c78bcea5-cdfb-4be0-bd32-bd7118fcd377 · Trakų rajono apylinkės teismas

                                                                              Civilinė byla Nr.2-86-213/2015 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01971-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 34.3.; 128.20(S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2015 m. birželio 25 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjaVita Lučkauskaitė,sekretoriaujantJolitai Mastebrockienei,dalyvaujant E. R., jos atstovei adv.ZitaiVizbarienei,pareiškėjų L.

Ž. ir M. Ž. atstovei adv. Dainorai Saulienei,suinteresuotam asmeniui V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal E. R. praÅ¡ymÄ suinteresuotiems asmenims V. S., L. Ž., M. Ž., Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir suinteresuotų asmenų L. Ž. ir M. Ž. prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjai E. R., suinteresuotiems asmenims V. S. ir notarui Č. T. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, irn u s t a t ė:pareiÅ¡kėja E. R. patikslintu praÅ¡ymu ir atsiliepimu į suinteresuotų asmenų prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o jai, kaipketvirtos eilės įpėdinei,pratęsti terminÄ palikimui, likusiam po jos brolio L.

Ž. mirties, priimti. Nurodo, kad ji, jos sesuo V. S. ir brolis L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), po motinos M. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Trakų rajono 1-Ä jį notarų biurÄ . L. Ž. buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (2005 m. lapkričio 15 d. notarinio registro Nr. JK-8844) dėl paveldimo turto. L. Ž. VÄ® „Registrų centras“ Vilniaus filiale įregistravo daiktines teises į miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), 554/8088 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus L.

Ž., pareiÅ¡kėja nesidomėjo,kaip sutvarkytas mirusiojo turtas, nes buvo įsitikinusi, kad pergyvenusi L. Ž. sutuoktinė L. Ž. ir L. Ž. dukra M. Ž. yra priėmusios palikimÄ . L. Ž. nebuvo senyvo amžiaus, turėjo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , o M. Ž. turėjo magistro iÅ¡silavinimÄ , tad suinteresuoti asmenys turėjo suvokti, jog palikimo priėmimo įregistravimui yra nustatytas tam tikras terminas. Tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad po L. Ž. mirties paveldėjimo byla į jam priklausiusį turtÄ notarų biure nebuvo užvesta, sutuoktinė L.

Ž. ir duktė M. Ž. nesikreipė dėl palikimo, to priežastys nėra žinomos. Buvo bandyta kalbėtis su mirusiojo žmona ir dukra dėl palikimo priėmimo sutvarkymo, kad jos kreiptųsi įteismÄ dėl termino pratęsimo, tačiau suinteresuoti asmenys atsakydavo, kad joms nieko nereikia, mirusiojo sutuoktinė teigė, jog jokio pareiÅ¡kimo teismui neduosianti, ji atsisako nuo palikimo. Kadangi suinteresuoti asmenys – mirusiojo dukra ir mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė palikimo nepriėmė, o pareiÅ¡kėja apie tai sužinojo praleidusi įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti, praÅ¡o teismo atnaujinti šį terminÄ .Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja palaikė patikslintÄ praÅ¡ymÄ , papildomai nurodė, jog iki mirties jos brolis L.

Ž. gyveno kartu su žmona ir dukra, apie tai, kad jos brolis po savo motinos mirties paveldėjo dalį miÅ¡ko ir dalį žemės, jo artimiesiems buvo žinoma, tačiau nei L. Ž., nei M. Ž. palikimo nepriėmė, nors buvo raginamos tai padaryti ne kartÄ , tačiau pastarosios sakydavo, kad joms nieko nereikia. Apie tai, kad L. Ž. ir M. Ž. nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po L. Ž. mirties, ji sužinojo 2011 metais. Ir po to ji ne kartÄ ragino suinteresuotus asmenis eiti pas notarÄ susitvarkyti palikimo, kadangi neatsidalinus paveldėto miÅ¡ko pareiÅ¡kėja negali laisvai juo disponuoti.

Laiko, kad dabar tiek L. Ž., tiek M. Ž. neturi teisės pretenduoti į jos brolio palikimÄ , todėl teismas neturėtų joms atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, o turėtų tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.E. R. atstovė nurodė, jog pareiÅ¡kėja terminÄ palikimui praleido dėl dviejų svarbių priežasčių – pirma, pagrįstai tikėjosi, jog palikimÄ laiku priėmė pirmos eilės įpėdinės ir, antra, po sužinojimo, jog minėtos įpėdinės palikimo nepriėmė, dar tam tikrÄ laikotarpį laukė ir vis skatino įpėdines susitvarkyti dokumentus.

Nurodė, kad tiek L. Ž., tiek M. Ž. turėjo bÅ«ti rÅ«pestingos, atidžios dėl mirusiojo L. Ž. palikimo ir iÅ¡reikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo, bet to nepadarė, o įstatymo nežinojimas nėra priežastis atnaujinti temrinÄ palikimui priimti, todėl prašė prieÅ¡inį pareiÅ¡kimÄ atmesti. PrieÅ¡iniu pareiÅ¡kimu suinteresuoti asmenys L. Ž. (mirusiojo L. Ž. žmona) ir M. Ž. (mirusiojo L. Ž. duktė) pareiÅ¡kėjos E. R. pareiÅ¡kimo prašė netenkinti ir atnaujinti joms terminÄ palikimui, likusiam po L.

Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti. Nurodė, kad po L. Ž. mirties liko toks palikimas – ¼ dalis 13500 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis 1250 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 554/8088 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ¼ dalis žemės sklypo, esančio Sak(duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad po L.

Ž. mirties laiku į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes nežinojo įstatymų. Tai, kad po L. Ž. mirties likęs turtas gali atitekti pareiÅ¡kėjai, suprato tik gavusios Å¡ios bylos teismo dokumentus.Nesutinka su tuo, kad po L. Ž. likęs turtas atitektų pareiÅ¡kėjai E. R.. Nurodė, kad jų santykiai visÄ laikÄ buvo prieÅ¡iÅ¡ki, E. R. buvo visÄ laikÄ nepatenkinta, kad po savo motinos mirties L. Ž. paveldėjo dalį miÅ¡ko. Teismo posėdžio metu, įvykusio 2015-04-23, M.

Ž. nurodė, jog po tėvo L. Ž. mirties nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo, nes tarp giminių vyrauja nesutarimai, į kuriuos ji nenori dar labiau veltis. Be to, nurodė, kad ji pati tikrai nežinojo, kad po tėvo mirties liko palikimas, nurodė, kad miÅ¡ko jai nereikia, o norėtų, kad visas turtas bÅ«tų padalintas lygiomis dalimis ir kad visi gautų tai kas priklauso.L. Ž. ir M. Ž. atstovė nurodė, jog tiek E. R., tiek ir L. Ž. su M. Ž. yra praleidusios įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti.

Nei L. Ž., nei M. Ž. nesuvokė nesikreipimo į notarÄ dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, tÄ patvirtina ir tai, jog sudalyvavusios teismo posėdyje ir po jo kreipusios į atstovę teisinės pagalbos, nesugebėjo paaiÅ¡kinti, dėl ko kilo ginčas, o tai, kad M. Ž. turi magistro laipsnio iÅ¡silavinimÄ nereiÅ¡kia, jog ji iÅ¡mano teisės srities klausimus.Nurodė, kad moteriÅ¡kės nesuprato, jog reikia tvarkytis paveldėjimo dokumentus, buvo įsitikinusios, jog palikimas priklauso joms, tarėsi su E. R. dėl atsidalijimo.

Kadangi abi ginčo Å¡alys yra praleidę terminus palikimo priėmimui, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, terminas turėtų bÅ«ti atnaujintas pirmos eilės įpėdinei M. Ž. irsutuoktinį pergyvenusiai L. Ž., o ne ketvirtos eilės įpėdinei E. R..Suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, jog palaiko M. Ž. ir L. Ž. pozicijÄ , anksčiau palikimu nesidomėjo, nors ir ji pati yra paveldėjusi dalį turto po mamos mirties. ViskÄ buvo palikusi likimo valiai, o dabar pasidarė įdomu.

Nurodė, kad kaime yra namas, kurį tėvas užrašė E. R., o ji dabar namu naudotis negali. Mano, kad E. R. pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti atmestas.Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Patikslintas praÅ¡ymas ir prieÅ¡inis pareiÅ¡kimas atmestini.Teismo nustatytos aplinkybės.Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėja E. R. (buvusi Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo V.

S. (buvusi Ž.), a.k. (duomenys neskelbtini) yra, o L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo V. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai. (b.l. 16-18, 76-77)M. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 75), V. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 78). L. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15, 125). Po jo mirties pirmos eilės įpėdine liko jo dukra M. Ž. (b.l. 124) (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), o kartu su ja paveldėjimo teisę įgavo L. Ž. žmona L. Ž. (b.l. 121) (CK 5.13 str.), su kuria jis iki mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.123).

Remiantis 2014-10-01 Elektrėnų sav. 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. pažyma, po L. Ž. mirties, paveldėjimo byla pradėta nebuvo. (b.l. 23).Dėl termino palikimui priimti pratęsimoPaveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiÅ¡kia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas.

Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti.Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Kaip minėta, L. Ž., dėl kurio palikimo kilo ginčas, mirė (duomenys neskelbtini), vadinasi M. Ž., kaip pirmos eilės įpėdinė bei sutuoktinį pergyvenusi L. Ž. palikimÄ turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini), tačiau įpėdinės laiku to nepadarė, apie kÄ patvirtina notaro pateikta pažyma. PareiÅ¡kėja E. R. bÅ«dama L. Ž. sesuo ir ketvirtos eilės įpėdinė, palikimÄ turėjo priimti per 12 mėnesių (kiekvienos eilės įpėdiniams skaičiuojant trijų mėnesių terminÄ ), t.y. iki (duomenys neskelbtini), tačiau to laiku taip pat nepadarė.

Praleidęs terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).Ä®pėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, vertinamos objektyvios aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, tai, kiek jis buvo praleistas, vertinamas pareiÅ¡kėjo elgesys byloje, teisinis statusas bei kitos teisinę reikÅ¡mę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, atsižvelgiama į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartaiM. Ž. norÄ pretenduoti į mirusio tėvo L. Ž. palikimÄ iÅ¡sakė teismo posėdžio, vykusio 2014-04-23 metu, tačiau jos apsisprendimas nebuvo tvirtas ir lydimas pasisakymais, jog, galbÅ«t, ginčo turto jai nereikia, o galutinai praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti suformavo prieÅ¡iniame pareiÅ¡kime, kurį teismas gavo 2015-05-13, t.y. praėjus beveik 9 metams po termino, palikimui priimti, pasibaigimo.

Nors prieÅ¡iniame pareiÅ¡kime L. Ž. ir M. Ž. teigia, kad terminÄ praleido dėl įstatymo nežinojimo, tačiau teismo posėdžio metu M. Ž. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir kita priežastis, dėl kurios anksčiau nebuvo kreiptasi į notarÄ ar teismÄ , buvo įvardinta nenoras veltis į didesnius nesutarimus tarp giminių. Pastaroji priežastis teismo vertintina kaip neturinti teisinės reikÅ¡mės. Taip pat pažymėtina, jog M. Ž. nepaneigė to fakto, jog ji turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , o tokį iÅ¡silavinimÄ turinčiam asmeniui keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Asmuo, siekiantis valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, turi domėtis, kokiu pagrindu jis Å¡ias teises gali įgyvendinti. Be to, apie tai, jog priimant palikimÄ reikalingos tam tikros teisinės procedÅ«ros, negalėjo nežinoti ir L. Ž., kuri, remiantis byloje dalyvavusių asmenų parodymais, dalyvavo L. Ž., E. R. ir V. S. priimant jų motinos M. Ž. palikimÄ .Taigi, vertinant suinteresuotų asmenų M. Ž. ir L. Ž. elgesį, negalima konstatuoti, kad jos buvo pakankamai atidžios ir rÅ«pestingos, įgyvendindamos savo teises, jos neįrodė, jog terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties ir nenurodė svarbių priežasčių, kodėl atnaujinti terminÄ prašė tik praėjus beveik 9 metams, todėl jų prieÅ¡inis pareiÅ¡kimas netenkintinas.Vertinant pareiÅ¡kėjos E. R. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjaapie tai, kad L.

Ž. palikimas nepriimtas atsitiktinai sužinojo 2011 metais, o iki to laiko ginčo turto likimu nesidomėjo, vadinasi neturėjo valios šį palikimÄ priimti.Po sužinojimo, jog L. Ž. turtas nepriimtas, dar apie trejus metus delsė įgyvendinti savo teises, o šį delsimÄ argumentavo tuo, jog taip ji davė protingos trukmės terminÄ palikimui priimti pirmos eilės įpėdinėms. Taigi į teismÄ pareiÅ¡kėja kreipėsi 2014-07-30, t. y. praėjus daugiau nei 7 metams po termino palikimui priimti pasibaigimo.

Teismas pažymi jog Å¡is delsimas nėra pripažintinas kaip nuo pareiÅ¡kėjos nepriklausanti priežastis, dėl kurios ji negalėjo tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių; byloje nėra nustatyta jokių kitų objektyvių priežasčių, trukdžiusių pareiÅ¡kėjai per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ pradėti įgyvendinti savo teises, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti yra netenkintinas neįrodžius svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas.Kitos pareiÅ¡kėjų iÅ¡sakytos aplinkybės neturi teisinės reikÅ¡mės ir teismas dėl jų nepasisako.Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymasKadangi pareiÅ¡kimas ir prieÅ¡inis pareiÅ¡kimas atmestini, pareiÅ¡kėjoms jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies nepriteistinos.PrieÅ¡inio pareiÅ¡kimo pareiÅ¡kėja M.

Ž. sumokėjo 49 Euržyminio mokesčio (b.l. 136). Kadangi Å¡ioje byloje mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾intina permokėto žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjų priteisiamos 29,52 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. iÅ¡ kiekvienos pareiÅ¡kėjos po 9,84 Eur.Vadovaudamasis Lietuvos RespublikosCPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 259, 260, 270 str., teismasn u s p r e n d ž i a:E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) patikslinto praÅ¡ymo netenkinti.L.

Ž. ir M. Ž. prieÅ¡inio pareiÅ¡kimo netenkinti.IÅ¡ E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,84 EurbylinėjimosiiÅ¡laidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.IÅ¡ M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 9,84 EurbylinėjimosiiÅ¡laidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.IÅ¡ L. Ž., gim. 1946-04-01, valstybės naudai priteisti 9,84 EurbylinėjimosiiÅ¡laidų, susijusiųsuprocesiniųdokumentų įteikimu.GrÄ Å¾inti M. Ž. 8 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-05-07 (op. archyvo kodas:2015050700692727).Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skunduVilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ .

TeisėjaVita Lučkauskaitė