2025-01-22 Nr. AB-1336-3-61-3-06513-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-189-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06513-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 24S212140 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 138 straipsnio 1 dalimi, kuria nustatyta, jog skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymą, gali paduoti teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimą gavo tik 2024 m. lapkričio 13 d., prisijungęs prie Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) paskyros (pareiškėjas taip pat nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai 2024 m. lapkričio 1 d. jį informavo apie pareiškėjo panaikintą leidimą laikinai gyventi, tačiau, pareiškėjo teigimu, tai neturėtų būti laikoma tinkamu Sprendimo gavimu, kadangi pareiškėjui nebuvo nurodyta Sprendimo data, numeris, ir kita skundui pateikti reikalinga informacija). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, skundas buvo teikiamas nepraleidus Įstatyme nustatyto termino.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. P. skundą, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. lapkričio 25 d. teisme gautas Migracijos departamento raštas (toliau – ir Raštas), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas per MIGRIS komunikacijos priemonę 2024 m. rugsėjo 18 d. kartu su Sprendimo nuorašu. Migracijos departamentas akcentavo, jog išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, asmenys į jų nurodytą el. paštą gauna automatinį pranešimą apie naują žinutę MIGRIS paskyroje. Išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, pareiškėjas turėjo gauti anksčiau minėtą automatinį pranešimą į jo nurodytą elektroninį paštą.

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bei susipažinęs su Rašto turiniu, nustatė, kad pareiškėjas iš 2024 m. rugsėjo 18 d. el. paštu, per MIGRIS sistemą atsiųsto pranešimo turinio, turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą (t. y. Sprendimą), aktu nustatomas teises ir pareigas, apskundimo tvarką.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose neneigia, jog jam priklauso elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiais valstybės institucijos pateiktais duomenimis, kad pareiškėjas buvo informuotas ir el. paštu, ir per MIGRIS sistemą. Byloje nebuvo duomenų, jog MIGRIS paskyra pareiškėjui nebuvo prieinama, todėl sužinojimo apie skundžiamą Sprendimą data laikoma 2024 m. rugsėjo 18 d. Atsižvelgęs į tai, kad skundas teisme gautas 2024 m. lapkričio 18 d., teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs Įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą.

Teismas taip pat akcentavo, kad įvertinus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę apskųsti Sprendimą. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo procesines teises buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas kreipdamasis į teismą tik 2024 m. lapkričio 18 d., todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas.

III. Pareiškėjas A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aplinkybių vertinimu. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas tik 2024 m. lapkričio 13 d., kai jis prisijungė prie MIGRIS paskyros ir parsisiuntė elektroninį dokumentą su jame išdėstytu Sprendimo turiniu.

Pareiškėjas nurodo, kad iki 2024 m. lapkričio 13 d. nebuvo prisijungęs prie MIGRIS paskyros ir joje patalpintos informacijos nematė – šios aplinkybės nurodytos ir Migracijos departamento dokumentuose. Kartu su Raštu Migracijos departamentas teismui pateikė išrašą iš MIGRIS, kuriame matyti, kad MIGRIS paskyroje Migracijos departamento patalpintą pranešimą apie priimtą Sprendimą pareiškėjas perskaitė 2024 m. lapkričio 13 d.

Pareiškėjas patvirtina, jog 2024 m. rugsėjo 18 d. gavo automatinį pranešimą, išsiųstą jo elektroniniu paštu. Pranešime buvo nurodyta, kad MIGRIS paskyroje gauta žinutė, tačiau, pasak pareiškėjo, toks pranešimas nėra tinkamas Sprendimo įteikimas. Pranešime nėra informacijos apie esminius ginčijamo Sprendimo turinį sudarančius elementus, t. y. nėra informacijos apie Sprendimą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, Sprendimu nustatomas teises ar pareigas pareiškėjui, o iš nurodytos informacijos negalima nustatyti, kad yra priimtas Sprendimas, turintis įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas neįtarė ir negalėjo įtarti, kad yra informuojamas apie sprendimą naikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 18 d. gauto automatinio pranešimo nesureikšmino, kadangi tai nebuvo pirmas pranešimas, kurį pareiškėjas gauna elektroniniu paštu, o visais atvejais, kai pareiškėjas informuojamas apie Migracijos departamento priimtus sprendimus, apie tai tiesiogiai buvo nurodoma elektroniniame laiške. Pareiškėjas, be kita ko, teismui pateikė gautus elektroninius laiškus – automatinius pranešimus iš MIGRIS sistemos.

Pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgdamas į nusistovėjusį Migracijos departamento informavimo apie priimtus sprendimus modelį, jis pagrįstai manė, kad MIGRIS paskyroje patalpinta žinutė yra nereikšminga, informacinio ar reklaminio pobūdžio, todėl neskubėjo jungtis prie MIGRIS paskyros ir jos tikrinti. Migracijos departamento informavimo apie priimtus sprendimus modelis pareiškėjui sukūrė pagrįstą lūkestį, jog tuo atveju, jei Migracijos departamentas priimtų pareiškėjo atžvilgiu kokį nors sprendimą, apie tai būtų nurodyta pačiame elektroniniu laišku gautame pranešime.

Pareiškėjo teigimu, jo teisė kreiptis į teismą negali būti ribojama remiantis Migracijos departamento suformuota tinkamo informavimo iliuzija, paremta tik elektroniniu paštui išsiųstu automatiniu pranešimu, be informacijos apie pareiškėjo atžvilgiu priimtą Sprendimą, arba pareiškėjo galimybe atlikti tam tikrus veiksmus (prisijungti prie MIGRIS paskyros).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. P. skundą, nes skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Migracijos departamento pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas MIGRIS paskyroje Migracijos departamento patalpintą pranešimą apie priimtą Sprendimą perskaitė ir susipažino 2024 m. lapkričio 13 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui pateikė nepraleidęs 14 dienų termino nuo susipažinimo su Sprendimu dienos, skundo padavimo teismui termino nepraleido.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1‑8 punktuose.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010; kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. gruodžio 14 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2024 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą Nr. 24S53077 pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, o 2024 m. vasario 19 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760334833, galiojantį iki 2026 m. vasario 19 d. Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, 2024 m. rugsėjo 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje patikrinęs duomenis apie pareiškėjo valdomą uždarąją akcinę bendrovę „HEAG“ (toliau – ir UAB „HEAG“) ir jos darbuotojus, nustatė, jog po kelių mėnesių nuo leidimo laikinai gyventi pakeitimo UAB „HEAG“ neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatytų reikalavimų turėti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi teisėtos veiklos vykdymo pagrindu, ir konstatavo, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi jo tikslas buvo formaliai atitikti Įstatymo nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Minėtu pagrindu Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 18 d. priėmė Sprendimą. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog Migracijos departamento iniciatyva buvo priimtas Sprendimas panaikinti anksčiau išduotą pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio galiojimas dar nebuvo pasibaigęs.

Iš atsakovo pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų, t. y. pranešimo iš informacinės sistemos MIGRIS nuotraukos, galima matyti, jog pranešimo sukūrimo data – 2024 m. rugsėjo 18 d., 15:39 val., tačiau pranešimas perskaitytas 2024 m. lapkričio 13 d., 17:08 val. Pranešime nurodoma: „2024-09-18 priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (ir šio sakinio vertimas į anglų kalbą), taip pat anglų kalba nurodomos Sprendimo apskundimo ir atsisakymo apskųsti Sprendimą sąlygos.

Migracijos departamentas Raštu informavo pirmosios instancijos teismą, kad pareiškėjas apie Sprendimą buvo informuotas pranešimu per MIGRIS komunikacijos priemonę kartu su Sprendimo nuorašu. Taip pat nurodyta, kad Migracijos departamentui išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, asmenys į jų nurodytą el. paštą gauna automatinį pranešimą apie naują žinutę MIGRIS paskyroje. Išsiuntus pranešimą per MIGRIS komunikacijos priemonę, pareiškėjas turėjo gauti anksčiau minėtą automatinį pranešimą į jo nurodytą el. paštą. Pažymėtina, kad Migracijos departamento pateikta informacija patvirtina tai, kad informacija buvo el. paštu siųsta pareiškėjui. Pareiškėjas nurodė, kad el. paštu 2024 m. rugsėjo 18 d. pranešimą gavo, tačiau jame Sprendimo duomenų nebuvo. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų teismui matyti, jog minėtame pranešime buvo nurodyta, kad: „Gauta žinutė MIGRIS paskyroje. Informuojame, kad gavote žinutę savo MIGRIS paskyroje. Prašome prisijungti adresu <...> ir perskaityti žinutę“, taip pat nurodyti atsakovo kontaktai.

Iš minėto dokumento galima daryti pagrįstą išvadą, kad būtent 2024 m. lapkričio 13 d., pareiškėjas per MIGRIS sužinojo apie priimtą Sprendimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjas skundą teismui elektroninių ryšių priemonėmis padavė 2024 m. lapkričio 25 d. Taigi, pareiškėjas skundą teismui padavė nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos termino.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius