c795efb0-d37e-4770-b256-b36daeec411d · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-12871-639/2016 m.(Proceso Nr. 2-06-3-10345-2016-3)Procesinio sprendimo kategorija:1.3.2.7.1.; 1.3.5.; 1.3.5.5.; 1.3.5.6.; 1.3.5.7.; 13.9.2.2. (S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 28 d.Klaipėda            Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, sekretoriaujant R. K.,dalyvaujant ieÅ¡kovo vadovei J. D. ir atstovei V. Ž., atsakovei V. I., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

I., dėl 2016-07-05 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGK -3102 panaikinimo, ir nustatė:     ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl 2016-07-05 LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGK -3102 panaikinimo, priimtÄ darbo byloje Nr. APS -3-8139/2016 ir prašė palikti galioti ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. N-3“ dėl drausminės nuobaudos V.

I. skyrimo“. Nurodė, kad darbo ginčų komisija neteisingai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė darbo įstatymÄ , todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovės V. I. padaryto drausmės pažeidimo, ko pasėkoje nepagrįstai pripažino įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo kaip neteisėtÄ . DGK priimdama sprendimÄ nenagrinėjo visų privalomų drausminės atsakomybės taikymo sÄ lygų, iÅ¡ kurių viena svarbiausių laikytini žalingi padariniai, ir nenustatinėjo ar tarp žalingų padarinių ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryÅ¡ys.

Ä®monės kasos operacijos yra viena svarbiausių buhalterijos sudedamųjų dalių, kurių neatliekant ar delsiant atlikti sutrinka visos buhalterinės apskaitos darbas. Nesavalaikis pinigų inkasavimo funkcijos atlikimas, kuriÄ buvo pavesta vykdyti atsakovei, galėjo sustabdyti grynųjų pinigų patekimÄ Ä¯ įmonės banko sÄ skaitÄ , dėl ko galėjo sustoti įmonės pinigų judėjimas, todėl dėl priežastinio ryÅ¡io tarp kaltų atsakovės neteisėtų veiksmų - atsisakymo vykdyti neatidėliotinÄ pavedimÄ , atsirado grėsmė įmonės piniginių srautų sutrikimui.

Atsakovė savo elgesiu akivaizdžiai pakenkė darbdavio priskirtai prerogatyvai – spręsti darbų organizavimÄ savo nuožiÅ«ra užtikrinant nepertraukiamÄ darbÄ . DGK leidžianti netaikyti drausminės atsakomybės atsakovei V. I. sÄ lygoja ne tik kitų darbuotojų teisėtų interesų į bendrÄ tvarkÄ pažeidimÄ , teisines atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principo pažeidimÄ , bet ir darbdavio teisės organizuoti darbÄ apribojimÄ .             Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovės atstovai palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus.

            Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Darbo ginčų komisija visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo faktines aplinkybes ir priėmė iÅ¡samiais argumentais grįstÄ teisingÄ sprendimÄ . Teigė, kad darbdavys nesiekė su ja susitarti, nenorėjo gauti jos sutikimo kito darbo atlikimui, o pats pažeisdamas DK 120 str. 2 d. priverstinai liepė atlikti nesuderėtas darbines funkcijas ir dar už tai skyrė drausminę nuobaudÄ . Å iuo atveju visiÅ¡kai nėra svarbu darbas laikinas ar nuolatinis, svarbu ar Å¡alys suderėjo dėl darbo funkcijų pakeitimo.

Darbdavys atsakovei drausminę nuobaudÄ skyrė už ne bet kokį, o už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Darbuotojo teisėtas savo teisių gynimas negali bÅ«ti ir nevertinamas kaip darbo proceso trikdymas, todėl tokios darbdavio interpretacijos tik įrodo jo negatyvų požiÅ«rį atsakovės atžvilgiu. Jei darbdavys ima reikalauti atlikti neaptartas ir nesuderėtas funkcijas, tai jam nėra suteikiama teisė vienaÅ¡aliÅ¡kai savo pavedimu nurodyti darbuotojui tokias funkcijas atlikti, todėl ir Å¡iuo atveju darbdavys neturėjo jokios teisės reikalauti, kad atsakovė vykdytų buhalterio – kasininko funkcijas.          IeÅ¡kinys tenkintinas.

          Šalių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais bylos dokumentais nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalteris - kasininkas išėjo iÅ¡ darbo. Tam, kad nesutriktų ieÅ¡kovo buhalterijos darbas, vyriausioji buhalterė nusprendė, kad nuo sausio 29 d. iki į buhalterijÄ bus priimtas ir paruoÅ¡tas naujas darbuotojas, dalį buhalterio - kasininko funkcijų vykdys atsakovė buhalterė V. I.. Nustatyta, kad atsakovė 2016 m. sausio 14 d. (ketvirtadienį) ir 15 d. (penktadienį) vykdė pateiktÄ nurodymÄ ir tomis dienomis ėjo į kasÄ susipažinti su inkasavimo ir vienkartinių bilietų iÅ¡davimo vairuotojams funkcijomis.

Tačiau 2016 m. sausio 18 d. (pirmadienį), savo vadovei vyriausiajai buhalterei atsakovė žodžiu pranešė, jog pavedimo toliau nevykdys dėl kasoje esamų darbo sÄ lygų, bei dėl jos sveikatos bÅ«klės.           Nustatyta, kad po žodinio atsisakymo vykdyti pavedimÄ , ir po ligos laikotarpio 2016 m. vasario 5 d., atsakovei grįžus po nedarbingumo į darbÄ , buvo paruoÅ¡tas įsakymas Nr. 12 „Dėl kasos perdavimo". Tačiau atsakovė atsisakė vykdyti įsakymÄ , nurodydama, kad nesutinka (b. l. 32).

Pareikalavus raÅ¡tu paaiÅ¡kinti atsisakymo pagrįstumÄ , atsakovė informavo, kad turi pažymÄ ir negali sunkiai dirbti, patikslino, kad po dviejų dienų darbo kasoje (sausio 14,15 dienomis) susirgo, nes sunkiai dirbo (b.l. 35). IeÅ¡kovas (darbdavys) 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo" už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atsakovei skyrė papeikimÄ (b.l. 37).           Teismo vertinimu atsakovė, nepagrįstai atsisakė vykdyti darbdavio nurodymÄ perimti kasÄ .

DK 35 straipsnio l dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.           DK 228 straipsnyje yra numatyta darbuotojams pareiga laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtÄ .

Minėtas straipsnis numato galimybę pavesti darbuotojui ir žodžiu atlikti tam tikras užduotis, tačiau jos neturi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio.          Nustatyta, kad atsakovė atsisakė vykdyti darbdavio nurodymÄ iÅ¡ esmės dėl to, kad nusprendė, jog perėmusi kasÄ , ji (atsakovė) turės dirbti buhaltere - kasininke nuolatinai. IÅ¡ esmės, Darbo ginčų komisija taip pat savo sprendimÄ priėmė dėl to, kad padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavio pavedimas darbuotojui (V.

I.) perimti kasÄ , buvo vertintinas kaip neterminuotas todėl neteisėtas.           Tačiau teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus nedaro iÅ¡vados, jog darbdavys 2016 m. vasario 5 d., pavesdamas atsakovei perimti kasÄ , tuo pačiu pervedė (arba mėgino pervesti) atsakovę į kitas pareigas iÅ¡ buhalterės (apskaičiuojantis turtÄ ir įsipareigojimus) į buhalterės-kasininkės. Pačiame įsakyme nėra jokios nuorodos, kad pakeičiamos atsakovės darbo funkcijos ir kad įmonės kasÄ perduodama nuolatinai.

Teismas pažymi, kad nustatyta, jog ieÅ¡kovė ankščiau vykdydavo dalį buhalteriui (apskaičiuojančiam darbo užmokestį), vyriausiojo buhalterio pavaduotojui nustatytų funkcijų Å¡ių darbuotojų nebuvimo darbe metu, ir to nelaikydavo kaip naujo darbo pasiÅ«lymo.            Nustatyta, kad ieÅ¡kovo UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterijoje dirba penki darbuotojai: vyriausiasis buhalteris, vyriausiojo buhalterio pavaduotojas, buhalteris (apskaičiuojantis darbo užmokestį), buhalteris (apskaičiuojantis turtÄ ir įsipareigojimus) bei buhalteris-kasininkas.

Pažymėtina, kad ne tik Å¡ios, bet iÅ¡ esmės visos didesnės įmonės turi įprastinę praktikÄ , kai nesant vieno iÅ¡ darbuotojų ir esant bÅ«tinybei jo pareigas (funkcijas) tam tikram laikotarpiui vykdo kitas tos srities (ar panaÅ¡ios srities) darbuotojas.             Pagrindines darbuotojų pareigas gali sukonkretinti ne tik darbo sutartis bet ir kiti teisės aktai, tarp jų įmonės, įstaigos darbo tvarkos taisyklės, pareiginės instrukcijos, pareiginiai nuostatai, pareigybių apraÅ¡ymai ir kiti teisės aktai, nustatantys specialias darbuotojų pareigas.

Taigi Å¡iuo atveju nustatyta, kad atsakovė buvo supažindinta su jos darbÄ reglamentuojančiais pareiginiais nuostatais, kuriuose numatyta ir kitų buhalterijos darbuotojų pavadavimo pareiga bei pareiga vykdyti ir kitus vyriausiojo buhalterio ir darbdavio ar jo įgaliotų asmenų nurodymus (pareiginių nuostatų 1.5. ir 2.3.3. punktai) ( b.l. 12-16). Atsakovės Å¡ios pareigos (pavaduoti kitÄ laikinai nesantį darbuotojÄ ) nevykdė. Nevykdyti nurodyto pavedimo nebuvo jokio pagrindo. Nevykdant darbo pareigų, nustatytų įstatymu bei kitais teisės aktais, ar netinkamai jas vykdant daromas darbo drausmės pažeidimas (DK 234 straipsnis), kuris sukelia drausminę atsakomybę.

           Nagrinėdamas darbo bylÄ dėl drausminės nuobaudos teismas, vadovaudamasis CPK bendrosiomis taisyklėmis bei CPK XX skyriuje įtvirtintomis darbo bylų nagrinėjimo taisyklėmis, turi patikrinti, ar drausminė nuobauda parinkta atsižvelgiant į DK 238 straipsnyje nurodytas aplinkybes, ar nėra pagrindo drausminę nuobaudÄ panaikinti atsižvelgiant į DK 242 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , jo padarymo aplinkybes, darbuotojo ankstesnį darbÄ ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-624/2004).

           Kaip minėta ieÅ¡kovas (darbdavys) įvertinęs darbo drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės 2016 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo" skyrė papeikimÄ , tokiu bÅ«du įvertinęs pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . (b.l. 37).            LR DK 235 str. 2 d. 1-10 punktuose nurodytas sÄ raÅ¡as darbo pažeidimu, kuriuos įstatymų leidėjas laiko Å¡iurkščiais. Atsakovės padarytas darbo pareigų pažeidimas nėra minėtame sÄ raÅ¡e. Tačiau minėtas sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kadangi įstatymų leidėjas LR DK 235 str. 2 d. 11 punkte nustatė, kad Å¡iurkščiu nusižengimu gali bÅ«ti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

             Teismas mano, kad ieÅ¡kovė (darbdavė) pagristai atsakovės (darbuotojos) veiksmus vertino, kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir pritaikė pagristÄ nuobaudÄ - papeikimÄ . Vertinant darbo drausmės pažeidimÄ atsižvelgtina į jo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas yra vieÅ¡Ä jÄ paslaugÄ teikianti įmonė (keleivių pervežimas).

Vykdant Å¡ias paslaugas, įmonės autobusų vairuotojai kasdien, pabrėžtina kasdien, turi gauti kelionės bilietus, tam kad juos parduotų keleiviams ir atitinkamai kasdien priduoti gautus pinigus į kasÄ . Tai, kad dėl atsakovės atsisakymo vykdyti pavedimÄ perimti kasÄ sutriko darbų organizavimas įmonės buhalterijoje patvirtina, įmonės vyriausiosios buhalterės tarnybiniai praneÅ¡imai (b.l. 33,34,36). Pažymėtina ir tai, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojančiÄ kolektyvinės sutarties 32 punkto 14 papunkčio nuostata (Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:

„<...> elgesys trikdantis ar stabdantis darbo proceso eigÄ .") ( b.l. 24).              Dėl iÅ¡dėstytų motyvų ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti Darbo ginčių komisijos sprendimÄ negaliojančiu pagrįstas, todėl tenkintinas ir priimtinas sprendimas palikti galioti 2016-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo". Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovas pateikdamas ieÅ¡kinį sumokėjo 41,00 Eur.

žyminį mokestį (b.l.9). Pagal CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Dėl iÅ¡dėstyto iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistina 41,00 Eur. bylinėjimosi iÅ¡laidų (sumokėto žyminio mokesčio). Ä®siteisėjus sprendimui, Darbo ginčų komisijos darbo bylÄ Nr. APS-3-8139/2016 grÄ Å¾inti Darbo ginčų komisijai.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270,410, 414, str., nusprendė: ieÅ¡kinį tenkinti.Pripažinti negaliojančiu 2016 m. liepos 5 d. LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-3102 V. I. darbo byloje Nr. APS-3-8139/2016 ir palikti galioti 2016-02-10 UAB „(duomenys neskelbtini)" generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. N-3 „Dėl drausminės nuobaudos V. I. skyrimo".Priteisti iÅ¡ atsakovės V. I. ieÅ¡kovės UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai 41,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ä®siteisėjus sprendimui, Darbo ginčų komisijos bylÄ Nr. APS-3-8139/2016 grÄ Å¾inti Darbo ginčų komisijai.           Sprendimas per 30 dienų, nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                            Saulius Zajarskas