2021-03-17 Nr. AB-5492-3-62-3-02466-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1789-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02466-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui I. Č. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja G. M.su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. S2-1873 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Administraciją pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos žemės sklypas ribojasi su sklypu, kuriame gyvena I. Č.. Prie pat pareiškėjos žemės sklypo ribos, besiribojančios su I. Č. sklypu, nesilaikant nustatytų teisės normų (1 metro), I. Č. 2013 – 2014 metais, negavusi pareiškėjos sutikimo, pasodino tujų medžius, kurių šakos šiuo metu yra virš pareiškėjos sklypo ir daro šešėlį jos augalams, kurie skursta, negaudami saulės šviesos. Pareiškėja nurodė, kad antstolis surašė Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatavo, jog tujos yra susodintos 40-20 cm atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros. Pareiškėja darė išvadą, kad pagal Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles I. Č. pasodintos tujos yra neleistinu atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros, todėl turi būti iškastos. Pareiškėja pažymėjo, kad I. Č. sklype yra daug šiukšlių, kurias vėjas atneša į pareiškėjos sklypą. Arti pareiškėjos žemės sklypo ribos yra I. Č. avarinės būklės kaminas, kuris gali nugriūti ir sužaloti žmones. Pareiškėja teigė daug kartų prašiusi I. Č. perkelti savo medžius toliau nuo sklypo ribos, susitvarkyti aplinką, tačiau jokie veiksmai nebuvo atliekami.

3. Pareiškėja pateikė skundą Administracijos direktoriui, kuriuo prašė imtis priemonių, jog I. Č. perkeltų savo medžius toliau nuo sklypo ribos, taip pat nugriautų pavojingai stovintį kaminą ir susitvarkytų aplinką, nurodė, kad už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą I. Č. turėtų būti nubausta. Pareiškėjos manymu, jos skundas buvo tirtas paviršutiniškai, Sprendime nėra nurodyta konkrečių tariamų pažeidėjų pavardžių, neaprašyti jų paaiškinimai, neatliktas vietovės tyrimas, neapklausti su skundu susiję asmenys. Kadangi skundas ištirtas netinkamai, jis nagrinėtinas iš naujo, o atsakovo Sprendimas naikintinas.

4. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 patvirtintų Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) priede „Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu“ nurodyta, jog sodinant gyvatvorę, mažiausias leistinas atstumas iki kaimyninio sklypo ribos yra 1 metras. I. Č. gyvatvorė (tujos) susodintos apie pusę metro nuo kaimyninio sklypo ribos. I. Č. savo paaiškinime nurodė, kad tujos sodintos maždaug prieš septynerius metus ir visą šį laiką pareiškėja jokių pretenzijų dėl to neturėjo. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Nors I. Č. pažeidė Taisyklių reikalavimus, tačiau administracinio poveikio priemonių skirti negalima, kadangi praėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Sprendime pareiškėjai buvo pasiūlyta dėl jos pažeistų interesų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad tiriant pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundą, buvo nuvykta į I. Č. sodybą ir nuotraukose užfiksuota aplinka, paimtas I. Č. paaiškinimas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų. Apžiūrėjus sodybos aplinką didelės netvarkos nenustatyta, tik vienoje vietoje, kur seniau stovėjo garažas, buvo likę keletas šiukšlių, kurių vėjas negalėtų nunešti į pareiškėjos sklypą, kadangi jos yra pakankamai sunkios, jog jas pakeltų vėjas (laidai, kabelių atraižos ir pan.). I. Č. žodžiu paaiškino, kad turi negalią, tvarkosi pagal savo sveikatos būklę ir galimybes. Apžiūrėjus likusią sklypo dalį buvo nustatyta, kad sodybos teritorija yra pakankamai tvarkinga ir prižiūrėta, sode nušienauta žolė, kiemas neapleistas.

7. Atsakovas nurodė, kad sklypo teritorijoje esančio ūkinio pastato kaminas išoriškai neatrodo avarinės būklės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. Dl-748 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ (toliau – ir STR 1.03.01:2016), ar ūkinio pastato kaminas yra avarinės būklės pagal kompetenciją turėtų nustatyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistai. I. Č. taip pat buvo išaiškinta, kad tujų aukštį reikia formuoti vadovaujantis Taisyklių reikalavimais, taip pat buvo liepta surinkti prie ūkinio pastato esančias šiukšles. Apie tai Sprendimu buvo informuota ir pareiškėja.

8. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 26 d. skundas Administracijoje ištirtas tinkamai: paimtas I. Č. paaiškinimas, užfiksuoti skunde nurodyti galimi pažeidimai, priimtas tinkamas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skunde nenurodyti kiti asmenys, galintys suteikti reikšmingos informacijos skundo tyrimui, jie apklausti nebuvo. Sprendime asmens duomenų nurodyta tiek, kiek būtina, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimai.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Teismas, vadovaudamasis Taisyklėmis, kurios nuo 2008 metų reglamentuoja, kad tujos be gretimo sklypo savininko sutikimo turi būti sodinamos ne mažesniu kaip vieno metro atstumu, o teismui nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėja davė sutikimą I. Č. dėl tujų sodinimo arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, taip pat ANK 39 straipsniu, darė išvadą, kad nuobauda I. Č. nebegali būti skiriama, nes yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Tokią išvadą grindė aplinkybe, kad pareiškėja nepaneigė, jog tujos buvo pasodintos dar 2013 – 2014 metais, o administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos.

11. Teismas vadovavosi STR 1.03.01:2016 13 punktu, aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – ir STR 1.04.04:2017) 6.3, 6.14 punktais ir darė išvadą, kad pareiškėjos pateiktas antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 110-19-03 nėra poįstatyminiuose teisės aktuose apibrėžtas dokumentas, kurio pagrindu įmanoma konstatuoti lauko virtuvės avarijos (konkrečiai kamino) grėsmę. Be to, antstolis, konstatuodamas faktines aplinkybes pareiškėjos prašymu, neužfiksavo I. Č. lauko virtuvės kamino avarinės būklės. Paminėtų padarinių vizualiai neužfiksavo ir atsakovo atstovai, kai lankėsi įvykio vietoje – I. Č. žemės sklype. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1, 2 dalys nustato, jog paminėtų klausimų kontrolė patenka į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos kompetenciją, todėl darė išvadą, kad apie tai atsakovas pagrįstai Sprendimu informavo pareiškėją.

12. Teismas nenustatė jokių esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų pažeidimų, kadangi į visus pareiškėjos skundo argumentus buvo atsakyta išsamiai, motyvuotai ir iš esmės nepažeidžiant Viešojo administravimo įstatyme numatytų terminų, skundas patikrintas įvykio vietoje, išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl administracinės atsakomybės taikymo negalimumo, jis pasirašytas kompetentingo valstybės tarnautojo, nurodyta teisės akto apskundimo tvarka. Dėl to panaikinti atsakovo Sprendimą, taip pat ir tenkinti pareiškėjos skundo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovą pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros, teismas neturėjo teisinio pagrindo. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui teisės aktais nesuteikti administraciniai įgalinimai atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – perkelti (iškasti) I. Č. nuosavybės objektus (tujas), esančius privačios žemės valdoje. Pareiškėjai pagrįstai įtarus, kad I. Č. tujos auga pažeidžiant Taisyklių imperatyvias nuostatas, ji turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka.

13. Kitus pareiškėjos bei atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo.

III. 14. Pareiškėja G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. ir G. M. sklypus skiriančios tvoros.

15. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendimu nepagrįstai įteisino I. Č. neteisėtus veiksmus. Pareiškėjos manymu, tuo atveju, jei negalima I. Č. nubausti, ji turėtų būti įpareigota pašalinti teisės aktų pažeidimus – iškasti tujas, pasodintas pažeidžiant Taisyklių reikalavimus. Pareiškėja taip pat pažymi, kad I. Č. sklype yra didelė netvarka, šiukšlių, kurias vėjas suneša į pareiškėjos sklypą, arti pareiškėjos žemės sklypo yra avarinės būklės kaminas, kuris gali nugriūti ir sužaloti žmones.

16. Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsakovas nurodo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, nes pareiškėjai buvo atsakyta išsamiai ir aiškiai, skundas patikrintas įvykio vietoje, išvados pagrįstos teisės aktų nuostatomis, pagrįstai nurodytos aplinkybės dėl administracinės atsakomybės taikymo negalimumo, todėl naikinti Sprendimą nėra teisinio pagrindo. Administracija pažymi, kad jai nesuteikti administraciniai įgalinimai išspręsti šalių tarpusavio ginčą, kuris galėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. S2-1873 bei Administracijos įpareigojimo pašalinti neleistinu atstumu I. Č. sklype pasodintas tujas prie I. Č. bei G. M. sklypus skiriančios tvoros teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, o atsakovui teisės aktais nesuteikti administraciniai įgalinimai atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus – perkelti (iškasti) I. Č. nuosavybės objektus (tujas), esančius privačios žemės valdoje. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai įteisino I. Č. neteisėtus veiksmus. Pareiškėjos manymu, teismas turėjo įpareigoti Administraciją pašalinti I. Č. padarytus teisės aktų pažeidimus, t. y., iškasti tujas, pasodintas pažeidžiant Taisyklių reikalavimus.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies nepagrįstumas ir neteisėtumas. Pastebėtina, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindai yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėja iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

23. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.).

24. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. TS – 310 patvirtintų Kėdainių rajono savivaldybės administracijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 9.5 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad Administracija sprendžia jos kompetencijai pagal Vietos savivaldos įstatymą ir kitus teisės aktus priklausančius klausimus, vykdo kitas įstatymų ir Tarybos jai pavestas funkcijas. Asmenų prašymai, skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, administracijos direktoriaus patvirtintu Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir interesantų aptarnavimo Kėdainių rajono savivaldybėje tvarkos aprašu (Nuostatų 24.1 p.). Administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AD-1-116 patvirtinto Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir interesantų aptarnavimo Kėdainių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), nustatančio fizinių bei juridinių asmenų aptarnavimą ir jų prašymų bei skundų nagrinėjimą Kėdainių rajono savivaldybėje (Aprašo 1 p.), 19 punkte nustatyta, kad skundas gali būti nenagrinėjamas, jeigu jis grindžiamas akivaizdžiai tikrovės neatitinkančiais faktais arba jeigu jo turinys nekonkretus ir nesuprantamas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimų asmeniui dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.

25. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje (2016 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XII-2779 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 21 punkte.

26. ANK 281 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą. Dėl šioje normoje įtvirtinto pažeidimo Administracijai suteikta kompetencija pradėti administracinių nusižengimų teiseną (ANK 589 str. 1 d. 82 p.). Todėl Administracija pagrįstai nagrinėjo pareiškėjos skundo dalį dėl I. Č. nubaudimo už Taisyklių pažeidimą, o nustačiusi, kad pažeidimas padarytas 2013 – 2014 metais, pagrįstai nurodė, jog administracinė nuobauda I. Č. nebegali būti paskirta (ANK 39 str.).

27. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, papildomai pažymi, kad Administracija ne tik, kaip minėta, tinkamai sprendė dėl administracinės nuobaudos I. Č. taikymo galimybės, bet ir tinkamai atsakė dėl kitų pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių. Kadangi atsakovui nesuteikta kompetencija atlikti pareiškėjos skunde nurodytus veiksmus – imtis priemonių, kad I. Č. perkeltų tujas toliau nuo pareiškėjos sklypo, ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam būtų galima perduoti tokį pareiškėjos skundą nagrinėti pagal kompetenciją, atsakovas pagrįstai Sprendime pažymėjo, jog pareiškėja dėl šių klausimų gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą (Aprašo 21 p.). Administracija, nagrinėdama pareiškėjos skundo teiginius dėl galimai avarinės būklės kamino I. Č. sklype ir vizualiai nenustačiusi tokios aplinkybės, pagrįstai šios skundo dalies nenagrinėjo (Aprašo 19 p.), papildomai pažymėdama, jog tai galėtų įvertinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai.

28. Kritiškai vertintini pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad teismas įteisino I. Č. neteisėtus veiksmus, nustatęs, jog tujos susodintos 1 m atstumu nuo sklypus skiriančios tvoros. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą, be kita ko, rėmėsi jos pateiktu antstolio 2019 m. lapkričio 6 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir jo priedais, ir nustatė, kad tujos buvo susodintos pažeidžiant Taisyklių reikalavimus. Tokia aplinkybė nustatyta ir pareiškėjos ginčijamame atsakovo Sprendime. Tačiau, kaip minėta, administracinė nuobauda I. Č. pagrįstai nebegalėjo būti skiriama dėl suėjusio senaties termino, o atlikti pareiškėjos nurodomus veiksmus, susijusius su I. Č. padaryto Taisyklių pažeidimo pašalinimu, atsakovas nėra kompetentingas.

29. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Administracija ir pirmosios instancijos teismas.

30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė