c79b7ae8-a2ad-4cc6-a9c6-e9e5d95c8d84 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-2451-392/2012Proceso Nr. 2-52-3-03195-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2., 44.5.2.7.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLietuvos Respublikos vardu 2012 m. rugsėjo 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijaus Kairevičiaus, aeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovų S. B. ir J. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212-723/2012 pagal ieÅ¡kovės J.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams S. B. ir J. J. dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė: IeÅ¡kovė J. Å . pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų S. B. ir J. J. 335,32 Lt turtinės žalos ir 10.000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2011-04-12 apie 13.30 val. kieme, prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jÄ užpuolė ir sukandžiojo atsakovams priklausantis Å¡uo, tuo padarydamas sveikatos sutrikdymÄ bei žalÄ .

Turtinę žalÄ sudaro 200 Lt už sugadintus drabužius, 46 Lt už teismo medicinos tarnyboje atliktÄ apžiÅ«rÄ , 89,32 Lt už vaistus ir kitus medikamentus. Be to, ieÅ¡kovės teigimu, ji patyrė ir neturtinę žalÄ . Gydymosi laikotarpiu ieÅ¡kovė jautė nuolatinius skausmus, nepatogumÄ , žaizdos gijo sunkiai, ji turėjo daug laiko praleisti lovoje, 39 dienas buvo nedarbinga. IeÅ¡kovė jaučia nuolatinę emocinę įtampÄ , baimę, nerimÄ , gėdÄ , sumažėjo jos bendravimas su kitais asmenimis.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, o taip pat į atsakovų kaltę, į tai, kad po įvykio atsakovai net neatsiprašė, nesisiÅ«lė padėti ar atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , bei vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, ieÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovų po 10.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovai S. B. ir J. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011-04-12 ieÅ¡kovė su sutuoktiniu atvažiavo pas atsakovus į namus. Tarp Å¡alių kilo konfliktas.

Atsakovas su ieÅ¡kove buvo verandoje, į kuriÄ buvo atidarytos durys. Girdėjosi, kaip ieÅ¡kovė Å¡aukė ant atsakovo. Taip pat girdėjosi, kad prie Å«kinio pastato, maždaug 15-20 m atstumu nuo namo, lojo Å¡uo, kuris gyvena Å«kyje. Å uo visada yra pririÅ¡tas, niekada nebėgiojo palaidas, tačiau tÄ dienÄ staiga plyÅ¡o grandinė, Å¡uo atbėgo į verandÄ ir įkando į rankÄ atsakovui, po to ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė laikė rankoje elektrinį virdulį bei bardamasi su atsakovu laidu mojavo prieÅ¡ jo veidÄ .

GalbÅ«t Å¡uo suprato tai kaip grėsmę. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė kaip sodybos paveldėtoja yra lygiateisė Å¡uns Å¡eimininkė bei lygiai taip pat kaip ir atsakovai privalo laikytis gyvÅ«nų laikymo taisyklių. Atsakovai nesutiko ir su ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma, nes ji yra nepagrįstai didelė.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovei J. Å . iÅ¡ atsakovų S. B. ir J. J. po 2.000 Lt neturtinės žalos bei solidariai 637,82 Lt turtinės žalos, tame tarpe ir patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atlyginimÄ .         Teismas laikė byloje įrodytÄ aplinkybę, kad atsakovai savo neteisėtais veiksmais padarė ieÅ¡kovei žalÄ .

Nurodė, kad atsakovai, sutikdami su jiems taikoma administracine atsakomybe, iÅ¡ esmės pripažino, kad jie neužtikrino ieÅ¡kovės saugumo dėl palaido Å¡uns elgesio, ko pasėkoje Å¡uo apkandžiojo ieÅ¡kovę, ir tuo atsakovai pažeidė ATPK 110 straipsnio 1 ir 5 dalis. Teismas nustatė, kad bÅ«tent atsakovai iki įvykio prižiÅ«rėjo Å¡unį, kuris ieÅ¡kovei įkando ne vienÄ kartÄ . Tuo tarpu byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovų teiginius, kad Å¡uo įkando ir atsakovui.

Teismo vertinimu, tinkamai prižiÅ«rėjus Å¡unį, jį suvaldžius, objektyviai buvo galima iÅ¡vengti ieÅ¡kovės sukandžiojimo. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ dėl sveikatos sužalojimo privalo atlyginti atsakovai kaip Å¡unį prižiÅ«rintys asmenys (jo savininkai). Atsakovai nebuvo pakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi. Atsakovų kaltė dėl kilusių pasekmių yra vienoda – abudu tuo pačiu metu nesiėmė jokių veiksmų ir priemonių, kad iÅ¡vengti Å¡uns užpuolimo ieÅ¡kovės atžvilgiu, o po to, užpuolus Å¡uniui, jo neatitraukė ir net nebandė to padaryti.

Å unį privertė atsitraukti ieÅ¡kovės vyro aktyvÅ«s veiksmai. Teismas, pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti turtinės žalos, pripažino, kad ieÅ¡kovės nurodyta sugadintų drabužių kaina yra protinga ir sÄ Å¾ininga. RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ir ieÅ¡kovės turėtas gydimosi iÅ¡laidas, kurių atsakovai neginčijo. Nepaisant to, teismo nuomone, ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 10.000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iÅ¡ kiekvieno atsakovo, tokioje situacijoje, atsižvelgiant į esamÄ teismų praktikÄ , yra per didelis, todėl mažintinas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatÄ yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kurie nustatyti įvertinant sužalojimo sunkumÄ , iÅ¡likusį ieÅ¡kovės sveikatos pakenkimÄ , asmenines savybes – jos amžių, profesinių galimybių praradimÄ . Ä®vertinęs aptartų kriterijų visumÄ bei taikydamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, teismas laikė, kad neturtinės žalos dydis nustatytinas po 2.000 Lt kiekvienam atsakovui.Apeliaciniu skundu atsakovai S. B. ir J.

J. prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atsakovų sesuo. 2008-07-28 mirė ginčo Å¡alių motina F. B., kuri testamento sudariusi nebuvo. Tokiu bÅ«du jos palikimas buvo padalintas pagal įstatymÄ lygiomis dalimis tarp ginčo Å¡alių, kiekvienai po 1/3 mirusiosios viso turto. IeÅ¡kovė kartu su atsakovais be iÅ¡lygų paveldėjo viskÄ po jų motinos mirties, taigi ieÅ¡kovė kaip ir atsakovai yra lygiateisė Å¡uns, kuris jai įkando, Å¡eimininkė bei lygiai taip pat privalo laikytis Å¡uns laikymo taisyklių.

Atsakovų teigimu, nelaimingas atsitikimas, kuomet bendras ieÅ¡kovės ir atsakovų vienkiemį saugantis Å¡uo nutrÅ«ko nuo grandinės ir įkando ieÅ¡kovei, ir to įvykio pagrindu prasidėję ikiteisminis bei teisminis procesai yra tik pretekstas ieÅ¡kovei kerÅ¡yti už tai, kad atsakovas S. B. savo paveldėto turto dalį padovanojo ne ieÅ¡kovei, o atsakovei J. J.. Atsakovai yra tvirtai įsitikinę, kad jie neprivalo atlyginti ieÅ¡kovei patirtÄ neturtinę žalÄ . Atsakovų atsakomybę ieÅ¡kovės atžvilgiu eliminuoja ieÅ¡kovės konfliktiÅ¡kas bÅ«das, jos blogi santykiai su atsakovais.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad po Å¡uns įkandimo ji patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, baimę, stresÄ , nuolatinę įtampÄ . IeÅ¡kovė nesikreipė į neuropatologÄ dėl nusiskundimų, nėra pagrindo manyti, kad dėl Å¡uns įkandimo patirtas ieÅ¡kovės nežymus sužalojimas turės liekamųjų reiÅ¡kinių, ieÅ¡kovė yra darbinga. Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ , neatkreipė dėmesio į tai, kad tarp patirtos žalos ir atsakovų veiksmų nėra priežastinio ryÅ¡io.

Å uns įkandimas nagrinėjamoje byloje vertintinas kaip nelaimingas atsitikimas.Atsiliepimu ieÅ¡kovė J. Å . su atsakovų S. B. ir J. J. apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovai, bÅ«dami Å¡uns savininkai, nesilaikė gyvÅ«no laikymo ir elgesio taisyklių, dėl ko ieÅ¡kovė Å¡uns buvo užpulta ir sužalota. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovei padarytus kÅ«no sužalojimus, jų laipsnį ir pasekmes. Teismas nustatė teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų ieÅ¡kovės neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ .

Žalos padarymas asmens sveikatai sudaro pakankamÄ pagrindÄ priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiesiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobÅ«dis, jos vieta vertybių hierarchijoje. IeÅ¡kovė yra tikra, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir teisingas.Atsakovų S. B. ir J. J. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2011-04-12 apie 13:30 val. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena atsakovai S. B. ir J.

J., ten pat gyvenantis Å¡uo užpuolė ir apkandžiojo ieÅ¡kovę J. Å .. Tuo, ieÅ¡kovės teigimu, jai buvo padaryta 335,32 Lt turtinė ir 20.000 Lt neturtinė žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakovai kaip Å¡uns Å¡eimininkai. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvÅ«nų (Å¡unys priskiriami naminiams gyvÅ«nams) padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.

Atsakovai bylos nagrinėjimo metu neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad ji buvo užpulta ir apkandžiota šuns, kuris gyvena kartu su atsakovais, tačiau kartu nurodė, jog ne tik jie, bet ir ieškovė yra šuns savininkė, todėl ji taip pat yra atsakinga už šio naminio gyvūno elgesį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka. Byloje nėra duomenų, kas yra teisėtas ieškovę užpuolusio ir apkandžiojusio šuns savininkas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šis šuo priklausė ginčo šalių motinai ir gyveno jos namų valdoje iki pastarosios mirties, o vėliau ginčo šalių buvo paveldėtas.

Ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimai dėl Å¡ių aplinkybių skiriasi (b.l. 45-46). Kita vertus, GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad gyvÅ«no savininku laikomas kiekvienas sukakęs 16 metų asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvÅ«nÄ . Atsakovai bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent jie rÅ«pinosi ieÅ¡kovę užpuolusiu ir apkandžiojusiu Å¡unimi, jį maitino, o ieÅ¡kovės Å¡is Å¡uo niekada nepripažino. TÄ patį patvirtino ir ieÅ¡kovė (b.l. 45-46).

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad bÅ«tent atsakovai yra teisėti Å¡io Å¡uns savininkai (valdytojai), todėl yra atsakingi už jo padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovų kaltę Å¡iuo atveju patvirtina jų nubaudimas administracine tvarka. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-08-02 nutarimu Nr. TK 16-65 (b.l.

11) nustatyta, kad ieškovės užpuolimo metu atsakovas S. B. neužtikrino, jog šuo nebėgiotų palaidas, be antsnukio ir nepakenktų asmens sveikatai bei nekeltų grėsmės. Tuo atsakovas pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų Gyvūnų laikymo ir priežiūros Vilniaus rajone taisyklių 36 punkto reikalavimus, dėl ko jam buvo paskirta 500 Lt bauda. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2011-11-08 nutarimu Nr. TK 16-115 (b.l.

12) taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovės užpuolimo metu atsakovė J. J., bÅ«dama neblaivi, tyčia užsiundė jai priklausantį Å¡unį ant ieÅ¡kovės, kuris jÄ apkandžiojo. Tuo atsakovė pažeidė ATPK 110 straipsnio 5 dalį, dėl ko buvo nubausta 20 Lt bauda. Atsakovai, įstatymų nustatyta tvarka neskųsdami nurodytų nutarimų ir sumokėdami jiems paskirtas baudas, pripažino savo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę. Aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei sukeltos žalos.

Atsakovai, bÅ«dami ieÅ¡kovę užpuolusio ir apkandžiojusio Å¡uns valdytojais (savininkais), nepasirÅ«pino pakankama Å¡io Å¡uns priežiÅ«ra, dėl to ieÅ¡kovė buvo Å¡uns užpulta ir sukandžiota, taip padarant jai žalÄ . Atsakovų atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje taip pat nenustatyta, kad galimai pati ieÅ¡kovė iÅ¡provokavo tokį Å¡uns elgesį. Ginčo Å¡alių giminystė ir jų konfliktiniai santykiai nepanaikina atsakomybės už pareigos prižiÅ«rėti gyvÅ«nÄ nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo sukelta atsakovų valdomam Å¡uniui užpuolus ir apkandžiojus ieÅ¡kovę.

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydžio – 200 Lt už sugadintus drabužius, 46 Lt už teismo medicinos tarnyboje atliktÄ apžiÅ«rÄ , 89,32 Lt už vaistus ir kitus medikamentus. Patirta turtinė žala yra pilnai įrodyta byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais (b.l. 13-16) bei motyvuotais ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais dėl sugadintų drabužių vertės.Tačiau atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovei pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.

Teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ Å¡ioje dalyje tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno atsakovo po 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Neturtinės žalos dydžiui nustatyti ir siekiant teisingai jÄ atlyginti yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad, atsakovų valdomam Å¡uniui užpuolus ieÅ¡kovę, jai buvo padarytos kairio dilbio kÄ stinės žaizdos, kairio juosmens ir krÅ«tinės lÄ stos užpakalinės dalies žaizdos.

Å ie sužalojimai buvo pakankamai rimti, kadangi žaizdas reikėjo siÅ«ti, vėliau perriÅ¡ti, rankÄ Ä¯mobilizuoti gipso longete, paskirtas gydimas analgetikais, dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovė buvo nedarbinga 39 dienas (b.l. 4-8). Å ios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl Å¡uns padaryto sužalojimo ieÅ¡kovei teko patirti didelius fizinius skausmus, kurie nebuvo trumpalaikiai, o Å¡ių sužalojimų padariniai yra liekamieji. Taip pat neabejotina, kad Å¡uns užpuolimas ir sužalojimas ieÅ¡kovei sukėlė ne tik didelius fizinius skausmus, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, iÅ¡gÄ sti, ilgalaikę baimę, sutrikdė emocinę bÅ«senÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas Å¡ias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, taip pat ir suformuotÄ teismų praktikÄ (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-532-275/2009; Panevėžio apygardos teismo 2010-12-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-758-212/2010;

Kauno apygardos teismo 2011-02-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-165-230/2011). Apibendrinus tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus skundÄ iÅ¡ atsakovų priteistinos ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos už atsiliepimo į skundÄ paruoÅ¡imÄ â€“ 242 litaiVadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė :

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ S. B. ir J. J. po 121 litÄ J. Å .. Teisėjas                                                                                         Virginijus Kairevičius