2024-03-13 Nr. AB-4447-4-44-3-00003-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1402-520/2024

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00003-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Gitana Aleliūnaitei,

dalyvaujant Baltarusijos Respublikos piliečiui E. P.,

jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Arūnui Česnavičiui,

vertėjai Olgai Petrovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas Baltarusijos Respublikos piliečiui E. P. (toliau – ir Užsienietis) skirti sulaikymą Centre trims mėnesiams, t. y. iki 2024 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, jog 2024 m. sausio 8 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sprendimu sulaikė Užsienietį, nes Užsienietis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, neturi asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.

3. Centras pažymėjo, jog Užsienietis, 2020 m. gruodžio 22 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), kitą dieną prisistatė Baltarusijos Respublikos piliečiu E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. sausio 14 d. sprendimu Baltarusijos Respublikos piliečiui leido gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Centras taip pat nurodė, jog Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) nesuteikė Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), su Sprendimu užsienietis neatvyko susipažinti, įteikti jam Sprendimą nebuvo galimybės, nes asmuo nebegyveno deklaruotu adresu.

4. Centras taip pat nurodė, jog tikrinant Užsieniečio teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, patikrinus vidaus reikalų informacines sistemas, buvo išsiaiškinta, kad nėra duomenų apie šio asmens paiešką. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre apie Užsienietį yra duomenų, kad Užsienietis nuteistas 2021 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

5. Centro vertinimu, kadangi Užsienietis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje pasibaigus prieglobsčio procedūrai ir gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol nebuvo sulaikytas, neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos migracijos įstatymus, buvo teistas, todėl yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę.

II. 6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2024 m. sausio 10 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – skyrė Užsieniečiui sulaikymą Centre trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalimi, nurodė atvejus, kuomet prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, taip pat, vadovaudamasis to paties straipsnio 5 dalimi, aptarė aplinkybes, kurios įvertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

8. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, pažymėjo, jog Užsienietis yra laikomas prieglobsčio prašytoju, t. y. būtina išsiaiškinti Užsieniečio motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį. Atsižvelgęs į Užsieniečio elgesį, t. y. kad jis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje pasibaigus prieglobsčio procedūrai, ir gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol nebuvo sulaikytas, neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos migracijos įstatymus, buvo teistas, teismas vertino, jog yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę.

9. Teismas padarė išvadą, jog yra visi Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 5 dalies 10–11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, todėl skyrė Užsieniečiui sulaikymą Centre trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

III. 10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą ir tenkinti teikimą iš dalies – skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

11. Užsieniečio vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sulaikymo, nepagrįstai taikė pačią griežčiausią priemonę – sulaikymą. Užsienietis mano, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas Centro teikimą tenkinti iš dalies, t. y. taikyti Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę – jo apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

12. Užsienietis pažymi, jog Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita.

13. Užsienietis akcentuoja, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas, byloje nėra pateikta įrodymų, kad šiuo metu yra atliekami kokie nors aktyvūs veiksmai, susiję su jo prieglobsčio prašymą pagrindžiančių motyvų ir informacijos nustatymu. Klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas nei Migracijos departamento, nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą ar priimant sprendimą jo prieglobsčio byloje, nei VSAT ar pirmosios instancijos teismo. Užsienietis taip pat pabrėžia, jog nenustatyta duomenų, jog jis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, taip pat nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai.

14. Užsieniečio vertinimu, nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti jam tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip sulaikymas. Užsienietis nurodo, jog Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – jo apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

15. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16. Centras sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, jog Užsienietis 2024 m. sausio 8 d. supažindintas su Migracijos departamento Sprendimu, kurį jis apskundė.

17. Centras nurodo, jog Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą, tačiau, Užsieniečio sąmoningas, priešingas nustatytoms taisyklėms elgesys vertintinas kaip atsisakymas bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, sprendžiančiais jo teisinės padėties klausimus. Centro vertinimu, Užsienietis pakeitė gyvenamąją vietą, siekdamas išvengti išsiuntimo / grąžinimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį.

18. Centras akcentuoja, jog sprendžiant klausimą dėl švelnesnės priemonės nei sulaikymas taikymo, svarbu atsižvelgti į tai, ar užsienietis turi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinį gyvenamąjį plotą, ar laikėsi įstatymų, ar bendradarbiavo su valdžios institucijomis, sprendžiančiomis jo teisinės padėties Lietuvoje klausimus, ir ar pats pakankamai įdėjo pastangų sprendžiant šiuos klausimus.

19. Centro vertinimu, Užsieniečiui taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę nėra tikslinga, kadangi jis nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje pasibaigus prieglobsčio procedūrai, gyveno Lietuvoje neteisėtai, kol nebuvo sulaikytas. Be to, jis neturi Lietuvos Respublikoje šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių bei nuolatinio gyvenamojo ploto, pažeidė Lietuvos Respublikos migracijos įstatymus, buvo teistas. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus kurią nors alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 20. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui skirtas sulaikymas Centre trims mėnesiams, terminą nustatant iki 2024 m. balandžio 7 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neapribojus Užsieniečio laisvės, jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę, jog yra faktinis ir teisinis pagrindai jam skirti sulaikymą.

22. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimas skirti jam sulaikymą yra nepagrįstas ir neproporcingas, o šiuo atveju jam skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, nurodyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog byloje nustatyta, kad Užsienietis, 2020 m. gruodžio 22 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, prisistatė A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), o kitą dieną prisistatė Baltarusijos Respublikos piliečiu E. P., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; Migracijos departamentas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu jam leido gyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 26 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), Užsienietis neatvyko susipažinti su Sprendimu, įteikti Sprendimą jam nebuvo galimybės, nes jis nebegyveno deklaruotu adresu. Užsienietis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). 2024 m. sausio 8 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas sulaikė Užsienietį, nes jis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, neturi asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis 2024 m. sausio 8 d. supažindintas su Migracijos departamento Sprendimu, kurį jis apskundė. Užsienietis nėra pateikęs įrodymų, kad jo skundas yra priimtas ir iškelta administracinė byla. Užsieniečio atstovė apeliacinės instancijos teismui teismo posėdyje nurodė, kad skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, jis yra sprendžiamas.

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.).

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).

28. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir atliktą jų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui netaikė jo nurodomos alternatyvios sulaikymui priemonės. Kaip minėta, Užsienietis Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, kol nebuvo sulaikytas, nesikreipė į kompetentingas valdžios institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje pasibaigus prieglobsčio procedūrai, pakeitė gyvenamąją vietą ir apie tai nepranešė Migracijos departamentui, kt. Užsieniečio veiksmai leidžia daryti išvadą, jog jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir nustatytos tvarkos, be to, jis neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyvenimui, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio elgesys rodo, kad jis, būdamas nesulaikytas, gali trukdyti vykdyti procedūras, susijusias su Migracijos Sprendimo įgyvendinimu, jo (Užsieniečio) išsiuntimu iš Lietuvos.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės aktų normomis, tinkamai nustatytos ir įvertintos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Centro teikimo pagrįstumo. Dėl to Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Baltarusijos Respublikos piliečio E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė