2018-10-10 Nr. AB-18081-3-61-3-01439-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5007-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01439-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. A.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Muitinės departamentas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, Profesinė sąjunga) 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM) posto vyresniajai inspektorei J. A..

2. Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1B-90 buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Klaipėdos TM posto vyresniosios inspektorės J. A. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo surašyta 2018 m. balandžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-1931 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatuota, kad Klaipėdos TM posto vyresnioji inspektorė J. A., atliekanti pareigas Šiaulių I kategorijos krovinių poste, priėmė sprendimus, susijusius su deklarante uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Salda“, kurioje nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. dirba ir darbo užmokestį gauna jos sūnus, jog nekiltų šališkumo regimybė, turėjo nuo tokių sprendimų priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti. Šiais savo veiksmais J. A. padarė tarnybinį nusižengimą, todėl buvo priimtas sprendimas skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. J. A. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narė, todėl Muitinės departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnei. Profesinė sąjunga raštu atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. A., motyvuodama tuo, kad priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.

3. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atsisakymas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams bei teismų praktikai. Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo Profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tokiu būdu viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje ar skundžiamame Profesinės sąjungos rašte nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl J. A. narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, atstovavimo jos nariams. Vien tik aplinkybė, kad J. A. yra profesinės sąjungos narė, negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti būtent dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje.

4. Muitinės departamentas teigė, kad nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš kitus pareigūnus, nepriklausančius Profesinei sąjungai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjo Muitinės departamento prašymą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Klaipėdos TM posto vyresniajai inspektorei J. A..

6. Teismas nustatė, kad Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 1B-90 sudaryta komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl J. A. veiksmų ir Išvadoje nustačiusi, kad J. A. atliko tarnybinį pažeidimą, pasiūlė skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą. J. A. yra Profesinės sąjungos renkamojo organo narė, todėl Muitinės departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 2018 m. balandžio 9 d. raštu kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti J. A. tarnybinę nuobaudą – pastabą. Profesinė sąjunga 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nurodydama, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl vertintinas kaip poveikio priemonė profesinės sąjungos nariams.

7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, nurodė, kad spręsdamas klausimą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, atsakovas turėjo įvertinti, ar tarnybinė nuobauda šiam asmeniui nėra skiriama dėl narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdamas į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo / nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovo kompetencijai, todėl atsakovo atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais. Teismas nurodė, kad nepaisant to, atsakovo nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui grindžiamas inter alia (be kita ko) aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai atliko tarybinį patikrinimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, vertindamas tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą, netinkamai įgyvendino suteiktą teisę neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui ir viršijo suteiktus įgaliojimus.

8. Teismas nustatė, kad nors atsakovas argumentuoja, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirta dėl narystės Profesinėje sąjungoje, iš Išvados matyti, kad tarnybinė nuobauda yra skiriama dėl to, kad J. A. priėmė sprendimus, susijusius su deklarante UAB „Salda“, kurioje nuo 2013 m. rugsėjo 10 d. dirba ir darbo užmokestį gauna jos sūnus, nors siekdama, kad nekiltų šališkumo regimybė, turėjo nuo tokių sprendimų priėmimo teisės aktų nustatyta tvarka nusišalinti. Tokiais savo veiksmais J. A. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarkos aprašo 11.3 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, Klaipėdos TM posto vyresniojo inspektoriaus pareigybės aprašymo 7.16 ir 7.20 punktus, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso 7.5.1 ir 9.4 punktus. Teismas, įvertinęs Išvadoje išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui siūloma skirti dėl narystės Profesinėje sąjungoje ir dalyvavimo jos veikloje, priešingai, trečiojo suinteresuoto asmens veiksmai, kuriuos pareiškėjas vertina kaip netinkamą pareigų atlikimą, yra susiję išimtinai tik su trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinių pareigų atlikimu.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teigdamas, jog tarnybinė nuobauda trečiajam suinteresuotam asmeniui skiriama dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad J. A., būdama Profesinės sąjungos renkamojo organo nare, dėl savo veiklos Profesinėje sąjungoje yra nepalanki darbdaviui, ir dėl šios priežasties darbdavys galėtų piktnaudžiauti savo teise skirti tarnybinę nuobaudą, siekdamas pašalinti jam nepalankią Profesinės sąjungos atstovę. Teismas sprendė, kad atsakovo 2018 m. balandžio 23 d. rašte Nr. 1P-3500 išdėstyti argumentai, jog pareiškėjas nepradėjo tarnybinio patikrinimo dėl pareigūnės, nesančios Profesinės sąjungos nare, galimų pažeidimų ir tokiu būdu taiko nevienodus standartus Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, patys savaime taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjas, skirdamas tarnybinę nuobaudą J. A., siekia ją nubausti dėl narystės Profesinėje sąjungoje, kadangi šios atsakovo išdėstytos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios nei su trečiojo suinteresuoto asmens atliktu pažeidimu, nei su jos veikla Profesinėje sąjungoje. Teismas argumentus, kuriais remdamasis atsakovas teigia, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda skiriama dėl veiklos Profesinėje sąjungoje, pripažino deklaratyviais ir nepagrįstais.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovas, 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. 1P-3500 atsisakydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai teigė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodamas pareiškėjo teisę operatyviai reaguoti į pareigūnų atliktus tarnybinius nusižengimus, ir nusprendė minėtą atsisakymą panaikinti.

III. 11. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Muitinės departamento prašymą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

12. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, taikytinas byloje, neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Atsakovas sutinka, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinių nuobaudų skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, suteikiančiu teisę pateikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Taisyklėse (26 p.) numatyta, kad komisijos išvada dėl padaryto nusižengimo nėra privaloma įstaigos vadovui, kuriam suteikta teisė skirti tarnybinę nuobaudą. Vadovaudamasi Taisyklėse ir Šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta norma ir galimybe pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, įvertinus visas aplinkybes, Profesinė sąjunga konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas atliktas formaliai, o parinkta nuobauda neatitinka protingumo ir teisingumo principų, nes ketinama ją skirti neįrodžius kaltės.

13. Atsakovas nurodo, kad nesutikime skirti tarnybinę nuobaudą nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jo nuomone, Profesinės sąjungos narių persekiojimo, tačiau nei Muitinės departamentas, nei pirmosios instancijos teismas nesigilino į tas aplinkybes, bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakydamas dėl darbdavio veiksmų vertinant Profesinės sąjungos nario ir ne Profesinės sąjungos nario neteisėtus veiksmus.

14. Atsakovas teigia, kad Muitinės departamentas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, jog Profesinės sąjungos nurodyti argumentai nepagrįsti, o ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus, pakenkė jo prestižui, padarė esminę žalą ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu, o savo prašymą grindė vien įstatymu suteiktų teisių tarnybinės drausmės užtikrinimo srityje deklaravimu. Tai, kad Muitinės departamentas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos Profesinės sąjungos ir jos narių teisės, nevykdomi įstatymai ir kolektyvinė sutartis, kai Profesinės sąjungos nariai baudžiami ir už mažareikšmius nusižengimus, laikytini įrodymais dėl persekiojimo už narystę Profesinėje sąjungoje. Atsakovas pažymi, kad tokie Muitinės departamento nevienodų standartų taikymo Profesinės sąjungos nariams ir asmenims, nesantiems Profesinės sąjungos nariais, yra poveikio priemonės ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl teisės vienytis į organizacijas. Muitinės departamentas Profesinės sąjungos pateiktų argumentų nepaneigė, o pirmosios instancijos teismas nevertino medžiagos visumos, nepasisakė dėl šių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl Profesinės sąjungos nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, vertintina kaip deklaratyvi ir nepagrįsta.

15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, nereikalavo iš pareiškėjo paneigti nesutikimo argumentus, taip suteikdamas darbdaviui, kaip stipresnei šaliai, nepagrįstą pranašumą skiriant drausminę nuobaudą ir paversdamas įstatymuose įtvirtintą profesinių sąjungų renkamojo organo nario garantiją ir profesinei sąjungai suteiktą teisę duoti arba neduoti sutikimą leisti darbdaviui skirti darbuotojui – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariui – drausminę nuobaudą, nieko nelemiančia ir nereikšminga procedūra.

16. Pareiškėjas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą nepakeistą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Profesinė sąjunga nenurodė ir neįrodė nė vienos aplinkybės, kuri pagrįstų prielaidą, kad J. A. yra diskriminuojama dėl narystės Profesinėje sąjungoje, ir vertindama tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumą ir pagrįstumą viršijo kompetencijos ribas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir konstatavo, jog Profesinės sąjungos atsisakymas iš esmės pažeidė darbdavio interesus – trukdo vadovui operatyviai reaguoti į pareigūnų padarytus tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas Profesinei sąjungai tampa pranašumu prieš kitus pareigūnus, nepriklausančius Profesinei sąjungai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti pareiškėjui Muitinės departamentui sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Profesinės sąjungos renkamojo organo narei, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A. (Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresniajai inspektorei), pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nusprendęs svarstyti klausimą dėl tarnybinės nuobaudos – pastabos – skyrimo trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl Išvadoje nustatyto šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, kreipdamasis į Profesinę sąjungą išankstinio sutikimo, įvykdė Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrinį reikalavimą.

20. Atsakovas atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. A. iš esmės grindė tuo, kad pareiškėjo sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą šiai tarnautojai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, toks sprendimas vertintinas kaip poveikio priemonė Profesinės sąjungos nariams.

21. Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Šia norma profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbuotojo – įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario – darbo teisių garantijos tikslas yra užtikrinti tiems nariams atitinkamą laisvę, nepriklausomumą nuo darbdavio, išvengti galimų darbdavio teisės skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui piktnaudžiavimų, taip pašalinant darbdaviui nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinių sąjungų lyderius.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

23. Minėtoje nutartyje remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 (šia nutartimi atsakovas grindžia apeliacinį skundą) konstatuota, kad teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012 buvo vadovaujamasi iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad teismas gali panaikinti profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją, jei darbdavys įrodo, jog šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

24. Šiuo aspektu akcentuotina, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2603 redakcija) 168 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.

25. Konstatuotina, kad atsakovas be teisėto pagrindo šioje byloje apeliacinį skundą grindžia minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir teigia, kad darbdavys (pareiškėjas) privalėjo įrodyti, jog jo (atsakovo) atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia jo (pareiškėjo) interesus.

26. Pažymėtina, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus ir nustatę, jog yra aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstą prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. aplinkybių, kurios suponavo atsakovo (profesinės sąjungos) nuostatą, kad darbdavio siekis skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui yra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje, ginant profesinės sąjungos narių teises, pripažįsta pagristu profesinės sąjungos atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2378/2012).

27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama ir tai, kad: reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamųjų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamojo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su institucijos (kurioje tarnauja profesinės sąjungos renkamojo organo narys – darbdavio) teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (pvz., 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

28. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo atsisakymo duoti sutikimą teisminė patikra turėjo būti atlikta tik tais aspektais, ar Profesinė sąjunga atsisakyme duoti sutikimą pateikė faktų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje, diskriminuoja šį asmenį dėl jo veiklos Profesinėje sąjungoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas byloje turėjo teikti įrodymus, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl to naikintinas, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl Profesinės sąjungos nesutikime pateiktų įrodymų, pareiškėjas savo prašyme teismui nepateikė įrodymų, kad Profesinės sąjungos nurodyti argumentai yra nepagrįsti. Atsakovo teigimu, jo pateikti argumentai ir įrodymai parodo pareiškėjo bandymą daryti įtaką Profesinės sąjungos veiklai per Profesinės sąjungos narius, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, Profesinės sąjungos nariai baudžiami už mažareikšmius nusižengimus. Atsakovas taip pat nurodo, kad turėjo teisę pagal Taisyklių ir Šakos kolektyvinę sutartį pareikšto nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, tarnybinės nuobaudos rūšies atitikimo protingumo ir teisingumo principams.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas nagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, įvertino byloje pateiktus įrodymus. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, t. y. su tuo, kad teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, pripažino, jog neįrodyta, kad pareiškėjas siekia tarnybinę nuobaudą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės, iš esmės teigiama, kad pareiškėjas diskriminuoja J. A. dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje.

31. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

32. Taigi nagrinėjamu atveju būtina patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, tinkamai taikė minėtą ABTĮ nuostatą.

33. Pareiškėjas šioje byloje teigia, kad pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą būtent dėl šio asmens padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių pradėtas tarnybinis patikrinimas ir dėl kurių konstatuojama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo padarė tarnybinį nusižengimą (žr. nutarties 8 p.).

34. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kuriais yra grindžiama atsakovo pozicija dėl pareiškėjo siekimo skirti tarnybinę nuobaudą J. A. dėl jos narystės Profesinėje sąjungoje, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsakovo nurodomos aplinkybės ir byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjo nustatytas tarnybinis pažeidimas yra susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Išvados matyti, kad J. A. veikloje, kurioje pareiškėjas įžvelgia tarnybinių pareigų netinkamą atlikimą, nėra jokių Profesinės sąjungos veiklos požymių, t. y. ši veikla išskirtinai yra siejama su J. A. tarnybinių pareigų atlikimu.

35. Atsakovo nurodytos aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis, šiuo atveju nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ši nuobauda bus ginčijama. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apskritai atsakovas, atstovaudamas Profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariams. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėjas pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą valstybės tarnautojui tik dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo galėtų būti vertinamas kaip nepalankus asmuo pareiškėjui (darbdaviui) dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėjas siekia pašalinti jam nepalankų Profesinės sąjungos narį. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyti jokie įrodymai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui apie trečiojo suinteresuoto asmens veiklą Profesinėje sąjungoje, kurių neįvertino pirmosios instancijos teismas ar įvertino juos neteisingai. Taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais remiantis turėtų būti konstatuota, kad pareiškėjas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti J. A. išimtinai tik dėl to, kad ji yra Profesinės sąjungos narė. Tai, kad atsakovo nuomone, pareiškėjas nepradėjo tarnybinių patikrinimų dėl pareigūnų, nesančių Profesinės sąjungos nariais, galimų pažeidimų, savaime neįrodo, kad pareiškėjas siekia skirti tarnybinę nuobaudą J. A. dėl jos veiklos Profesinėje sąjungoje, o ne dėl Išvadoje nustatyto tarnybinio pažeidimo, kad šią valstybės tarnautoją diskriminuoja. Atsakovo argumentai dėl J. A. diskriminavimo yra abstraktūs, nes nepagrįsti jokiais įrodymais.

37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui neteisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė