c79da21f-c43f-41d2-bfa0-ccd3a4d33c9a · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas B                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-157-519/2015Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00300-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                                                                                      1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.7.; 1.1.6.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.3.2.2.; 1.2.18.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.3.; 2.1.7.; 2.1.14.; 2.4.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7.                    (S)                                                                                                                                                                     ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjams advokatams Vigintui Stričkai, Vandai Laukevičienei, Modestui Švažui,nuteistiesiems R.

K., L. U.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. K., L. U. ir V. Ž. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams,pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 215 str. 1 d.

– laisvės atėmimu 3 metams, pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., visos paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo principu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu, subendrinta su 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 metams.  Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. ir bausmė atlikta pagal 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį. L. U. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d., Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2013 m. spalio 25 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Ä® atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. V.

Ž. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo principu subendrinta su 2014 m. birželio 12 d.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Ä® atliktÄ bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2014 m. gegužės 25 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. ir bausmė atlikta pagal 2014 m. birželio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį.Priteista solidariai iÅ¡ nuteistųjų R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtos, ir L. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtos, 12651,54 Lt (3664,14 EUR) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nukentėjusiajam M. P..            Priteista iš nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimto, 2000,00 Lt (579,24 EUR) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Priteista iÅ¡ nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu suimto, 862,81 Lt (249,89 EUR) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.Priteista iÅ¡ nuteistosios V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu suimtos, 1120,65 Lt (324,56 EUR) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630.          Priteista iÅ¡ nuteistosios L.

U., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu suimtos, 393,48 Lt (113,96 EUR) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: R. K., V. Ž. ir L. U. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. gegužės 25 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupėje, miÅ¡kelyje, kuris yra PaÅ¡vitinio seniÅ«nijoje, Pakruojo rajone, bendrais tyčiniais veiksmais panaudojus psichinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį M.

P., tai yra, R. K. pargriovus nukentėjusįjį ant žemės, prispaudus rankomis jo galvÄ ir pridėjus peilį prie kaklo, L. U. ir V. Ž. virvėmis suriÅ¡us nukentėjusiajam kojas ir rankas bei bendrais veiksmais pririÅ¡ant nukentėjusįjį prie medžio, užriÅ¡ant jam burnÄ , akis, taip atėmus galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du pagrobė svetimÄ turtÄ â€“ M. P. priklausančiÄ piniginę 40 Lt vertės, joje buvusius 2000 Lt., taip pat pagrobė M. P. dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai įgijo vienÄ svetimÄ nukentėjusiajam M.

P. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – banko Swedbank, AB mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai įgijo Å¡ios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – M. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodÄ , pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.Be to, R. K. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 25 d., apie 16 val., miÅ¡kelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini) rajone, plėšimo metu neteisėtai užvaldęs vienÄ svetimÄ nukentėjusiajam M.

P. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – banko Swedbank, AB mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos naudotojo – M. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodÄ , pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, laikotarpiu nuo 2014-05-25 d. 17.03 val. iki 2014-05-26 d. 00.04 val. (duomenys neskelbtini) miestuose esančiuose bankomatuose ir prekybos įstaigose neteisėtai panaudojęs Å¡ios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo M. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodÄ , neteisėtai atliko aÅ¡tuonias finansines operacijas ir nuėmė nuo M.

P. sÄ skaitos 12651,54 Lt, tokiu bÅ«du, tuo pačiu laikotarpiu, apgaule savo naudai įgijo svetimÄ M. P. priklausantį turtÄ â€“ 12651,54 litų. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. U. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba nuosprendį pakeisti – skirti bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Nurodo, kad nuosprendis priimtas pažeidžiant procesines teisės normas, netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ bei nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika.

Teigia, kad nukentėjusysis M. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, jog ji neėmė iÅ¡ jo jam priklausančių daiktų, jog ji asmeniniais nukentėjusiojo daiktais nesinaudojo. Kratos metu pas jÄ nebuvo rasti nukentėjusiajam priklausantys daiktai. Nukentėjusysis nurodė, kad R. K. jo asmeninius daiktus padavė V. Ž., o banko kortelę R. K. pasiliko sau. Banko kortele disponavo R. K.. Å ias aplinkybes pripažino ir pats R. K.. Jis nurodė, kad pinigus leido savo reikmėms.Taip pat apeliaciniame skunde L.

U. nurodo, kad ji kaltės nepripažino, nuteista remiantis tik prielaidomis. Teigia, kad teismas tik lakoniÅ¡kai pasisako dėl jos kaltę grindžiančių įrodymų. Pažymi, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismas turi nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vietÄ , laikÄ , bÅ«dÄ , padarinius ir kitas aplinkybes bei įrodymus, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl asmens kaltės, kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos įrodymus teismas atmeta. Teigia, kad bylos medžiaga prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadai, jog ji kartu su bendrininkais tyčia apiplėšė nukentėjusįjį M.

P..Teigia, kad teismas skirdamas bausmę, nepasisakė dėl konkrečios veikos ar kaltinamojo pavojingumÄ parodančių aplinkybių, kaltės formos, motyvų ar tikslų. Skiriant jai bausmę, teismas neįvertino tai, kad ji buvo tik stebėtoja, o bendrininkai buvo gana aktyvÅ«s. Jos kaltės nepripažinimas negalėjo bÅ«ti vertinama kaip jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nurodo, kad teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad teistumas jai yra iÅ¡nykęs, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriem ji reikalinga, iki sulaikymo dirbo, gaudavo oficialias pajamas, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Apeliaciniu skundu nuteistoji V.

Ž. praÅ¡o panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį, suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuriuo iÅ¡ jos priteistas civilinis ieÅ¡kinys bei iÅ¡laidos už advokatÄ . Nurodo, kad ji kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Teigia, kad ji nežinojo apie daromÄ nusikaltimÄ , nenaudojo jokio fizinio, psichologinio smurto. Nukentėjusiojo M. P. daiktų neėmė ir jų nereikalavo, bankinių operacijų neatliko, nukentėjusiajam priklausančiais daiktais nesinaudojo, jokių ketinimų apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo.

Teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡laidas už advokatÄ , kadangi ji santaupų, turto neturi, nedirba, todėl jai turėjo bÅ«ti skiriamas nemokamas advokatas. Taip pat nurodo, kad ji negalėjo įsidarbinti, užsiregistruoti darbo biržoje, nes pareigÅ«nai paėmė jos pasÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 302 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jog jis prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ ir gailisi, suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę.Nurodo, kad teismas jo atžvilgiu priėmė per griežtÄ nuosprendį.

Nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., jis nepadarė, nes neturėjo tikslo pagrobti vairuotojo pažymėjimo ir tapatybės kortelės. Teigia, kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo piniginės paėmė tik banko kortelę. Taip pat nurodo, kad neužvaldė jokio turto apgaulės bÅ«du, todėl mano, kad nepagrįstai nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. Teigia, kad banko kortelės panaudojimas vienÄ ar kelis kartus užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK  215 str. 1 d., todėl nebuvo pagrindo pareikÅ¡ti kaltinimÄ pagal BK 182 str. 1 d.

Teigia, kad jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.  Teismo posėdyje nuteistieji L. U., R. K. ir jų gynėjai, nuteistosios V. Ž. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų L. U., R. K. apeliaciniai skundai atmestini, nuteistosios V. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, R.

K., L. U., V. Ž. pripažino kaltais ir nuteisė už jų atitinkamai padarytas ir jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. IÅ¡ apeliacinių skundų matyti, kad nuteistieji nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu tik tam tikrose, jiems aktualiose, dalyse, atitinkamai kritikuodami teismo sprendimÄ tik dėl jiems paskirtų bausmių, nesutikdami su jų veikos kvalifikacija ir per griežta bausme, ar ginčydami savo kaltę inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.), atsakant į kiekvieno apeliacinio skundo argumentus atskirai.

Dėl nuteistosios L. U. apeliacinio skundo motyvų Nuteistoji L. U. skundu neigia savo kaltę, kreipia dėmesį į, jos manymu, apylinkės teismo padarytus procesinius bylos nagrinėjimo pažeidimus. Apeliantė teigia, kad teismas tinkamai neįvertino nukentėjusiojo parodymų, kad ji neėmė iš jo jam priklausančių daiktų ir jo asmeniniais daiktais nesinaudojo. Tačiau skundžiamas nuosprendis ir bylos medžiaga rodo, kad L. U. kritika, konkrečiu atveju, visiškai nepagrįsta.Nukentėjusysis M.

P. apklausiamas teisme parodė, kad jis važiavo kartu su L. U., V. Ž., R. K.. Kai jie nuvyko į miÅ¡kelį, jį R. K. užpuolė iÅ¡ už nugaros, pridėjo peilį, parvertė ant žemės, gulėjo ant pilvo, kas jam riÅ¡o rankas nematė, po to jam užriÅ¡o akis, vedžiojo po miÅ¡kÄ , pririÅ¡o prie medžio. R. K. laikant prispaudus peilį, moterys jam riÅ¡o kojas. Nuteistosios L. U. ir V. Ž. jį prižiÅ«rėjo, smurto nenaudojo, siÅ«lė joms jį atriÅ¡ti, tačiau jos nesutiko.

Jos visÄ laikÄ prie savęs ant žemės turėjo peilį, su kuriuo jam buvo grasinta. Jos jo telefonu rašė žinutes jo mamai. R. K. iÅ¡vykus, prašė moterų jį atriÅ¡ti, paleisti, jos nesutiko. Pasak nukentėjusiojo, L. U. nieko nedarė, buvo Å¡alia. Kuri rašė žinutes jo mamai, nežino. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis M. P. atpažino L. U., kuri 2014-05-25 apie 16 val., kartu su juo, R. K., V. Ž. atvažiavo į miÅ¡kelį ir dalyvavo plėšime.

Ji R. K. padėjo suriÅ¡ti jam kojas, V. Ž. padėjo užriÅ¡ti jam burnÄ , plėšimo metu buvo Å¡alia. Tai, kad L. U. važiavo kartu su R. K., V. Ž., M. P., nurodė teisme apklausta liudytoja N. M.. Tai patvirtino ir nuteistieji R. K., V. Ž.. Nors nuteistoji L. U. ir teigia, kad ji nieko nedarė, buvo tik stebėtoja, kad tai patvirtino ir nukentėjusysis, tačiau bendrininkavimui pripažinti pakanka asmens suvokimo, jog bendro veikimo tikslas – svetimo turto pagrobimas paÅ¡alinant asmens pasiprieÅ¡inimÄ kaip kliÅ«tį prieiti prie grobiamo turto.

Kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų, L. U. kartu važiavo į miÅ¡kÄ , R. K. grasinant nukentėjusiajam peiliu ji buvo Å¡alia, tam neprieÅ¡taravo, prieÅ¡ingai, padėjo suriÅ¡ti nukentėjusiajam rankas, kojas, užriÅ¡ti burnÄ , jį saugojo, t. y. ji neatsisakė toliau dalyvauti nusikaltime, o tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad L. U. kartu su R. K., V. Ž. bendrais tyčiniais veiksmais, panaudoję psichinį ir fizinį smurtÄ bei peilį, suriÅ¡dami rankas ir kojas bei pririÅ¡dami nukentėjusįjį miÅ¡ke prie medžio, atėmė galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, plėšimo bÅ«du pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajam M.

P. priklausantį, turtÄ , todėl jos veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, iÅ¡teisinti L. U., kaip praÅ¡oma apeliaciniu skundu, skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniu skundu L. U., be kita ko, prašė skirti jai bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę, jei teismas nepriims sprendimo jÄ iÅ¡teisinti. L. U. savo skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad teistumas jai yra iÅ¡nykęs, augina tris nepilnamečius vaikus, kuriem ji reikalinga, iki sulaikymo dirbo, gaudavo oficialias pajamas, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ .

AiÅ¡ku, kad visos paminėtos aplinkybės yra reikÅ¡mingos bausmių skyrimo klausimo iÅ¡sprendimui, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pastarųjų neįvertino.Pirmiausia pažymėtina, kad viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra kalto asmens nubaudimas. Baudžiant kaltininkÄ , siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio nusikalstamÄ veikÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rÅ«pestingai, įvertinti galimas neigiamas savo prieÅ¡ingo teisei elgesio pasekmes, į kÄ dabar savo skundu apeliuoja L. U.. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio aiÅ¡ku, jog apylinkės teismas, skirdamas L. U. laisvės atėmimo bausmes, atsižvelgė į visumÄ bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių ir BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė L. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių. Skiriant bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad L.

U. teisiama penktÄ kartÄ , turi galiojančių administracinių nuobaudų, žalos nukentėjusiajam neatlygino, turi tris mažamečius vaikus, kurių, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ji neaugina, nedirba, nėra registruota darbo biržoje, tačiau visas nusikalstamas veikas padarė neiÅ¡nykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu dėl ko pagrįstai laikyta recidyviste (BK 27 str. 1 d.) – asmeniu keliančiu didesnį pavojų visuomenei, kuriam, paprastai, skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas apeliantės skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad bausmės rūšiai ir dydžiui tiesioginę reikšmę turi BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, sankcija. Pirmosios instancijos teismas apeliantei už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei minėtų straipsnių sankcijose numatytas vidurkis, todėl paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajai L. U. nustatyta ir galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, kuri paskirta už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus vienÄ sunkų ir du apysunkius nusikaltimus ir dar iÅ¡ dalies pridėjus už BK 140 str. 2 d. Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ laisvės atėmimo bausmę, pagal savo dydį nelaikytina aiÅ¡kiai per griežta.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta ir atsižvelgusi į skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad skirti L.

U. bausmę nesusijusiÄ su laisvės atėmimu arba suÅ¡velninti paskirtų bausmių ir galutinės subendrintos bausmės, jos apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo. Dėl nuteistosios V. Ž. apeliacinio skundo motyvų Apeliaciniu skundu nuteistoji V. U. teigia, kad ji nežinojo apie daromÄ nusikaltimÄ , nenaudojo jokio fizinio, psichologinio smurto, nukentėjusiojo M. P. daiktų neėmė ir jų nereikalavo, bankinių operacijų neatliko, nukentėjusiajam priklausančiais daiktais nesinaudojo, jokių ketinimų apiplėšti nukentėjusįjį neturėjo.Å iuos nuteistosios teiginius paneigia byloje surinkti ir teismo iÅ¡tirti įrodymai.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojos R. P. parodymų, V. Ž. siÅ«lė jai darbÄ Ispanijoje, po to sakė, kad gali dirbti ir jos sÅ«nus, davė V. Ž. pinigus už kelionę, V. Ž. sugalvojo, kad galima vežti cigarečių, pasamdė moterį vairuotojÄ , kuri juos nuveÅ¡ parsivežti cigarečių. Liudytoja N. M. parodė, kad V. Ž. prašė jos nuvežti jÄ ir dar kelis asmenis (L. U., R. K., M. P.), ji rodė jai keliÄ kur važiuoti. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad V. Ž. kartu su R. K., L. U. dalyvavo apiplėšime, buvo gana aktyvi.

Pažymima, kad susitarimo požymis bendrininkaujant reiÅ¡kia tiek iÅ¡ankstinį, tiek ir spontaniÅ¡kÄ staiga kilusį susitarimÄ , todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kiekvieno bendrininko atliktų veiksmų, jie veikė sutartinai, kaip bendrininkai. Apeliaciniu skundu nuteistoji taip pat praÅ¡o suÅ¡velninti jai paskirtÄ bausmę.Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajai V.

Ž. bausmes už jos padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas V. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. V. Ž. padarė vienÄ sunkiÄ ir dvi apysunkias nusikalstamas veikas teistumui neiÅ¡nykus, teista 2 kartus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. Ž., kaip recidyvistei (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, nuteistosios asmenybę, kad ji nedirba, žalos nukentėjusiajam neatlygino, turi nepilnametį vaikÄ ir tai, kad iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajai V. Ž. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. Ž. už BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės mažesnės nei Å¡ių straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai V. Ž. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei paskirta subendrinta bausmė nėra per griežtos, todėl dar labiau švelninti paskirtas bausmes nėra pagrindo. Taip pat nuteistoji nesutinka su priteistu civilinius ieškiniu.Pažymima, kad pagal BPK 109 str. nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.Kaip matyti, baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas M.

P., kuris pareiÅ¡kė 12651,54 Lt civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma turtinė žala yra įrodyta. Taip pat teismas, įvertinęs, jog nusikalstama veika nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyta bendrais R. K., L. U. ir V. Ž. veiksmais, Å¡iÄ turtinę žalÄ priteisė iÅ¡ minėtų nuteistųjų solidariai.Teisėjų kolegija pažymi, kad žala, kuri padaryta bendrais kelių asmenų veiksmais, yra atlyginama solidariai, nepriklausomai nuo to, kad Å¡ių asmenų veiksmai buvo skirtingi.

Å i taisyklė taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.6 str. 3 d., numatančiame, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kaip matyti, R. K., L. U., V. Ž. skundžiamu nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. numatytų nusikaltimų, kurių metu pagrobė M. P. priklausančiÄ piniginę 40 Lt vertės, joje buvusius 2000 Lt, taip pat pagrobė M.

P. dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai įgijo vienÄ svetimÄ nukentėjusiajam M. P. iÅ¡duotÄ elektroninę mokėjimo priemonę – banko Swedbank, AB mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini) bei neteisėtai įgijo Å¡ios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo – M. P. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodÄ , pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta bendrais R. K., L. U., V. Ž. veiksmais, t. y. kad pastarieji nusikalstamos veikos padarymo metu veikė kaip bendrininkai, siekė materialinės naudos. Todėl bendrai žalÄ padarę asmenys prieÅ¡ nukentėjusį asmenį atsako solidariai. Pažymėtina, jog prievolės atlyginti žalÄ solidarumas reiÅ¡kia, kad pareiga jÄ atlyginti negali bÅ«ti skaidoma į dalis, nors yra keli skolininkai. Solidarioji prievolė atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ pasibaigia tik tada, kai ji tinkamai įvykdoma, t. y. kai vienas ar visi žalÄ padarę asmenys sumoka visÄ priteistos žalos dydį, t.y., visiÅ¡kai jÄ atlygina.

Tokiu atveju, jei vienas iÅ¡ kaltininkų atlygina visÄ bendrininkų veiksmais padarytÄ turtinę žalÄ , žala laikoma atlyginta, o žalÄ atlyginęs asmuo, vadovaudamasis CK 6.9 str. 1 d., turi teisę reikalauti iÅ¡ kitų bendrininkų, kad Å¡ie jam atlygintų tÄ piniginės sumos dalį, kuriÄ jis atlygino už kitus asmenis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, nuteistosios V. Ž. skundo argumentas, kad ji nukentėjusiojo M. P. daiktų neėmė ir jų nereikalavo, bankinių operacijų neatliko, nukentėjusiajam priklausančiais daiktais nesinaudojo, o tai darė kitas bendrininkas, nėra teisinė vada visÄ Å¾alÄ priteisti iÅ¡ bendrininko.

Todėl šioje dalyje apeliantės skundo motyvai yra atmestini, kaip nepagrįsti. Pagrįstas nuteistosios skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jos proceso išlaidas už advokato suteiktas paslaugas. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ji santaupų, turto neturi, nedirba, mano, kad jai turėjo būti skiriamas nemokamas advokatas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis. IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iÅ¡ nuteistųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, savo sprendimo nemotyvavo. Ä®vertinus tai, kad nuteistieji nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo suimti, galimybė pasikviesti savo advokatÄ jiems buvo apsunkinta, taip pat įvertinus tai, kad nuteistieji nedirba, turto neturi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepagrįstai pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir priteistos iÅ¡ nuteistųjų, todėl Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų proceso iÅ¡laidų (BPK 328 str. 4 p.).Kadangi nuteistieji L.

U. ir R. K. apeliaciniame skunde neiÅ¡dėstė reikalavimo dėl turėtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo nepagrįstumo, o BPK 320 str. 5 d. įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad apeliacinės instancijos teismas, Å¡velnindamas nuosprendį apeliacinį skundÄ padavusio nuteistojo atžvilgiu, privalo atsižvelgti, ar nuosprendžio pakeitimo pagrindai susiję ir su kitais nuteistaisiais, kurie apeliacinių skundų nepadavė, ar tokio reikalavimo neiÅ¡reiÅ¡kė, pagrindu konstatuotina, kad Å¡ioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai iÅ¡spręstų proceso iÅ¡laidų visų Å¡ioje byloje nuteistų asmenų atžvilgiu.

Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo motyvų Apeliaciniu skundu nuteistasis teigia, kad jis nusikaltimo, numatyto BK 302 str. 1 d., nepadarė, nes neturėjo tikslo pagrobti vairuotojo pažymėjimo ir tapatybės kortelės.Byloje nustatyta, kad R. K. plėšimo bÅ«du pagrobė M. P. dokumentus: vairuotojo pažymėjimÄ ir asmens tapatybės kortelę. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. P. nuosekliais parodymais, kad plėšimo metu iÅ¡ jo buvo pagrobti jo daiktai, pinigai, dokumentai, tarp jų vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė, jog policijos automobilyje viena iÅ¡ nuteistųjų dokumentus grÄ Å¾ino.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė buvo jo piniginėje. Kaip nurodė pats nuteistasis R. K., jis parvertė M. P. ir prispaudė prie žemės, prie kaklo pridėjo peilį ir ištraukė iš M. P. šortų kišenės piniginę. Matė, kad piniginėje buvo M. P. asmens dokumentai, pinigai, kurių neskaičiavo ir banko kortelė. Iš piniginės jis išsiėmė 100 Lt. Piniginę su likusiais pinigais padavė saugoti V. Ž.. R. K. matė, kad piniginėje yra M.

P. asmens dokumentai, tačiau jų jam negrÄ Å¾ino, o padavė juos saugoti V. Ž.. Todėl laikytina, kad nuteistasis R. K. nukentėjusiojo M. P. vairuotojo pažymėjimÄ ir asmens kortelę įgijo ir užvaldė sÄ moningai, nusikalstama veika buvo baigta, todėl spręsti dėl jo iÅ¡teisinimo Å¡ioje dalyje nėra jokio objektyvaus pagrindo.Nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad banko kortelės panaudojimas vienÄ ar kelis kartus užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 215 str. 1 d., o ne pagal BK    182 str. 1 d.Pažymėtina, jog BK 215 str. 1d. numatyta atsakomybė už neteisėtÄ tikrų identifikavimo duomenų panaudojimÄ , t. y. baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 215 str. užtraukia neteisėtas svetimų elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas inicijuojant finansines operacijas arba jas atliekant.

BK 182 str. 1 d. bÅ«tinasis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo bÅ«das. Byloje nustatyta, kad R. K. iÅ¡gavęs iÅ¡ nukentėjusiojo banko kortelės PIN kodÄ ir pasinaudojęs banko kortele iÅ¡ nukentėjusiojo banko sÄ skaitos neteisėtai paėmė 12651,54 Lt. Darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis R. K. suprato, kad neteisėtai įgijo nukentėjusiajam M. P. priklausančiÄ elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę „Maestro“, neteisėtai įgijo Å¡ios svetimos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodÄ , neteisėtai panaudojo svetimÄ mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir nuėmė nuo M.

P. sÄ skaitos pinigus, ir tai patvirtina, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, todėl jo veikos teisėtai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. teigia, kad jis kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, todėl teismas tai turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.  Pažymėtina, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis.

Pažymima, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , o jei veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaip matyti iÅ¡ apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis savo kaltės nepripažino, apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino iÅ¡ dalies. Jo nurodomos įvykio versijos, bandymas apkaltinti nukentėjusiojo motinÄ , rodo, kad nuteistasis nors ir iÅ¡ dalies pripažindamas kaltę nėra nuoÅ¡irdus.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino apelianto prisipažinimo padarius nusikaltimÄ jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų L. U., R. K. apeliacinius skundus atmesti, nuteistosios V. Ž. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:             panaikinti nuosprendžio dalį, kuria:priteista iÅ¡ nuteistojo R.

K. 862,81 LT (249,89 EUR) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas;priteista iÅ¡ nuteistosios V. Ž. 1120,65 Lt (324,56 EUR) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas;          priteista iÅ¡ nuteistosios L. U. 393,48 Lt (113,96 eurus) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į valstybės pajamas.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                            Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                                        Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                                        Virginija Žindulienė