2024-05-08 Nr. AB-7632-3-61-3-10126-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-146-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10126-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; 2) tenkinti skundą ir panaikinti skundžiamą sprendimą – Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. 21RE-645 „Sprendimas skundą laikyti nepaduotu AG-534/03-2023“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas) ir (ar) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pirmiausia nurodė, kad, jeigu teismas laikytų, jog terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2023 m. gruodžio 20 d., kai pareiškėjas gavo Komisijos pirmininko 2023 m. gruodžio 14 d. raštą Nr. 19R-3115 „Dėl 2023-12-12 skundo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 14 d. raštas), tokiu atveju terminas skundui paduoti nebūtų praleistas. Jeigu teismas laikytųsi priešingos pozicijos, pareiškėjo vertinimu, terminas skundui dėl Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsniu, manė, jog Komisijos pirmininkas gali nagrinėti skundus dėl Komisijos nario priimtų sprendimų ir juos pakeisti ar juos motyvuoti, paaiškinti. Todėl pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 27 d. apskundė Komisijos 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Komisijos pirmininkui. Pareiškėjui, 2023 m. gruodžio 20 d. gavus Komisijos pirmininko 2023 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nes Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nenustato Komisijos pirmininko kompetencijos nagrinėti skundus dėl Komisijos nario priimtų sprendimų, tapo aišku, kad jis neteisingai suprato reglamentavimą dėl Komisijos nario sprendimų apskundimo, nors tokiais savo veiksmais siekė greitesnio ir ekonomiškesnio proceso.

II. Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi nutarta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, grąžinti pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi reglamentavimu, nustatančiu teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarką, be kita ko, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis (29 str. 1 d., 30 str. 1 ir 2 d., 33 str. 2 d. 9 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl svarbių priežasčių atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Teismas nustatė, kad Komisijos narys nustatė, jog Komisijos nario 2023 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. P-370(AG-534/03-2023) ir Komisijos nario 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. P-433 (AG-534/03-2023) pareiškėjui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo sprendimo gavimo dienos pateikti Komisijai patikslintą skundą, atitinkantį Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus Komisijai paduodamo skundo turinio ir formos reikalavimus bei suformuluoti reikalavimą pagal Komisijos kompetenciją. Pareiškėjas per nustatytą terminą nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Komisijos narys priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikyti nepaduotais, juos grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog sprendimą per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos bylos šalys turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad nors Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas skundą dėl Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo ir 2023 m. rugsėjo 27 d. skundą „Dėl Komisijos nario 2023-09-14 sprendimo skundą laikyti nepaduotu Nr. 21RE-645 (AG-534/03-2023)“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 27 d. skundas) pateikė ne teismui, o Komisijos pirmininkui.

Teismas konstatavo, kad tai, jog pareiškėjas savo valia pasirinko kreiptis ne į teismą, o į Komisijos pirmininką, negali būti laikoma objektyvia termino skundui paduoti praleidimo priežastimi.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nenurodė svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių, kurios galėtų būti laikytinos objektyviomis, nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis laiku kreiptis dėl galimai pažeistos teisės gynimo.

Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjas Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą apskundė Komisijos pirmininkui, o ne taip, kaip yra nurodyta Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje, patvirtina pareiškėjo subjektyvų situacijos suvokimą ir pasirinktą elgesio modelį – savo teisių gynybos būdą, kuris, kaip nurodyta, negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis.

Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjas, kartodamas aplinkybes ir argumentus, kuriais grindė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog pareiškėjas apskundė Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Komisijos pirmininkui, yra pareiškėjo subjektyvus situacijos vertinimas ir pasirinktas elgesio modelis, pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynybos būdas, kuris nėra svarbi termino paduoti skundą praleidimo priežastis, nepagrįsta. Aptariamą pareiškėjo elgesį nulėmė VAĮ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintų Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatų nuostatos.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, pagrindžiančių jo išvadą, kad pareiškėjas pasirinkto kreiptis į netinkamą instituciją, formaliai vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreipimasis į Komisijos pirmininką su 2023 m. rugsėjo 27 d. skundu negali būti laikomas nesąžiningu, savanaudišku veikimu, kuriuo siekiama vilkinti procesą. Pareiškėjas pažymi, kad yra ne teisininkas, turi inžinerinį techninį išsilavinimą. Todėl ne visais atvejais kreipimasis į netinkamą instituciją negali būti nelaikoma svarbia praleisto termino paduoti skundą priežastimi. Pareiškėjas manė, kad kreipiasi į tinkamą instituciją, savo galimai pažeistas teises siekė apginti operatyviai.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturėjo tikslo elgtis nesąžiningai, savanaudiškai, vilkinti procesus. Priešingai, pareiškėjas siekė išsiaiškinti motyvus, kodėl pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas buvo laikyti nepaduotais ir jam grąžinti, kas, pareiškėjo vertinimu, padėjo aiškiau formuluoti skundo argumentus ir pagrindą.

Pareiškėjas pažymi, kad, jeigu Komisijos pirmininkas į pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. skundą būtų atsakęs ne po dviejų mėnesių, o operatyviai, pareiškėjas būtų spėjęs laiku paduoti skundą teismui, nes apskundimo terminas baigėsi 2023 m. spalio 14 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos pagal pareiškėjo atskirojo skundo dalyką ir pagrindą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nutarta, be kita ko, netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir tuo pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo teisiniu situacijos vertinimu, laikosi tos pačios pozicijos, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pareiškėjas savo veiksmais nesielgė nesąžiningai, savanaudiškai, nesiekė vilkinti proceso.

Nors kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama ne bet kaip, o įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas padavė 2023 m. liepos 29 d. skundą (gautas 2023 m. rugpjūčio 1 d.) Komisijai; pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, padavė 2023 m. liepos 30 d. skundo patikslintą redakciją (gautas 2023 m. rugpjūčio 23 d.); pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo patikslintos redakcijos trūkumus, padavė 2023 m. rugsėjo 7 d. skundo patikslintą redakciją (gautas 2023 m. rugsėjo 11 d.); Komisijos narys, susipažinęs su 2023 m. rugsėjo 11 d. gauta pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. skundo patikslinta redakcija, priėmė 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi ir 22 straipsniu, nusprendė pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą laikyti nepaduotais ir juos su priedais grąžinti pareiškėjui, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų skundo trūkumų. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad „Sprendimą per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo bylos šalys turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui [ABTĮ] nustatyta tvarka.“

Pareiškėjas, nesutikęs su Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu padavė 2023 m. rugsėjo 27 d. skundą Komisijos pirmininkui, prašydamas išnagrinėti šį skundą ir priimti pareiškėjo patikslintą skundą nagrinėti, jeigu reikia – atnaujinant terminą skundui paduoti. Komisijos 2023 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 19R-2975 „Dėl skundo“ pareiškėjui paaiškinta, kad jis, nesutikdamas su Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, turi teisę jį apskųsti jo apskundimo tvarkoje nurodytam Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, nesutikęs su šiuo Komisijos raštu, padavė Komisijos pirmininkui 2023 m. gruodžio 5 d. skundą, prašydamas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. skundą, laikantis VAĮ reikalavimų ir kad atsakymą pasirašytų Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas priėmė 2023 m. gruodžio 14 d. raštą, kuriame, be kita ko, pareiškėjui pakartotinai nurodė, kad jis, nesutikdamas su Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 23 d. padavė skundą dėl Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. XIII-3050 redakcija), be kita ko, nustatytas skundo padavimo administraciniam teismui terminas, t. y. jame nurodyta, be kita ko, kad: „Bylos šalys, nesutinkančios su <...> [Komisijos] sprendimu, nurodytu šio įstatymo <...> 10 straipsnio <....> 4 dalyje (sprendimu laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui), <....> turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo apskųsti apygardos administraciniam teismui [ABTĮ] nustatyta tvarka.“

Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, jeigu, be kita ko, skundas neatitinka Įstatyme nustatytų reikalavimų. To paties straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nustatęs 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, Komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą; nepašalinus per šioje dalyje nurodytą terminą skundo trūkumų, skundas laikomas nepaduotu ir Komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas, padavęs teismui skundą 2023 m. gruodžio 23 d., praleido terminą skundui paduoti, kuris suėjo 2023 m. spalio 14 d. (iš viso terminas skundui paduoti praleistas 2 mėnesius 9 dienas).

Tikrinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pirmiausia pažymėtina, kad teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti skundą priimti; prašyme atnaujinti terminą turi būti nurodytos skundo padavimo termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 1 ir 2 d.; nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – su aktualiais pakeitimais 34 str. 1 ir 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens, padavusio skundą, valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-476/2005; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019); sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo, padavęs skundą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo svarbių aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-765-525/2023); pavyzdžiui, asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti (žr., pvz., 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010; 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011; 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013).

Taigi kiekvienąkart sprendžiant dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, turi būti atliktas individualus vertinimas ne tik tokį prašymą grindžiamų aplinkybių ir įrodymų, bet ir visų šiam klausimui išspręsti reikšmingų skundo padavimo aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju aptartą teisinį reguliavimą įvertinus nustatytų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartas reglamentavimas dėl Įstatyme nustatytos, be kita ko, administracinių ginčų komisijos nario priimto sprendimo skundą laikyti nepaduoti ir jį grąžinti pareiškėjui, apskundimo tvarkos, kuri šiuo atveju buvo nurodyta ir Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendime, yra aiškus ir nedviprasmiškas. Todėl pareiškėjas, net ir neturėdamas teisinio išsilavinimo galėjo suprasti Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo apskundimo tvarką ir paduoti skundą teismui per nustatytą terminą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie identifikuotų, kad pareiškėjas dėl Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo apskundimo tvarkos buvo suklaidintas. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo ne vieną kartą nuosekliai pakartota ta pati Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimo apskundimo tvarka. Todėl tai, kad pareiškėjas pasirinko kitokį savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą, šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip tik subjektyvus pareiškėjo pasirinkimas ginti savo galimai pažeistas teises, skundžiant Komisijos nario 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ne teismui, o Komisijos pirmininkui ir siekiant, kad jis priimtų pareiškėjo skundą nagrinėti Komisijoje. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad jis terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad Komisijos pirmininkas per ilgai atsakinėjo į jo pateiktus skundus, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi.

Pareiškėjo atskirojo skundo dalyko ribose tikrinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023, nes civilinės bylos aplinkybės ir ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje administracinėje byloje susiklosčiusia situacija.

Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų praleisto termino paduoti skundą atnaujinimą.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 148 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan