2021-10-06 Nr. AB-20572-3-62-3-02353-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1688-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02353-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. U. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. U. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-03102-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog daugybę metų yra medžiotojas ir turėjo iki 2020 m. vasario 4 d. galiojantį leidimą laikyti (nešioti) medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus) ir savigynai skirtus šaunamuosius ginklus (yra įgijęs tris medžioklei skirtus ginklus ir vieną savigynai skirtą ginklą). Pareiškėjas nėra teistas, nėra baustas administracinėmis nuobaudomis už teisės aktų pažeidimus, yra nepriekaištingos reputacijos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo apibrėžtą sąvoką.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 19 d. paštu gavo Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto R. Ž. Sprendimą, kuriuo įpareigojamas per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a). Be to, Sprendimu nutarta, kol bus gauta medicininio patikrinimo išvada, paimti ir saugoti pareiškėjo šaunamuosius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų ir poįstatyminių aktų nuostatoms, todėl naikintinas. Skundžiamas Sprendimas absoliučiai neatitinka imperatyvių reikalavimų (atsakingo valdymo principo, teisingos pusiausvyros tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo), Sprendimą priėmęs pareigūnas ir institucija nesivadovavo faktais, objektyvia informacija, o rėmėsi nežinomo informacijos šaltinio pateiktais hipotetiniais samprotavimais, jų nepatikrinęs jo kompetencijai priskirtais patikrinimo veiksmais. Sprendimas paimti iš pareiškėjo ginklus nepagrįstas ir neproporcingai riboja pareiškėjo nuosavybės teisę disponuoti ginklais savo nuožiūra. Be to, paėmus iš pareiškėjo ginklus, bus suvaržyta jo teisė medžioti, o ši teisė pareiškėjui suteikta įstatymų nustatyta tvarka ir nepanaikinta. Pareiškėjo elgesys, sveikatos būklė nekelia grėsmės visuomenės ir kitų asmenų saugumui, viešajai tvarkai, nekliudo dalyvauti medžioklėse ir saugiai elgtis su ginklais.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, jog 2019 m. spalio 16 d. Informacinės sistemos policijos registruojamų įvykių registre gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas K. U. medžioja tikėtina turėdamas sunkios formos (duomenys neskelbtini) ligą, nes tai matosi akivaizdžiai, pasireiškia ryškiais judėjimo funkcijos sutrikimais. Dėl šių aplinkybių kyla pavojus kitų medžiotojų gyvybei ir sveikatai.

6. Atsakovas, vadovaudamasis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – ir Aprašas), XI skyriaus 87 punktu, kuriame numatyta, kad policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu asmuo, turintis ginklą ar pageidaujantis įsigyti ginklą (kai yra pateikti dokumentai ir atlikti patikrinimai), kilus pagrįstam įtarimui (jei yra gauta informacija iš sveikatos priežiūros įstaigos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ar kitų institucijų arba iš asmens elgesio akivaizdžiai galima numanyti, kad jis serga ir (ar) turi fizinių trūkumų, nurodytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintame Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąraše), gali būti įpareigotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuriame reglamentuota, kad policijos įstaigos ir kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad asmuo serga ligomis ar turi fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu, ar turi psichikos ir elgesio sutrikimų, esant minėtai informacijai, atsakovo nuomone, Sprendimu teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) bei paimti ir saugoti pareiškėjo šaunamuosius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03102-e pagrįstumo ir teisėtumo.

9. Teismas nustatė, kad Kauno AVPK Sprendimu, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XI skyriaus 87–89 punktais, 91 punktu, įvertinęs 2019 m. spalio 17 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gautą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato informaciją, kad (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys medžiotojas K.

U. medžioja tikėtina turėdamas sunkios formos (duomenys neskelbtini) ligą, nes tai matosi akivaizdžiai, pasireiškia ryškiais judėjimo funkcijos sutrikimais, įpareigojo K. U. per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) ir iki bus gauta medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a), paimti ir saugoti K. U. šaunamuosius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas taip pat pateikė Informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registro duomenis apie 2019 m. spalio 16 d. registruotą įvykį (anoniminis pranešimas Licencijavimo skyriui) (ROIK 0119000559187), kuriame nurodyta (laiško tekstas), kad informuoja, jog (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys medžiotojas K.

U. medžioja tikėtina turėdamas (duomenys neskelbtini) ligą sunkios formos, nes tai matosi akivaizdžiai. Pagal Ginklų ir šaudmenų įstatymą, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“, kuriame pateiktas fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašas, o jame ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašas.

Minėtas medžiotojas K. U. dėl savo ligos patenka į vieną iš šių pateiktų ligų punktą: „2. Nervų sistemos ligos: 2.3. ekstrapiramidiniai ir judesių sutrikimai <…>, esant ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. V-720 redakcija). Turintis tokį sveikatos sutrikimą K. U. kelia pavojų kitų medžiotojų gyvybei ir sveikatai medžioklių metu. Prašo patikrinti šį asmenį ir nustatyti ar jo sveikatos būklė leidžia toliau turėti ir nešioti medžioklei ir savigynai turimus ginklus.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismas sprendė, kad Kauno AVPK, įvertinusi Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato informaciją, kuri pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-346 (nauja redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d.) patvirtintų Pranešimų policijai, teikiamų elektroniniu būdu, duomenų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktą (anoniminiai pranešimai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti. Informacija apie anoniminio pranešimo registravimą ir nagrinėjimo būsenas automatizuotai neteikiama), Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 87 punktą pripažintina kitų institucijų pateikta informacija, ir kilus pagrįstam įtarimui, jog pareiškėjas K. U. serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pakartotinai pasitikrinti sveikatą bei paimti ir saugoti K. U. šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0004036. Teismas pažymėjo, jog tokie duomenys yra būtini ir pranešimo ROIK 0119000559187) patikrinimui. Sprendime taip pat nurodyti motyvai, kuriais remdamasis Kauno AVPK nusprendė įpareigoti pareiškėją pasitikrinti sveikatą (iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato gauta informacija apie registruotą neautentifikuotą asmens pateiktą pranešimą (Taisyklių 3.3 papunktis)) bei siekiant išvengti galimų grėsmių kitų medžiotojų gyvybei ir kitų neigiamų ginklo panaudojimo padarinių.

11. Teismas įvertino, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtino, kad Sprendimu buvo nuspręsta kol bus gauta medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a), paimti ir saugoti K. U. šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje pareiškėjui K. U. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0004036, galiojantį iki 2020 m. vasario 4 d., todėl visi fiziniai asmenys, norintys gauti leidimą įsigyti ginklą arba esant būtinybei, privalo tikrintis sveikatą iš anksto, prieš įgydami teisę gauti leidimą įsigyti ginklų, ir vėliau – periodiškai šiame Apraše nustatyta tvarka (Sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 patvirtinto Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo 3, 17 punktai).

12. Teismas nurodė, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo skundo argumentai, jog skundžiamas Sprendimas absoliučiai neatitinka imperatyvių reikalavimų, nes Sprendimą priėmęs pareigūnas ir institucija nesivadovavo faktais, objektyvia informacija, o rėmėsi nežinomo informacijos šaltinio pateiktais hipotetiniais samprotavimais, jų nepatikrinęs jo kompetencijai priskirtais patikrinimo veiksmais, o remdamasis tik tikėtina informacija, todėl sprendimas formalus, nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais ir aplinkybėmis, pateikiamos tik nuorodos į teisės aktų materialiąsias normas, nenurodant faktinio pagrindo tas normas taikyti, yra nepagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 str.).

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 12-655-505/2020 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialisto R. Ž. 2019 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-03102-e.

14. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo šališkai, neobjektyviai, o priimdamas 2020 m. birželio 3 d. nutartį dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo dar ir sudarė dirbtines, ne teise pagrįstas kliūtis pareiškėjui pasinaudoti konstitucine teise į apeliaciją.

14.2. Teismas padarė proceso teisės normų esminius pažeidimus: neištyrė ir neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė ir net nebandė nustatyti reikšmingų bylos aplinkybių ir kitų teisinių faktų, neišreikalavo iš atsakovo svarbių įrodymų, ignoravo iš esmės visus pareiškėjo procesinius prašymus, tuo pademonstravo išankstinį akivaizdžiai priešišką nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir pažeidė konstitucinę teisę į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą. Teismas iš esmės neatsakė nei į vieną skundo argumentą, o tai reiškia, kad pareiškėjo skundo neišnagrinėjo iš esmės, o formaliai jį atmetė.

14.3. Pareiškėjas pažymi, kad skunduose teismui nurodė, jog atsakovo Sprendimas nepagrįstas jokiais realiais faktais ir juos patvirtinančiais objektyviais įrodymais. Policijos įstaigos nežinojo, kaip elgtis su gauta anonimine informacija, ją siuntinėjo iš vieno padalinio į kitą, tačiau svarbiausia – jos netikrino. Atsakovas, gavęs anoniminį pranešimą, vadovaudamasis Taisyklių aprašo nuostatomis, privalėjo gautą informaciją patikrinti. Ir toks sprendimas buvo priimtas, tačiau specialistas R. Ž. jokio patikrinimo neatliko ir tą pačią dieną priėmė Sprendimą. Tai esminis Taisyklių aprašo nuostatų pažeidimas, tačiau teismas šio pažeidimo neįvertino. Galiausiai buvo priimtas Sprendimas taip ir neatlikus anoniminės informacijos patikrinimo. Pareiškėjas nurodo, kad teismo prašė išreikalauti iš atsakovo visą medžiagą ir įrodymus, kurių pagrindu priimtas Sprendimas. Tačiau teismas pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo nenagrinėjo ir jo netenkino. Pareiškėjas negavo jokios teismo nutarties, kuria atmestas minėtas prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Be to, skundžiamame teismo sprendime apie tai nieko nepasisakyta. Taip pat byloje nėra liudytojų, kitų asmenų parodymų, patvirtinančių pareiškėjo ligos akivaizdžius požymius. Teismas privalėjo išreikalauti duomenis iš sveikatos priežiūros įstaigų apie pareiškėjo susirgimus ir sveikatos būklę, apklausti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojus, su kuriais jis kartu medžioja, apie pareiškėjo elgesį medžioklėje ir kt. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teigimu, nepašalino prieštaravimų tarp jo pateiktų ir atsakovo pateiktų įrodymų. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad Sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniam atsakingo valdymo (gero administravimo) principui ir pažeidžia pareiškėjo konstitucines teises. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tokį atsakovo Sprendimą panaikinti.

14.4. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad, nagrinėdamas šią administracinę bylą ir tirdamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, kurios buvo pagrindas priimti sprendimą, visapusiškai, objektyviai jas ištyrė, sprendime išdėstė aiškius ir išsamius argumentus bei tuo pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, aiškiai nemotyvavo dalies priimto sprendimo, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

15. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą dėsto bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, bei nurodo, kad su pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, mano, jog Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-03102-e „Dėl įpareigojimo pasitikrinti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka“ teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, priėjęs prie išvados, kad esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

18. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neištyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė reikšmingų bylos aplinkybių, neišreikalavo iš atsakovo svarbių įrodymų, ignoravo pareiškėjo procesinius prašymus, demonstravo išankstinį akivaizdžiai priešišką nusistatymą pareiškėjo atžvilgiu ir pažeidė konstitucinę teisę į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

20. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus 2019 m. spalio 17 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje gautą Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato informaciją, kad Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio narys medžiotojas K. U. medžioja tikėtina turėdamas sunkios formos (duomenys neskelbtini) ligą, nes tai matosi akivaizdžiai, pasireiškia ryškiais judėjimo funkcijos sutrikimais, atsakovas Sprendimu įpareigojo K. U. per 20 darbo dienų pasitikrinti sveikatą ir pateikti naują medicininio patikrinimo išvadą (Forma 049/a) ir iki bus gauta medicininio patikrinimo išvada (Forma 049/a), nusprendė paimti ir saugoti K. U. šaunamuosius ginklus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

22. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė Informacinės sistemos Policijos registruojamų įvykių registro duomenis apie 2019 m. spalio 16 d. registruotą įvykį (anoniminis pranešimas Licencijavimo skyriui) (ROIK 0119000559187).

23. Pažymėtina, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, taip pat ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas, taigi ir ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti poįstatyminiai teisės aktai.

24. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į tai, jog ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, Kauno AVPK, įvertinęs Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato informaciją, kuri pagal Taisyklių 25 punktą (anoniminiai pranešimai policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti nenagrinėjami, tačiau policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo, įvertinęs pateiktos informacijos turinį, gali pavesti pranešimą patikrinti. Informacija apie anoniminio pranešimo registravimą ir nagrinėjimo būsenas automatizuotai neteikiama), Aprašo 87 punktą pripažintina kitų institucijų pateikta informacija, ir kilus pagrįstam įtarimui, jog pareiškėjas K. U. serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, turėjo teisę įpareigoti pareiškėją pakartotinai pasitikrinti sveikatą ir paimti ir saugoti K. U. šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. Ll-0004036. Tokie duomenys yra būtini ir pranešimo (ROIK 0119000559187) patikrinimui.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų, nenustatė ir net nebandė nustatyti reikšmingų bylos aplinkybių ir kitų teisinių faktų. Primintina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Aplinkybė, kad pareiškėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas.

26. Šiuo atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teisiškai reikšmingos aplinkybės bylai išspręsti buvo nustatytos įvertinus visus įrodymus (tarp jų ir Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato gautą informaciją apie registruotą neautentifikuotą asmens pateiktą pranešimą) ir šių įrodymų visumą, nepažeidžiant įrodymų vertinimą nustatančių taisyklių, kiek tai yra reikšminga teisingam bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą priimti Sprendimą, kuris buvo ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmetami kaip nepagrįsti.

27. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo aspekto pažymėtina ir tai, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais bei prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1187-442/2020). Pareiškėjas teismo šališkumą iš esmės motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai atliktas įrodymų vertinimas, ignoruojami pareiškėjo procesiniai prašymai, demonstruojamas išankstinis priešiškas nusistatymas pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo Sprendimo teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau, teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi netenkino pareiškėjo 2020 m. sausio 27 d. prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, nes byloje pakanka įrodymų objektyviam teismo sprendimui priimti. Taigi ir šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas įvertino minėtą jo prašymą ir jo netenkinimo motyvus nurodė 2020 m. kovo 31 d. nutartyje.

29. Taip pat tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė pareiškėjui 2020 m. birželio 3 d. nutartimi pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, negali būti vertinama, kaip dirbtinių kliūčių pareiškėjui pasinaudoti konstitucine teise į apeliaciją sudarymu, kadangi sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, gavęs byloje dalyvaujančio asmens apeliacinį skundą, pirmiausia turi patikrinti, ar šis skundas atitinka imperatyviųjų įstatymo nuostatų (ABTĮ) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, tarp jų – ar apeliaciniame skunde tinkamai, aiškiai ir suprantamai suformuluoti ir nurodyti skundo dalykas ir pagrindas. Nustatęs, kad skundas minėtų reikalavimų neatitinka, teismas privalo nutartimi nustatyti byloje dalyvaujančiam asmeniui pakankamą terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – nesuvaržyti byloje dalyvaujančio asmens teisės į apeliaciją ir ją apsaugoti.

30. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo išankstinį suinteresuotumą grindžia ir teismo procesine veikla, pažymėtina, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018).

31. Įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą, apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir išsprendė pareiškėjo prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, bei nėra jokio pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas.

32. Atsižvelgiant į tai, kad kiti pareiškėjo nurodomi apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiantys skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. U. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė