2019-03-13 Nr. AB-6615-3-65-3-00117-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-647-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00117-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento teisių ir pareigų perėmėjui) (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Nektonas“ ir Ko) dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Ūrus“ ir Ko (toliau – ir Bendrovė) bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ (toliau – ir Bankroto administratorius) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Utenos RAAD, atsakovas) 2017 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr.(17-KE)-5 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) ir Utenos RAAD 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr.(4.2)-S-435 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Privalomuoju nurodymu BUAB „Ūrus“ ir Ko Bankroto administratoriui buvo nurodyta iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, esančios BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Veiklavietė, Aikštelė) imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Bendrovei iškelta bankroto byla, Bendrovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, kuris veikia tik kaip bankroto administratorius, o ne kaip vadovas. Nei buvęs Bendrovės vadovas, ne buvęs bankroto administratorius pareiškėjui neperdavė jokių žemės sklypų ir atliekų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis būdamas Bankroto administratoriumi negali savarankiškai be kreditorių sutikimo, administravimo išlaidų sąmatos pirkti kokias nors paslaugas ar samdyti darbuotojus. Privalomasis nurodymas negali būti vykdomas be kreditorių sprendimo, nes jame išvardytiems reikalavimams reikalingos papildomos lėšos. Pareiškėjo teigimu, jis veikia tik pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (toliau – ir ĮBĮ), vykdo teismo ir kreditorių nutarimus, už tai gauna atlyginimą ir nėra įpareigotas savo lėšomis sumokėti už bankrutuojančią įmonę. Atsakovas privalo užtikrinti saugią aplinką, o dėl patirtų pagrįstų išlaidų gali kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

4. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimo, kurį atsakovas priėmė išnagrinėjęs Bankroto administratoriaus skundą dėl Privalomojo nurodymo, išvada, kad Bendrovei iškėlus bankroto bylą visas jos vadovo pareigas privalo vykdyti bankroto administratorius. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio nuostatas bankroto administratorius neveikia įmonės vardu, o atstovauja bankrutuojančiai įmonei teisme, kreditorių susirinkime ir sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Minėto įstatymo nuostatos bankroto administratoriui nesuteikia vadovo įgaliojimų. Ankstesnis Bendrovės bankroto administratorius nepriėmė sprendimo tęsti Bendrovės veiklą, tokio sprendimo nepriėmė ir kreditorių susirinkimas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Privalomasis nurodymas surašytas ne tam subjektui, Bankroto administratorius negali būti atsakingas už BUAB „Ūrus“ ir Ko atliekas. Bankroto administratoriaus veikloje jokių pavojingų atliekų nesusidaro, todėl nurodymai gali būti teikiami tik atliekų turėtojui. Teismo 2016 m. balandžio 29 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-343-258/2016 Bendrovė įpareigota pavojingas atliekas perduoti tokio pobūdžio atliekas tvarkančiai įmonei ir šį įpareigojimą įvykdė – 2016 m. gegužės 25 d. perdavė pavojingas atliekas UAB „Nektonas“ ir Ko, o atsakovas neinicijavo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Skundžiamas Privalomasis nurodymas neteisėtas, nes pateiktas ne tam subjektui (atliekų turėtojui).

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Bendrovei 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. TU(2)-65 (toliau – ir TIPK leidimas). Bendrovė, pažeisdama TIPK leidimą ir Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą, dideliais kiekiais, viršijančiais didžiausius leistinus, pavojingas atliekas talpino lauke, žemės sklype Utenos r. sav. Dičiūnų k. Kaimynų g.13. Bendrovei iškėlus bankroto bylą, turėjo būti įvykdytos atliekų tvarkymo plane numatytos priemonės. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 5 dalį, bankroto administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo bei bankuose esančiomis lėšomis disponuoja, įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Šiuo atveju bankroto administratorius yra vienintelis subjektas, kuris turi teisę veikti ir tuo pačiu veikia bankrutuojančios įmonės vardu, kuriam nustatyta pareiga likvidavus įmonę sutvarkyti atliekas ir užterštą gruntą. Atsakovo teigimu, UAB „Ūrus“ ir Ko iškėlus bankroto bylą jai atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius, kuris yra tinkamas subjektas vykdyti Privalomąjį nurodymą.

8. Utenos RAAD nurodė, kad UAB „Nektonas“ ir Ko, kuriai, pareiškėjo teigimu, buvo perduotos pavojingos atliekos, pagal viešai skelbiamus duomenis gali atlikti tik veiklas S1– atliekų surinkimo, S2 – atliekų vežimo, S4 – eksporto, S6 – prekybos, S7 – tarpininkavimo, šie atliekų tvarkymo būdai neapima naudojimo ir šalinimo veiklų. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Bendrovė pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 7 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka turėjo atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo. Nei Bendrovė, nei UAB „Nektonas“ ir Ko sutarčių su atliekų tvarkytoja nėra sudariusi. UAB „Nektonas“ ir Ko nėra atliekų turėtoja, ji fiziškai atliekų neperėmė, šios bendrovės balanse atliekos neapskaitytos, ji pagal pareiškėjo nurodytas sutartis gali atlikti tik tarpininkavimo paslaugas, todėl akivaizdu, kad atliekų turėtoja yra Bendrovė, o šios atliekos saugomos Veiklavietėje. Utenos RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekanti institucija, neturi teisės ar pareigos vykdyto ūkio subjekto prievolių, o privalo reikalauti iš Bankroto administratoriaus teisėto elgesio aplinkos apsaugos srityje.

II. 9. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad Privalomuoju nurodymu Utenos RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė BUAB „Ūrus“ ir Ko administratoriui nurodė iki kol atliekų tvarkytojams bus priduotos visos atliekos, esančios BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje ((duomenys neskelbtini)) imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją; Utenos RAAD 2017 m. kovo 23 d. Sprendimu Privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, šiame žemės sklype esančioje pavojingų ir nepavojingų atliekų Aikštelėje Bendrovei jos vykdomai pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai išduotas TIPK leidimas (vėliau koreguotas). Teismas nurodė, jog Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo aktas Nr.(11-KD)-15 patvirtina, kad Bendrovei vykdant veiklą Aikštelėje sukaupta ir laikoma maždaug 2 894,65 t atliekų, tarp jų – 2124,68 t pavojingų atliekų, 671,07 t nepavojingų atliekų bei 98,90 t neaiškios kilmės atliekų, lauko teritorija, kurioje yra susandėliuotos pavojingos ir nepavojingos atliekos, yra nesaugoma, į ją gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, talpos su pavojingomis atliekomis nesandarios, neapsaugotos nuo oro sąlygų ir kitų fizikinių veiksnių poveikio, matosi ant grunto išbėgusių atliekų žymės, išbirusios pavojingos medžiagos, dalis pavojingų atliekų laikomos ant grunto, Aikštelėje nustatyta tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais, pagal šalių paaiškinimus situacija Aikštelėje nebuvo pasikeitusi ir šios bylos nagrinėjimo metu.

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad dėl netinkamo pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo Bendrovei priklausančioje Aikštelėje yra kilusi reali grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai. Teismas pabrėžė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2A-343-258/2016 buvo nutarta uždrausti Bendrovei laikyti pavojingąsias atliekas Aikštelėje ir joje esančiuose pastatuose, įpareigoti Bendrovę per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos visas Aikštelėje saugomas pavojingas atliekas priduoti pavojingų atliekų tvarkytojams ir pateikti Utenos RAAD atliekų sutvarkymą ir perdavimą įrodančius dokumentus.

13. Kadangi Bendrovei iškelta bankroto byla, teismas vadovavosi ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalimi, kuri nustato bankroto administratoriaus įgaliojimus, taip pat nurodė, kad be kitų pareigų, bankroto administratoriui nustatyta pareiga įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti bankrutavusios įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, teismui, sprendžiančiam bankrutavusios įmonės likvidavimo klausimą – pateikti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (ĮBĮ 31 str. 1, 5 p., 32 str. 4 d.). Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad Privalomasis nurodymas teiktas netinkamam subjektui.

14. Dėl BUAB „Ūrus“ ir Ko veikloje susikaupusių atliekų perdavimo UAB „Nektonas“ ir Ko pagal 2016 m. gegužės 25 d. sutartį teismas nurodė, kad UAB „Nektonas“ ir Ko atliekų tvarkymo veiklos apima tik S1 – surinkimą, S2 – vežimą, S4 – išvežimą, S6 – prekybą, S7 – tarpininkavimą, šie atliekų tvarkymo būdai neapima naudojimo ir (ar) šalinimo veiklų. Įvertinęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateiktų atliekų turėtojo, atliekų surinkimo, atliekų vežimo ir tarpininko sąvokų turinį, teismas konstatavo, kad nurodytas veiklas atliekantis asmuo dalyvauja procedūrose, susijusiose su atliekų sutvarkymu, tačiau netampa jų turėtoju. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtino, kad visos Aikštelėje sukauptos atliekos šioje Aikštelėje saugomos iki šiol, 2016 m. gegužės 25 d. sutartis nebuvo pradėta vykdyti, t. y. jokių atliekų utilizavimui iš Aikštelės nebuvo išvežta, Bendrovė jokių apmokėjimų nevykdė, UAB „Nektonas“ ir Ko apskaitoje atliekos nėra užpajamuotos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atliekų turėtoja išliko Bendrovė.

15. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2–4 ir 6 straipsnių nuostatas ir nurodė, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, o pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, teisės aktų nustatyta pareiga tvarkyti atliekas neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai teko Bendrovei, t. y. atliekų turėtojui. Utenos RAAD aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnė Privalomąjį nurodymą pareiškėjui pateikė vykdydama Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, t. y. esant grėsmei, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nepažeidė įstatymų reikalavimų ir neviršijo kompetencijos surašydamas Privalomąjį nurodymą, ginčijamas aktas neprieštaravo tikslams bei uždaviniams, dėl kurių atsakovas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

16. Teismo vertinimu, vien tai, kad pareiškėjui neįvykdžius jam teisės aktais nustatytos pareigos, ir valstybinės institucijos taiko kai kurias priemones, susijusias su atliekų Aikštelėje sutvarkymu, nesudaro pagrindo Privalomojo nurodymo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Teismas pažymėjo, kad išvados dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo nekeičia pareiškėjo argumentai, susiję su ginčijamo administracinio akto vykdymo sąnaudomis, jų šaltiniais ir būtinybe priimti sprendimą kreditorių susirinkime, nes šie veiksmai ĮBĮ pagrindu priskirtini bankroto administratoriaus kompetencijai. Teismas sprendė, kad Privalomasis nurodymas bei Utenos RAAD Sprendimas, kuriuo šis nurodymas paliktas nepakeistas, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo.

III. 17. Pareiškėjas BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Utenos RAAD 2017 m. kovo 3 d. privalomąjį nurodymą Nr.(17-KE)-5 ir Utenos RAAD 2017 m. kovo 23 d. sprendimą Nr.(4.2)-S-435.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės taip pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui, ir papildo, kad bankroto administratorius nėra įmonės vadovas ar savininkas, jis tik teismo paskirtas juridinis asmuo, teikiantis bankroto procedūrų paslaugas, bankroto administratoriaus ir įmonės turtas ir prievolės atskiri. Tai pagrindžia, kad Privalomasis nurodymas skirtas ne tam subjektui, jis gali būti skirtas pačiai Bendrovei, o ne jos Bankroto administratoriui.

19. Pareiškėjo teigimu, momentas, kada Bendrovei iškyla pareiga sutvarkyti atliekas pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punktą, sietinas su jos likvidavimu, o tai reiškia, kad kol bankroto byloje nėra priimta teismo nutartis, kuria Bendrovė būtų pripažinta bankrutavusia, Bankroto administratoriui nekyla pareiga tvarkyti atliekas.

20. Pareiškėjas nurodo, kad Bankroto administratorius turėtų sutvarkyti Bendrovės atliekas tik tuo atveju, kai Bendrovė yra bankrutavusi, turi piniginių lėšų atliekų sutvarkymui ir kreditoriai (arba teismas) patvirtinę administravimo išlaidų sąmatą. Tik esant šių sąlygų visetui Bankroto administratorius Bendrovės vardu ir už jos lėšas gali sutvarkyti atliekas. Utenos RAAD yra gavęs ankstesnių Bendrovės bankroto administratorių ir pareiškėjo pranešimus dėl lėšų trūkumo, atsakovas taip pat gavęs finansavimą iš Aplinkos ministerijos Bendrovės atliekų tvarkymui, todėl atsakovas ir privalo sutvarkyti Bendrovės atliekas. Tai, kad Privalomasis nurodymas skirtas ne Bendrovei, o Bankroto administratoriui, reiškia, kad būtent jam ir kils teisinės pasekmės, o ne Bendrovei, nors, kaip jau buvo minėta, Bendrovė yra atliekų turėtoja. Bankroto administratorius veikloje atliekos nesusidaro, jis nėra atliekų turėtojas. Pareiškėjo teigimu, Bendrovė visas atliekas 2016 m. gegužės 25 d. paslaugų sutarties pagrindu perdavė UAB „Nektonas“ ir Ko, todėl ši įmonė, o ne Bendrovė, yra atliekų turėtoja ir privalo jas sutvarkyti.

21. Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (Utenos RAAD teisių ir pareigų perėmėjas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir motyvuotą sprendimą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir pabrėžia, kad pagal ĮBĮ nuostatas bankroto administratorius tapo vieninteliu subjektu, kuris turi teisę veikti ir veikia Bendrovės vardu, jis privalo likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Nors Utenos RAAD yra gavęs finansavimą iš aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų lauke esančių ir aplinką teršiančių atliekų sutvarkymui, tačiau tai neeliminuoja BUAB „Ūrus“ ir Ko pareigos sutvarkyti likusias atliekas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Bylos ginčo esminis dalykas – atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. kovo 3 d. privalomojo nurodymo Nr.(17-KE)-5 pagrįstumas ir teisėtumas.

24. Privalomuoju nurodymu BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ buvo duotas nurodymas iki kol atliekų tvarkytojams bus perduotos visos atliekos, esančios BUAB „Ūrus“ ir Ko veiklavietėje (adresas: (duomenys neskelbtini)), imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją. Atsakovas tokio pobūdžio nurodymą pateikė pareiškėjui, gavęs Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2017 m. vasario 24 d. vykusiame posėdyje išsakytą poziciją dėl grėsmės sausuoju periodu (pavasario – vasaros laiku) kilti gaisrams.

25. Privalomasis nurodymas grindžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog privalomieji nurodymai duodami, kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Taip pat Privalomajame nurodyme nurodytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas, kuriame įtvirtinta, kad bankroto administratorius užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą.

26. Pareiškėjas BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratorius UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ skundu prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą, teigdamas, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko neturi veiklavietės, pavojingų atliekų, UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ yra bankroto administratorius, o ne Bendrovės vadovas ar jos valdymo narys, Bendrovės atliekos yra perduotos UAB „Nektonas“ ir Ko, pareiškėjas neturi lėšų atliekoms sutvarkyti ar apsaugoti, nes kreditoriai tokių lėšų nėra skyrę, be to, bankroto administratoriui negali būti duodami tokio pobūdžio nurodymai, nes bankroto administratorius veikia bankrutuojančios bendrovės vardu, o ne savo.

27. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nustatęs, kad Privalomasis nurodymas yra pagrįstas ir teisėtas, o pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jo panaikinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso BUAB „Ūrus“ ir Ko, o šiame sklype esančioje pavojingų ir nepavojingų atliekų aikštelėje Bendrovei jos vykdomai pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklai 2009 m. rugsėjo 21 d. buvo išduotas Taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas Nr. TU(2)-65 (vėliau koreguotas). Utenos RAAD Utenos rajono agentūros 2015 m. kovo 13 d. patikrinimo aktu Nr.(11-KD)-15 nustatyta, kad Aikštelėje, Bendrovei vykdant veiklą, sukaupta ir laikoma maždaug 2 894,65 t atliekų, tarp jų – 2 124,68 t pavojingų atliekų, 671,07 t nepavojingų atliekų bei 98,90 t neaiškios kilmės atliekų, lauko teritorija, kurioje yra susandėliuotos pavojingos ir nepavojingos atliekos, yra nesaugoma, į ją gali laisvai patekti pašaliniai asmenys, kurie gali daryti poveikį visoms teritorijoje sandėliuojamoms atliekoms (atliekas padegti, atsukti talpų čiaupus ir kt.), plastikinių talpų, pripildytų pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, tūrinio išleidimo čiaupai neapsaugoti nuo fizinio poveikio, dalies talpų čiaupai užkimšti skudurais, matosi atliekų išbėgimo iš talpų žymės, 1 kv. m tūrio talpos sukrautos trimis aukštais ir apatinės talpos gauna per didelę apkrovą, talpos išsiplėtusios, nesandarios, prairusios, dalis pavojingų atliekų sudėtos į pinto plastiko maišus, netinkamai apsaugotos nuo kritulių, matosi ant grunto išbėgusių atliekų žymės, išbirusios pavojingos medžiagos, asfaltbetonio danga po atliekų talpomis suaižėjusi, nėra tinkama agresyvios būsenos pavojingoms atliekoms sandėliuoti, dalis pavojingų atliekų laikomos ant grunto, Aikštelėje nustatyta tarša sunkiaisiais metalais ir naftos produktais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Privalomojo nurodymo surašymo metu situacija nebuvo pasikeitusi, todėl konstatavo, kad dėl netinkamo pavojingų ir nepavojingų atliekų laikymo Bendrovei priklausančioje Aikštelėje yra kilusi reali grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai. Pareiškėjas šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių neginčija.

29. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ pagrįstai ir teisėtai buvo išduotas Privalomasis nurodymas, akcentuoja, jog pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius veikia bankrutuojančios įmonės vardu, valdo, naudoja jos turtą, disponuoja šiuo turtu ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis. Bendrovės likvidavimo procedūros metu bankroto administratorius privalo sutvarkyti likviduojamos įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, likviduojamos įmonės teritoriją bei pašalinti dėl bendrovės veikloje susidariusias atliekas, o atlikęs šiuos veiksmus, gauti Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, kad bendrovei priklausanti teritorija sutvarkyta tinkamai (ĮBĮ 31 straipsnio 1, 5 p., 32 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018).

30. Teismo paskirtas įmonės administratorius visiškai pakeičia įmonės vadovą, nes jis atlieka vienasmeniam valdymo organui priskirtas funkcijas. Įmonės bankroto administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl įmonės ir su ja susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius visų pirma yra teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės atstovas, veikiantis įmonės vardu ex officio (pagal pareigas), o pavedimo sutarties pagrindu susiklosto ne bankroto administratoriaus ir kreditorių (ar kreditorių susirinkimo), bet bankroto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad bankroto administratorius pirmiausia yra teismo paskirtas skolininko (bankrutuojančios įmonės) atstovas (žr. 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, su darbo santykiais susijusios išmokos įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Bendrovės bankroto byloje nėra priimta teismo nutartis, jog Bendrovė pripažinta bankrutavusia, o bankroto administratoriui atsiranda pareiga sutvarkyti bankrutuojančios įmonės atliekas tik likviduojant bankrutavusią įmonę ir kuomet yra kreipiamasi į teismą dėl įmonės pabaigos. Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui, kaip BUAB „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriui, buvo duoti nurodymai, kai Bendrovė nebuvo pripažinta bankrutavusia, nekeičia reikalo esmės, nes būtent pareiškėjas yra Bendrovės atstovas, kuris veikia Bendrovės vardu. Pažymėtina, kad Privalomajame nurodyme nėra nurodyta, jog pareiškėjas, naudodamas savo asmenines lėšas, turi atlikti šiame nurodyme nurodytus veiksmus.

32. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės apie Bendrovėje susiklosčiusią situaciją, susijusią su administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimu, kreditorių veiksmais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, nustatęs, jog Bendrovei priklausančioje Aikštelėje yra kilusi reali grėsmė aplinkai ir žmonių sveikatai, neprivalėjo įpareigoti pareiškėją, kaip Bendrovės atstovą, atlikti minėtų veiksmų. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje nėra pateikęs įrodymų, jog Bendrovės kreditorių susirinkimas yra priėmęs nutarimus, kuriais yra įpareigojęs pareiškėją nesiimti priemonių, kad būtų sutvarkytas žemės sklypas, užkirstas kelias pažeisti aplinkos apsaugą ir kt.

33. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Nektonas“ ir Ko yra atliekų turėtoja ir jas privalo sutvarkyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Bendrovė 2016 m. gegužės 25 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Nektonas“ ir Ko Nr.2016/05-25-1 ir šia sutartimi UAB „Nektonas“ ir Ko buvo perduotos atliekos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Nektonas“ ir Ko atliekų tvarkymo veiklos apima tik S1 – surinkimą, S2 – vežimą, S4 – išvežimą, S6 – prekybą, S7 – tarpininkavimą, šie atliekų tvarkymo būdai neapima naudojimo ir (ar) šalinimo veiklų, o išanalizavęs Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas, nustatė, jog nurodytas veiklas atliekantis asmuo dalyvauja procedūrose, susijusiose su atliekų sutvarkymu, tačiau netampa jų turėtoju. Be to, iš bylos medžiagos buvo nustatyta, kad Aikštelėje sukauptos atliekos šioje Aikštelėje buvo saugomos iki Privalomojo nurodymo surašymo, minėta sutartis nebuvo pradėta vykdyti, t. y. jokių atliekų utilizuoti iš Aikštelės nebuvo išvežta, Bendrovė jokių apmokėjimų nevykdė, UAB „Nektonas“ ir Ko apskaitoje atliekos nėra užpajamuotos, o atliekų turėtoja yra Bendrovė.

34. Pareiškėjas byloje nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti nustatyta, kad UAB „Nektonas“ ir Ko yra atliekų turėtoja ir ši bendrovė privalo imtis priemonių ir užtikrinti, kad būtų apšienauta BUAB „Ūrus“ ir Ko teritorija, mineralizuota žemės juosta ties pietine sklypo riba ir užtikrinta teritorijos apsauga nuo pašalinių asmenų patekimo į ją.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

36. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ūrus“ ir Ko bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė