2022-12-21 Nr. DBT-86-3-61-3-04530-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-56/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04530-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.1

(S)

NUTARTIS

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo E. Č. individualios įmonės skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

E. Č. individuali įmonė (toliau – ir Įmonė) 2022 m. liepos 13 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ieškiniu atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „G4“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, Ukmergės rajono savivaldybei, atstovaujamai Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), prašydamas:

1) perkelti Įmonei 5623/6005 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), iš pirkėjo UAB „G4“ teises ir pareigas, įgytas pagal 2022 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad Įmonė nuosavybės teise pagal minėtą pirkimo–pardavimo sutartį įgijo 5623/6005 dalis Žemės sklypo ir įpareigojant Įmonę sumokėti UAB „G4“ 29 241 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) netenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti Žemės sklypo pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją natūra – priteisti (grąžinti) UAB „G4“ 29 241 Eur, o Lietuvos Respublikai – 5623/6005 dalis Žemės sklypo;

3) perkelti Įmonei pastato-bendrabučio (duomenys neskelbtini), pastato-mokyklos (duomenys neskelbtini), pastato-skalbyklos (duomenys neskelbtini), pastato-mokyklos priestato (duomenys neskelbtini), pastato-valgyklos-sporto salės (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatai), pirkėjo UAB „G4“ teises ir pareigas, įgytas pagal 2022 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nustatant, kad Įmonė nuosavybės teise pagal Pastatų pardavimo sutartį įgijo Pastatus ir įpareigojant Įmonę sumokėti UAB „G4“ 293 139 Eur per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

4) netenkinus trečiojo reikalavimo, pripažinti Pastatų pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio) ir taikyti restituciją natūra – priteisti (grąžinti) UAB „G4“ 293 139 Eur, o Pastatus – Ukmergės rajono savivaldybei.

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 14 d. rezoliucija priėmė E. Č. individualios įmonės ieškinį.

E. Č. individuali įmonė 2022 m. spalio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą patikslintu ieškiniu, kuriame papildomai atsakovais nurodė Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ir Administraciją bei pareiškė prašymus:

1) pripažinti niekine ir negaliojančia bei panaikinti Tarnybos 2021 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. 47PAŽ-622-(14.47.33 E.) „Apie parduodamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“ (toliau – ir Pažyma);

2) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti Administracijos įsakymą „Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešame elektroniniame aukcione sąlygų patvirtinimo“ Nr. 13-16 (toliau – ir Įsakymas) ir juo patvirtintas Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), elektroninio aukciono sąlygas;

3) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti Administracijos 2022 m. gegužės 5 d. viešojo elektroninio aukciono protokolą, aukciono Nr. 2256360 (toliau – ir Protokolas).

Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2583-864/2022 atsisakė priimti patikslintą Įmonės ieškinį. Aptariamoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad naujai suformuluotais ieškinio reikalavimais ieškovas ginčija viešojo administravimo subjektų veiksmus (sprendimus), o šie sprendimai, veiksmai ar neveikimas skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

E. Č. individuali įmonė 2022 m. spalio 13 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Tarnybos Pažymą, Administracijos Įsakymą ir Protokolą.

E. Č. individuali įmonė skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui nurodė, kad: nuo 2020 m. gruodžio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 382/6005 dalis Žemės sklypo ir jame esančius du pastatus (pastatą-mokymo korpusą (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sandėlį (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)), likusias 5623/6005 dalis Žemės sklypo iki 2022 m. birželio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuosavybės teise valdė Lietuvos Respublika; kadangi pareiškėjas ir Lietuvos Respublika buvo Žemės sklypo bendraturčiai, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, norėdama parduoti jai priklausančias Žemės sklypo dalis, turėjo sudaryti galimybę pareiškėjui pasinaudoti pirmenybės teise, aukciono atveju įgyvendinama per bendraturčio informavimą apie planuojamą vykdyti aukcioną, jo sąlygas, laiką bei kt., tačiau tai nebuvo padaryta; 5623/6005 dalių Žemės sklypo aukcionas, kuriame buvo pardavinėjami ir Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys Pastatai, įvyko pareiškėjui nedalyvaujant ir nieko apie jį bei su juo susijusias aplinkybes nežinant; aukcioną laimėjo ir 5623/6005 dalis Žemės sklypo bei Pastatus nupirko UAB„G4“, sudarant dvi atskiras pirkimo–pardavimo sutartis dėl Žemės sklypo dalies ir dėl Pastatų pirkimo.

Pasak pareiškėjo, ginčijami Tarnybos ir Administracijos priimti aktai naikintini, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintame Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodyti veiksmai, t. y. nebuvo parengtas Žemės sklypo planas, kuriame būtų išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas; nebuvo nustatyta, kokia dalis Žemės sklypo yra reikalinga Pastatams (kiekvienam iš jų) eksploatuoti; taip pat nebuvo nustatyta, kokia dalis Žemės sklypo yra reikalinga bendram naudojimui, įskaitant tikslą netrukdomai patekti prie kiekvieno iš Žemės sklype esančių statinių; nebuvo nustatyta, kaip bendro naudojimo dalis turi būti paskirstyta tarp bendraturčių, sudarant galimybę pastariesiems ją išsipirkti; nesprendus bendro naudojimo ploto išskyrimo, taip pat nebuvo sprendžiamas servituto, skirto patekti prie visų Žemės sklype esančių statinių, klausimas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, gavęs pareiškėjo skundą, suabejojo dėl nagrinėjamos bylos rūšinio teismingumo, todėl su prašymu išspręsti šį klausimą kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją. Grįsdamas savo abejones, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, jog ginčai dėl valstybės ar savivaldybės turto viešo aukciono santykių priskirtini prie ginčų dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių. Tarnyba, priimdama ginčijamą Pažymą, taip pat Ukmergės rajono savivaldybė, nustatyta tvarka siekdama parduoti atitinkamą nekilnojamąjį turtą ir organizuodama, skelbdama bei vykdydama aukcioną, kuris yra vienas iš būsimo pardavimo etapų, nors ir būdamos viešojo administravimo subjektais, veikė civilinių, o ne administracinių teisinių santykių srityje, todėl pareiškėjo inicijuojamas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją pasisako tik dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo pagal skunde suformuluotą pagrindą ir dalyką, bet ne dėl kitų kilusiam ginčui išnagrinėti aktualių klausimų.

Iš E. Č. individualios įmonės skundo dalyko ir pagrindo matyti, jog keliamas ginčas yra susijęs su Ukmergės rajono savivaldybei priklausančio nekilnojamojo turto (Pastatų) bei Lietuvos Respublikai priklausančio Žemės sklypo, kurio bendraturtė yra Įmonė, dalies pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais. Būtent dėl to Įmonė yra inicijavusi civilinį ginčą teisme, tačiau Įmonė papildomai ginčija Tarnybos Ukmergės skyriaus 2021 m. lapkričio 12 d. pažymą Nr. 47PAŽ-622-(14.47.33 E.) „Apie parduodamą valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą parduodamam valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti“, Administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 13-16 „Dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo viešame elektroniniame aukcione sąlygų patvirtinimo“, taip pat Administracijos 2022 m. gegužės 5 d. viešo elektroninio aukciono protokolą.

Pažymoje, priimtoje vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 2 ir 4 dalimis, nustatyta, kad 0,5623 ha ploto valstybinės Žemės sklypo dalis (5623/6005 dalis), reikalinga įstatymų nustatyta tvarka parduodamam Ukmergės rajono savivaldybės nuosavybės teise valdomam turtui (Pastatams), įtrauktam į viešame aukcione parduodamo Ukmergės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, eksploatuoti, gali būti parduodama; parduodama Žemės sklypo dalis nėra grąžintina piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą; parduodamos žemės sklypo dalies įsigijimo savikaina – 20 718,85 Eur, vertės pokytis – 15 425,66 Eur, likutinė vertė – 36 144,51 Eur, perduotos finansavimo sumos (valstybės biudžeto lėšos) – 20 718,85 Eur; parduodamos žemės sklypo dalies patikėtinis – VĮ Turto bankas.

Administracijos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Aprašo 21.3 ir 22 punktais, patvirtino Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), elektroninio aukciono sąlygas, kuriose nustatė, kad elektroninio aukciono būdu parduodami Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantys Pastatai ir valstybei nuosavybės teise priklausanti VĮ Turto banko patikėjimo teise valdoma Pastatams eksploatuoti priskirta 5623/6005 (0,5623 ha) Žemės sklypo dalis. Protokolu užfiksuota 2022 m. gegužės 5 d. įvykusio viešo elektroninio aukciono eiga – pradinė turto pardavimo kaina, didžiausia pasiūlyta kaina ir aukciono laimėtojas.

Pirmiau aptartus aktus pareiškėjas ginčija ta apimtimi, kuria juose yra nustatyta, kad visa Žemės sklypo, kurio bendraturtė yra Įmonė, dalis, priklausanti valstybei, yra reikalinga parduodamiems Ukmergės rajono savivaldybei priklausantiems Pastatams eksploatuoti. Pareiškėjo įsitikinimu, išduodant Pažymą, taip pat vėliau, vadovaujantis šia Pažyma tvirtinant Žemės sklypo dalies ir joje esančių Pastatų pardavimo aukcione sąlygas bei nustatant aukciono laimėtoją, nebuvo atlikti privalomi Apraše bei Taisyklėse nurodyti veiksmai, susiję su tikslių parduodamam turtui eksploatuoti reikalingų Žemės sklypo dalių, taip pat bendro naudojimo Žemės sklypo dalių ar servitutų nustatymu, tuo pažeidžiant pareiškėjo, kaip Žemės sklypo bendraturčio teises bei teisėtus interesus. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia ginčą dėl valstybei dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo dalių nustatymo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog Tarnyba, išduodama Aprašo 13.4.1.2 papunktyje nurodytą pažymą tais atvejais, kai žemės sklype kartu su parduodamu nekilnojamuoju turtu yra kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), Taisyklėse nustatyta tvarka įvertina parduodamo žemės sklypo (jo dalies), būtino nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį. Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., specialiosios kolegijos 2022 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-39/2022; 2018 m. birželio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2018; kt.).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas, dėstydamas argumentus, jog Tarnybos išduotoje Pažymoje parduodamiems Pastatams eksploatuoti yra nustatyta per didelė Žemės sklypo dalis, iš esmės siekia apginti savo, kaip Žemės sklypo bendraturčio ir šiame sklype esančių dviejų pastatų savininko, teises ir teisėtus interesus. Tarnyba, kurios teritorinio skyriaus Pažyma dėl valstybinio žemės sklypo dalių nustatymo ginčijama šioje byloje, įgyvendina jai teisės aktais pavestą funkciją įvertinti, kokį žemės sklypo plotą valstybė – civilinių teisinių santykių dalyvė – gali parduoti kiekvienu konkrečiu atveju, o valstybinės žemės sklypo dalies nustatymas tokiu atveju yra ikisutartinis aktas, reikalingas siekiant sudaryti civilinį sandorį dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo. Taigi nors byloje kvestionuojamas administracinis aktas – Tarnybos Ukmergės skyriaus Pažyma, priimta vykdant valstybinės žemės sklypo pardavimo aukciono būdu procedūrą (Žemės įstatymo 10 straipsnis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnis), o skunde keliami ir procedūriniai Pažymos priėmimo klausimai, pareiškėjo inicijuojamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai (pareiškėjas pirmiausia nesutinka su Pažymoje nustatytomis valstybei priklausančios Žemės sklypo dalies, parduodamos aukciono būdu, plotu, skirtu toje Žemės sklypo dalyje esantiems Pastatams eksploatuoti). Šiuo atveju pažymėtina, kad argumentus dėl servituto, skirto patekti į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius Žemės sklype esančius pastatus, pareiškėjas taip pat sieja su aplinkybe, kad Pažymoje buvo netinkamai nustatyti valstybei priklausančios Žemės sklypo dalies plotai Pastatams eksploatuoti, t. y. kad nebuvo atskirti šioje Žemės sklypo dalyje esantys bendro naudojimo plotai, kuriuos pareiškėjas galėtų išpirkti. Pareiškėjas neprašo įpareigoti Tarnybą nustatyti servitutą valstybinėje žemėje, ginčas dėl servituto nustatymo administraciniu aktu šioje byloje nėra keliamas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčas dėl Tarnybos Pažymos, kuriame nustatyta parduodamo valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus priimtą Įsakymą dėl Pastatų ir jiems eksploatuoti priskirtos valstybei nuosavybės teise priklausančios 5623/6005 (0,5623 ha) Žemės sklypo dalies pardavimo aukcione sąlygų patvirtinimo, taip pat šio aukciono Protokolą. Tačiau aukcionas inicijuojamas tik gavus Apraše (be kita ko, jo 13.4.1.2 papunktyje) nurodytą pažymą (Aprašo 19 p.), todėl dėl Administracijai gavus Tarnybos Pažymą priimtų aktų – Įsakymo ir Protokolo – teisėtumo pasisakyti taip pat turėtų bendrosios kompetencijos teismas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal E. Č. individualios įmonės skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo perduoti Vilniaus apygardos teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Danguolė Bublienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys