c78bc9db-73ab-4797-8fea-b19c3a4f8a22 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-268-387/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00033-2018-1 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 2 d. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė :

1. A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 21 straipsnyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį – 492 556,035g. – narkotinės medžiagos – kanapių dervos bei rengėsi šios narkotinės medžiagos kontrabandai.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2018 m. vasario 8 d. nutarimu A. B. pripažintas įtariamuoju. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir išduotas Europos arešto orderis. A. B. sulaikytas 2018 m. kovo 30 d. Latvijos Respublikoje, 2018 m. balandžio 2 d. perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartimi įtariamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Panevėžio apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam A. B. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. B. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme galima užtikrinti tik toliau jam taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti.

4. Kaltinamojo A. B. gynėja advokatė E. Belevičienė skunde praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį. 4.1. Gynėjos manymu, baudžiamosios bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, jog A. B. buvo susitaręs su kitais asmenimis vykdyti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, taip pat, kad jis priklausė organizuotai grupei ir žinojo bei suvokė kitų asmenų atliekamų veiksmų esmę. Byloje nėra duomenų, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti A. B. tyčiÄ , o susidariusi procesinė situacija yra panaÅ¡i į objektyvųjį apkaltinimÄ , kuomet asmuo yra kaltinamas dėl veikų, dėl kurių padarymo jis subjektyviai nėra kaltas.

Teismas, spręsdamas suėmimo taikymo klausimÄ , turi analizuoti ar byloje esantys duomenys yra pakankami tam, kad padaryti iÅ¡vadÄ , jog galimai egzistuoja visi bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Gynėjos nuomone, bylos duomenys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad kaltinimas A. B. yra pagrįstas, todėl nėra ir bÅ«tinosios suėmimo taikymo sÄ lygos. 4.2. Gynėja nurodo ir tai, kad teismas turi nurodyti konkrečius duomenis, kurie leistų pagrįstai teigti, jog realiai egzistuoja bent vienas bÅ«tinasis suėmimo taikymo pagrindas, o ne spėti ar daryti prielaidas dėl Å¡ių pagrindų egzistavimo.

IlgÄ laikÄ besitęsiantis asmens suėmimas įpareigoja griežčiausios kardomosios priemonės pratesimo klausimÄ svarstantį teismÄ kiekvienÄ kartÄ itin kruopščiai patikrinti, ar tolesnis pagrindinės asmens teisės - teisės į laisvę - suvaržymas yra pateisinamas, ar nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pagrindinių žmogaus teisių. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) ne viename savo sprendime yra pabrėžęs, jog ilgainiui net ir pagrįsto įtarimo ar kaltinimo, kaip kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) pagrindo, paties savaime nebeužtenka tam, kad tęsti suėmimo terminÄ (pvz. sprendimas byloje Ilijkov v.

Bulgarija), o inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas negali bÅ«ti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo (termino pratesimo) pagrindu (sprendimai bylose Letellier prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Clooth prieÅ¡ BelgijÄ ; Miuler prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ; Jėčius prieÅ¡ LietuvÄ , Ilijkov prieÅ¡ BulgarijÄ ; Bykov prieÅ¡ RusijÄ bei kt.). Teismų praktikoje yra konstatuojama, jog net ir tais atvejais, kai pradiniame proceso etape suėmimas buvo neiÅ¡vengiamas kardomųjų priemonių tikslams pasiekti, po tam tikro laiko, toliau vykstant procesui, nustatytų suėmimo taikymo pagrindų procesinė reikÅ¡mė mažėja, menksta.

Todėl kiekvienÄ kartÄ siekiant pratęsti griežčiausios kardomosios priemonės terminÄ ir objektyviai pagrįsti jos taikymo neiÅ¡vengiamumÄ yra bÅ«tina nustatyti vis reikÅ¡mingesnius pagrindus. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tik iÅ¡skirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimÄ ilgÄ laikÄ Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiÅ«riu (nutartis byloje Nr. 1S- 267/2014). 4.3. Kaltinamasis A. B. laikomas suimtu vienerius metus ir Å¡eÅ¡is mėnesius, todėl teismas, spręsdamas dėl suėmimo pratesimo dar ilgesniam terminui, privalėjo itin kruopščiai patikrinti realios grėsmės, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, bandys iÅ¡vengti teismo proceso, darys naujus nusikaltimus ar atliks kitus veiksmus, kurie prieÅ¡tarautų BPK 119 straipsnyje numatytiems kardomųjų priemonių tikslams, egzistavimÄ Å¡iuo metu.

Gynėjos nuomone, nei A. B. elgesys paskelbus jį įtariamuoju, nei kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas, savaime nėra iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti ilgalaikį griežčiausios kardomosios priemonės taikymÄ , ypač atsižvelgiant į proceso stadijÄ â€“ byla nagrinėjama teisme, vyksta įrodymų tyrimas. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų egzistavimÄ . 4.4.

Gynėja atkreipia dėmesį į tai, kad Apeliacinio teismo praktikoje pažymima, jog pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas gali suponuoti iÅ¡ankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo (nutartys bylose Nr. 1S-84/2014, 1S-443/2013). 4.5. Skundžiamoje nutartyje, grindžiant BPK 121 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ suėmimo pagrindÄ , iÅ¡skirtinis dėmesys skirtas kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu bei gresiančios bausmės griežtumui.

EŽTT sprendime Tomasi prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ yra nurodęs, jog įtarimai padarius nusikaltimÄ nėra pakankama priežastis skirti suėmimÄ - nesvarbu, koks sunkus nusikaltimas tai bebÅ«tų ir kaip įtikinamai atrodo prieÅ¡ įtariamÄ jį surinkti įkalčiai. Gynėjos nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina Å¡io suėmimo pagrindo realumo. A. B. Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , kartais gyvena ir Latvijos Respublikoje, kur yra jo motinos butas bei gyvena didelė dalis giminaičių.

Latvijoje jis ketino plėsti savo verslÄ . Jis turi sugyventinę, su ja augina du mažamečius vaikus. Tai, kad jis kurį laikÄ gyveno Latvijos Respublikoje, nepagrindžia iÅ¡vados, kad tokiu bÅ«du jis pasislėpė nuo teisėsaugos institucijų. Apie A. B. motinai priklausantį butÄ Latvijoje pareigÅ«nams buvo žinoma, tačiau jis negavo Å¡aukimų atvykti, jo artimieji ir Å¡eimos nariai taip pat negavo jokių nurodymų iÅ¡ pareigÅ«nų, kad A. B. reikėtų prisistatyti teisėsaugos institucijoms, ar, kad jis yra paieÅ¡komas.

Jie nebuvo apklausti apie A. B. buvimo vietÄ . A. B. įtariamuoju pripažintas 2018 m. vasario 8 d., beveik po pusės metu nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. A. B. paieÅ¡ka iki tol nebuvo vykdoma, todėl negalima teigti, jog jis slapstėsi. Ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi įtariamojo sugyventinės pokalbių telefonu. Pasiklausymo, atlikto 2017 m. lapkričio mėnesį, metu užfiksuota, jog Vilniuje gyvenančios įtariamojo sugyventinės pokalbio telefonu metu fone girdisi A. B. balsas. Tai, pasak gynėjos, patvirtina įtariamojo ir jo sugyventinės parodymus, kad A.

B. po inkriminuojamo nusikaltimo nesislapstė Latvijoje, o gyveno tiek Latvijoje, tiek ir Lietuvoje. Prielaidos, kad iÅ¡ Lietuvos jis neva iÅ¡vyko iÅ¡ karto dėl padaryto nusikaltimo ir pasislėpė, nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys. 4.6. Skunde gynėja nurodo ir tai, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu, jo paleidimÄ sÄ lygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismÄ . Tinkamo dydžio užstatas, kai įmokėtos sumos praradimas įtariamajam ar užstato mokėtojui reikÅ¡tų ženklų turto dalies netekimÄ , bÅ«tų itin veiksminga kardomoji priemonė.

A. B. artimieji sumokėjo 20 000 eurų užstatÄ . Å ie pinigai yra kaltinamojo sugyventinės paveldėti po tėvo mirties. Å eimai, auginančiai du mažamečius vaikus ir besilaukiančiai trečio, prarasti tokiÄ didelę pinigų sumÄ , kuri yra skirta nuosavo bÅ«sto įsigijimo pradiniam įnaÅ¡ui, bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta. A. B. nerizikuotų savo Å¡eimos gerove. Gynėja nurodo ir tai, jog dar ikiteisminio tyrimo metu kitiems įtariamiesiems buvo paskirtos Å¡velnesnės už suėmimÄ kardomosios priemonės. Panevėžio apygardos teismui buvo pateikta medicininė pažyma apie tai, kad kaltinamojo A.

B. sugyventinė G. P. laukiasi trečio vaiko, taigi jai yra bÅ«tina A. B. pagalba buityje. Be to, kaltinamasis nurodė, jog turi problemų su sveikata ir kalinimo įstaigoje jam neužtikrinamas reikalingas gydymas, neatliekami sveikatos tyrimai, kad bÅ«tų galima nustatyti tiksliÄ diagnozę ir ligÄ gydyti. 4.7. Skunde nurodoma ir tai, kad nors suimtajam suėmimo terminas tęsiamas tik tuo pagrindu, jog jis gali bėgti ir slėptis nuo teismo, tačiau nutartyje nurodoma, jog kaltinamieji naudojasi įstatymo suteikta teise atsisakyti duoti parodymus.

Gynėja pažymi, jog parodymų davimas ar nedavimas nei sumažina, nei padidina bėgimo ar slėpimosi galimybės. Be to, nė vienas iš bylos kaltinamųjų duoti parodymus neatsisakė - byloje buvo nustatyta tokia įrodymų tyrimo tvarka, jog kaltinamieji pasinaudojo įstatymo jiems suteikta teise duoti parodymus, ištyrus kitus bylos įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat neatsisakė duoti parodymus, juos davėjau pirmos apklausos metu. 4.8. Kartu su užstatu A. B. galėtų būti taikomos ir kitos kardomosios priemonės, pvz. namų areštas ar intensyvi priežiūra.

Gynėjos nuomone, Å¡ių kardomųjų priemonių taikymas eliminuotų bet kokias grėsmes visuomenei ir vykstančiam baudžiamajam procesui bei užtikrintų, kad bÅ«tų pasiekti BPK 119 straipsnyje įvirtinti kardomųjų priemonių tikslai. Teismas, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais konstatavo, jog suėmimas A. B. turi bÅ«ti pratęstas trijų mėnesių terminui, tačiau taip nutardamas nevertino svarbių faktinių aplinkybių, savo sprendimÄ grindė prielaidomis, nesvarstė Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimo galimybės, toks teismo sprendimas, pažeidžia ne tik BPK 122 straipsnio 7 dalį, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies garantuojamÄ kiekvieno suimto asmens teisę bÅ«ti paleistam proceso metu.

A. B. griežčiausia kardomoji priemonė yra taikoma nesant bÅ«tinųjų suėmimo taikymo sÄ lygų ir pagrindų, neįvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių, Å¡i kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėja prašė skundÄ patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjos skundÄ atmesti. Kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės E. Belevičienės skundas atmetamas 5. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamosios byloje esantys duomenys, t. y. liudytojo E. T. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, slapto sekimo, kratų, apžiÅ«rų protokolai, specialisto iÅ¡vados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Skiriant suėmimÄ arba pratęsiant jo terminÄ , bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sÄ lygų nustatymu. Be to, paskiriant suėmimÄ ar pratęsiant jo terminÄ , nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamÄ jį aktÄ .

Å ioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Tai bus padaryta bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija iÅ¡samiau neanalizuoja skundo teiginių, kuriais keliamos abejonės dėl A. B. kaltę pagrindžiančių duomenų pakankamumo.

6. Kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam A. B. pratęsta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ pagrindÄ , t. y. pagrįstai manant, kad bÅ«damas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo. 6.1. BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatyta, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimÄ BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamais bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas (pratęstas terminas), atsižvelgiant į jo Å¡eiminę padėtį, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje bei kitas aplinkybes. 6.2.

Nusikalstamos veikos, kurias padaręs ir rengęsis padaryti kaltinamas A. B. priskiriamos sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms, už jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis A. B., suvokdamas bausmės realumÄ , gali siekti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Suimtasis nevedęs, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , mažamečių vaikų, jo draugė laukiasi trečio vaiko, laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis).

Tačiau bÅ«tina įvertinti apklausų metu A. B. nurodytas aplinkybes, kad jis netrumpÄ laiko tarpÄ (2017 m. rugpjūčio 29 d. - 2018 m. kovo 30 d.) gyveno Latvijoje, jo sugyventinė atvykdavo retai, jis pats Lietuvoje lankydavosi taip pat retai. Tai laidžia teigti, jog kaltinamojo socialiniai ryÅ¡iai su gyvenamÄ ja aplinka Lietuvoje nėra ypatingai tvirti. Nėra pagrindo sutikti su kaltinamojo gynėjos skundo argumentais, jog apygardos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų.

Skundžiamoje nutartyje įvertinta, kad A. B. mobiliojo ryÅ¡io telefonas buvo iÅ¡jungtas nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. - iÅ¡ karto po to, kai narkotinę medžiagÄ surado ir paėmė teisėsaugos pareigÅ«nai. Deklaruotoje gyvenamojoje vietoje pareigÅ«nai A. B. nerado. Automobilį, kuriuo jis galimai lydėjo narkotinės medžiagos krovinį, pardavė. Jis 2017 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡vyko į LatvijÄ , gyveno motinai priklausančiame bute. Sulaikymo metu A. B. teisėsaugos pareigÅ«nų geranoriÅ¡kai neįsileido, buvo panaudotos specialios priemonės (iÅ¡laužtos durys, langas).

Pats A. B. parodė, jog žinojo apie paskelbta įtariamųjų A. D. ir V. B. paieÅ¡kÄ . Tokios aplinkybės leidžia pritarti apygardos teismo iÅ¡vadai, kad A. B. buvo pasislėpęs nuo teisėsaugos pareigÅ«nų. Taip pat teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties iÅ¡vadai, kad tiek kaltinamasis, tiek galimi nusikalstamų veikų bendrininkai turi ryÅ¡ių užsienyje. A. B. pakankamai ilgÄ laikÄ gyveno užsienio valstybėje, be to, jam ir bendrininkams inkriminuojamas nusikaltimas, susijęs su rengimusi narkotinę medžiagÄ gabenti per Lietuvos Respublikos sienÄ , leidžia spręsti apie turimus ryÅ¡ius užsienyje.

Taigi vien skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su kaltinamojo turimais Å¡eiminiais ryÅ¡iais, nepakanka paneigti prognozuojamo bėgimo nuo baudžiamojo persekiojimo tikimybę. Be to, Å¡iuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Å¡ie ryÅ¡iai buvo ir yra ypatingai tvirti. Tokia iÅ¡vada daroma įvertinus tai, kad nei mažamečiai vaikai, nei draugė, galimai nesulaikė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų padarymo, taigi galimai teigiamai neįtakojo kaltinamojo. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios kaltinamojo sveikatos bÅ«kle bei galimybės gauti tinkamÄ medicininę pagalbÄ neturėjimu, tačiau nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog tinkamos kokybės gydymas suimtajam nėra teikiamas.

Duomenų, jog kaltinamojo sveikatos bÅ«klė neleistų taikyti griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo, taip pat nėra. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, suimtajam kvalifikuota medicinos pagalba gali bÅ«ti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, taip pat, esant bÅ«tinybei, kaltinamajam gali bÅ«ti teikiama reikalinga medicinos pagalba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose užtikrinant suimtojo apsaugÄ (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio 1, 4 dalys). 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje pats kaltinamasis A.

B. nurodė, jog gydymas jam teikiamas, jis buvo gydytas stacionare, paskirti vaistai. 6.3. Atsižvelgusi į visas Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės termino patęsimo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis A. B., bÅ«damas laisvėje, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. 6.4.

Atsakant į gynėjos skundo argumentÄ , kad kitiems kaltinamiesiems taikomos Å¡velnesnės už suėmimÄ kardomosios priemonės, pažymėtina, kad teismas kiekvienam kaltinamajam skirdamas kardomÄ jÄ priemonę, dėl kiekvieno asmens įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sÄ lygas bei kitas reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems pareikÅ¡ti kaltinimai dėl analogiÅ¡kų nusikalstamų veikų, dar nereiÅ¡kia, kad jų teisinė padėtis, kalbant apie procesinių prievartos priemonių taikymÄ , yra vienoda.

7. Apygardos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo A. B. dalyvavimÄ procese, netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme galima užtikrinti tik taikant griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebÅ«tų pasiekti. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati A. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. IÅ¡skirtinės priežastys pateisinančios tolimesnį suėmimo taikymÄ yra paties A.

B. pavojingumas visuomenei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumas ir mastas (jis kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinės medžiagos (virÅ¡ 492 kg kanapių dervos) bei rengėsi narkotinės medžiagos kontrabandai, o taip pat ypatingas Å¡ios bylos sudėtingumas (kaltinimai pareikÅ¡ti 7 asmenims, byloje yra 35 liudytojai) bei itin didelė apimtis (36 tomai). A. B. laikomas suimtu jau pakankamai ilgÄ laikÄ , tačiau Å¡iuo atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , ilgas suėmimo terminas savaime nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Suimtojo teisės suvaržytos laikantis Baudžiamojo proceso kodekse numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sÄ lygoms ir pagrindui. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Ä®vertinus A. B. inkriminuotų nusikaltimų sunkumÄ , pobÅ«dį, gresiančiÄ bausmę, asmenybę, ne ypatingai tvirtus socialinius ryÅ¡ius bei kitus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje proceso stadijoje nėra pagrindo A.

B. panaikinti pratęstÄ griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Å iuo metu netaikant kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrus kaltinamajam vienÄ ar kelias kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones, taip pat ir 20 000 eurų dydžio užstatÄ , namų areÅ¡tÄ , intensyviÄ priežiÅ«rÄ ar kt., nebus užtikrintas BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimas. Å velnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos priemonės užtikrinti, jog kaltinamasis dalyvaus baudžiamajame procese.

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti jÄ kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r ė : kaltinamojo A. B. gynėjos advokatės Egidijos Belevičienės skundÄ atmesti. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartimi kaltinamajam A.

B. trims mėnesiams pratęstÄ suėmimo terminÄ palikti galioti. Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas