c78bce68-e97b-41c7-bd42-cf11d3a6095b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-2591-244/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00566-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant pareiÅ¡kėjams A. K. ir R. K., pareiÅ¡kėjų atstovei A. K., atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei J. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų A. K., R. K., R. K. ir S. V. skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjai A. K., R. K., R. K. ir S. V. praÅ¡o teismo:

1) priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD, Departamentas) laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį už iÅ¡dirbtus ir neįtrauktus į apskaitÄ virÅ¡valandžius: A. K. už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus virÅ¡valandžius, t. y. už 2 454 val. (iÅ¡ kurių apsiginkluoti – 1 041 val.) virÅ¡valandžių – 5 436,28 Eur (iÅ¡ jų apsiginkluoti – 2 312,90 Eur);

S. V. už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 1 917,5 val. (iš kurių apsiginkluoti – 848 val.) viršvalandžių – 3 988,46 Eur (iš jų apsiginkluoti – 1 771,97 Eur); R. K. – už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 762 val. (iš kurių apsiginkluoti – 284 val.) viršvalandžių – 1 779,93 Eur (iš jų apsiginkluoti – 664,24 Eur); R. K. – už laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 dirbtus viršvalandžius, t. y. už 1 272 val. (iš kurių apsiginkluoti – 376 val.) viršvalandžių – 2 736,13 Eur (iš jų apsiginkluoti – 801,11 Eur);

2) stabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar 2009-03-30 VAD direktoriaus įsakymo Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ 2.1 punktas (redakcija iki 2016-01-01) ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos apraÅ¡o 2.9 punktas (Å¡iuo metu galiojantis aktas) iÅ¡ esmės neatitiko (neatitinka) ir prieÅ¡taravo (prieÅ¡tarauja) galiojančioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str., Darbo kodekso 144 str. 4 d., 147 str. 3 d. 160 str. 1 d. 161 str. 4 ir 5 d., Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. (iki 2016 m. sausio 1 d. – 29 str. 4 d.) nuostatoms;

3) nustačius, kad nėra aiÅ¡kus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str. taikymas valstybės tarnyboje, stabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ant prejudicinio sprendimo dėl Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo (1 t., b. 1. 1–15). PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pastatų apsaugos skyriaus statutiniai valstybės tarnautojai.

Iki 2016-05-01 darbas VAD buvo organizuojamas taikant 48 valandų per savaitę darbo laiko normÄ . VAD nesilaikė nustatytos maksimalios darbo laikos normos, todėl pareiÅ¡kėjams teko dirbti daugiau, nei nustato darbo laiko norma, dėl to susidarė virÅ¡valandžiai, už kuriuos pareiÅ¡kėjams nebuvo sumokėta. PareiÅ¡kėjai nurodo, jog ginčas keliamas dėl Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu (toliau – Statutas), 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu“.

Sudarant pamainų grafikus laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01, nebuvo laikomasi teisės aktų, t. y. Darbo kodekso ir Statuto, nustatytų imperatyvių reikalavimų dėl darbo laiko per 7 dienų laikotarpį normos ir laikotarpių, kurie turėtų bÅ«ti įskaitomi į darbo laikÄ . PareiÅ¡kėjams per 7 dienų laikotarpį tekdavo dirbti daugiau nei po 48 val. Dėl ydingo darbo pamainų organizavimo jų dirbtas darbo laikas, virÅ¡ijęs 48 val. per 7 dienų laikotarpį, į darbo laiko apskaitos žiniaraščius nebuvo įtrauktas kaip virÅ¡valandžiai.

PareiÅ¡kėjų teigimu, 2009 m. balandžio 30 d. priimto VAD direktoriaus įsakymo Nr. V-119 (toliau – Ä®sakymas), pagal kurio 2.1 punktÄ savaitės (7 dienų laikotarpio) pradžia buvo laikomas pirmadienis, ir VAD darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 2.9 p. įtvirtinta analogiÅ¡ka Ä®sakymo 2.1 p. nuostata dėl savaitės laiko iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja galiojančioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str., Darbo kodekso 144 str. 4 d. 147 str. 3 d. 160 str. 1 d. 161 str. 4 ir 5 d., Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. (iki 2016-01-01 – 29 str. 4 d.) nuostatoms.

Mano, kad, skaičiuojant jų laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-05-01 susidariusius virÅ¡valandžius, 48 val. darbo laiko normÄ virÅ¡ijusias valandas reikia skaičiuoti per bet kurį 7 dienų laikotarpį. Septynių dienų terminas, per kurį turi bÅ«ti užtikrinamas ne tik minimalus poilsio laikas, bet ir nevirÅ¡ijama 48 valandų įskaitant virÅ¡valandžius 7 dienų darbo laiko norma, o analogiÅ¡kai ir Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. (Statuto, galiojusio iki 2016-01-01, redakcijos 37 str. 3 d.) nurodyta savaitė (7 dienų laikotarpis), neturi bÅ«ti siejamas su kokiomis nors kalendorinėmis dienomis ar konkrečiomis savaitės dienomis, todėl savaitės nepertraukiamas poilsio laikas bei 40 valandų savaitės darbo laiko norma turi bÅ«ti nustatyti taip, kad bÅ«tų užtikrinami pasirinkus bet kurį 7 dienų laikotarpį.

PareiÅ¡kėjų nuomone, priimtas Ä®sakymas ir ApraÅ¡as turėtų bÅ«ti laikomi norminiais teisės aktais, jie atitinka visus nurodytus reikalavimus, kad administracinis aktas bÅ«tų pripažintas norminiu. PareiÅ¡kėjai atkreipia dėmesį, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-04-01 jiems prieÅ¡ pradedant tarnybÄ iÅ¡duodami (ir Å¡iuo metu yra iÅ¡duodami) tarnybiniai ginklai (apsiginklavimas), o pasibaigus pamainai – ginklus jie grÄ Å¾ina (nusiginklavimas). Visas pasirengimo tarnybai laikas ir atsiskaitymo po tarnybos laikas, t. y. apsiginklavimas ir nusiginklavimas, trunka apie 1 val. (30 min. prieÅ¡ tarnybÄ ir 30 min. po tarnybos).

Å is laikotarpis, t. y. pasirengimas tarnybai ir atsiskaitymas po jos, į pareiÅ¡kėjų darbo laikÄ laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2016-04-01 nebuvo įskaitomas. Pažymi, kad taikant 48 val. per 7 kalendorinių dienų terminÄ ir prie jo pridedant laikÄ , sugaiÅ¡tÄ tarnybai priimti ir atiduoti (1 val.), jie realiai per 7 dienų laikotarpį dirbdavo daugiau, nei nustatyta, t. y. po 49 val., nors minimas laikas nebuvo įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir už jį pareiÅ¡kėjams nebuvo sumokėta.

Mano, kad, vadovaujantis Darbo kodekso 143 str. 1 d. 3 p., Statuto 29 str. 2 d. (šiuo metu galiojančio Statuto 37 str. 2 d.), laikas, kurį jie sugaišo apsiginklavimui ir nusiginklavimui, turėtų būti įtrauktas į darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir už dėl to susidariusius viršvalandžius turėtų būti su jais atsiskaityta. Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas (t. 3, b. 1. 12–19).

Atsakovas paaiÅ¡kina, kad, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas nėra nurodęs konkretaus savaitės apibrėžimo, VAD lokaliniu teisės aktu 2009 m. nustatė savaitės darbo laiko apskaitos pradžiÄ â€“ pirmadienį, pritaikęs įstatymo analogijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali bÅ«ti taikoma iki dvideÅ¡imt keturių valandų per parÄ darbo laiko trukmė, sÄ raÅ¡o, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse patvirtinimo“ patvirtintų Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominėse veiklos srityse 10 punkto nuostatÄ , nustatančiÄ , kad savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 val. iki sekmadienio 24.00 val., remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsniu bei savaitės apibrėžimu, pateikiamu „Lietuvių kalbos žodyne“.

Teisės doktrinoje savaitė turėtų bÅ«ti suprantama kaip kalendorinė savaitė. Termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. BÅ«tent tokiÄ prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė ir VAD, tvarkydamas savaitinę darbo laiko apskaitÄ . Kitokios prasmės minėtam terminui suteikimas prieÅ¡tarautų remiantis sisteminiu teisės aiÅ¡kinimu atpažintai teisėkÅ«ros subjekto valiai.

Todėl pareiÅ¡kėjų argumentus dėl 7 dienų laikotarpio, kad darbo savaitės atskaitos taÅ¡kas turi bÅ«ti savaitės nepertraukiamas poilsis, laikytinas nepagrįstu, nes toks aiÅ¡kinimas nėra įtvirtintas teisės aktuose ir nesudaro pareigos VAD juo vadovautis. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų minima 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB ,,Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva), kurioje minima sÄ voka ,,kiekvienas septynių dienų laikotarpis“, nėra taikoma valstybės tarnyboje.

Direktyvos 1 straipsnio 3 dalis nustato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių. O Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.

Atsakovas nesutinka su pareiÅ¡kėjų teigimu, kad 2009 m. balandžio 30 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ bei 2015 m. gruodžio 10 d. Departamento direktoriaus įsakymas Nr. V-456 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ yra norminiai administraciniai aktai.

Pagal turinį minėti apraÅ¡ai skirti ne sukurti naujas teisės normas, o techniÅ¡kai įgyvendinti atitinkamus santykius reglamentuojančias darbo ir tarnybos įstatymų nuostatas. PareiÅ¡kėjai nepateikia įrodymų, kad bÅ«tent tiek laiko (30 min. prieÅ¡ tarnybÄ ir 30 min. po tarnybos) užtrunka apsiginklavimas ir nusiginklavimas, apskritai savo paskaičiavimų dėl apsiginklavimo ir nusiginklavimo visiÅ¡kai nepagrindė, nepagrįstai įrodymų naÅ¡tÄ perkeldami Departamentui. NeaiÅ¡ku, kuo remdamiesi pareiÅ¡kėjai nurodo, kad laikas, skirtas nusiginkluoti, privalo bÅ«ti įskaičiuojamas į pamainos trukmę.

Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nustatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigÅ«nams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Statuto 37 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi 2017-01-01, nustato, kad į darbo laikÄ Ä¯skaičiuojamas laikas, skirtas pareigÅ«nams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „apsiginkluoti“, ,,apginkluoti“ aiÅ¡kinamas kaip aprÅ«pinti ginklais, karo reikmenimis.

Statuto 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ voka ,,apsiginklavimas“ susijusi su ginklų paėmimu (apsirÅ«pinimu ginklu). SÄ voka ,,apsiginklavimas“ nėra susijusi su ginklų grÄ Å¾inimu. Taigi pareiÅ¡kėjai minėtÄ sÄ vokÄ aiÅ¡kina plečiamai, nurodydami, kad laikas, skirtas nusiginkluoti (ginklui grÄ Å¾inti), taip pat privalo bÅ«ti įskaičiuojamas į pamainos trukmę. Ginklo grÄ Å¾inimas nagrinėjamu atveju nelaikomas atsiskaitymu už tarnybos rezultatus, nes atsiskaitymas už tarnybos rezultatus Departamente prilyginamas pamainos perdavimui (priėmimui), pareigÅ«nams pamainos perdavimÄ (priėmimÄ ) pažymint budėjimo priėmimo–perdavimo apskaitos žurnale.

Pamainos perdavimo (priėmimo) laikas sutampa su pareigÅ«nų pamainos pradžios ar pabaigos laiku. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neapmokėjimo už virÅ¡valandinį darbÄ teisėtumo bei pagrįstumo. PareiÅ¡kėjai yra statutiniai Departamento valstybės tarnautojai, ginčijamu laikotarpiu ėję pareigas Departamento Pastatų apsaugos skyriuje. Å ioje byloje nagrinėjama situacija patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies, galiojusios iki 2015-12-31, bei Statuto 37 straipsnio 3 dalies, galiojančios nuo 2016-01-01, reglamentavimo sritį (nėra ginčo dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje nurodytos 48 valandų per savaitę darbo laiko normos taikymo pareiÅ¡kėjų atžvilgiu pagrįstumo).

Ginčas Å¡iuo atveju kyla dėl Statuto 29 straipsnio 3 dalyje (Statuto 37 straipsnio 3 dalyje, galiojančioje nuo 2016-01-01) įtvirtintos sÄ vokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinio. PareiÅ¡kėjai mano, kad ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ nebÅ«tinai turi sutapti su laikotarpiu nuo pirmadienio iki sekmadienio. Statuto 5 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad pareigÅ«nų tarnybos santykius reglamentuoja Å¡is Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

Statuto 29 straipsnio 3 dalis (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigÅ«nams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali bÅ«ti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, virÅ¡ijanti Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normÄ , bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma;

Å¡ių pareigÅ«nų darbas, kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas virÅ¡valandiniu; Å¡ioje dalyje nurodytų pareigÅ«nų pareigybių sÄ raÅ¡Ä bei Å¡ių pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Vyriausybė, vykdydama Statuto 29 straipsnio 3 dalies (2003 m. balandžio 29 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.) įpareigojimÄ , 2003-09-09 nutarimu Nr. 1150 (galiojusiu iki 2016 m. birželio 30 d.) patvirtino Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, pareigybių sÄ raÅ¡Ä (toliau – Pareigybių sÄ raÅ¡as) bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigÅ«nų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus (toliau – Laiko apskaitos ypatumai).

Laiko apskaitos ypatumų 2 punkte buvo nustatyta, kad Laiko apskaitos ypatumų 1 punkte nustatytiems pareigūnams nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančios vidaus reikalų statutinės centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatoma ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė ir viršijanti 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Laiko apskaitos ypatumų 3, 4, 6 ir 7 punktai nustatė, kad Laiko apskaitos ypatumų 1 punkte nustatytų pareigūnų pamainos nustatomos pamainų grafikuose.

PareigÅ«nų pamainos pradžiÄ ir pabaigÄ nustato vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas arba jo įgalioti pareigÅ«nai. Kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp pamainų trukmė pareigÅ«nams, dirbantiems 12 valandų trukmės pamainomis, negali bÅ«ti trumpesnė kaip 12 valandų, pareigÅ«nams, dirbantiems 24 valandų trukmės pamainomis, – 24 valandos. Poilsio dienos suteikiamos pamainų grafikuose nustatytu laiku. PareigÅ«nų darbo laiko paskirstymÄ per pamainÄ , vadovaudamiesi Å¡iais darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumais, darbo tvarkos taisyklėse detaliai nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų ir vidaus reikalų įstaigų vadovai arba jų įgalioti pareigÅ«nai.

Laiko apskaitos ypatumų 8 punkte buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Statutas ir Laiko apskaitos ypatumai, reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK) ir kiti teisės aktai. Departamentas, atsižvelgdamas į jam Laiko apskaitos ypatumų 7 punktu suteiktas teises ir pareigas (priimti atitinkamus teisės aktus (darbo tvarkos taisykles), detaliai reglamentuojančius pareigÅ«nų darbo ir laiko apskaitos klausimus) bei siekdamas užtikrinti darbo ir poilsio laiko teisinio reguliavimo tikrumÄ ir aiÅ¡kumÄ (nes tik esant aiÅ¡kiam teisiniam reguliavimui gali bÅ«ti tinkamai Departamente vykdoma darbo laiko apskaita), 2009 m. balandžio 30 d. priėmė įsakymÄ Nr. V-119 ,,Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų sÄ raÅ¡o bei kitų teisės aktų patvirtinimo“, kurio 2.1 papunkčiu nustatė, kad savaitės (septynių dienų laikotarpis) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis.

AnalogiÅ¡kas reglamentavimas nustatytas ir Darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Departamento direktoriaus 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-456, 2.9 papunkčiu (savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos. Savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko apskaitos pradžia – pirmadienis). DK 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrÄ santykį, taikomos darbo teisės normos, reglamentuojančios panašų santykį.

Kadangi DK nėra normos, įtvirtinančios sÄ vokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ apibrėžimÄ , Departamentas, 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. V-119 nustatydamas, kad savaitės (7 dienų laikotarpio) darbo laiko apskaitos pradžia yra pirmadienis, pagal įstatymo analogijÄ taikė Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (nuorodÄ Ä¯ šį nutarimÄ duoda DK 144 str. 4 d.), 10 punkto nuostatas, pagal kurias savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos.

Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse parengti vadovaujantis 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 561/2006, kurio 4 straipsnio i punkte pateiktas sÄ vokos ,,savaitė“ apibrėžimas: (i) „savaitė“ – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandų iki sekmadienio 24.00 valandos)“. AnalogiÅ¡kÄ sÄ vokos ,,savaitė“ apibrėžimÄ pateikia ir kiti Europos SÄ jungos teisės aktai, reglamentuojantys teisinius darbo santykius, pvz., 2002 m. kovo 11 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB. Atsakovas teigia, kad, 2009 m. balandžio 30 d. priimdamas įsakymÄ Nr. V-119 ir jame apibrėždamas (pritaikęs įstatymo analogijÄ ) sÄ vokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinį, jokių įstatymų reikalavimų bei pareiÅ¡kėjų teisių ir teisėtų interesų (pvz., teisės į kasdienį ir savaitės nepertraukiamÄ jį poilsį, teisę dirbti darbÄ , kiekvienÄ savaitę (7 dienų laikotarpį) nevirÅ¡ijantį 48 valandų darbo laiko normos, teisę į kvalifikacijos kėlimÄ , nepažeidė.

PrieÅ¡ingai, taip įgyvendino Laiko apskaitos ypatumų 7 punkte jam nustatytÄ pareigÄ detalizuoti pamainų paskirstymÄ per savaitę (7 dienų laikotarpį), užtikrino teisinių darbo santykių tikrumÄ ir stabilumÄ . Esant aiÅ¡kiam teisiniam reguliavimui Departamente ginčo laikotarpiu buvo tinkamai vykdoma darbo laiko apskaita. Neapibrėžus sÄ vokos ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ turinio, darbo ir poilsio laiko apskaita Departamente negalėtų bÅ«ti vykdoma tinkamai. LVAT, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus, yra konstatavęs, kad jeigu įstatymais arba kitais teisės aktais valstybės institucijoms sukuriamos teisės ir pareigos (pvz., priimti atitinkamus sprendimus), Å¡ios institucijos įgyja ir teisę numatyti, kaip Å¡ios teisės ir pareigos bus įgyvendinamos vietos lygmeniu, tačiau tik tiek, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatoms, priimtoms atitinkamoje srityje (LVAT 2010-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A882-617/2010).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, visiÅ¡kai akivaizdu, kad nesant teisėkÅ«ros subjekto nustatyto aiÅ¡kaus teisinio reguliavimo, nustatančio ,,savaitės (7 dienų laikotarpio)“ skaičiavimÄ , negalima iÅ¡vada, kad Departamentas, vykdydamas darbo laiko apskaitÄ (vadovaudamasis savo patvirtinta tvarka, detalizuojančia (papildančia) StatutÄ , Laiko apskaitos ypatumus, DK), nepagrįstai savaitės (7 dienų laikotarpio) atskaitos taÅ¡ku laikė pirmadienį, t. y. pažeidė darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkÄ , ir dėl to jam turėtų kilti atsakomybė atlyginti pareiÅ¡kėjų patirtus nuostolius (negautas pajamas).

Sisteminė nurodytų nuostatų bei teisės doktrinos analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad vartojamo termino ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ prasmė – kalendorinė savaitė, kuri prasideda pirmadienį ir baigiasi sekmadienį. BÅ«tent tokiÄ prasmę terminui ,,savaitė (7 dienų laikotarpis)“ suteikė ir Departamentas, vykdydamas savaitinę darbo laiko apskaitÄ . Kitokios prasmės minėtam terminui suteikimas prieÅ¡tarautų remiantis sisteminiu teisės aiÅ¡kinimu atpažintai teisėkÅ«ros subjekto valiai.

PareiÅ¡kėjų minima 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB ,,Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva), kurioje minima sÄ voka ,,kiekvienas septynių dienų laikotarpis“, nėra taikoma valstybės tarnybos santykiams. PareiÅ¡kėjai skunde nurodo, kad kiekvienÄ pamainÄ nebuvo traukiama į apskaitÄ ir apmokama viena valanda laiko, skirto tarnybiniam ginklui prieÅ¡ pamainÄ paimti ir po pamainos grÄ Å¾inti. Departamentas pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kad į pareiÅ¡kėjų pamainos trukmę įtraukus apsiginklavimÄ (30 min. prieÅ¡ tarnybÄ ), bÅ«tų susidarę tiek virÅ¡valandžių:

S. V. –132.30 val. (825,39 Eur), R. K. – 85 val. (542,69 Eur), R. K. – 72.30 val. (504,46 Eur), A. K. – 135 val. (899,18 Eur) (t. 4, b. l. 18–20). Per teismo posėdį atsakovo atstovė paaiÅ¡kino, kad Departamentas sutinka su skundo dalimi dėl apmokėjimo už apsiginklavimo laikotarpį 30 min. prieÅ¡ tarnybÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo dalis dėl apmokėjimo už apsiginklavimo laikotarpį 30 min. prieÅ¡ tarnybÄ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.

PareiÅ¡kėjams už apsiginklavimo laikotarpį 30 min. prieÅ¡ tarnybÄ priteistinas toks darbo užmokestis: S. V. 825,39 Eur, R. K. 542,69 Eur, R. K. 504,46 Eur ir A. K. 899,18 Eur. PareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už nusiginklavimo laikotarpį 30 min. po pamainos. Statuto 37 straipsnio 2 dalis, galiojusi ginčo laikotarpiu, nustatė, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigÅ«nams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus.

Statuto 37 straipsnio 4 dalis, įsigaliojusi 2017-01-01, nustato, kad į darbo laikÄ Ä¯skaičiuojamas laikas, skirtas pareigÅ«nams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „apsiginkluoti“, ,,apginkluoti“ aiÅ¡kinamas kaip aprÅ«pinti ginklais, karo reikmenimis. Taigi Statuto 37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sÄ voka ,,apsiginklavimas“ yra susijusi su ginklų paėmimu (apsirÅ«pinimu ginklu). SÄ voka ,,apsiginklavimas“ nėra susijusi su ginklų grÄ Å¾inimu.

Ginklo grÄ Å¾inimas nagrinėjamu atveju nelaikomas atsiskaitymu už tarnybos rezultatus, nes atsiskaitymas už tarnybos rezultatus Departamente prilyginamas pamainos perdavimui (priėmimui), pareigÅ«nams pamainos perdavimÄ (priėmimÄ ) pažymint budėjimo priėmimo–perdavimo apskaitos žurnale. Pamainos perdavimo (priėmimo) laikas sutampa su pareigÅ«nų pamainos pradžios ar pabaigos laiku. IÅ¡ ginklų perdavimo žurnalo matyti, kad nusiginklavimas vyko labai trumpai. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už nusiginklavimo laikotarpį yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

PareiÅ¡kėjai skunde taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar 2009-03-30 Departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-119 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos pareigÅ«nų bei kitų teisės aktų patvirtinimo“ 2.1 punktas (redakcija iki 2016-01-01) ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo ir poilsio laiko apskaitos tvarkos apraÅ¡o 2.9 punktas (Å¡iuo metu galiojantis aktas) iÅ¡ esmės neatitiko (neatitinka) ir prieÅ¡taravo (prieÅ¡tarauja) galiojančioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str., Darbo kodekso 144 str. 4 d., 147 str. 3 d. 160 str. 1 d. 161 str. 4 ir 5 d.

Vidaus tarnybos statuto 37 str. 4 d. (iki 2016 m. sausio 1 d. – 29 str. 4 d.) nuostatoms, o nustačius, kad nėra aiÅ¡kus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 6 str. taikymas valstybės tarnyboje, stabdyti administracinę bylÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ant prejudicinio sprendimo dėl Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo. Atsižvelgęs į Å¡ioje byloje iÅ¡dėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ioje byloje taikytinų teisės aktų atitiktimi aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Pareiga kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ ar į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ praÅ¡ant prejudicinio sprendimo dėl Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo, dėl administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo iÅ¡tyrimo atsiranda tik tuo atveju, jei teismas suabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Pagal teismų praktikÄ Å¡alių pozicija Å¡iuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1241-552/2015).

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas iÅ¡tirti teisės aktų teisėtumÄ netenkintinas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjų skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų A. K., R. K., R. K. ir S. V. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareiÅ¡kėjams S. V. 825,39 eurus (aÅ¡tuonis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus ir trisdeÅ¡imt devynis centus), R. K. 542,69 eurus (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis centus), R. K. 504,46 eurus (penkis Å¡imtus keturis eurus ir keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is centus) ir A. K. 899,18 eurų (aÅ¡tuonis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis eurus ir aÅ¡tuoniolika centų) darbo užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ .

KitÄ pareiÅ¡kėjų skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska