2022-04-13 Nr. AB-8866-4-52-3-00060-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generateddalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Q. S. A. A. H., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Legislator headnote
AI generated2022-04-13 Nr. AB-8866-4-52-3-00060-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Q. S. A. A. H., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-2045-815/2022
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00060-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos-Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. Q. S. A. A. H., jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Jurgitai Pašin,
vertėjaujant Hicham Ibrahim,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas M. Q. S. A. A. H. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su skundu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61335 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl M. Q. S. A. A. H. laikinojo apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti M. Q. S. A. A. H. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Lietuvos Respublikos įstatymo ‚Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.
3. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą.
4. Pareiškėjo teigimu, jis savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos Respublikos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, nėra padaręs jokių pažeidimų, buvo geranoriškas, bendradarbiavo, pateikė išsamų pasakojimą. Pareiškėjas papildo, jog šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos sąjungos šalių narių išorės sienų kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, pareiškėjui yra itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jo judėjimo laisvės. Dėl šių aplinkybių, pareiškėjo vertinimu, jam turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo M. Q. S. A. A. H. skundą atmetė.
6. Teismo nustatyta, kad Departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. 22S61335 pareiškėjas įleistas į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinant asmenį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendime nurodyta, kad įvertinus surinktus duomenis apie asmenį, manytina, kad asmuo gali pasislėpti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio gražinimo į užsienio valstybę klausimą, užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos instituciją ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktas).
7. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietis neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. nebendradarbiavo su pareigūnais nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, į tai, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi nei giminių, nei pažįstamų, į tai, kad turi ryšių užsienyje, į tai, kad jo pasakojimui trūko tikslumo, jis nepagrindė priežasčių, dėl kurių atvyko į Lietuvos Respubliką bei nurodė, kad anksčiau bandė per Turkiją nelegaliai vykti į Graikiją. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, nusprendė, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino pareiškėją laikinojo apgyvendinimo teritorijoje nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III. 8. Pareiškėjas M. Q. S. A. A. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėjas nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, todėl Užsieniečiui pagrįstai gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Jo vertinimu, taip būtų užtikrintas pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet taip pat būtų sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.
10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
11. Atsakovo teigimu, prieglobsčio procedūros nagrinėjimo metu pareiškėjas nepakankamai bendradarbiavo, jo pasakojimui trūko tikslumo, jis nepagrindė priežasčių, dėl kurių paliko savo šalį. Be to, atsakovas atkreipė dėmesį, jog tai ne pirmas kartas, kai pareiškėjas bando neteisėtai patekti į Europos Sąjungą ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į savo kilmės šalį, nes pareiškėjas paminėjo, kad anksčiau bandė per Turkiją nelegaliai vykti į Graikiją, o Danijoje gyvena jo brolis, todėl tikėtina, kad asmens galutinis tikslas nebuvo ir nėra apsistoti Lietuvos Respublikoje, jis gali bandyti pasislėpti ir išvykti į Daniją, kur, anot pareiškėjo, gyvena jo brolis, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Departamento vertinimu, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti, todėl Departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą.
12. Departamentas nurodo, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, pareiškėjas sprendimu įleistas jį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61335, kuriuo nuspręsta įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties ir jį apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Departamento Sprendimas priimtas remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalies 10 punktu (užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų tarnautojais ir darbuotojais).
14. Bylos duomenimis, Departamentas 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21S47870 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio, pareiškėjas sprendimą apskundė, šiuo metu prieglobsčio prašymas nėra išspręstas, todėl Užsienietis laikomas turinčiu prieglobsčio prašytojo statusą.
15. Pareiškėjas buvo sulaikytas 2021 m. liepos 27 d. VSAT pareigūnų, kai neteisėtai pėsčiomis asmenų grupėje kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, jis pateikė asmens dokumentus, todėl buvo nustatyta jo tapatybė. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą.
16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Užsieniečio skundą, konstatavo, jog Departamentas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą, todėl Užsieniečio skundą atmetė.
17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.), tačiau taikomos, Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
18. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.
19. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
20. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės, t. y. prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
21. Apibendrinant darytina išvada, kad pagal Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalį apgyvendinant užsienietį laikinojo apgyvendinimo vietose užsieniečiui paliekama teisė laisvai judėti, tokiu atveju kompetentingos institucijos sprendime nenurodoma, kad užsieniečiui yra nesuteikiama teisė laisvai judėti, žinoma toks sprendimas priimamas, jeigu konkrečiu atveju nėra nustatomi atvejai, įtvirtinti Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis nustato atvejus, kai užsieniečiai – prieglobsčio prašytojai, apgyvendinami laikinojo apgyvendinimo vietose nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atvejai, kai prieglobsčio prašytojas, laikinai apgyvendintas nesuteikiant teisės laisvai judėti ir toliau (kaip atvykus į Lietuvą) laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, yra tokie: būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių; yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių. Jeigu yra sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
22. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje.
23. Departamentas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punktą padaręs išvadą, kad Užsienietis nebendradarbiavo, apklausos metu užsieniečio pasakojimas buvo bendro pobūdžio, nenuoseklus. Teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovo traktavimu, kad šios atsakovo įvardintos aplinkybės vertintinos kaip Užsieniečio nebendradarbiavimas. Byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų piktybiškai nebendradarbiavęs su valstybės pareigūnais. Vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad Užsienietis nebendradarbiauja; juolab, kad Užsienietis pateikė savo asmens dokumentus.
24. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Užsieniečio laikinas apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti, nėra nagrinėjamu atveju būtina priemonė, skirta užtikrinti, jog būtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas. Kadangi kitų aplinkybių, dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad Užsienietis gali pabėgti ar pasislėpti, atsakovas Sprendime nenurodė, o teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamų duomenų nėra ir byloje, spręstina, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui toks apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) paskirtas nepagrįstai.
25. Todėl Departamento sprendimas yra teisėtas tik iš dalies. Pirmosios instancijos teismas netenkinęs Užsieniečio skundo, priėmė tik iš dalies teisingą sprendimą, kuris keistinas.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nėra sulaikytas, pareiškėjas sprendimu įleistas į Lietuvos Respubliką ir apgyvendintas, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje nėra pagrindo taikyti pareiškėjui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į Užsieniečio nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, kad dėl tam tikrų išimtinių aplinkybių jam turėtų būti pritaikyta kita apgyvendinimo priemonė.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„(duomenys neskelbtini) piliečio M. Q. S. A. A. H. skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61335 dalį dėl M. Q. S. A. A. H. teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.
Likusią skundo dalį atmesti“.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis
Dalia Višinskienė