c79f13d3-e087-47e7-9a34-58c97ae01d82 · Vilniaus miesto apylinkės teismas



Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-557-1100/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03531-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.3; 21.10.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis,

sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. A.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12176-2019.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Komisariato vyresnioji specialistė A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimu nustatė, kad R. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ , nes 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, vairuodama automobilį ir važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jei ji bÅ«tų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punktÄ .

R. A. buvo paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur dydžio bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

R. A. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Komisariato vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-12176-2019 ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. PareiÅ¡kėja skunde nurodo:

Byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Skundžiamame nutarime motyvuotai neįvertintos byloje nustatytos aplinkybės, todėl buvo pažeista ANK 618 straipsnio 2 dalis. Be to, priimant šį procesinį sprendimÄ , nebuvo atliktas iÅ¡samus įrodymų vertinimas, remiamasi tik liudytojų nurodytomis prieÅ¡taringomis, nelogiÅ¡komis aplinkybėmis ir nebuvo atsižvelgta į R. A. ir jos automobilyje važiavusios keleivės E. B. nurodytas aplinkybes.

Liudytojo A. G. (A. G.) nurodytos aplinkybės yra nelogiÅ¡kos, nes jis nurodė, kad sėdėdamas automobilyje per veidrodėlį pamatė, kaip pareiÅ¡kėja atsitrenkė į A. G. iÅ¡ galo važiuojantį automobilį. R. A. teigimu, neįmanoma per automobilio veidrodėlius pamatyti, kokiu atstumu iÅ¡ galo važiuojantys automobiliai yra sustoję vienas Å¡alia kito ar kad transporto priemonės kontaktavo tarpusavyje. Abejonių kelia A. G. teiginiai, kad jis kaip automobilio Opel Vectra vairuotojas be jokios priežasties (nesant bÅ«tinumui) tiesiog stovėjo greičiausioje (trečioje) eismo juostoje ir dairėsi per galinius veidrodėlius, t. y. sudarė kliÅ«tį eismui, užuot kuo skubiau ėmęsis visų atsargumo priemonių iÅ¡vengti neigiamų padarinių: įjungęs avarines Å¡viesas, bandęs rikiuotis į Å¡alia esančiÄ eismo juostÄ ar važiavęs tiesiai, kai priekyje nebebuvo jokios kliÅ«ties. Be to, stovėti trečioje eismo juostoje draudžiama pagal KET.

Kito liudytojo J. O., kuris vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta, kad jis pajuto du smÅ«gius į automobilio galinę dalį. Atsižvelgiant į tai, kad paskui pareiÅ¡kėjos vairuojamÄ automobilį greitai važiavo ir po to į jÄ atsitrenkė Volkswagen Passat automobilis, kurį vairavo S. V. (S. V.), turėjo bÅ«ti įvertinta atatrankos galimybė, kuri galėjo du kartus pastumti pareiÅ¡kėjos automobilį. Tai, kad Volkswagen Passat automobilis virÅ¡ijo leistinÄ greitį, patvirtina girdėtas padangų cypimo garsas ir ant kelio likusios ilgos stabdymo žymės bei aplinkybė, kad automobilis Volkswagen Passat atÅ¡oko pakankamai didelį atstumÄ atgal. Volkswagen Passat automobilio vairuotojas nurodė, kad važiavo tik 65 km/h greičiu ir pradėjo stabdyti likus 50 m iki pareiÅ¡kėjos automobilio. Akivaizdu, kad, esant tokioms aplinkybėms, S. V. bÅ«tų spėjęs laiku sustoti ir neatsitrenkti į R. A. transporto priemonę. Kita vertus, automobilis Volkswagen Passat rėžėsi į automobilį Audi A3 tokiu greičiu ir jėga, kad jame buvę asmenys buvo sužaloti.

Pagal tarnybinį praneÅ¡imÄ , liudytojas J. O. teigė, kad jis prieÅ¡ automobilį Opel Vectra pristabdė laikydamasis saugaus atstumo, o jis savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad važiavo 60 km/h greičiu. KET 126 punkte reglamentuojama, kad rekomenduojamas saugus atstumas yra tuomet, kai atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės yra ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens. Vadinasi, jei J. O. važiavo minėtu greičiu, jis, laikydamasis saugaus atstumo, sustojo likus 30 metrų iki automobilio Opel Vectra. LogiÅ¡kai nesuvokiama, kaip automobilis Toyota Corolla Verso nuo smÅ«gio į galinę dalį galėjo nuskrieti 30 metrų į priekį. ReikÅ¡minga ir tai, kad liudytojų A. G. ir J. O. nurodytos aplinkybės yra tarpusavyje prieÅ¡taraujančios, nes pirmasis savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilis Toyota Corolla Verso buvo sustojęs, o Å¡io automobilio vairuotojas J. O. tvirtino, kad automobilis Audi A3 atsitrenkė į jo pradėtÄ stabdyti transporto priemonę. Nutarime padaryta iÅ¡vada, kad automobilis Toyota Corolla Verso, R. A. artėjant, važiavo. TokiÄ aplinkybę paneigė pati pareiÅ¡kėja ir kartu su ja važiavusi E. B.. PareiÅ¡kėjos automobilis stovėjo, kaip ir kiti du priekyje buvę automobiliai, todėl tikėtina, kad priekyje stovėję automobiliai tarpusavyje susidÅ«rė dar prieÅ¡ R. A. iÅ¡ paskos atvažiavusiam automobiliui Volkswagen Passat, kuris „sustÅ«mė“ visas tris transporto priemones. Tokiu bÅ«du galimai buvo nuslėptas tarp automobilių Opel Vectra ir Toyota Corolla Verso įvykęs eismo įvykis siekiant gauti draudimo iÅ¡mokÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, iÅ¡ karto po eismo įvykio, kai policijos pareigÅ«nai apklausinėjo asmenis, automobilio Opel Vectra vairuotojas A. G. nurodė, kad, stabtelėjęs prieÅ¡ automobilių spÅ«stį, jis staiga pajuto smÅ«gį į galinę transporto priemonės dalį. Å ios A. G. nurodytos aplinkybės nesutampa su jo vėlesniais paaiÅ¡kinimais, kad automobilio veidrodėlyje pamatė sustojusį Toyota Corolla automobilį ir tai, kad jis ilgÄ laikÄ stovėjo, kol pajuto smÅ«gį, kai automobilis Volkswagen Passat atsitrenkė į pareiÅ¡kėjos Audi A3 automobilį. Be kita ko, A. G. vairuojamo automobilio Opel Vectra padėtis, užfiksuota po eismo įvykio, kelia abejonių, nes automobilis stovėjo beveik atsitrenkęs į kairės pusės kelio atitvarÄ . Tikėtina, kad automobilis Opel Vectra staigiai stabdė, dėl to metėsi į kairę pusę. Po tokio staigaus stabdymo automobilis Toyota Corolla Verso, kurio padėtis taip pat užfiksuota eismo juostos kairėje pusėje, galėjo atsitrenkti į priekyje buvusį automobilį Opel Vectra.

R. A. teigia, kad kitų eismo įvykio dalyvių raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai suraÅ¡yti vienodai (jie pradedami įvardijant vairuotus automobilius, markes, valstybinius numerius, spalvÄ , oro sÄ lygas, kelio dangÄ , važiavimo greitį ir kt.), o tai sudaro pagrindÄ teigti, kad Å¡ie dokumentai galėjo bÅ«ti paraÅ¡yti susitarus. Apie tai, kad kiti eismo įvykio dalyviai tarėsi dėl eismo įvykio aplinkybių ir siekė pripažinti R. A. kalta dėl eismo įvykio, perspėjo pareiÅ¡kėjai ir E. B. greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, juolab, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, eismo įvykio dalyvių apranga yra identiÅ¡ka.

Pareiškėja nurodo, kad ji laikėsi saugaus greičio ir atstumo, visiškai sustojo neatsitrenkdama į priešais stovintį automobilį Toyota Corolla Verso. Tai patvirtina E. B. rašytinis paaiškinimas, automobilio Audi A3 stabdymo žymių nebuvimas ant kelio dangos, neišsiskleidusios oro pagalvės pareiškėjos transporto priemonėje. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Komisariato vyresnioji specialistė A. G. atsiliepime į R. A. skundÄ praÅ¡o netenkinti R. A. skundo. Atsiliepime nurodoma:

Byloje pakako įrodymų priimti nutarimÄ R. A. pripažinti kalta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, t. y. byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja, važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojantį automobilį, jeigu automobilis bÅ«tų stabdomas, ir atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso.

III. Teismo išvados

R. A. skundas tenkinamas.

R. A. teismo posėdžio metu nurodė iÅ¡ esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir savo paduotame skunde. Be to, ji paaiÅ¡kino, kad važiavo automobiliu Audi A3 prieÅ¡ automobilį Toyota Corolla Verso skundžiamame nutarime nurodytÄ dienÄ ir laiku, jos važiavimo greitis galėjo bÅ«ti apie 70km/h. PrieÅ¡ais važiavęs automobilis pradėjo stabdyti, tÄ patį pradėjo daryti ir R. A.. Tada abu automobiliai galiausiai sustojo. Kai pareiÅ¡kėja pamatė, kad automobilis Toyota Corolla Verso stabdo, atstumas tarp transporto priemonių buvo nemažas, o tarp sustojusių automobilių buvo apie metras atstumo. R. A. nesuprato, kodėl prieÅ¡ais automobilis sustojo, ji nematė spÅ«sties. Tuo metu pareiÅ¡kėja atsisuko į keleivę ir iÅ¡girdo didžiulį stabdžių cypimo garsÄ , pajuto smÅ«gį į galinę automobilio dalį, ji trenkėsi galva į vairÄ , o antras smÅ«gis buvo transporto priemonės priekiu. Pora sekundžių praėjo nuo sustojimo iki susidÅ«rimo. R. A. neminėjo savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojas sakė, jog kiti eismo įvykio dalyviai tarėsi dėl jos pripažinimo kalta, nes ji nesitikėjo, kad bus nubausta.

R. A. 2019 m. balandžio 10 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val., važiuodama Vilniaus vakariniu aplinkkeliu (3-iÄ ja eismo juosta), ji pastebėjo bestabdantį ir galiausiai sustojusį automobilį, tarp sustojusių transporto priemonių buvo nedidelis atstumas. Praėjus akimirkai, iÅ¡girdo labai stiprų kito automobilio padangų cypimo (stabdymo) garsÄ ir pajuto stiprų smÅ«gį į jos automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jos automobilis buvo pastumtas į priekį ir rėžėsi į priekyje stovintį automobilį. IÅ¡ viso pajuto du smÅ«gius: pirmÄ â€“ į savo automobilio galinę dalį, antrÄ â€“ į priekį (b. l. 34).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo automobiliu Opel Vectra nuo Gariūnų pusės apie 70 km/h greičiu, kai privažiavo aplinkkelį prie tunelio. Kelio danga buvo sausa, diena saulėta. Visi automobiliai sustojo, jis – taip pat. Nežino, kodėl priekyje susidarė automobilių spūstis. Kuomet sustojo, jis pamatė per veidrodėlį, kad sustojo automobilis Toyota Corolla Verso, važiavęs iš galo, ir išgirdo nedidelį smūgį. Tada automobilis, kuris važiavo pabaigoje, pradėjo stabdyti, buvo garsas ir po to smūgis į liudytojo automobilį.

A. G., atsakydamas į teisėjo klausimus, paaiÅ¡kino, kad kai pamatė, jog automobilis Toyota Corolla Verso sustojo už jo (atstumas toks, koks bÅ«na automobiliams sustojus prie Å¡viesoforo), iÅ¡girdo nedidelį smÅ«gį, pagalvojo, kad gali važiuoti, nes nieko nepajuto, tačiau paskui paskutinė transporto priemonė trenkėsi ir pastÅ«mė liudytojo automobilį. Pirmo smÅ«gio metu automobiliai nekontaktavo. Kitų automobilių vairuotojų nepažinojo, pirmÄ kartÄ juos matė.

A. G., atsakydamas į pareiÅ¡kėjos R. A. klausimus, paaiÅ¡kino, kad jis nežino, kaip nustatė faktÄ , jog pamatė per veidrodėlį automobilį Audi A3. Jis pajuto vienÄ smÅ«gį, nežino, kas kaip buvo. Taip iÅ¡eina, kad smÅ«gis buvo iÅ¡ paskutinės transporto priemonės, bet girdėjo du garsus, o pajuto vienÄ .

A. G. 2019 m. balandžio 4 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad Å¡iÄ dienÄ apie 16.40 val. vairavo automobilį Opel Vectra, važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, oro sÄ lygos buvo geros: saulėta, sausa, dienos metas. Važiavimo greitis buvo maždaug 70 km/h greičiu, tik pradėjus įsibėgėti, priekyje važiuojančios transporto priemonės pradėjo stabdyti. Jis taip pat pristabdė ir galiausiai sustojo. A. G. norėjo važiuoti toliau, kai iÅ¡girdo iÅ¡ galo stabdymo garsÄ , pamatė veidrodėlyje sustojusį automobilį ir kaip į jį įvažiavo viena, o po to kita transporto priemonė. Tada kai paskutinysis automobilis įvažiavo, jis pajuto smÅ«gį į savo automobilį. Po smÅ«gio liudytojas važiuoti nebegalėjo (b. l. 31).

Liudytojas J. O. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ buvo srautas automobiliu. Buvo saulėta diena, giedra, kelio danga sausa. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Ä®važiuodamas į tunelį vakariniame aplinkkelyje, pamatė, kad automobilio Opel Vectra vairuotojas staigiai stabdo, jis taip pat pradėjo stabdyti, sustojo ir gavo smÅ«gį į transporto priemonės galinę dalį. Paskui jis atsitrenkė į automobilį Opel Vectra. Kai į liudytojo automobilį atsitrenkė, jis girdėjo automobilio Volkswagen Passat automobilio garsÄ .

J. O., atsakydamas į teisėjo klausimus, paaiÅ¡kino, kad, jam tik sustojus, buvo smÅ«gis, pasigirdo stabdžių cypimas. Tolimesnių smÅ«gių nežino, ar juto, ar ne. Negalėjo pasakyti, kiek smÅ«gių juto, nes prasidėjo chaosas. Pacitavus J. O. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 32), J. O. nurodė, kad jis tikrai buvo sustojęs, kai pajuto smÅ«gį. Atsitrenkė į automobilio galinę dalį, o jis atsitrenkė automobilio priekiu į kitÄ transporto priemonę. Nebuvo taip, kad atsitrenkė vienas automobilis, o paskui kitas. Bet smÅ«gių buvo ne vienas. PraktiÅ¡kai kai sustojo, jis iÅ¡ karto pajuto smÅ«gį, sekundė ar dvi praėjo nuo sustojimo.

Pagal J. O. 2019 m. balandžio 4 d. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , jis Å¡iÄ dienÄ maždaug 16.40 val. vairavo automobilį Toyota Corolla Verso, važiavo Vilniaus vakariniu aplinkkeliu kairės pusės kraÅ¡tine eismo juosta apie 60-70 km/h greičiu, kelio danga buvo sausa, matomumas geras, Å¡vietė saulė. Važiuodamas pastebėjo, kad automobilis Opel Vectra pradeda stabdymo manevrÄ . Jis taip pat pradėjo stabdyti ir tada į jo automobilį atsitrenkė automobilis Audi A3, o į Å¡iÄ transporto priemonę – iÅ¡ paskos važiavęs automobilis Volkswagen Passat automobilis. Ä® savo automobilio galinę dalį juto du smÅ«gius ir kaip jį nubloÅ¡kė į automobilį Opel Vectra (b. l. 32).

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis iki įvykio nematė eismo įvykio dalyvių. Važiavo automobiliu Volkswagen Passat 70 km/h greičiu, prieÅ¡ jį važiavo apie 20 m nutolęs automobilis. Eismo sÄ lygos geros: matomumas geras, asfaltas sausas. PrieÅ¡ įvažiuodamas į tunelį, jis pamatė, kaip staigiai įvarė automobilis ir sustojo kaip į sienÄ , iÅ¡girdo garsÄ . Jis pradėjo stabdyti, suprato, kad nieko nepadarys, nes neužteks atstumo. Jei priekyje automobilis stabdytų, tai jis pamatytų, kad Å¡viečia raudoni stabdymo žibintai. Nežino, kodėl sustojo automobilis. Po to sužinojo, kad tai transporto priemonei du automobiliai buvo priekyje. Negalėjo nieko padaryti ir atsitrenkė į automobilį. Jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas ir jis nubaustas, nes važiavo paskutiniu automobiliu ir nesilaikė atstumo.

S. V. 2019 m. balandžio 4 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad jis Å¡iÄ dienÄ apie 16.40 val. važiavo automobiliu Volkswagen Passat nuo GariÅ«nų g. Pilaitės g. link. Vakarinio aplinkkelio danga buvo sausa, Å¡vietė saulė. Važiavo trečiÄ ja eismo juosta apie 65 km/h greičiu. Staiga prieÅ¡ 50 metrų pastebėjo, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, iÅ¡girdo-pamatė, kad Å¡is automobilis staiga sustojo nestabdydamas. S. V. iÅ¡ karto pradėjo stabdyti, bet transporto priemonė pradėjo slysti ir jis įvažiavo į staiga sustojusį automobilį Audi A3 (b. l. 33).

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nagrinėjamo įvykio dienÄ apie 16.40 val. važiavo su R. A. į autoservisÄ . Kadangi neturėjo adreso, ji laikė telefonus ir ieÅ¡kojo, kaip važiuoti į jį. Tada nuo kalno leidžiantis, pareiÅ¡kėja pradėjo stabdyti. Pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis pradėjo stabdyti, tuo metu R. A. pradėjo staigiai stabdyti ir sustojo. Kontakto tarp automobilių nebuvo. Tarp sustojusių transporto priemonių buvo atstumas toks, koks paliekamas tarp automobilių, kurie parkuojasi kiemuose, gatvėje (iki vieno metro atstumas). Sustojus E. B. norėjo pakelti rankas, tačiau iÅ¡girdo didelį ratų cypimÄ ir tada kitas automobilis atsitrenkė į R. A. vairuojamo automobilio galinę dalį, o Å¡is automobilis po to trenkėsi priekiu į kitÄ automobilį. Viskas įvyko per kelias sekundas. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, suteikdamas pagalbÄ , sakė, kad pareiÅ¡kėja su liudytoja eitų filmuoti viskÄ , nes vairuotojai tariasi dėl eismo įvykio aplinkybių ir siekia R. A. padaryti kalta dėl eismo įvykio. Ji nenurodė tokios aplinkybės raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime, nes manė, kad policija iÅ¡siaiÅ¡kins visas aplinkybes ir nubaus tikrÄ jį eismo įvykio kaltininkÄ .

Liudytojos E. B. 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val., įvažiuodama į kairiÄ jÄ eismo juostÄ Ä¯ aplinkkelį po tiltu, vairuotoja R. A. pastebėjo prieÅ¡ais bestabdančiÄ , o po to visiÅ¡kai sustojusiÄ transporto priemonę, todėl pradėjo stabdyti, kol sustojo iki kito automobilio nelabai dideliu atstumu. Tuo metu E. B. sėdėjo vairuotojai iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir rankose laikė telefonus. Po sustojimo atsisukusi į R. A. ji norėjo pasakyti, kad vos nepadarė avarijos, bet, neiÅ¡tarus nė žodžio, pasigirdo labai stiprus automobilio stabdymo garsas ir iÅ¡ galo dideliu greičiu lekiantis automobilis rėžėsi į jų automobilį, taip nustÅ«mė jį į prieÅ¡ais stovintį automobilį (b. l. 37).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. M. (M. M.) 2019 m. balandžio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad Å¡iÄ dienÄ apie 16.41 val. gautas praneÅ¡imas, jog Vilniuje, Vilniaus vakariniame aplinkkelyje, susidÅ«rė keturi automobiliai. Atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, kad eismo įvykyje dalyvavo keturi automobiliai: Volkswagen Passat, Audi A3, Toyota Corolla Verso ir Opel Vectra. R. A. paaiÅ¡kino, kad, važiuodama automobiliu Audi A3, staiga pastebėjo, kad prieÅ¡ais važiuojantis automobilis staigiai pradėjo stabdyti, ji taip pat pradėjo stabdyti ir staiga nuo automobilio Volkswagen Passat smÅ«gio į jos vairuojamo automobilio galinę dalį trenkėsi į automobilį Toyota Corolla Verso.

Automobilio Toyota Corolla Verso vairuotojas J. O. paaiÅ¡kino, kad jis, važiuodamas transporto priemone, pastebėjo priekyje staiga pristabdžiusį automobilį Opel Vectra, jis taip pat pristabdė laikydamasis saugaus atstumo. Staiga pajuto stiprų smÅ«gį į transporto priemonės galinę dalį, po kelių sekundžių – dar vienÄ smÅ«gį. J. O. kliudė priekyje važiavusį automobilį Opel Vectra.

Automobilio Opel Vectra vairuotojas A. G. nurodė, kad jis, važiuodamas Vilniaus vakariniu aplinkkeliu, stabtelėjo, kai išvydo spūstį, ir staiga pajuto smūgį į transporto priemonės galinę dalį.

Automobilio Volkswagen Passat vairuotojas S. V. teigė, kad važiuodamas pastebėjo staigiai sustabdžiusį automobilį Audi A3. Nespėdamas sustabdyti transporto priemonės trenkėsi į priekyje važiavusį automobilį Audi A3 (b. l. 25).

2019 m. balandžio 4 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuota automobilių Volkswagen Passat, Audi A3, Toyota Corolla Verso ir Opel Vectra padėtis po eismo įvykio, o papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – transporto priemonėms padaryti apgadinimai (b. l. 27, 29).

Pagal byloje esančias nuotraukas, nustatyta transporto priemonė padėtis ir kitos aplinkybės po eismo įvykio (b. l. 42–47).

Teismas visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas R. A., o ne kitų eismo įvykyje dalyvavusių asmenų (A. G., J. O. ar S. V.) veiksmų teisėtumas prieš eismo įvykį, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kuriais vertinamas kitų asmenų laikymasis KET reikalavimų, nelaikytini šios bylos nagrinėjamu dalyku. Atsižvelgiant į tai, bus pasisakoma dėl skundžiamo nutarimo, priimto dėl R. A., teisėtumo ir pagrįstumo.

Be to, teismas nenustatė, kad byloje apklausti minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jie yra linkę melagingai apkalbėti R. A., kad Å¡i bÅ«tų pripažinta kalta dėl eismo įvykio, bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje imitavo kitų transporto priemonių susidÅ«rimÄ ir pan. PareiÅ¡kėja skunde ir teismo posėdžio metu pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę Å¡iuo klausimu, objektyvių įrodymų, patvirtinančių tokius jos teiginius, byloje negauta.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus kodekse numatytuosius

KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Komisariato vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimu R. A. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad ji 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, vairuodama automobilį ir važiuodama pasirinktu greičiu, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jei ji bÅ«tų stabdoma, atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota, taip pažeidė KET 126 punktÄ .

Taigi iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad R. A. iš esmės nubausta už tai, kad ji, vairuodama transporto priemonę, nesilaikė tinkamo atstumo bei atsitrenkė į priekyje važiuojantį ir stabdantį automobilį Toyota.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 4 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, susidūrė keturios transporto priemonės: automobiliai Opel Vectra (vairuotojas A. G.), Toyota Corolla Verso (vairuotojas J. O.), Audi A3 (vairuotoja R. A.) ir Volkswagen Passat (vairuotojas S. V.).

R. A. teismo posėdžio metu kategoriÅ¡kai tvirtino, kad bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje ji automobiliu Audi A3 sustojo prieÅ¡ais sustojusį automobilį Toyota Corolla Verso, neatsitrenkdama į jį. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė tokiÄ pačiÄ aplinkybę savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime (b. l. 34). R. A. versijÄ patvirtino kartu su ja važiavusi liudytoja E. B., kuri buvo apklausta teismo posėdžio metu ir kuri surašė savo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ (b. l. 37). Taigi R. A. ir liudytojos E. B. nurodytos aplinkybės dėl automobilių Audi A3 ir Toyota Corolla Verso sustojimo nekontaktavus jiems tarpusavyje sutampa.

Teismas, analizuodamas byloje surinktÄ medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamu nutarimu konstatuota R. A. kaltė padarius inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ visų pirma grindžiama liudytojo J. O. raÅ¡ytiniu paaiÅ¡kinimu. Å is liudytojas savo suraÅ¡ytame dokumente nurodė tokias svarbias aplinkybes: 1) jis, pastebėjęs, kad automobilis Opel Vectra pradėjo stabdyti, taip pat pradėjo stabdymo manevrÄ ;

2) tuo metu į jo automobilio Toyota Corolla Verso galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi A3, o į šį automobilį – automobilis Volkswagen Passat;

3) J. O. juto du smūgius į vairuojamo automobilio galinę dalį, kol jį nustūmė iki automobilio Opel Vectra (b. l. 32). Kita vertus, J. O., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, tvirtino, kad prieš eismo įvykį jo vairuojamas automobilis buvo visiškai sustojęs. Tai, kad automobilis Toyota Corolla Verso buvo visiškai sustojęs, nurodė ne tik R. A. ir liudytoja E. B., bet ir kitas liudytojas A. G. savo rašytiniame paaiškinime (b. l.

31) bei duodamas paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu. Byloje nėra surinkta jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad prieÅ¡ eismo įvykį automobilis Toyota Corolla Verso dar judėjo, o ne buvo sustojęs. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame nutarime konstatuota aplinkybė, jog automobilis Toyota Corolla Verso tuo metu, kai automobilis Audi A3 atsitrenkė į jį, važiavo ir tik atlikinėjo stabdymo manevrÄ (o ne sustojo), yra neteisinga. Be to, liudytojas J. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prieÅ¡ smÅ«gį į automobilio Toyota Corolla Verso galinę dalį girdėjo kito automobilio stabdymo garsÄ .

J. O. negalėjo tiksliai nurodyti, kokį smÅ«gių skaičių jis pajuto į savo vairuojamÄ automobilį (vienÄ , du ar daugiau smÅ«gių), nes viskas įvyko per trumpÄ laiko tarpÄ . ReikÅ¡minga ir tai, kad Å¡is liudytojas akcentavo tokį eismo įvykio mechanizmÄ : į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė už jo važiavęs automobilis Audi A3, o jis (J. O.) atsitrenkė į prieÅ¡ais važiavusiÄ transporto priemonę – automobilį Opel Vectra. Liudytojas J. O. kategoriÅ¡kai nepatvirtino, kad galėjo bÅ«ti aplinkybė, jog į jo automobilio galinę dalį du kartus atsitrenkė automobilis Audi A3, t. y. vienÄ kartÄ dėl pačios vairuotojos kaltės, o kitÄ kartÄ â€“ dėl automobilio VW Passat vairuotojo kaltės. Teismas, atsižvelgęs į aptartus J.

O. parodymus, neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad jo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodytos aplinkybės yra nekeliančios abejonių, kuriomis galima remtis nustatant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu taip pat buvo apklaustas liudytojas A. G., kuris rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis per automobilio Opel Vectra veidrodėlį matė, kaip į už jo stovintį automobilį įvažiavo vienas automobilis, o po to – kitas automobilis (b. l. 31). Šis liudytojas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sustojęs per veidrodėlį pamatė sustojusį automobilį Toyota Corolla Verso, išgirdo (o ne pamatė) nedidelį smūgį, kurio metu niekas nekontaktavo su A. G. transporto priemone. Po to dėl paskutinės transporto priemonės į A. G. automobilį atsitrenkė už jo stovėjusi transporto priemonė. Teismas pažymi, kad šis liudytojas teismo posėdžio metu suabejojo jo rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybe dėl automobilio Audi A3 savarankiško atsitrenkimo į automobilį Toyota Corolla Verso ir kategoriškai nepatvirtino, kad jis matė, kaip transporto priemonės (automobiliai Audi A3 ir Toyota Corolla Verso) kontaktavo tarpusavyje iki visų keturių automobilių susidūrimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, kad A. G., būdamas automobilyje, per galinį vaizdo veidrodėlį matė, kaip automobilis Audi A3 atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso. Vien tai, kad pasak A. G., jis išgirdo smūgį už vairuojamo automobilio, savaime nepatvirtina, kad būtent automobilis Audi A3 kontaktavo su automobiliu Toyota Corolla Verso, juolab kad byloje nustatyta, jog iki visų keturių transporto priemonių susidūrimo automobilis Volkswagen Passat kontaktavo su automobiliu Audi A3.

Byloje buvo apklaustas ir automobilio Volkswagen Passat vairuotojas S. V., kuris teigė, kad, važiuodamas automobiliu, pastebėjo, jog prieÅ¡ais važiavęs automobilis Audi A3 staiga sustojo, transporto priemonės galiniai žibintai nedegė. Å io asmens raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, jog, viena vertus, jis pamatė, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, kita vertus, sustojo staiga nestabdydamas (b. l. 33). Taigi S. V. savo suraÅ¡ytame dokumente nebuvo nuoseklus, ar R. A. transporto priemonė pradėjo stabdyti ar staiga sustojo. Jeigu, pasak S. V., jis pastebėjo, kad automobilis Audi A3 pradėjo stabdyti, jis matė, kad automobilio Audi A3 stabdymo žibintai degė. Be to, S. V. teismo posėdžio metu teigė, kad, staiga sustojus automobiliui Audi A3, jis iÅ¡girdo keistÄ garsÄ , kita vertus, to negalima pripažinti kaip priekyje važiavusių automobilių susidÅ«rimo garsÄ . Teismas pažymi, kad Å¡is asmuo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nenurodė girdėjęs kokį nors transporto priemonių kontakto garsÄ . Tokios iÅ¡vados nepaneigia S. V. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo abstraktaus pobÅ«džio teiginys, kad jis „iÅ¡girdo–pamatė, kad Audi A3 automobilis sustojo staiga nestabdydamas“. Å iame kontekste pasakytina ir tai, kad S. V. pripažino, kad jis buvo nubaustas administracine tvarka už savo veiksmus prieÅ¡ eismo įvykį. Taigi S. V. nurodytos aplinkybės vertintinos itin atsargiai.

Kiti byloje surinkti įrodymai (2019 m. balandžio 4 d. eismo įvykio vietos planas, papildomi duomenys apie eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimus, byloje esančios nuotraukos) patvirtina tik patį eismo įvykio faktÄ , tačiau jie savaime neįrodo skundžiamame nutarime nustatytų R. A. neteisėtų veiksmų, kad jos vairuojamas automobilis Audi A3, prieÅ¡ susiduriant visoms keturioms transporto priemonėms, atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos skundo argumentais, kad byloje neužfiksuotos neabejotinos automobilio Audi A3 stabdymo žymės eismo įvykio vietoje, taip pat tai, kad nenustatyta, jog buvo iÅ¡siskleidusios pareiÅ¡kėjos transporto priemonės oro pagalvės. Å ios aplinkybės kelia abejonių dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be kita ko, pasakytina, kad pagal byloje apklaustų asmenų parodymus, nuo pirmo automobilio Opel Vectra sustojimo iki automobilio Volkswagen Passat atsitrenkimo į automobilį Audi A3 ir vėlesnių transporto priemonių susidÅ«rimų praėjo trumpas laiko tarpas, todėl pagal anksčiau aptartus įrodymus patikimai nustatyti, ar automobilis Audi A3 iÅ¡ tiesų pažeidžiant KET taisykles atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, nėra galimybės.

Teismas pažymi, kad, kaip ir baudžiamojoje teisenoje, administracinėje teisenoje galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo ir negalima jam perkelti įrodymų naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – institucijos ar teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius administracinį nusižengimÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Esant nepaÅ¡alintoms abejonėms, draudžiama nubausti asmenį administracine tvarka.

Teismas įvertino J. O., A. G. ir S. V. nurodytas aplinkybes, tačiau dėl minėtų priežasčių jų nepakanka pripažinti, kad R. A. pažeidė KET 126 punktÄ ir padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ . Kiti byloje surinkti įrodymai taip pat nepatvirtina pareiÅ¡kėjos kaltės padarius inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ . R. A. keliama versija, kad ji Å¡iuo atveju nepažeidė KET reikalavimų, nepaneigta. Nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. A., vairuodama automobilį Audi A3, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į automobilį Toyota Corolla Verso, visos nepaÅ¡alintos abejonės vertinamos jos naudai.

ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi bÅ«ti nutraukta. Dėl anksčiau iÅ¡dėstytų argumentų Komisariato vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje R. A. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 417 straipsnio 8 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, dėl kitų R. A. skundo argumentų detaliau nepasisakoma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

R. A. skundÄ tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Å . 2019 m. birželio 20 d. nutarimÄ Nr. 10-ANR_N-12176-2019, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį paskirta 11 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti, nes R. A. veika neturi administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Darius Lukaitis