2020-01-15 Nr. AB-934-3-61-3-03678-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3269-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03678-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. K-626 „Dėl tarnybinės nuobaudos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleriui G. A. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 2 punktą, kuriuo pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėjas teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. BR-2291 (toliau – ir Išvada Nr.

1) nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, tokiu būdu pažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Taisyklės), 7 punktą ir apsunkinant jo teisę į gynybą. Pareiškėjo galbūt padarytas tarnybinis pažeidimas buvo vertintas pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2017 m. balandžio 20 d. valstybinio audito ataskaitą „Viešosioms įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ Nr. VA-2017-P-10-2-8 (toliau – ir Audito ataskaita), kurioje nėra individualizuoti jokie pareiškėjo galbūt padaryti pažeidimai.

Tvirtino, jog sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-491 sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) pranešime apie tarnybinį nusižengimą nebuvo nurodžiusi jokio konkretaus veiksmo, pagrindžiančio galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. konkrečiai nenurodyta nė viena Ministerijos sudaryta panaudos sutartis, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, nė vienas atvejis dėl turto nuomos konkurso vykdymo perdavimo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nė viena nuomos, kurioje nustatytas nepagrįstai mažas nuomos mokesčio dydis ir kt.

Pareiškėjo nuomone, jo kaltė nustatyta nepagrįstai, nes visi Išvadoje nurodyti įsakymai buvo vizuoti teisininkų, pareiškėjui nekilo abejonių dėl jų teisėtumo ir tinkamai atliktos kontrolės, Audito ataskaitoje paminėtos turto panaudos sutartys buvo sudarytos dar tuo metu, kai turtas buvo valdomas Apskričių viršininkų administracijų, sprendimus viešosioms įstaigoms perduoti nuomos konkursų organizavimo funkciją priimdavo ministras. Komisija ministro įsakymų vizavimą nepagrįstai laikė tęstiniu nusižengimu, neatsižvelgė į kitų įsakymus vizavusių darbuotojų veiksmus (pažeistas lygiateisiškumo principas).

Pareiškėjas nesutiko, kad sutartyse netinkamai nurodytas nuomos dydis, ir pažymėjo, jog konkurso metu nuomos mokesčio dydis gali pakilti (pvz., nuo 0,20 Eur už kv. m/mėn. pradinio turto nuompinigių dydžio iki 215,38 Eur už 1 kv. m/mėn.). Tvirtino, jog Komisija nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas sąmoningai ignoravo akivaizdžias turto nuomos dydžio nustatymo klaidas, kadangi pareiškėjas apie galbūt netinkamą viešosioms įstaigoms panaudos pagrindais perduoto turto valdymą sužinojo tik gavęs Audito ataskaitą. Audito ataskaitoje nurodyta, kad nuomos dydis buvo apskaičiuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, o turto valdytojas neįpareigotas pirmenybę teikti nuomos mokesčio dydžio nustatymui pagal turto paklausą, o ne nustatytą turto nuomos apskaičiavimo formulę.

Pareiškėjo vertinimu, Komisijos išvada apie galbūt kilusią žalą abstrakti, pagrįsta tik prielaidomis, jog galbūt didžio dalis valstybės turto buvo išnuomota mažesne nei rinkos kaina. Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus. Komisijos išvada apie nežinomą Ministerijos panaudos sutarčių skaičių visiškai nepagrįsta, tai patvirtina konkretūs skaičiai. Turto ir valdymo skyriaus duomenimis, visas turtas yra apdraustas, o Komisijos išvada, jog sudaromos draudimo sutartys galbūt nevisiškai tenkina turto valdytojo interesus, pagrįsta tik prielaidomis.

Pareiškėjas tvirtino, kad, priešingai nei nurodė Komisija, visose pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktose jo pasirašytose pretenzijose skolininkams buvo nurodyti skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos, o duomenų, kad po raginimų sumokėti įsiskolinimų skolininkai savo pareigų neįvykdė, pareiškėjas nėra gavęs. Sprendimas ne visiems skolininkams skaičiuoti delspinigius buvo priimtas ne pareiškėjo, o Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjo, tai pastarasis skyrius paaiškino ir Komisijai. Išvadoje nėra konkretizuojami delspinigius nesumokėję skolininkai, o tik nurodoma bendra delspinigių įsiskolinimo suma, neaišku, pagal kokias sutartis, kada šie delspinigiai turėjo būti mokami ir kt.

Komisija nėra nustačiusi, kad sutartis su UAB „Apotheca vaistinė“ prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, ir nepateikė siūlymo tokią sutartį nutraukti, ir tai įrodo, jog pažeidimas, susijęs su nuomos sutarčių terminais, konstatuotas nepagrįstai. Komisija nepatikrino Santaros klinikų 2016 m. lapkričio 30 d. rašte pateiktos informacijos apie vykdomą viešąjį lankytojų ir darbuotojų maitinimo paslaugų pirkimą teisingumo, ir netinkamai įvertino šių paslaugų pirkimo aplinkybes. Pareiškėjas tvirtino, kad jis nieko nežinojo apie tai, jog vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui, ir todėl Komisija nepagrįstai konstatavo, jog jis nepaisė Ministerijos vadovybės nuomonės ir galbūt įpareigojo Turto valdymo ir ūkio skyrių parengti rašto projektą Valstybės kontrolei, kuriuo neigiamos Audito ataskaitos išvados, kaip oficialią Ministerijos poziciją.

Pareiškėjo teigimu, yra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas – 6 mėnesiai. Be to, skiriant nuobaudą neatsižvelgta į pareiškėjo veiklą iki tariamo nusižengimo padarymo.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo vertinimu, dėl itin aplaidaus ir nerūpestingo pareiškėjo pareigų vykdymo nebuvo užtikrintas tinkamas valstybės turto valdymas ir nuoma, todėl nustatytas akivaizdus pareiškėjo, atsakingo už turto valdymo įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę, neveikimas. Pareiškėjas nesiėmė jokių organizacinių priemonių pavaldaus Turto ir valdymo skyriaus veiklai užtikrinti ir darbo kokybei pagerinti, netaikė jokių realių ir efektyvių priemonių šio skyriaus funkcijų perskirstymui, nesudarė sąlygų ir nesprendė turto nuomos konkurso vykdymo trūkumų pašalinimo. Pareiškėjas nekontroliavo turto valdymo įgyvendinimo efektyvumo proceso, neatliko ir nesiėmė jokių priemonių rezultatams pamatuoti ir palyginti siekiant maksimalios naudos nustatant turto nuomos mokesčio kainą, nesiekė pasirinkti jokių kitų reikalingų ir būtinų veiksmų, užtikrinančių efektyvų valstybės turto nuomos santykių įgyvendinimą. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip nepateisinamas tęstinis, t. y. nuo paskyrimo eiti pareigas (2015 m.) iki šio tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, aplaidus ir neatsakingas pareigų vykdymas, kuris pripažįstamas neveikimu. Atsakovas tvirtino, jog pranešimuose pareiškėjui aiškiai nurodyta, kokie jo veiksmai pripažinti netinkamu pareigų vykdymu bei kokius teisės aktus jis pažeidė. Pareiškėjui buvo nustatytas 5 darbo dienų terminas pateikti rašytinį paaiškinimą bei įrodymus, jis savo paaiškinimus pateikė, taigi, pasinaudojo teise į gynybą. Atsakovo įsitikinimu, kadangi pareiškėjo pareigų nevykdymas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, įstatymo nustatyto terminas tarnybinei nuobaudai skirti nepraleistas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. A. skundą.

6. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė 2017 m. balandžio 20 d. valstybinio audito ataskaitą „Viešosioms įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ Nr. VA-2017-P-10-2-8, kurioje padarytos šios išvados: Ministerija vykdo nepakankamą panaudos sutarčių priežiūrą, nes neturi tikslios informacijos apie panaudos gavėjų ir su jais sudarytų sutarčių skaičių, yra likusių neterminuotų sutarčių, o daliai panaudos gavėjų nenumatyta pareiga apdrausti turtą, panaudos sutartys netikslinamos, pasikeitus perduoto turto kiekiui, taip pat Ministerija, pati nevykdydama visų turto valdytojo funkcijų ir nenustačiusi turto valdymo efektyvumo rodiklių, dalį valstybės turto valdytojo funkcijų (nuomos konkurso organizavimo, siūlomo pradinio nuomos mokesčio apskaičiavimo, aukcionų organizavimo, perduodamo turto kainų nustatymo ir kt.) perduoda vykdyti panaudos gavėjams. Tai lemia neefektyvų turto valdymą ir mažesnes valstybės pajamas.

7. Atsakovas, atsižvelgdamas į Audito ataskaitoje nustatytas aplinkybes ir pateiktas išvadas, 2017 m. balandžio 27 d. pavedimu Nr. 17-187 Personalo skyriui pavedė sudaryti komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Sveikatos apsaugos ministro 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. V-491 sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti.

8. 2017 m. gegužės 4 d. pareiškėjui įteiktas 2017 m. gegužės 4 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. BR-1374 (toliau – ir Pranešimas), o 2017 m. gegužės 8 d. – 2017 m. gegužės 8 d. papildymas Nr. BR-1409 prie Pranešimo. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas, atsižvelgdamas į Pranešimą, pateikė raštą Nr. BR-2155, o Komisija 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjui pateikė paklausimą Nr. BR-2160 dėl atliekamo tarnybinio nusižengimo tyrimo, kuriame nurodyta, kad Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjas A. B. nurodė tyrimui reikšmingas aplinkybes. 2017 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas pateikė atsakymą Nr. BR-2187, kuriame teigė susipažinęs ir įvertinęs Audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas bei sudaręs darbo grupę joje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planui parengti. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjas pateikė raštą (pasiaiškinimą) Nr. BR-2210 dėl Pranešimo ir papildymo prie Pranešimo, kuriame išdėstyta, kaip pareiškėjas atliko savo pareigas, kontroliavo ir koordinavo jam pavaldžių skyrių darbą.

9. Komisija 2017 m. rugpjūčio 28 d. Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo Nr. BR-2291 konstatavo, kad pareiškėjas, eidamas Ministerijos kanclerio pareigas, koordinuodamas ir kontroliuodamas Ministerijos administracijos padalinių darbą, netinkamai ir aplaidžiai atliko savo tarnybines pareigas. Pareiškėjas vykdė nepakankamą pavaldžių darbuotojų kontrolę ir nesugebėjo deramai organizuoti darbo turto valdymo srityje, neužtikrino optimalaus finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 311 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, 14 straipsnio 4 ir 5 dalis, 15 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos kanclerio pareigybės aprašymo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-314 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), 7.1, 7.12 ir 7.13 papunkčius.

10. 2017 m. rugsėjo 8 d. atsakovas pateikė pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 8 d. Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. BR-2371 (toliau – ir Pranešimas Nr. 2). 2017 m. rugsėjo 14 d. Ministerijos Finansų ir apskaitos skyrius pateikė raštą Nr. BR-2425 dėl informacijos apie priskaičiuotus delspinigius. 2017 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas raštu Nr. BR-2443 pateikė paaiškinimus bei informaciją, pasisakydamas dėl Pranešimo Nr. 2. 2017 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas raštu Nr. BR-2469 pateikė papildomus paaiškinimus.

11. Komisija 2017 m. rugsėjo 28 d. Išvadoje dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Ministerijos kanclerio G. A. padaryto tarnybinio nusižengimo Nr. BR-2541 (toliau – ir Išvada Nr. 2) konstatavo, kad pareiškėjas vykdė nepakankamą pavaldžių padalinių veiklos kontrolę, nesugebėjo deramai organizuoti darbo turto valdymo srityje, neužtikrino optimalaus finansinių ir materialinių išteklių panaudojimo. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus (iš nustatytų keturių pažeidimų, du pažeidimai yra šiurkštūs) ir pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 5 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Vyriausybės įstatymo 311 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 4 dalį, Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 (toliau – ir Nuomos aprašas), 48 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.11, 7.12 ir 7.13 papunkčius.

12. Sveikatos apsaugos ministras, įvertinęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyti faktai įrodo neigiamas pasekmes visuomenės interesams ir materialinę žalą valstybei netinkamai valdant valstybės turtą, atsižvelgęs į Išvadą Nr. 1 ir Išvadą Nr. 2 (toliau abi išvados bendrai vadinamos – Išvada), jas apjungęs bei pripažinęs, kad padaryti šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai, nustatęs nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir kaltės laipsnį, priėmė ginčijamą 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. K-626, kuriuo pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jo galbūt padarytas tarnybinis pažeidimas negalėjo buvo vertinamas pagal pateiktą atsakovui Audito ataskaitą. Teismas, įvertinęs Pranešimo, jo papildymo bei Pranešimo Nr. 2 turinį, konstatavo, kad toks pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą atitinka Taisyklių priede nustatytą formą, pareiškėjui pakankamai aiškiai ir išsamiai apibūdinta įtariamų nusižengimų esmė, t. y. kad jis galbūt netinkamai vykdė funkcijas, nurodant konkrečiai kokius nusižengimus jis galbūt padarė. Tai, kad Pranešime ir Pranešime Nr. 2 nenurodytos konkrečios datos, panaudos sutartys ar pan., nevertintina kaip pranešimo trūkumu, kadangi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo metu šios aplinkybės turi būti išsiaiškinamos ir nustatomos. Iš pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d., 10 d. ir 14 d., rugsėjo 15 d. ir 19 d. pateiktų paaiškinimų turinio matyti, jog jam buvo suprantama įtariamo nusižengimo esmė, jis turėjo galimybę pateikti paaiškinimus dėl minėtų aplinkybių, tai jis ir padarė. Taigi, pareiškėjo teisė susipažinti su Komisijos išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota ir jis pasinaudojo teise teikti paaiškinimus bei įrodymus, jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijai nereiškė pastabų ar pretenzijų dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų, taip pat teisės aktais nustatyta tvarka neapskundė jos veiksmų, nors teigė, kad pasikeitus Ministerijos vadovybei jam buvo daromas spaudimas. Teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų.

14. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Išvadoje pateiktu jo veiksmų įvertinimu, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė konkrečias veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Teigia, kad Išvadoje nebuvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo elementai – neįrodyta kaltė, pasekmės, neįrodytas pats pažeidimo faktas, pažeidimų šiurkštumas. Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes.

15. Teismas apžvelgė teisės normas, kurių pažeidimas inkriminuojamas pareiškėjui. Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyti imperatyvūs valstybės tarnybos įgyvendinimo principai, t. y. įstatymo viršenybės ir teisėtumo, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis teisės aktų ir tinkamai bei laiku atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Vyriausybės įstatymo 311 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad ministerijos kancleris koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą.

Pareigybės aprašymo 7.1 papunktyje nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektualiniai ir informaciniai ištekliai; 7.12 papunktyje numatyta, jog ministerijos kancleris savo darbe vadovaujasi galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, pareigybės aprašymu; 7.13 papunktyje įtvirtinta, kad kancleris atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir ministro pavestas funkcijas tam, kad būtų pasiekti ministerijos strateginiai tikslai, asmeniškai atsako už pavestų darbų bei pavedimų atlikimą.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje išvardyti turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai (visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės); 14 straipsnio 4, 5 dalyse numatyta, kad turtas panaudos teise gali būti perduotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; reikalavimas panaudos sutartyje numatyti panaudos gavėjo pareigą apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą, nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės turtas arba naudojamas ne pagal paskirtį; 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu; 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Nuomos aprašo 48 punkte nustatyta, kad valstybės turto subnuoma negalima, o 51 punkte – kad nuomininkas, sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka už kiekvieną pradelstą dieną įstatymų nustatytus delspinigius.

16. Tarnybinio patikrinimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, eidamas kanclerio pareigas (vadovaujančias pareigas), koordinuodamas ir kontroliuodamas Ministerijos administracijos padalinių, tarp jų – Turto valdymo ir ūkio skyriaus, pagal kompetenciją atsakingo už Ministerijos reguliavimo sričiai priskirto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo pagal teisės aktų reikalavimus ir įtvirtintus įstatymų viršenybės, teisėtumo, visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės principus, neužtikrino Ministerijai patikėjimo teise perduoto turto valdymo teisėtumo, galbūt skaidrumo ir objektyvumo priimant su valstybės turto nuomą susijusį sprendimą. Išvadoje, surinkus visus įrodymus ir išsamiai išanalizavus visas aplinkybes, nustatytas pareiškėjo tarnybinių pareigų netinkamo atlikimo (neatlikimo), koordinuojant ir kontroliuojant Ministerijos administracijos padalinių darbą, faktas. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjui paskirta kontrolės ir koordinavimo funkcija dalyvaujant turto valdymo veiklos įgyvendinimo procesuose, perleidžiama tretiesiems suinteresuotiems asmenims (gydymo įstaigoms, kurioms išnuomojamas turtas perduotas panaudos pagrindais). Dėl nuompinigių dydžio nustatymo pažymėta, kad turto mokestis nustatinėjamas ne pačiu racionaliausiu būdu, o pareiškėjas, būdamas atsakingas už Turto valdymo ir ūkio skyriaus darbą, nekontroliavo, kad už turto valdymą atsakingi asmenys siektų efektyvesnio turto valdymo įgyvendinant turto nuomos santykius (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. S-1137 siūloma Ministerijai pasirinkti kitą nuompinigių dydžio apskaičiavimo būdą, nors būtent pačiam pareiškėjui privalu užtikrinti optimalų materialinių bei finansinių išteklių valdymą). Taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo ir pasekmių – dėl teisės aktais nustatytų pareigų nevykdymo pažeistas viešųjų interesų užtikrinimas, neigiamas poveikis visuomenės interesams bei materialinė žala valstybei valdant valstybės turtą. Nustatyta kaltės forma – neatsargumas. Taip pat konstatuota, kad pareiškėjas suvokė savo pareigą, tačiau nesiėmė jokių priemonių šiai problemai spręsti.

17. Teismas nepritarė pareiškėjo nuomonei, kad priimant sprendimus dėl valstybės turto nuomos ir nuompinigių dydžio nėra jo kaltės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. BR-1493 kreipėsi į Turto valdymo ir ūkio skyrių, prašydama paaiškinti ir nurodyti, kaip Turto valdymo ir ūkio skyrius parenka pradinio nuomojamo turto nuompinigių dydžio nustatymo būdą. Tačiau Turto valdymo ir ūkio skyrius nenurodė pasirinkimo kriterijų ir nepateikė jokių paaiškinimų šiuo klausimu. Ministerijos 2017 m. kovo 28 d. rašte Nr. 10-(3.371-13)10-2662 „Dėl valstybinio audito ataskaitos „Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms perduoto valstybės turto valdymas“ projekto“, kurį pasirašė pareiškėjas, nurodoma, kad rinkos kainos nustatymas, kreipiantis į turto vertintojus, tikėtina, kainuos daugiau nei gaunama finansinė nauda iš nuomos, o rinkos kainos nustatymo taisyklės, kuriomis galėtų vadovautis Ministerija, nėra patvirtintos.

Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo pareigų atlikimo koordinuojant ir kontroliuojant pavaldaus skyriaus nuomos mokesčio nustatymo procesą, kurio metu nebuvo užtikrinti valstybės interesai nustatant paklausią valstybės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos mokesčio kainą. Byloje esantis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės 2017 m. kovo 23 d. raštas Nr. S-1137 „Dėl valstybės turto nuomos“ patvirtina, kad Kauno ligoninė pati pasiūlė Ministerijai pasirinkti kitą nuompinigių dydžio apskaičiavimo būdą, nes pagal Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuoma skaičiavimo taisyklėse nurodytas formules apskaičiuotas pradinis nuomos mokesčio dydis būtų 9,8 Eur/mėn., nors, įvertinus nekilnojamo turto paklausą norint eksploatuoti telekomunikacijų įrangą, pradinis nuompinigių dydis galėtų būti bent 150 Eur/mėn. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas savo funkcijas vykdė aplaidžiai, sąmoningai ignoruodamas akivaizdžias turto nuomos dydžio nustatymo klaidas, tuo pačiu nesiėmė priemonių valstybės interesams užtikrinti.

Teismas laikė taip pat nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad jo kaltė tarnybinio patikrinimo Išvadoje nustatyta netinkamai dar ir dėl to, kad visi įsakymai buvo vizuoti teisininkų ir pareiškėjui nekilo jokių abejonių dėl jų teisėtumo ir tinkamai atliktos kontrolės, kadangi Ministerijos kancleriui, kurio pareigos suponuoja aukštesnį valstybės tarnautojo atsakomybės laipsnį už įstaigai pavestų funkcijų ir uždavinių pagal jo administruojamas veiklos sritis įgyvendinimą, numatyta atlikti pavaldžių padalinių koordinavimą ir vykdyti veiklos bei teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę.

18. Teismas akcentavo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo pareiškėjui dienos. Šiuo atveju Išvada Nr. 1 surašyta 2017 m. rugpjūčio 28 d., Išvada Nr. 2 surašyta 2017 m. rugsėjo 28 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo, pastebėjo, kad, apjungus abi tarnybinio patikrinimo Išvadas, pareiškėjui buvo siūloma skirti griežčiausią nuobaudą, tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas tarnybinių nuobaudų neturėjo, kad jo veikla vertinama gerai, atsižvelgus į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, pareiškėjui skirta švelnesnė nuobauda nei atleidimas iš pareigų. Teismo vertinimu, tokia tarnybinės nuobaudos rūšis iš esmės parinkta pagrįstai, ji atitinka pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes. Pabrėžta, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes.

20. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeistos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrinės taisyklės, numatytos Taisyklėse. Tarnybinį nusižengimą tyręs valstybės tarnautojas motyvuotoje Išvadoje pareiškėjo veiksmus tinkamai įvertino kaip tarnybinį nusižengimą, nes buvo nustatyti visi būtini nusižengimo sudėties elementai. Pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta nuobaudos rūšis parinkta iš esmės teisingai, ji proporcinga tarnybiniam nusižengimui. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Įsakymą ir juo pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

III. 21. Pareiškėjas G. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

22. Pareiškėjas tvirtina, kad teismo sprendimas yra be motyvų, kadangi nebuvo atsakyta į nė vieną iš pareiškėjo pateiktų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų argumentų, be kita ko, dėl Taisyklių 3 ir 5 punktų nuostatų pažeidimo, dėl aplinkybės, jog Audito ataskaitoje nurodyta, kad nuomos mokesčio dydžiai apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktais. Teismas abstrakčiai ir neteisingai vertino Išvadą bei įrodymus, galbūt tik perrašė motyvus iš kitų panašaus pobūdžio sprendimų (tai patvirtina aplinkybė, jog skundžiamame teismo sprendime nurodytas ne tas tarnybinį nusižengimą atlikęs subjektas – konkretus valstybės tarnautojas vietoj Komisijos). Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo teisė į gynybą nebuvo pažeista, ir teigia, kad jam pateiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neatitinka teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų, t. y. nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus. Pareiškėjui neaišku, kaip teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas suprato jam pateiktų įtarimų esmę. Pareiškėjas pažymi neginčijęs, kad tarnybinė nuobauda jam skirta nepraleidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių tarnybinės nuobaudos skyrimą nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, tačiau tvirtinęs, jog buvo pažeisti imperatyvūs tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nė vienoje Išvadoje nebuvo užsiminta apie jo veiklą ar turimas tarnybines nuobaudas, t. y. priešingai nei konstatavo teismas, šios aplinkybės skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo įvertintos. Pareiškėjas pakartoja, kad tarnybinė nuobauda jam buvo skirta ne už tarnybinius nusižengimus, o siekiant su juo susidoroti dėl atsisakymo palikti kanclerio pareigas, ir atkreipia dėmesį į tai, kad Ministerijos Turto valdymo ir ūkio skyriaus vedėjui A. B. skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, po jo kreipimosi į teismą buvo panaikinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

23. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 3 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėjas nesutiko su teismo išvada, jog aplinkybė, kad Pranešime ir Pranešime Nr. 2 nenurodytos konkrečios datos, panaudos sutartys ir pan., nelaikytina pranešimo trūkumu, tvirtina, kad pranešimuose nebuvo jokio konkretumo, reikalaujama per ribotą laiką – 5 darbo dienas – tinkamai suformuluoti paaiškinimus už dviejų metų laikotarpį. Be to, Komisija neargumentuotai neatsižvelgė į jo pateiktus paaiškinimus. Pakartoja savo įsitikinimą apie daromą spaudimą, taip pat apie tai, kad teismas iš esmės neišnagrinėjo jo pateiktų argumentų. Pareiškėjo vertinimu, jis Ministerijos kanclerio funkcijas atliko tinkamai. Akcentuoja, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atsisakė pradėti dėl jo ikiteisminį tyrimą, Ministerija 2014 m. II pusmetyje – 2015 m. I ketvirtyje iš esmės pasirengė kokybės vadybos sistemos atitikties standartams. Pareiškėjas, pradėjęs eiti pareigas Ministerijoje, tęsė ten jau suformuotą atitinkamą turto valdymo praktiką, kurioje Valstybės kontrolės anksčiau nebuvo konstatavusi reikšmingų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas pažymi, kad dalis jam inkriminuojamų pažeidimų grindžiami prielaidomis, subjektyviu vertinimu (pvz., racionaliausio būdo parinkimas nereglamentuotas teisės aktais), neaišku, nei kokį neigiamą poveikį visuomenės interesams sukėlė jo veiksmai, nei kokia konkreti materialinė žala kilo. Dėl savo kaltės pareiškėjas pakartoja, kad jis neturėjo teisinio pagrindo abejoti atsakingų Ministerijos struktūrinių padalinių veikla. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju nėra paneigta, kad nuomos mokesčiai buvo apskaičiuojami vadovaujantis teisės aktais, be to, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad turto nuomos kainą lemia tokio turto nuoma suinteresuotų rinkos dalyvių konkurencija, o ne nuomotojas. Alternatyvus kainos nustatymo būdas nėra privalomas, todėl negalima pripažinti, jog buvo klaidų nustatant turto nuomos dydį (be kita ko, pradinį nuompinigių dydį). Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Komisija neanalizavo ir nepasisakė dėl turto nuomos konkurso organizavimo savikainos.

24. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais apie motyvų trūkumą skundžiamame teismo sprendime, mano, kad teismas ištyrė konkrečius pareiškėjo veiksmus, juos pagrindžiančius įrodymus, šiuos veiksmus įvertino pareiškėjo veiklą reglamentuojančių ir Išvadose nurodytų teisės normų taikymo atžvilgiu. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir argumentus dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų, apžvelgia Audito ataskaitoje ir Išvadose konstatuotas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas neužtikrino Nuomos aprašo 12 punkto reikalavimų – viešajam turto nuomos konkursui organizuoti sudaryti nuolatinę arba laikinąją turto nuomos konkurso komisiją, neatsižvelgė į tai, kad Nuomos aprašė nenumatyta teisė turto valdytojui įgalioti trečiąjį asmenį organizuoti ir vykdyti valstybės turto nuomos viešuosius konkursus, be to, tretiesiems asmenims, t. y. gydymo įstaigoms, nebuvo nurodoma į komisijos sudėtį įtraukti Ministerijos darbuotojus, galinčius ir privalančius padėti užtikrinti konkurso procedūrų vykdymo teisėtumą ir skaidrumą.

Priešingai nei Komisijai teiktuose paaiškinimuose buvo nurodęs Turto valdymo ir ūkio skyrius, Ministerija yra gavusi konkurso dalyvių pretenzijų dėl viešojo turto nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo tinkamumo (UAB “SELECTA” 2017 m. gegužės 3 d. pretenzija). Dėl pareiškėjo teiginių apie jo teisės į gynybą neužtikrinimą atsakovas pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu su pareiškėju vykdo intensyvus bendravimas raštu dėl tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymo, jam pateikta informacija apie įtarimus padarius tarnybinį nusižengimą ir kt.

Pareiškėjas galėjo laisvai teikti ir teikė paaiškinimus dėl susiklosčiusių aplinkybių. Atsakovas pabrėžia, kad Įsakymas yra pagrįstas Komisijos išvada, o ne Audito ataskaita, Audito ataskaitos pagrindu tik iniciuotas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Atsakovo įsitikinimu, teismas įvertino ir pasisakė dėl esminių pareiškėjo argumentų, juos patvirtindamas arba paneigdamas, nurodydamas konkrečius motyvus. Pastebi, kad pareiškėjo teiginiai apeliaciniame skunde apie tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus yra prieštaringi, ir šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakomybė už nustatytą tęstinio pobūdžio pažeidimą pareiškėjui buvo taikyta praleidus įstatymo numatytus terminus tarnybinei nuobaudai skirti.

Teismas priėjo prie aiškiai motyvuotos ir pagrįsto išvados, jog nėra pagrindo panaikinti Įsakymą ir juo pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą. Atsakovo teigimu, teismui priskirta kompetencija vertinti, kurie argumentai byloje yra esminiai. Šiuo atveju teismas vertino pareiškėjo argumentus, kad Išvadose neva nebuvo nustatyti visi būtini tarnybinio nusižengimo elementai (tarp jų – pareiškėjo kaltė), kad visi įsakymai buvo vizuoti teisininkų ir pareiškėjui nekilo abejonių dėl jų teisėtumo ir tinkamai atliktos kontrolės bei kt.

Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, susiję su A. B. skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimu teismine tvarka, nepagrįsti, nes tarnybinės nuobaudos šiam tarnautojui panaikinimas neturi įtakos pareiškėjui taikytai tarnybinei atsakomybei už Ministerijos kanclerio pareigų pažeidimus, o tai, kaip kiekvienas valstybės tarnautojas atlieka jam priskirtas funkcijas, vertinama individualiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo teisėtumo ir pagrįstumo.

27. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

28. Akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1–3 dalyse numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas; priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas; teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008, 2016 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-559-858/2016).

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atvejus pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, išanalizavo ir pasisakė ne dėl visų pareiškėjo argumentų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, iš dalies apsiribojo Tyrimo išvadoje padarytų išvadų atkartojimu. Be kita ko, teismas visiškai netyrė pareiškėjo argumentų, kad sprendimus viešosioms įstaigoms perduoti nuomos konkursų organizavimo funkciją priimdavo ministras, o ne pareiškėjas; kad pareiškėjas turėjo tam tikrą diskrecijos teisę pasirinkti, ar nuomos dydį nustatyti pagal turto paklausą, ar pagal turto nuomos apskaičiavimo formulę, o šiuo atveju jokių imperatyvių teisės aktų reikalavimų pažeidimai nebuvo konstatuoti; kad turto nuomos viešojo konkurso metu nuomos mokesčio dydis faktiškai būdavo daug didesnis; kad Komisijos išvada apie nežinomą Ministerijos panaudos sutarčių skaičių visiškai nepagrįsta; kad visose pranešime apie tarnybinį nusižengimą pateiktose pareiškėjo pasirašytose pretenzijose skolininkams buvo nurodyti skaičiuojami 0,05 proc. dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos, bet sprendimą delspinigius skaičiuoti ne visiems skolininkams žodžiu priėmė Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjas ir pareiškėjas apie tokį sprendimą nebuvo informuotas; kad Išvadose nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas žinojo, kad vadovybės lygmenyje buvo pritarta Audito ataskaitos projektui; kad daugelis Komisijos išvadų yra abstrakčios ir pagrįstos prielaidomis (pvz., nurodoma, kad sudaromos draudimo sutartys galbūt nevisiškai tenkina turto valdytojo interesus, tokio teiginio plačiau nepaaiškinant); kad Komisija nepagrįstai nustatė jo kaltę (pastebėtina, kad iš Komisijos nustatytų keturių pažeidimų, du pažeidimai pripažinti šiurkštaus pobūdžio, padaryti pareiškėjo sąmoningais neteisėtais veiksmais (tyčia), tačiau teismas netyrė tokio vertinimo pagrįstumo) bei kt.

Be to, teismas vertino, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo pareiškėjui dienos, tačiau nepasisakė dėl galimybės taikyti pareiškėjo pabrėžiamą 6 mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo dienos (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 1 d.), taip pat dėl skunde keliskart išreikšto pareiškėjo nesutikimo su atsakovo pozicija, kad jo padaryti pažeidimai laikytini tęstiniais.

30. Pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012, 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnagrinėjo dalies esminių pareiškėjo argumentų ir ginčo aplinkybių, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, t. y. pareiškėjui skirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti arba skirti jam švelnesnę nuobaudą. Atsižvelgdama į tai, kad dėl tirtinų aplinkybių byla turi būti nagrinėjama naujais aspektais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Kadangi šiuo atveju byla nėra užbaigiama, t. y. nėra priimtas galutinis teismo sprendimas vienos iš proceso šalių naudai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.), atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė