2025-09-17 Nr. AB-14420-3-61-3-06787-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1978-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06787-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 10.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės V. G., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą A. G. (A. G.), apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei V. G., atstovaujamai atstovo pagal įstatymą A. G. (A. G.), dėl pilietybės netekimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir pareiškėjas, Ministerija) kreipėsi į teismą su prašymu, jį patikslino, prašydamas nuspręsti, kad V. G., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir atsakovė), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, jog pirmosios instancijos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, <...> kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Šiuo prašymu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras kreipiasi dėl V. G. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, nes sprendimas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės buvo priimtas pažeidžiant Pilietybės įstatymą.

2.2. Atsakovė buvo pripažinta Lietuvos Respublikos piliete nuo gimimo šiais pagrindais: teisiniu pagrindu, kad jos gimimo dieną – (duomenys neskelbtini), galiojusio Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta: vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (redakcija nekeista iki šiol); faktiniu pagrindu, kad (duomenys neskelbtini) ji gimė iš tėvo neva Lietuvos Respublikos piliečio A. G. (A. G.) (gim. (duomenys neskelbtini)), o jos motina – ne Lietuvos Respublikos pilietė. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, faktinis pagrindas, kad atsakovė gimė iš Lietuvos Respublikos piliečio, neegzistavo. Atsakovės tėvas A. G. 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl pagal tą dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1V-811 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymas) 12-ąja pastraipa A. G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, šis įsakymas yra neapskųstas.

2.3. Tai, kad atsakovės tėvas įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) tapo žinoma jau po atsakovės gimimo, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Rusijos Federacijoje persiuntus dokumentus dėl A. G. Lietuvos Respublikos paso pakeitimo, taip pat A. G. pateikus Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013 m. lapkričio 30 d.

2.4. Atsakovei gimstant jos tėvas nebebuvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl faktinis pagrindas atsakovei tapti Lietuvos Respublikos piliete neegzistavo. Taigi, atsakovė Lietuvos Respublikos piliete pripažinta pažeidžiant Pilietybės įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki šiol) 14 straipsnio 1 dalį. Tai, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus Pilietybės įstatymą, sukelia Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte numatytą pasekmę – pilietybės netekimą.

2.5. Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje 2020 m. sausio 10 d. persiuntė dokumentus dėl V. G. įtraukimo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pateiktame vaiko gimimo liudijime X-MЮ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiko tėvai A. G. ir A. G. yra Rusijos Federacijos piliečiai, taip pat pateikta įklija, kurioje nurodyta, jog V. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 2002 m. gegužės 21 d. federalinio įstatymo dėl Rusijos Federacijos pilietybės 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą, t. y. vaikas įgyja Rusijos Federacijos pilietybę gimimu, jei vaiko gimimo metu abu arba vienas iš vaiko tėvų yra Rusijos Federacijos piliečiai (nepriklausomai nuo vaiko gimimo vietos). Taigi, teismui patenkinus prašymą, atsakovė neliktų asmeniu be jokios pilietybės.

3. Atsakovė V. G., atstovaujama atstovo pagal įstatymą A. G., atsiliepime į prašymą prašė netenkinti Ministerijos prašymo. Atsakovė taip pat prašė priteisti jai patirtas bylinėjimosi ir vertinimo išlaidas.

4. Atsakovė atsiliepime į prašymą nurodė, kad:

4.1. Migracijos departamento teikime ir Ministerijos prašyme nurodyti faktai yra klaidingi, neatitinka tikrovės, pateikta visiškai kita įvykių chronologija. Atsakovės tėvas A. G. gimė (duomenys neskelbtini), Rusijoje, jo mama V. G., kuri yra lietuvių tautybės (tai nurodyta A. G. gimimo liudijime), apsisprendė įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę po Lietuvos Respublikos išstojimo iš Sovietų Sąjungos ir tai įvyko 1991 m. spalio 29 d., o 1993 m. balandžio 8 d. jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini). Nei prie Migracijos departamento teikimo, kurio pagrindu parengtas Ministerijos prašymas, nei prie prašymo nepateikti jokie dokumentai, patvirtinantys, kad jos mažametis vaikas A. G. tuomet taip pat įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę. Vaiko pilietybės įgijimas įstatyme buvo numatytas ne automatiniu būdu, o prašymo pagrindu ir buvo reikalingas abiejų tėvų prašymas dėl vaiko pilietybės įgijimo, tą patvirtina ir Migracijos departamentas savo teikime. Tačiau A. G. tėvai tuomet jokio prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jų vaikui neteikė. Jeigu Migracijos departamentas teigia, kad teikė, privalėjo jį pateikti kaip Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo įrodymą, kitu atveju teiginys, kad atsakovės tėvas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu. Šioje byloje nepateiktas joks dokumentas apie atsakovės tėvo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą iki 1992 m.

4.2. 2003 m., kai A. G. turėjo sueiti 14 metų, jo tėvai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo. Jo tėvas S. G. (S. G.) parašė sutikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Taigi tik 2003 m. atsakovės tėvas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę jo abiejų tėvų prašymo pagrindu.

4.3. A. G. teisėtai įgijo bei turėjo dvigubą pilietybę pagal tuo metu galiojusį (2003 m.) teisinį reguliavimą, atsakovės gimimo metu jis teisėtai buvo tiek Lietuvos Respublikos, tiek Rusijos Federacijos pilietis, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu pagal vieno iš tėvų – jos tėvo, turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į prašymą prašė tenkinti prašymą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą nurodė, kad:

6.1. V. G. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų. Atsakovės motina A. G. atsakovės gimimo metu ir šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė. Atsakovės tėvas A. G. atsakovės gimimo metu buvo Rusijos Federacijos pilietis. Tai patvirtina 2019 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje persiųsti dokumentai dėl atsakovės tėvo paso pakeitimo (Rusijos Federacijos pasas išduotas 2013 m. lapkričio 30 d.), 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje persiųsti dokumentai (gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad atsakovės tėvai yra Rusijos Federacijos piliečiai, įklija, kurioje nurodyta, kad atsakovė Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 2002 m. gegužės 21 d. FZ įstatymo dėl Rusijos Federacijos pilietybės 12 straipsnio 1 dalies a punktą, kaip vaikas, įgijęs Rusijos Federacijos pilietybę gimimu).

6.2. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. raštu Nr. 10K-3010 informavo atsakovę, kad ji turi pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir patikslinti, ar ji atitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimus. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 10K-20382 informavo atsakovę, kad tam, jog būtų priimtas atsakovės pateiktas pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę, dokumentų originalai turi būti pateikti Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.

6.3. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovės tėvas pateikė pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę Nr. 2209-PIL NET-0222, kuriame nurodė, kad 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų sąlygų, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1998 m. gruodžio 24 d. (asmens dokumente nurodyta Rusijos pilietybė), Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004 m. sausio 16 d., Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009 m. spalio 26 d. Taip pat pateikta Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovės tėvas Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 1991 m. lapkričio 28 d. priimto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodyta, kad visi TSRS piliečiai, įstatymo priėmimo metu gyvenantys Rusijos Federacijos teritorijoje, buvo laikomi Rusijos Federacijos piliečiais tuo atveju, jeigu per 1 metus nuo įstatymo priėmimo nepageidavo nebūti Rusijos Federacijos piliečiais.

6.4. Migracijos departamento turimais duomenimis, Lietuvos Respublikos pilietybę atsakovės tėvas įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 25 straipsnį ir 1993 m. spalio 5 d. jam buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas (jo motina pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai 1991 m. spalio 29 d.; 1993 m. balandžio 8 d. jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini)). Duomenų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą nebuvo pateikta.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 16 d. sprendimu patenkino pareiškėjo Ministerijos prašymą dėl pilietybės netekimo; pripažino, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą; esant nustatytoms sąlygoms, įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka nusprendė paskelbti Teisės aktų registre; netenkino atsakovės atstovo pagal įstatymą A. G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

8. Teismas, be kita ko, nustatė atsakovė V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nuo gimimo dėl to, kad jos tėvas A. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovės tėvas A. G. 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl pagal tą dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo 12-tąja pastraipa A. G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Teismas pažymėjo, kad ši svarbi aplinkybė nebuvo žinoma atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu, t. y. (duomenys neskelbtini), atitinkamoms Lietuvos valstybės institucijoms, nes atsakovės tėvas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (šiuo atveju Rusijos Federacijos) pilietybę.

9. Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepagrindė įrodymais savo argumentų dėl pagal tuo metu galiojusį (2003 m.) reglamentavimą turėtos dvigubos pilietybės. Teismas akcentavo, kad TSRS piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1998 m. gruodžio 24 d. (asmens dokumente nurodyta Rusijos pilietybė); Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2004 m. sausio 16 d.; Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. spalio 26 d.; atsakovės gimimo liudijimas X-MЮ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vaiko tėvai A. G. ir A. G. yra Rusijos Federacijos piliečiai, taip pat įklija, kurioje nurodyta, jog V. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 2002 m. gegužės 21 d. FZ įstatymo dėl Rusijos Federacijos pilietybės 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 1991 m. lapkričio 28 d. priimto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, patvirtina, jog atsakovės tėvas A. G. 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl neegzistavo faktinis pagrindas, kad atsakovė gimė iš Lietuvos Respublikos piliečio.

10. Įvertinęs teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 str., Pilietybės įstatymo 13 str. 1 p., 14 str. 1 d., 24 str. 7 p., 26 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustatytas aplinkybes, kad atsakovės V. G. gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) jos tėvas A. G. jau buvo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės (jis pilietybės neteko 1992 m. vasario 6 d.) ir ši reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu įgaliotoms Lietuvos institucijoms, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė V. G. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nesant tam pagrindo, t. y. jos gimimo metu jos tėvas nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

11. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismas konstatavo, kad V. G., gim. (duomenys neskelbtini), netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą, atsakovė pilietybės netenka Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.

12. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. 13. Atsakovė V. G., atstovaujama atstovo pagal įstatymą A. G., apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą ir netenkinti Ministerijos prašymo. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai visas patirtas bylinėjimosi ir vertimo išlaidas šioje byloje.

14. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi formaliu pagrindu, jog atsakovės gimimo metu jos tėvas jau faktiškai neturėjo Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau visiškai nevertino atsiliepime pateiktų aplinkybių, patvirtinančių A. G. teisę į dvigubą pilietybę, todėl teismas tinkamai neišnagrinėjo bylos, sprendimą priėmė formaliai, pakartojęs pareiškėjo prašyme nurodytus motyvus.

14.2. Atsakovei nebuvo atnaujintas terminas apskųsti dėl jos tėvo priimto 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo ir jis nebuvo panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-402-815/2025), tačiau, jam esant akivaizdžiai nepagrįstam, negalėjo būti tenkinamas nepagrįstas pareiškėjo prašymas, kuris grindžiamas 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu.

14.3. Atsakovės tėvas A. G. 1992 m. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, jam buvo išduodami Rusijos Federacijos pasai su vizomis-leidimais atvykti į Lietuvą, o tai patvirtina, kad jis Lietuvos Respublikos pilietybės neturėjo. Lietuvos Respublikos pilietybę jis (A. G.) įgijo 2003 m., kai jo tėvai davė sutikimą jam įgyti antrąją pilietybę. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, neatsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės ir išlaikant dvigubą pilietybę, atitiko tuo metu galiojusio 2002 m. rugsėjo 17 d. Pilietybės įstatymo 17 straipsnio sąlygas. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2006 m. lapkričio 13 d. pripažinus Pilietybės įstatymo 17 straipsnio normą antikonstitucine, tai neturėjo įtakos atsakovės tėvo Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimui, t. y. jis išlaikė dvigubą pilietybę. Taigi, atsakovės gimimo momentu jis teisėtai turėjo dvigubą pilietybę ir jam nebuvo taikomas reikalavimas atsisakyti turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Tai suteikia pagrindą laikyti iš esmės ydingu 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, įgijus kitos valstybės pilietybę. Atsakovės gimimo metu – (duomenys neskelbtini), jos tėvas A. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, todėl ji teisėtai gimimu įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir nėra jokio pagrindo pripažinti ją netekus Lietuvos Respublikos pilietybės.

14.4. Atsakovė pirmosios instancijos teismui akcentavo teikimo ir prašymo trūkumus, tačiau teismas jų neaptarė ir nevertino, o tai sudaro pagrindą panaikinti sprendimą. Šioje byloje nepateiktas joks dokumentas apie atsakovės tėvo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimą iki 1992 m. Prašymas teismui yra grindžiamas teikimu, kuris yra neaiškus, nepagrįstas, o prašyme pateiktas reikalavimo pagrindas yra neaiškus, nekonkretus.

15. Pareiškėjas Ministerija pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su atsakovės apeliaciniu skundu ir pažymi, kad 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo 12-tąja pastraipa A. G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Kadangi šis įsakymas yra nenuginčytas, preziumuojama, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės tėvas A. G. 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl pagal tą dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 2 punktą (Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Atsakovė negali ginčyti kito asmens – savo tėvo, statuso, nes to nepadarė pats A. G.. Atsakovei (duomenys neskelbtini) gimstant jos tėvas A. G. nebebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad neatitinka tikrovės teiginys, jog 2003 m. A. G. tėvas kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės A. G. suteikimo, nes, kaip pati atsakovė įrodė, jis kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės palikimo. Atsakovė negalėjo įgyti pilietybės pagal jos gimimo dienos – (duomenys neskelbtini), Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį (redakcija nekeista iki šiol), nes nė vienas iš jos tėvų nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis. Atsakovės duomuo – Lietuvos pilietybė, tiesioginės kreipties būdu įrašyta į Gyventojų registrą, atskiro dokumento nėra.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad atsakovės skundo teiginiai, jog atsakovės tėvui Lietuvos Respublikos pilietybė buvo suteikta ne 1993 m., bet 2003 m., yra nepagrįsti. Atsakovės tėvo tėvas 2003 m. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą ne dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo atsakovės tėvui, bet savo pranešimu informavo ambasadą, jog sutinka, kad jo sūnui būtų palikta Lietuvos Respublikos pilietybė. Apeliacinio skundo teiginiai dėl vizos atvykti į Lietuvą atsakovės tėvo Rusijos Federacijos piliečio pase neleidžia manyti, kad Lietuvos Respublika tuo metu nelaikė jo Lietuvos Respublikos piliečiu. Migracijos departamentui neturint duomenų, kad atsakovės tėvas yra įgijęs Rusijos Federacijos pilietybę, atsakovės tėvas Lietuvos Respublikos sienai kirsti galėjo naudotis tiek Lietuvos Respublikos jam išduotu kelionės dokumentu, tiek Rusijos Federacijos piliečio pasu. Atsakovės teiginiai dėl dvigubos jos tėvo pilietybės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, atsakovės tėvas 2022 m. rugsėjo 23 d. pranešime nurodė, kad neatitinka Pilietybės įstatymo sąlygų turėti dvigubą pilietybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismo prašo pripažinti, kad V. G., neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

19. V. G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010 m. gruodžio 2 d. priimto Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

20. Atsakovės motina A. G. atsakovės gimimo metu ir šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė. A. G. 1992 m. vasario 6 d. įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir, remiantis Pilietybės įstatymo 19 straipsnio 2 punktu (1991 m. gruodžio 5 d. įstatymas Nr. I-2072), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

21. Atsakovės tėvas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (Rusijos Federacijos) pilietybę. Ši teisinę reikšmę turinti aplinkybė nebuvo žinoma Lietuvos valstybės institucijoms atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu, t. y. (duomenys neskelbtini). Jai paaiškėjus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymu (įsakymo 1 punkto 11 pastraipa) A. G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę. Remiantis Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos. Todėl atsakovei (duomenys neskelbtini) gimstant jos tėvas A. G. nebebuvo Lietuvos Respublikos pilietis.

22. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė negali ginčyti kito asmens – savo tėvo, teisinės padėties netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad be pagrindo neatnaujintas terminas dėl 2022 m. gruodžio 23 d. įsakymo ginčijimo.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

24. Šios Nutarties 9 punkte nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti motyvai, kuriais atmesti atsakovės atstovo argumentai dėl jo teisės į dvigubą pilietybę. Teisėjų kolegija, taikydama anksčiau išdėstytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiu įrodymų vertinimu (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

26. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovės V. G., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą A. G. (A. G.), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis