2022-02-23 Nr. AB-4531-3-61-3-03801-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1321-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03801-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 21S29894 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 6K-1113 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Jos tėvas mirė, o atvažiavę giminės pagal galiojančias tradicijas užvaldė jų šeimos turėtą turtą. Kaltindami pareiškėjos motiną dėl tėvo mirties, tėvo giminaičiai motiną sumušė, todėl jos buvo priverstos išvažiuoti į kaimą dirbti sunkių darbų. Įvertinusi susidariusią kilmės šalyje sudėtingą situaciją, vyraujančią moterų diskriminaciją valstybėje (ypač kaimo vietovėse), kuri, pareiškėjos nuomone, kelia grėsmę jos saugumui, – pareiškėja nebeturėjo net pakenčiamų išgyvenimo sąlygų, todėl nusprendė išvykti iš šalies. Vykdama per (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir buvo sulaikyta pasienio pareigūnų, o tada pasiprašė suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pareiškėjos prašymo netenkino.

3. Pareiškėja su Sprendimu nesutiko, teigė, kad Sprendimas neišsamus ir nepagrįstas, turi esminių prašymo suteikti prieglobstį tyrimo trūkumų. Nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas jos prašymą, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, jog pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti. Be to, pareiškėja atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad nors moterų diskriminavimas (duomenys neskelbtini) draudžiamas, tačiau moterys realiame gyvenime susiduria su įvairia ir visa apimančia diskriminacija (pavyzdžiui, įsidarbinat, įgyjant reikiamą išsilavinimą, realizuojant teisę į teisinę apsaugą, socialinių poreikių užtikrinimą, ir kt.). Pareiškėjos vertinimu, jos kilmės šalyje dėl asmens lyties esanti diskriminacija sukelia moterims didelę žalą ir sunkias pasekmes, todėl tikėtis kokių nors moterų teisių užtikrinimo apskritai neįmanoma, o toks elgesys ir tokio masto diskriminacija prilygintini nežmoniškam asmens (šiuo atveju – moterų) orumo žeminimui.

4. Komisija, priimdama sprendimą, nesivadovavo pareiškėjos skunde nurodyta teismų praktika, įpareigojančia atsakovą individualiai įvertinti asmeniui kylančią grėsmę, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Atsakovas nuodugniai neišanalizavo pareiškėjos situacijos (pavyzdžiui, nebuvo įvertintas atliktos ekspertizės legitimumas, nes galbūt pareiškėjos kilmės valstybėje asmenys fizinę brandą pasiekia anksčiau nei vidurio Europos gyventojai ir kt.), neįvertino jos individualios padėties.

5. Pareiškėja taip pat nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta ją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėjo, kad nėra padariusi tvarkos ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, jog ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Taip pat atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

6. Migracijos departamentas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl pareiškėjos deklaruojama baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitiko Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteikė pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje.

8. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu atsakovas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl ji neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Tyrimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mieste (vietoje kur prieglobsčio prašytoja gyveno prieš išvykdamas į Europą), nevyksta karinis konfliktas, kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėja neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, kad jos prašymas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Teigė, kad pareiškėja pripažino, jog jos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė kelios priežastys – ekonominės ir saugumo. Pareiškėja į Europą atvyko tikėdamasi geresnio gyvenimo, rasti darbą. Šis tikslas yra suprantamas bei nesmerktinas, tačiau, atsakovo vertinimu, tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu atsakovas nenustatė (tą patvirtino ir pati pareiškėja) nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir savo skunde. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo vertinti pareiškėjos ekonominės būklės ar priežasčių, dėl kurių pareiškėjos finansinė padėtis yra bloga.

10. Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad moterys (duomenys neskelbtini) realiame gyvenime susiduria su diskriminacija, atsakovas nurodė, jog pareiškėja apklausos metu teigė, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė jos ir jos mamos sunki materialinė padėtis po to, kai mirus tėvui jo giminaičiai atsiėmė jo turtą, tačiau pareiškėjos tikslas gyventi valstybėje, kurioje ekonominė padėtis yra geresnė ir kur nereikėtų dirbti sunkių lauko darbų, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai būtinumo. Vien bendro pobūdžio kilmės valstybės informacija, kad moterims pareiškėjos kilmės valstybėje sunkiau įsidarbinti ar rasti geriau apmokamą darbą negu vyrams, atsakovo vertinimu, nepaneigia Sprendime daromų išvadų. Šiuo atveju jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas pažymėjo, kad surinko ir tinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

11. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu prieglobsčio prašytoja sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie save – atvykusi į Lietuvą prisistatė kaip nepilnametė, nepateikė amžių patvirtinančių dokumentų bei nurodė, kad dokumentų neturi. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 123 ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 146 punktu, pasiūlė prieglobsčio prašytojai atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija pateikė išvadą, kurioje nurodyta, kad biologinis pareiškėjos amžius yra virš 20 metų. Atsižvelgęs į šią išvadą, atsakovas jos prašymą nagrinėjo kaip pilnamečio asmens, todėl skundo teiginiai dėl ekspertizės legitimumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

12. Migracijos departamentas nurodė, kad Sprendimo dalis dėl pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį, yra teisėta ir pagrįsta. Paaiškino, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Atsakovas nurodė, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad iki Sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Migracijos departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Sprendimu pareiškėjai pagrįstai nustatytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimas atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.

13. Teismo posėdyje pareiškėja skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad išvyko, nes su ja blogai elgėsi, kilmės valstybėje moterys negerbiamos, valdžios institucijos į skundus ir pranešimus nereaguoja. Jos mama buvo sumušta, pateikė pareiškimą policijai, bet į jį nebuvo sureaguota. Teigė, kad kilmės valstybėje buvo susidūrusi su grėsme – kaimo žmonės įsiverždavo į namus ir mušdavo mačetėmis. Kaime gyvenantys paprotiniai vadai į pareiškėjos ir jos mamos situaciją nekreipė dėmesio. Į kilmės valstybę grįžti negali, neturėtų kur apsistoti, o jeigu grįžtų, – jos lauktų mirtis.

14. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, akcentavo, kad prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja grindė sunkia materialia padėtimi ir neįrodinėjo fakto, jog patyrė smurtą iš kaimo gyventojų. Pareiškėja teismo posėdyje keičia savo parodymus, ankščiau tokių aplinkybių nebuvo nurodžiusi. Taip pat akcentavo, kad pareiškėja sąmoningai pateikė melagingą informaciją, kad yra nepilnametė, todėl jai nebuvo taikoma abejonių privilegija, parodymai įvertinti kaip turintys žemą įrodomąją galią.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjos L. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai teismas pakeitė Komisijos sprendimo dalį. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

16. Teismas visų pirma nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Teismas nustatė, kad:

17.1. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė ranka surašytą 2021 m. rugpjūčio 21 d. kreipimąsi, prašydama ją apsaugoti nuo išnaudojimo ir smurto. Bylos duomenimis, pareiškėjos prašymas Migracijos departamente gautas 2021 m. rugsėjo 10 d.

17.2. 2021 m. rugsėjo 27 d. vykusios apklausos metu pareiškėja nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kartu su tėvais, brolių ir seserų neturi, nesusituokusi. Po to, kai (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas, giminės iš tėvo pusės atėmė visą turtą, grasino, vieną kartą mušė jos mamą. Mirus tėvui, 2019 m. išvažiavo gyventi į kaimą, kuris vadinasi (duomenys neskelbtini). Kaime gyveno kartu su mama pas tėvo draugą, ten dirbo laukuose sunkius darbus. Motina liko gyventi kaime, o ji su tėvo draugu ir jo pilnamečiais vaikais išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakydama į klausimus pareiškėja paaiškino, kad su ja blogai elgėsi giminės iš tėvo pusės, tačiau palikus turtą ir išvykus gyventi į kaimą, giminės gąsdinti ir grasinti į kaimą nei karto nebuvo atvykę, nes tai jos mamos kaimas. Paklausta, kas nutiktų, jeigu prieglobsčio prašytoja grįžtų į savo kilmės šalį, ji atsakė, kad jos ten lauktų didelės kančios. Paklausta, ar kentėtų dėl to, kad turės gyventi vargingai ir sunkiai dirbti, pareiškėja atsakė, kad taip.

17.3. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė: nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje; įsigaliojus Sprendimui dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir apsaugos) nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių, remiantis Įstatymo 128 straipsnio 2 dalimi, Sprendimo vykdymas stabdomas, išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17.4. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, privaloma ikiteismine tvarka pateikė skundą Komisijai. Komisija sprendimu pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja, nesutikdama su Migracijos departamento ir Komisijos sprendimais, kreipėsi į teismą.

18. Teismas, apžvelgęs bylai aktualius teisės aktus ir teismų praktiką, įvertinęs pareiškėjos Migracijos departamente vykusioje apklausoje ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjos išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėja per apklausą nurodė, kad jos išvykimą iš kilmės valstybės iš esmės lėmė sunki materialinė padėtis po to, kai mirus tėvui, giminaičiai atsiėmė jo turtą ir jai su mama teko persikelti gyventi į kaimą bei dirbti sunkius lauko darbus. Pareiškėja taip pat teigė, kad, gyvendama mieste, buvo susidūrusi su grasinimais iš giminių pusės, jos mama vieną kartą buvo sumušta, tačiau persikėlus gyventi į kaimą, kuriame gyveno nuo 2019 m., jokių grasinimų iš giminių nebesulaukė. Taigi, teismas nurodė, kad pareiškėjos nurodyta grėsmė iš tėvo giminių pusės, net jeigu tokia ir buvo kilusi, išnyko pareiškėjai persikėlus gyventi į kaimą. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad tikrasis pareiškėjos išvykimas iš kilmės valstybės yra ekonominio pobūdžio priežastys – pagerinti savo materialinę padėtį, siekiant gauti lengvesnį, geriau apmokamą darbą, taip užsitikrinant pakankamai pragyvenimui reikiamų pajamų. Tačiau, vien ekonominių priežasčių buvimas nepagrindžia pabėgėlio statuso suteikimo būtinybės.

19. Dėl pareiškėjos skunde nurodyto argumento, kad Migracijos departamentas neatliko ekonominio migranto atskyrimo, teismas pažymėjo, jog prašymo suteikti prieglobstį pareiškėja negrindė aplinkybe, kad kilmės valstybėje dėl jos individualių savybių ji būtų persekiojama ar diskriminuojama ir dėl to negalėtų įsidarbinti. Pareiškėja tik nurodė, kad jeigu būtų likusi kaime, jai tektų dirbti sunkius darbus laukuose, tačiau šios aplinkybės nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

20. Teismas kritiškai įvertino pareiškėjos paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, kad iš kaimo gyventojų ji patyrė smurtą, o grįžus į kilmės valstybę jai grėstų mirtis. Byloje esanti medžiaga patvirtino, kad apklausos metu tokių aplinkybių pareiškėja nebuvo nurodžiusi. Priešingai, apklausoje teigė, kad galinčios kilti sunkios grįžimo į kilmės valstybę pasekmės – ekonominio pobūdžio (sunkus darbas ir nepasiturintis gyvenimas). Teismo vertinimu, jeigu pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų posėdžio metu nurodytos pasekmės, šias aplinkybes ji būtų neabejotinai nurodžius ir pateikusi detalius paaiškinimus. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjos apklausa buvo vykdoma nepažeidžiant jokių procedūrų, pareiškėjai išaiškintas apklausos tikslas ir eiga. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų nesutikusi su vykdoma apklausa, ar apklausos metu nesupratusi jai užduodamų klausimų, ar jai teikiamos informacijos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėja atsakovui nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių (teigė esanti nepilnametė), teismas nusprendė, jog aptarti pareiškėjos paaiškinimai nėra įtikinami.

21. Teismas pareiškėjos skundo argumentus dėl pareiškėjai atliktos ekspertizės amžiui nustatyti legitimumo įvertino kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėja neteisėtai atvykusi į Lietuvos Respubliką prisistatė nepilnamete, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę ir amžių nepateikė. Vadovaujantis Įstatymo 123 straipsniu bei Tvarkos aprašo 146 punktu, jei yra pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo amžiaus, Migracijos departamentas gali pasiūlyti prieglobsčio prašytojui atlikti amžiaus nustatymo tyrimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (toliau – VTMT) Medicinos kriminalistikos laboratorija 2021 m. rugpjūčio 10 d. pateikė specialisto išvadą, kurioje įvertinus rentgenogramų duomenis, nustatyta, kad pareiškėjos biologinis amžius (duomenys neskelbtini) metai. Pareiškėjos amžiaus nustatymo tyrimą atlikto ir išvadą pateikė VTMT Medicinos kriminalistikos laboratorijos teismo ekspertas, turintis aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, medicinos mokslų daktaro laipsnį, kvalifikaciją atlikti medicinos kriminalistikos ir osteologijos tyrimus, 17 metų darbo stažą, todėl teismui nekilo abejonių dėl atlikto tyrimo objektyvumo, gebėjimo tinkamai įvertinti medicininius duomenis bei pateikti teisingą išvadą, todėl pareiškėjos skundo teiginius, jog galbūt pareiškėjos kilmės valstybėje asmenys fizinę brandą pasiekia anksčiau nei vidurio Europos gyventojai laikė deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis.

22. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat įvertino pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad Migracijos departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybę, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ginkluoti konfliktai nevyksta, kilmės valstybėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie sąlygotų poreikį koreguoti atliktą vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėja.

23. Iš Sprendimo turinio teismas nustatė, kad atsakovas įvertino pareiškėjos individualią informaciją, atsižvelgdamas į pareiškėjos pasakojimo metu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas išvykimas iš kilmės valstybės ir nenustatė aplinkybių leidžiančių spręsti, jog pareiškėjai dėl jos asmeninių savybių kilmės valstybėje būtų kilęs pavojus patirti rimtą žalą. Vien bendro pobūdžio informacija, kad pareiškėjos kilmės valstybėje moterims sunkiau įsidarbinti ar rasti geriau apmokamą darbą negu vyrams, nelaikytina priežastimi, suponuojančia tarptautinės apsaugos reikalingumą. Atsižvelgiant į tai, kad kilmės šalyje (pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas skurdas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl to kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką, Migracijos departamentas nenustatė, teismas nusprendė, jog Sprendimo išvada, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, yra pagrįsta.

24. Taigi, teismas padarė išvadą, kad atsakovas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jos prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

25. Iš bylos medžiagos ir pareiškėjos pateiktų paaiškinimų teismas nustatė, kad pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su grupe asmenų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinkanti Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

26. Teismo vertinimu, nors ir nustatytų aplinkybių visumoje prieita prie išvados, kad pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į vertinimo tvarkoje, patvirtintoje Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją, būtų proporcinga pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Taigi pareiškėjos situacijai teismo pritaikyta Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir teismas pareiškėjai nustatė 2 metų draudimo atvykti terminą, nes pareiškėja buvo išsiųsta ir jos pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

27. Kadangi Migracijos departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jos prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos 44.3.1 papunkčiu, nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir duomenų įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas tenkino pareiškėjos skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeisdamas Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, bei atitinkamą Komisijos sprendimo dalį. Likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 29. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti visa apimtimi.

30. Pareiškėja paaiškina, kad jos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Pareiškėja atkreipė atsakovo dėmesį į tai, kad nors moterų diskriminavimas (duomenys neskelbtini) draudžiamas konstitucijos, moterys realiame gyvenime susiduria su įvairiopa ir visaapimančia diskriminacija (įsidarbinant, įgyjant reikiamą išsilavinimą, realizuojant teisę į teisinę apsaugą ir socialinių poreikių užtikrinimą, kt.). Pareiškėjos vertinimu, jos kilmės šalyje dėl asmens lyties esanti diskriminacija sukelia moterims didelę žalą ir sunkias pasekmes, todėl tikėtis kokių nors moterų teisių užtikrinimo apskritai neįmanoma, o toks elgesys ir tokio masto diskriminacija prilygintini nežmoniškam asmens (šiuo atveju – moterų) orumo žeminimui ir pan. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, jog užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos. Teigia, kad atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalima besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

31. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas, tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjos skundą, todėl prašo jį tenkinti.

32. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Sprendime nurodoma kilmės šalies informacija taip pat patvirtina pareiškėjai kilusios grėsmės realumą, nes (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai.

33. Atsakovas taip pat nevertino, ar kilmės šalyje valstybė teikia realią pagalbą nukentėjusiems nuo smurto, t. y. nevertino pareiškėjos teiginių, kad grąžinus ją į kilmės šalį, gyvenimo sąlygos būtų nežmoniškos. Pareiškėja taip pat teigia, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuojamą išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju pareiškėja neaptirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog, pareiškėją išsiuntus į Irako Respubliką, jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

34. Pareiškėja apibendrina, kad prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymus ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Be to, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

36. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

39. Teisėjų kolegija, visų pirma, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

40. Ginčo teisiniai santykiai reglamentuoti Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra susijusios tarpusavyje. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

42. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

43. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

44. Byloje nustatyta, kad pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyveno su savo šeima, tačiau jos tėvas mirė. Mirus tėvui, jo giminės atvažiavo ir surinko visą vyro turtą, – tokia tradicija (duomenys neskelbtini). Moters giminės apkaltino ją dėl savo tėvo mirties, todėl ją vadino ragana. Taip pat pareiškėja tvirtino, kad giminės mušė jos mamą, todėl drauge su mama ir jos draugu išvyko į motinos kaimą. Nors motinos draugas žadėjo, kad joms padės, tačiau teko dirbti sunkius lauko darbus. Tuomet, motinos draugas padėjo planuoti kelionę į (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento paklausta, kas nutiktų, jeigu ji grįžtų į savo šalį, pareiškėja atsakė, kad jos ten lauktų didelės kančios. Paklausta, ar kentėtų dėl to, kad turės gyventi vargingai ir sunkiai dirbti, moteris atsakė, kad taip.

45. Pareiškėja Migracijos departamentui, atliekant pareiškėjos apklausą, nenurodė, kad kilmės valstybėje susiduria su diskriminacija, patyrė smurtą ir grįžus dėl to jai grėstų mirtis. Pareiškėja apeliaciniame skunde šių aplinkybių taip pat nedetalizavo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 3 punktą prieglobsčio prašytojas privalo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su jos diskriminacija, patiriamu smurtu, grėsmės jos gyvybei ir sveikatai atmetami kaip nepagrįsti.

46. Teisėjų kolegija nustatė, kad Migracijos departamentas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje ir surinktos informacijos kontekste įvertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Migracijos departamentas Sprendime, vadovaujantis 2021 m. ACCORD pateiktais duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje nebuvo užregistruota nė viena auka. Pavojingiausiomis provincijomis su didžiausiu aukų skaičiumi išlieka (duomenys neskelbtini) provincijos. Todėl Sprendime prieita prie išvados, kad pagrįsta manyti, jog (duomenys neskelbtini) beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio aukšto lygio, kad, vien būnant valstybėje, žmogui grėstų pavojus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualius duomenis apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, nurodo, kad nėra nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju prieglobsčio prašytojai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Iš pareiškėjos pasakojimo matyti, kad pareiškėjos tikslas yra gyventi valstybėje, kurioje ekonominė padėtis yra geresnė nei jos kilmės šalyje. Teisėjų kolegija sutinka su Sprendime išdėstytais argumentais, kad ekonominio pobūdžio priežastis neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

48. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjos atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualiausią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje (jos gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojama, ar kiltų kokia nors grėsmė.

49. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojama kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (Įstatymo 86 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju apskritai nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojami tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę.

50. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas arba ji galėtų tokiu būdu būti baudžiama. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėja galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

51. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Migracijos departamento Sprendimo dalys, kuriomis nuspręsta pareiškėją išsiųsti į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, įvertinusi Migracijos departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo išvadas, sprendžia, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta Sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija.

52. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan