2025-05-07 Nr. AB-7892-3-62-3-01597-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-58-629/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01597-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Austana“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Austana“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Alytaus RATC) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo UAB „Austana“ (toliau – ir atsakovas, Bendrovė) priteisti 1 770,62 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., taip pat 3,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad jam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Prienų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kadangi jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis Prienų r. sav., tačiau atsakovas nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 1 770,62 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nesudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu.

3. Atsakovas Bendrovė su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio Prienų r., savininku buvo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. liepos 31 d., todėl pareiškėjas neturi pagrindo skaičiuoti rinkliavą nuo 2019 m. sausio 1 d. Taip pat atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju, kadangi, tik įsigijęs ginčo nekilnojamąjį turtą, iš karto pranešė pareiškėjui, jog veikla nebus tęsiama, nekilnojamas turtas bus naudojamas ne gamybai, o kaip sandėliavimo patalpos. Taip pat pareiškėjui pateikė sąžiningumo deklaraciją, iš kurios matyti, jog nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 1 557,62 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Kitą prašymo dalį teismas atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas (11–12, 25, 30 str.), pažymėjo, kad Bendrovė nuosavybės teise valdo nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Nuostatų 7.6 punktą atsakovas yra tinkamas vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimo teismas nustatė, kad Bendrovė nemokėjo Alytaus RATC vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė pareiškėjo nurodytas įsiskolinimas.

7. Teismas neturinčiais įtakos nagrinėjamai situacijai įvertino atsakovo argumentus, kad jo turimas nekilnojamas turtas naudojamas ne gamybai, o tik kaip sandėliavimo patalpos. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikta akcinės bendrovės „ESO“ pažyma pagal atsakovo vadu sudarytą elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtina, kad objekte, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. buvo suvartotas 6 483 kWh elektros energijos kiekis, taigi, apytiksliai per mėnesį – 240 kWh. Teismas pažymėjo, kad Nuostatuose nurodyta, jog pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo administratoriui pateikia elektros tiekėjo pažymą apie tai, kad deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte buvo sunaudota 0 kWh. Jei pažyma nepateikiama ar pažymoje nurodyta, kad elektros energijos sunaudota, administratorius perskaičiuoja rinkliavą, pridėdamas kintamąją rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti duomenys nepatvirtina, jog nekilnojamuoju turto nebuvo naudojamasi pagal paskirtį. Aplinkybė, kad elektros energija nebuvo vartojama tam tikru periodu galėtų būti pagrindu taikyti vietinės rinkliavos lengvatą, tačiau byloje nėra duomenų, jog tokia lengvata atsakovui buvo pritaikyta.

8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o nuo jo mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo būti atleistas tik Nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nepateikta, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas. Todėl atsakovui nėra pagrindo nemokėti vietinės rinkliavos už ginčo laikotarpį.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiamas, o byloje nenustatyta, kad jis siekė būti atleistas nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo Nuostatuose nustatyta tvarka. Todėl atsakovo pateikti duomenys nepatvirtinta, kad jis informavo rinkliavos administratorių apie nesinaudojimą ginčo objektu Nuostatuose nustatyta tvarka.

10. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas buvo tenkintas, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies, priteisiant jam pastoviąją vietinės rinkliavos dalį iš atsakovo.

11. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. sudaro 1 770,62 Eur. Tačiau atsakovui turtas nuosavybės teise priklausė tik nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. liepos 31 d., apskaičiavus pastoviąją rinkliavos dalį nurodytų aplinkybių pagrindu, reikalavimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo buvo tenkintas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 1 557,62 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos.

12. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi Alytaus RATC yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris, administruodamas vietinę rinkliavą, vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal Nekilnojamojo turto, Gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti pašto išlaidas. Į bylą pateikta PVM sąskaita – faktūra, kurioje nurodyta bendra suma už paslaugų suteikimą (korespondencijos siuntimą), tačiau ši PVM sąskaita faktūra savaime nepatvirtina pareiškėjo patirtų išlaidų realumo ir dydžio byloje.

III. 13. Atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, be kita ko, kad: 1) tik įsigijusi turtą, už kurį prašomą priteisti vietinės rinkliavos skolą, Bendrovė iš karto pranešė pareiškėjui, jog buvusio savininko veikla nebus tęsiama, nekilnojamas turtas bus naudojamas ne gamybai, o kaip sandėliavimo patalpos; 2) Bendrovė Alytaus RATC yra pateikusi sąžiningumo deklaraciją, iš kurios matyti, jog ginčo nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas; 3) aplinkybę, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas, patvirtina išrašas iš VĮ Registrų centro, iš kurio matyti, jog atsakovas neturėjo vandentiekio; 4) Bendrovė nenaudojo ir elektros energijos (išeikvota elektros energija tik naktinei lempai teritorijos apsaugai); 5) pareiškėjas netvarkė jokių atsakovo atliekų, prie nekilnojamojo turto nėra šiukšlių konteinerių.

15. Teismas pažeidė ir materialiosios teisės normas. Bendrovė nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, todėl ir negali būti laikoma atliekų turėtoju Nuostatų prasme. Pagal Nuostatų 15 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų, o, vadovaujantis Nuostatų 47 punktu, kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu. Taip pat pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką asmenys yra atleidžiami nuo kintamosios rinkliavos dalies sumokėjimo, kai jie faktiškai nėra atliekų turėtojai. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo deklaravęs pareiškėjui, jog nesinaudos atliekų tvarkymo paslauga, todėl Alytaus RATC reikalaujama priteisti suma turėjo būti detalizuota, t. y. turėjo būti išskirtos jos pastovioji ir kintamoji dalys. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog priteisiama (priteista) suma yra pastovioji rinkliavos dalis, nors byloje nėra pateikta susijusių įrodymų.

16. Bendrovė nesutinka su teismo argumentu, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą. Nuostatai nereguliuoja, kaip šis prašymas turi būti teikiamas ir kas jame turi būti nurodyta, tačiau atsakovas pranešė pareiškėjui, jog Nekilnojamuoju turtu yra nesinaudojama, užpildė sąžiningumo deklaraciją. Be to, pareiškėjas, vertindamas, jog atsakovas yra skolingas už laikotarpį 2019–2021 m., reikalavimą sumokėti skolą pateikė tik 2023 m. Šis laikotarpis sudarė atsakovui pagrindą manyti, jog jo pranešimai buvo laikomi prašymu taikyti lengvatą, taip pat ir tai, kad toks prašymas buvo patenkintas. Šių aplinkybių teismas neįvertino.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo Bendrovės 1 770,62 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d., pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 557,62 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, likusią prašymo dalį atmetė.

19. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovas Bendrovė apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad negali būti laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju, nes turtu, už kurį prašoma sumokėti vietinę rinkliavą, nesinaudojo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių ir esminių Bendrovės argumentų, be kita ko, fakto, kad Bendrovė pranešė pareiškėjui, kad turtu nesinaudos.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog jis neigia esantis atliekų turėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

22. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Prienų rajono savivaldybės taryba 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T3-267 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurių 6.5 punkte nustatyta, kad vietine rinkliava laikoma savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 6.6 punkte reglamentuota, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Pagal Nuostatų 15 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. Pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamosios dydžiai pateikiami Nuostatų 2 priede.

23. Nuostatų 47 punkte nustatyta, kad kintamosios rinkliavos dedamosios nemoka Rinkliavos mokėtojai, nesinaudojantys atliekų tvarkymo paslauga ir Administratoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad ne trumpiau kaip tris mėnesius nesinaudos nekilnojamojo turto objektu. Administratorius nustato deklaracijos apie nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu teisingumą tokia tvarka: nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodomas planuojamas nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo laikotarpis, elektros skaitiklių rodmenys nekilnojamojo turto objekto nenaudojimo pradžioje ir kiti Administratoriaus nustatyti dokumentai (Nuostatų 47.1 p.); Administratorius, gavęs 47.1 papunktyje nurodytus dokumentus, perskaičiuoja rinkliavą išminusuodamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį (Nuostatų 47.2 p.); pasibaigus deklaruotam laikotarpiui nekilnojamojo turto savininkas ar jo įgaliotas asmuo per 30 kalendorinių dienų Administratoriui pateikia elektros tiekėjo pažymą apie tai, kad deklaruojamu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte buvo sunaudota 0 kwh. Jei pažyma nepateikiama ar pažymoje nurodyta, kad elektros energijos sunaudota, Administratorius perskaičiuoja Rinkliavą, pridėdamas kintamąją Rinkliavos dedamosios dalį už deklaruotą laikotarpį (Nuostatų 47.3 p.).

24. Remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; ir kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; ir kt.).

25. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Prienų rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022).

27. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2021 m. liepos 31 d. atsakovui priklausė nekilnojamasis turtas, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, Bendrovė turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, o priešingi apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

29. Iš anksčiau aptartų Nuostatų turinio matyti, kad juose buvo įtvirtinta konkreti tvarka, pagal kurią vietinės rinkliavos mokėtojai galėjo būti atleidžiami nuo kintamosios rinkliavos dedamosios mokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad pareiškėjui buvo pateikęs prašymą atleisti jį nuo kintamosios rinkliavos dalies mokėjimo – pareiškėjo pateikti duomenys (be kita ko, sąžiningumo deklaracija, duomenys apie elektros sunaudojimą, informacija, kad buvusio savininko vykdyta veikla nebus tęsiama), nepatvirtina, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjui būtų pateikęs tinkamai užpildytus jo atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindžiančius dokumentus, o pareiškėjas būtų atleidęs atsakovą nuo vietinės rinkliavos sudedamosios dalies mokėjimo. Taip pat nors atsakovas teigė, kad ginčo objekte nebuvo naudojama elektros energija, tačiau šie duomenys buvo paneigti byloje pateikta medžiaga. Kartu pažymėtina, kad atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą nepaneigia nei argumentai dėl vandens nesuvartojimo, nei tai, kad Bendrovė, kaip pati nurodė, jokios gamybinės veiklos ginčo metu nevykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-142-821/2025). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo argumentai, kad jis privalėjo būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, vertintini kritiškai ir atmestini.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai apie nesuteiktą paslaugą šioje byloje teisinės reikšmės neturi, kadangi asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu. Šiame kontekste taip pat akcentuotina, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą atsakovui kyla ne iš sutartinių teisinių santykių. Asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu / naudojimu ar atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1003-575/2021).

31. Atsakydama į apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų tyrimo ir aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija pabrėžia, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 7 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, netinkamai taikė teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, nėra pagrįsti.

33. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (be kita ko, dėl skolos reikalavimo laikotarpio, dėl bendrųjų teisės principų pažeidimo), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Pažymėtina, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

35. Galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Austana“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė