. y. dokumentus, kad sustabdžius rekonstrukcijos darbus ir vykstant teisminiams procesams, Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdė deklaruojamą veiklą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (15/4-1)(00706)/171-446 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietei M. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjos prašymo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrįstumo.

32. Pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja M. M., tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2018 m. birželio 1 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui skubos tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi, dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą ir t. t. Išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, ginčijamu sprendimu atsisakė pakeisti jai leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, motyvuodamas tuo, kad: bendrovė, kurios direktorė ir dalyvė yra M. M., ne mažiau kaip 6 pastaruosius mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo nevykdo pagal verslo planą steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje; pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą ir sąlygas leidimui gauti; kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos atvykimo tikslo ir sąlygų leidimui gauti, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios bendrovės veiklos, kurioje ji dalyvautų, konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jos tikslas – ne plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, bet įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos (užsienietės) nelegalios migracijos grėsmė; kadangi daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjai buvo išduota kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atsisakius pakeisti tokį leidimą, daugkartinė nacionalinė viza naikinama pareiškėjai negalint pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų.

33. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Migracijos departamentas turėjo teisėtą pagrindą taikyti Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktų, 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktų nuostatas ir atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

34. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, nors nesutinka su dalimi atsakovo išvadų, kurioms skundžiamu sprendimu pritarė pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad tai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą: pagal ginčui aktualios galiojusios redakcijos užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.

35. Įstatymo 35 straipsnis, be kita ko, nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. (2018 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-1310 redakcija)); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p. 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)); jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. 2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).

36. Kaip minėta (nutarties 32 p.), atsakovo vertinimu, kam iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismas, neatitinkantys tikrovės duomenys, kuriuos pareiškėja pateikė norėdama pakeisti leidimą laikinai gyventi, yra susiję su pareiškėjos atvykimo tikslu į Lietuvos Respubliką ir sąlygų leidimui laikinai gyventi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą gauti buvimu, todėl visų pirma pasisakytina šiuo aspektu.

37. Ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XIII-943 redakcija) nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 Eur, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 Eur – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

38. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra UAB „Mikaris“ dalyvė (akcininkė), todėl leidimas laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu jai ir negalėjo būti pakeistas: užsieniečiui, esančiam Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte reikalavimus atitinkančios įmonės vadovu, tačiau nesančiam jos dalyviu (CK 2.45 str.), leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas (keičiamas) Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija), nustatančio, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje, numatytu pagrindu.

39. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prašant išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, turi būti ne tik pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad jis (užsienietis) yra vadovas įmonės, kuri atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, bet ir pagrindžiama, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

40. Ginčo atveju įrodymai, kad pareiškėjos atvykimo tikslas yra darbas UAB „Mikaris“, nėra pateikti: nors aplinkybės, kad UAB „Mikaris“ veikla, susijusi jai priklausančių objektų – pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) – vystymu, gali būti apibūdinta kaip itin vangi, taip pat, kad bendrovės veiklos užtikrinimui naudojami tik jos dalyvių piniginiai įnašai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė veiklos nevykdo, pareiškėjos, kuri į UAB „Mikaris“ priimta direktore, dirbančia per savaitę 5 dienas po 4 valandas už minimalų valandinį darbo užmokestį, deklaravimas, kad jos atvykimo tikslas yra darbas šioje įmonėje, savaime nėra pagrįstas. Šiame kontekste įvertinus buvusių bei esamų UAB „Mikaris“ darbuotojų paaiškinimus, pačios pareiškėjos paaiškinimus, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjos, kuri UAB „Mikaris“ jau dirbo šios įmonės vadybininke ir yra valdybos narė, profesija (teisininkė), įgūdžiai ar patirtis būtų itin susiję su įmonės vykdoma veikla ar būtų jai itin svarbūs, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, ginčijamame sprendime iš esmės pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra darbas UAB „Mikaris“ ir kad pareiškėja tik formaliai siekia atitikti Įstatyme nustatytas sąlygas užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi vykdomos ir ketinamos toliau vykdyti (užsiimti) teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu.

41. Konstatavęs, kad pareiškėjos deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra darbas UAB „Mikaris“, Migracijos departamentas galėjo priimti sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose numatytais pagrindais, taip pat panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą, pareiškėjai išduotą kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti jos skundo.

42. Dėl šios priežasties, t. y. Migracijos departamentui pagrįstai konstatavus, kad pareiškėjos deklaruotas atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas nėra darbas UAB „Mikaris“, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai – dėl vertinimo ar išvadų klaidingumo (kad pareiškėja yra UAB „Mikaris“ dalyvė, kad UAB „Mikaris“ ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą nevykdo steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje ir kt.) – nagrinėjamo ginčo kontekste nebėra reikšmingi, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma. Tačiau pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4532-643/2018, kuriame teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atsakovo sprendimo atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi UAB „Mikaris“ dalyviui teisėtumo, įvertino kaip nepagrįstas atsakovo išvadas dėl UAB „Mikaris“ veiklos realumo, t. y. kad įmonė nevykdė veiklos pagal verslo planą, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi šiose bylose dalyvauja ne tie patys asmenys (ABTĮ 57 str. 2 d.).

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė