2017-11-21 Nr. BB-6846-1-01-2-00037-2014-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-270-693/2017

Proceso Nr. 1-01-2-00037-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.4.5.2.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Piesliako ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Zdislavui Tuliševskiui (Zdislav Tuliševski),

išteisintojo gynėjai advokatei Rasai Gradauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (toliau – ir ONKT) departamento prokuroro Zdislavo Tuliševskio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutarties išteisintojo R. G. baudžiamojoje byloje.

Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. G. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. R. G. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 7 straipsnio 10 punktą (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigaliojusio 2007 m. liepos 21 d., red.) ir BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, būtent:

R. G. su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės mėn. Brazilijos Federacinėje Respublikoje neteisėtai įgijo ne mažiau kaip 174 kg narkotinės medžiagos kokaino, paslėpė šią narkotinę medžiagą slėptuvėse jachtoje „I“, po to labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais tyrimo tiksliai nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d., Atlanto vandenynu neteisėtai pargabeno – perplukdė jachta „I“ iš Brazilijos Federacinės Respublikos į Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmaso m. esančią prieplauką „Pasito Blanco“. Tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, tačiau ne vėliau kaip iki 2011 m. gegužės 16 d. vakaro, R. G. su dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais bendrininkais minėtoje prieplaukoje stovinčioje jachtoje „I“ esančiose slėptuvėse neteisėtai laikė ne mažiau kaip 174 kg kokaino, kol 2011 m. gegužės 16 d. vakare Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmaso m. esančioje prieplaukoje „Pasito Blanco“ su dviem ikiteisminio tyrimo metu kol kas nenustatytais bendrininkais neteisėtai išplatino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, perduodamas ne mažiau kaip 174 kg kokaino ginkluotame nusikalstamame susivienijime veikusiems V. V., D. R. (D. R.), S. V., A. P.. Tokiu būdu R. G., veikdamas bendrininkų grupe su ne mažiau kaip dviem ikiteisminio tyrimo kol kas nenustatytais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu – ne mažiau kaip 174 kg – narkotinės medžiagos kokaino kiekiu.

Pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. G. išteisino pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog R. G. atliko jam inkriminuotus veiksmus.

2. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras Z. Tuliševskis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3. Skunde teigiama, kad iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas priėmė formalų sprendimą ir iš esmės neįvykdė teisingumo. Pažymima, kad teismas nutartyje konstatavo, jog nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. G. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šią išvadą priėmė po to, kai prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė papildomus dokumentus, kurie patvirtina R.

G. kaltumą, ir prašė juos pridėti prie bylos, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Pasak kasatoriaus, pateiktoje teismui papildomoje medžiagoje yra duomenys, susiję su narkotinės medžiagos – kokaino paėmimu iš R. G. Ispanijos Karalystės Gran Kanarijos Las Palmaso m. prieplaukoje „Pasito Blanco“ bei su vėlesniu šių narkotikų pergabenimu iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir jų platinimu Jungtinėje Karalystėje bei Rusijos Federacijoje, būtent, įtariamojo A. R. 2014 m. vasario 6 d., 2014 m. vasario 10 d. apklausų protokoluose ir 2014 m. kovo 20 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole esantys duomenys apie aplinkybes, susijusias su „agurkinių“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo susižinojimu apie narkotinės medžiagos – kokaino kontrabandą ir tikslią vietą, kur ta kontrabanda bus atplukdyta, bei apie iš R.

G. paimtos narkotinės medžiagos – kokaino realizavimą; A. P. 2013 m. balandžio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokole ir 2013 m. balandžio 30 d. liudytojo apklausos protokole esantys duomenys apie aplinkybes, susijusias su tolesniu iš R. G. gautos narkotinės medžiagos – kokaino gabenimu į Jungtinę Karalystę bei apie tai, kaip kokainas buvo skiedžiamas, siekiant gauti didesnį jo kiekį; bei kituose teismui pateiktuose dokumentuose esantys duomenys, kuriuos būtų galima pripažinti netiesioginiais įrodymais ir kurie leidžia vienareikšmiškai teigti, kad V.

V. ir D. R. 2011 m. gegužės 16 d. iš R. G. apgaulės būdu paimtuose paketuose buvo narkotinė medžiaga – kokainas. Nurodoma, kad prokuroras 2015 m. birželio 17 d. pateikė teismui prašymą dėl įrodymų tyrimo ir prašė pakviesti į teisiamąjį posėdį bei jame apklausti asmenis, kurių parodymai buvo įrašyti kaltinamajame akte ir yra teismui pateiktoje papildomoje medžiagoje, kurią buvo prašoma pridėti prie baudžiamosios bylos. Pažymima, kad teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartyje apie šį prokuroro prašymą visiškai nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl buvo atsisakyta atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti prokuroro prašyme nurodytus asmenis.

Kasatorius teigia, kad tokia teismo pozicija (atsisakyti pridėti papildomą medžiagą prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos ir atlikti įrodymų tyrimą) iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai praktikai, o pats apeliacinės instancijos teismas priėmė formalų, kaip pasyvaus bylų proceso stebėtojo, sprendimą ir in facto neužtikrino teisingumo įvykdymo pagal savo įgaliojimus. Apibendrinant teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes neištyrė prokuroro pateiktų teismui naujų duomenų ir neapklausė naujų liudytojų apie naujas aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme ir kurios, anot prokuroro, turi esminę reikšmę teismo išvadoms, vertinant įrodymų pakankamumą dėl R.

G. kaltės.

4. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, neatskleisdamas jų tarpusavio ryšio, todėl padarė neteisingas išvadas dėl jų visumos įrodomosios reikšmės. Prokuroras mano, kad teismas, konstatuodamas tiesioginių įrodymų nebuvimą, padarė klaidingą, teisės doktrinai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieštaraujančią išvadą. Pažymima, kad V. V. ir D. R., kaip betarpiškų įvykio dalyvių, parodymai laikytini tiesioginiais įrodymais. Tokiais įrodymais dalyje dėl paties nusikaltimo organizavimo, t. y. paėmimo apgaulės būdu iš R. G. labai didelio kokaino kiekio, laikytini ir A. R. parodymai. Pasak kasatoriaus, baudžiamojoje byloje esančių netiesioginių įrodymų: pačiame įvykyje nedalyvavusių proceso dalyvių parodymų apie narkotinės medžiagos – kokaino gavimą iš R. G., dokumentų apie rastą narkotinę medžiagą – kokainą Rusijos Federacijoje, Lietuvos Respublikoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijos Karalystėje, pagal teisinės pagalbos prašymą gautų duomenų, apeliacinės instancijos teismas nevertino kaip visumos, o juos analizavo atskirai, priskirdamas atskiriems alternatyviems nusikalstamos veikos padarymo veiksmams, nesiedamas jų vieno su kitu.

4.1. Kasatorius teigia, kad tas faktas, jog kaltinimas byloje buvo grindžiamas daugiausia netiesioginiais įrodymais, dar nereiškia, kad byloje esantys netiesioginiai įrodymai praranda savo vertę. Prokuroras tvirtina, kad teismas suteikė prioritetą vienai įrodymų rūšiai – duomenims, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog R. G. jachtoje buvusiuose, o vėliau perduotuose paketuose buvo narkotinė medžiaga – kokainas, t. y. tiesioginiams įrodymams, o nenustatęs tiesioginių, išsamiai nevertino netiesioginių įrodymų. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog iš kaltinamojo akto ir prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltinimas R.

G. iš esmės grindžiamas subjektyvios kilmės įrodymais, t. y. liudytojų V. V. ir D. R. parodymais. Nurodoma, kad susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, jog teismui buvo pateikta ir daugiau įrodymų, kurie yra netiesioginiai, tačiau teismas juos ignoravo ir nutartyje apie juos pasisakė be gilesnės analizės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta papildoma medžiaga, tačiau teismas atsisakė ją pridėti prie bylos ir įvertinti, nurodydamas, jog tai nesusiję su R. G. pareikštais kaltinimais.

Kasatoriaus manymu, šis teismo sprendimas patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kuria teikė prioritetą tiesioginiams įrodymams. Taip pat pažymima ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Gran Kanarijos saloje būtų sulaikytas narkotinių medžiagų – kokaino krovinys, bei jokios narkotinės medžiagos nebuvo rastos pas R. G. jo asmens kratos ir kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, metu. Pasak kasatoriaus, šie teismo motyvai yra nelogiški ir nepagrįsti bei nesusiję su R.

G. pareikštu kaltinimu. Anot prokuroro, šiuo atveju visiškai neturi reikšmės aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu Gran Kanarijos saloje nebuvo sulaikytas narkotinių medžiagų – kokaino krovinys, nes pagal liudytojų V. V. ir D. R. parodymus iš R. G. jachtos paimti paketai su narkotine medžiaga – kokainu buvo nugabenti į Olandiją ir nebuvo policijos sulaikyti Gran Kanarijos saloje. Skunde nurodoma, kad pagal baudžiamosios bylos duomenis R. G. galbūt užsiėmė narkotinių medžiagų plukdymu laivu, o ne tiesiogine šių narkotinių medžiagų prekyba Lietuvoje, todėl, prokuroro vertinimu, nepagrįstas yra ir kitas teismo argumentas, jog Lietuvoje, pas R.

G., nebuvo rasta jokių narkotinių medžiagų. Apibendrindamas tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino ne visus byloje surinktus įrodymus, todėl daro išvadą, jog pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos.

5. Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroro Z. Tuliševskio kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

6. BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Tinkamas šių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymą ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

6.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

6.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Surinktų įrodymų ištyrimas, jų vertinimas, faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas.

7. R. G. inkriminuotas kaltinimas buvo grindžiamas šiais duomenimis: liudytojų V. V. ir D. R. parodymais (abu atpažino R. G. kaip jachtos, iš kurios jiems perdavė narkotikų krovinį, kapitoną); kad jachta „I“ 2011 m. gegužės 16 d. įplaukė iš išorinių vandenų į uostą „Pasito Blanco“ ir jos kapitonas buvo R. G.; Gran Kanarijos viešbutyje „Maspalomas Lago“ 2011 m. gegužės 14–17 d. buvo apsistoję V. V., I. S. ir D. R., kitame viešbutyje tuo pačiu laiku gyveno S. V. ir A. P.; perimtas narkotikų krovinys (vėliau nustatyta, jog tai kokainas) buvo gabenamas į Didžiąją Britaniją (2012 m. birželio 30 d. Doverio uoste sulaikytas vilkikas ir paimta 942 g kokaino), Rusijos Federaciją (2012 m. liepos 5 d. apžiūrint automobilį „Kia Opirus“ paimta mišiniai 1059,72 g, kurių sudėtyje yra kokaino), Lietuvą (2013 m. rugpjūčio 1 d. apžiūrint automobilį „Peugeot 806“ paimta 857 g kokaino).

8. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs, įvertinęs ir išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, padarė esminę išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai patikimų įrodymų, pagrindžiančių R. G. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nes liudytojo V. V. parodymai nenuoseklūs, yra prieštaravimų tarp jo ir liudytojo D. R. parodymų, todėl šie parodymai nepatikimi ir nesudaro pagrindo jais grįsti R. G. kaltę, kad iš jo jachtos buvo paimtas kokaino krovinys. Be to, net ir pripažinus, kad krovinys buvo paimtas iš R. G. jachtos, neaišku, kokia tai buvo medžiaga.

9. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu, prokuroras teismo nuosprendį apskundė apeliacine tvarka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, prokuroras prašė teismo atlikti įrodymų tyrimą: dar kartą apklausti liudytojus V. V. ir D. R. bei penkis papildomus liudytojus; pridėti visų šių septynių liudytojų (tyrimo metu kai kurių jų statusas buvo ir įtariamųjų) apklausų protokolus ir pridėti medžiagą, gautą pagal teisinės pagalbos prašymus. Apeliacinės instancijos teismas visus prokuroro prašymus motyvuota protokoline nutartimi atmetė ir įrodymų tyrimo neatliko (4 t., b. l. 178–182). Šis teismas protokolinėje nutartyje nurodė glaustus prokuroro prašymų atmetimo motyvus, tai ir numatyta BPK 324 straipsnio 2 dalyje, be to, ir 2017 m. vasario 27 d. nutartyje (13 lape) apie minėtą prokuroro prašymą glaustai pasisakyta, todėl kasatoriaus teiginys, jog teismas savo nutartyje apie prašymą nepasisakė, nepagrįstas.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, tik dalis minėtos nutarties motyvų atmesti prokuroro prašymus yra pagrįsti, pavyzdžiui, susirašinėjimas su Ispanijos Karalystės pareigūnais dėl šioje byloje apklaustų liudytojų buvimo Gran Kanarijos viešbučiuose įvykio laiku, nes šie duomenys yra byloje ir jie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, dėl liudytojų buvimo viešbučiuose 2013 m. lapkričio 21 d. – nesusiję su tiriamais įvykiais, atsisakyti apklausti liudytojas E. P., G. B. ir pridėti jų apklausų protokolus, nes jos nenurodė aplinkybių, susijusių su R. G. pareikštu kaltinimu. Kita vertus, teisėjų kolegija negali tinkamai įvertinti, ar pagrįstai buvo atmestas prašymas papildomai apklausti liudytojus V. V. ir D. R. bei pridėti jų apklausų protokolus su fotolentelėmis, nes šie liudytojai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, tačiau prokuroras pateikė jų 2015 m. balandžio 28 d. ir 2015 m. birželio 16 d. apklausų protokolus su fotolentelėmis, šios apklausos darytos po to, kai 2015 m. kovo 5 d. buvo priimtas pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis. Taigi neaišku, ar minėti liudytojai prokuroro buvo apklausti šioje išskirtoje byloje ar kitoje – pagrindinėje byloje ir kodėl šios apklausos turi būti pridėtos prie šios bylos. Dėl liudytojų A. P. ir V. Š. apklausos apeliacinės instancijos teisme prokuroro argumentai yra svarūs, nes jie nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, beje, jie net nebuvo nurodyti asmenų, apklaustinų teisiamajame posėdyje, sąraše, tačiau prokuroras turi teisę prašyti juos apklausti siekiant išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, nes tai, anot prokuroro, gali turėti reikšmės teismo išvadoms, vertinant įrodymų pakankamumą dėl R. G. kaltės.

11. Atkreiptinas prokuroro dėmesys, kad proceso dalyvių prašymai turi būti pagrįsti, nekartojantys byloje esančių duomenų ir susiję su įrodinėtomis aplinkybėms, nes priešingu atveju vilkinamas teisminis procesas.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir šių aplinkybių ištyrimas gali turėti įtaką teisingo sprendimo priėmimui (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

13. Dėl kitų prokuroro skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes bylą nagrinėdamas apeliacinės instancijos teismas privalės iš naujo pasisakyti dėl įrodymų vertinimo, o kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

14. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištirti netirtas aplinkybes ir patikrinti nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, išnagrinėti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Vytautas Piesliakas

Vytautas Masiokas