2016-12-14 Nr. AB-23897-3-61-3-03216-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-870-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03216-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. rugpjūčio 5 d. teismui išsiuntė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. spalio 16 d. patikrinimo aktą Nr. (42.72) FR0680-717; 2) panaikinti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. FR0682-782; 3) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 68-87; 4) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. S-146 (7-88/2016) ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjo skundą arba bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 2 p.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundas teismingas Panevėžio apygardos administraciniam teismui. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 31 straipsnyje nurodyta, jog jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. FR0682-782 apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri anksčiau nurodytą sprendimą patvirtino. Taigi pareiškėjo pateikto skundo teismingumas nustatomas pagal viešojo administravimo subjekto, kurio sprendimas buvo skundžiamas, šiuo atveju Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, buveinės vietą. Pagal elektroninės teismų sistemos duomenis nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos registruotos buveinės vieta yra Durpyno g. 3, 36227 Panevėžys, todėl pareiškėjo skundas turėtų būti paduodamas Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

III. Pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti; nustatyti, kad pareiškėjo skundas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. S-146 (7-88/2016) teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apskundė tik Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. FR0682-782. Pareiškėjas taip pat kreipėsi su skundu į Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl centrinio mokesčių administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 68-87. Be to, pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. S-146 (7-88/2016) panaikinimo.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi. ABTĮ 4 straipsnis reglamentuoja įstatymų taikymą nagrinėjant administracines bylas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu yra prieštaravimų tarp šio įstatymo normų ir kitų įstatymų (išskyrus specialiuosius įstatymus), teismas turi vadovautis šio įstatymo normomis. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 159 straipsnio 1 dalyje pažymėta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nustatant mokestinio ginčo teismingumą, reikalinga atsižvelgti į ABTĮ 4 straipsnio 6 dalį ir vadovautis specialiu įstatymu, t. y. MAĮ 159 straipsnio 1 ir 4 dalimis, reglamentuojančiomis mokestinių ginčų teismingumą. Taigi mokestinio ginčo byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei išaiškinta, kad pareiškėjas skundą gali paduoti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, vadovaudamasis ABTĮ (redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 31 straipsniu, konstatavo, kad pareiškėjo pateikto skundo teismingumas nustatomas pagal viešojo administravimo subjekto, kurio sprendimas buvo skundžiamas, šiuo atveju Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, buveinės vietą.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

ABTĮ 20 straipsnis įtvirtina apygardos administracinio teismo kompetenciją. ABTĮ 20 straipsnio 3 dalis numato, kad apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 4 dalis numato, kad skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo dėl mokestinio ginčo nagrinėjami Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Išanalizavus nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog, nustatant mokestinio ginčo teismingumą, reikia vadovautis specialiuoju įstatymu, t. y. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, reglamentuojančiu mokestinių ginčų nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pobūdį bei tai, kad pagal MAĮ 159 straipsnio 4 dalį pareiškėjo keliamas mokestinis ginčas teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesutinka su skundžiama teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius