c781bc4e-68c8-4484-b710-ff5ff07037ec · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-157-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01275-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 3.2.4.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mulberry Trade“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sprendimai“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mulberry Trade“ dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, P. G.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Saulės sprendimai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB ,,Mulberry Trade“: 1) 40 000 Eur baudÄ dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutarties dėl parkavimo vietų ir sandėliukų neįvykdymo; 2) 27 500 Eur baudÄ dėl 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminariosios sutarties dėl administracinių patalpų neįvykdymo;

3) patirtas bylinėjimosi išlaidas;

4) grÄ Å¾inti 712 Eur žyminio mokesčio permokÄ už pradinį ieÅ¡kinį.

2. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudarytos dvi atskiros preliminariosios sutartys su skirtingomis sÄ lygomis ir skirtingais įvykdymo terminais, t. y. sutartis dėl parkavimo vietų 9, 10, 11 bei sandėliukų R-6A ir R-6B, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir sutartis Nr. 1), ir sutartis dėl administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – ir sutartis Nr.

2) pirkimo–pardavimo. Å iomis preliminariosiomis sutartimis atsakovė įsipareigojo parduoti nurodytus nekilnojamojo turto objektus, o ieÅ¡kovė juos nupirkti už, atitinkamai, 110 000 Eur ir 275 000 Eur. IeÅ¡kovė, užtikrindama savo prievolių pagal preliminariÄ sias sutartis vykdymÄ , sumokėjo 40 000 Eur ir 27 500 Eur avansus.

3. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė preliminariosiose sutartyse aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad į šį turtÄ tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų, kad turtas neareÅ¡tuotas, jis nėra ikiteisminio ginčo objektas, kad turto savininko teisė disponuoti turtu neatimta ir neapribota, nėra jokių vieÅ¡osios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos bÅ«simojo pirkėjo nuosavybės teisei į turtÄ , iÅ¡skyrus turto įkeitimÄ bankui. Atsakovė taip pat garantavo, kad jai nėra žinomų paslėptų turto trÅ«kumų, dėl kurių jo nebÅ«tų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad bÅ«simas pirkėjas apie tuos trÅ«kumus žinodamas arba visai jo nepirktų, arba mažiau už jį mokėtų.

Atsakovė patvirtino, kad nėra trečiųjų asmenų, kurie pagal įstatymus ar sutartis iÅ¡saugotų teisę naudotis turtu pasikeitus jo savininkui. Visgi likus dviem savaitėms iki termino pasiraÅ¡yti pagrindines sutartis pabaigos atsakovė atsiuntė ieÅ¡kovei praneÅ¡imÄ , kuriuo informavo, kad rengiant notarinės formos pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡kilo klausimas dėl administracinės patalpos pardavimo ir galimų jos suvaržymų, kadangi Å¡iÄ patalpÄ buvo numatoma įrengti kaip nuolatinę poilsio erdvę (bibliotekÄ ) pirmame aukÅ¡te.

Tuo pačiu laiÅ¡ku atsakovė persiuntė ieÅ¡kovei notarinės sutarties projektÄ , į kurį sujungė abiejų preliminariųjų sutarčių vykdymÄ bei įtraukė sÄ lygas, kurios neatitiko preliminariųjų sutarčių sÄ lygų. Atsakovė iÅ¡ esmės pakeitė perkamo daikto statusÄ , t. y. nurodė, kad kartu su perleidžiamu turtu ieÅ¡kovė privalo prisiimti trečiųjų asmenų teises į turtÄ bei visas iÅ¡ to kylančias rizikas.

4. Be to, atsakovė į notarinės sutarties projektÄ Ä¯traukė ir ieÅ¡kovės pareigÄ patvirtinti bei garantuoti, kad ji yra informuota ir sutinka, jog pastato pirmame aukÅ¡te esanti poilsio erdvė (biblioteka) nuosavybės teise priklauso pardavėjui (jo teisių perėmėjams) ir liks pardavėjo (jo teisių perėmėjų) nuosavybe net ir suteikus teisę naudotis Å¡ia erdve pastato savininkams ir (ar) bendrijai. Ä® sutarties projektÄ buvo įtraukta ir tokia sÄ lyga, kad ieÅ¡kovei yra žinoma, jog statant pastatÄ ir vykdant jo pardavimus administracinė negyvenamoji patalpa buvo nurodoma kaip patalpa, suteiktina visų pastate esančių naudotojų bendroms reikmėms. Ä® projektÄ Ä¯trauktas ir atsakovės pareiÅ¡kimas, kad ji neprisiima jokios atsakomybės už perleidžiamÄ ieÅ¡kovei turtÄ ir bet kokias pretenzijas, susijusias su patalpa ir sutartyje atskleistomis aplinkybėmis, spręs pati ieÅ¡kovė, o atsakovė neatlygins dėl to susidarančių iÅ¡laidų.

5. IeÅ¡kovei tokios sÄ lygos buvo netikėtos ir ji su ketinamo įsigyti turto apsunkinimu nesutiko. Atsakovės atstovas 2020 m. spalio 2 d. informavo, kad preliminariosios sutartys pasibaigė, nes Å¡alys nesusitarė dėl pagrindinės sutarties sÄ lygų. Preliminariose sutartyse buvo nustatyta, kad jeigu pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys iki nustatyto termino nebus sudaromos dėl ketinamo parduoti turto savininko kaltės arba ketinamo parduoti turto savininkui atsisakius sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis preliminariosiose sutartyse aptartomis sÄ lygomis, tai ketinamo parduoti turto savininkas privalo grÄ Å¾inti bÅ«simam pirkėjui iÅ¡ jo gautas avanso sumas bei sumokėti bÅ«simam pirkėjui avanso dydį atitinkančias baudas.

Po pradinio ieÅ¡kinio pateikimo atsakovė ieÅ¡kovei grÄ Å¾ino sumokėtas avansu sumas, tačiau prievolės sumokėti ir sutartyse nustatytas baudas neįvykdė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 25 d. spendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Mulberry Trade“ 38 500 Eur netesybas ir 1 610,67 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovei UAB „Saulės sprendimai“, taip pat 2 178 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui P. G.; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 712 Eur žyminio mokesčio permokÄ už pradinį ieÅ¡kinį.

7. Teismas nustatė, kad administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), atsakovės užsakymu 2019 m. vasario 19 d. buvo iÅ¡ dalies perplanuotos ir suformuotas kaip atskiras bendro 70,09 kv. m ploto nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Å ios patalpos nuosavybės teise priklausė tik atsakovei. Faktas, kad į Å¡ias patalpas kokias nors teises turi ir gyvenamojo namo bendrasavininkai, Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas. Tai nustatęs teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad interneto tinklalapyje nurodytas ginčo patalpų planas nekilnojamojo turto projekte (duomenys neskelbtini), su kuriuo, atsakovės teigimu, galėjo susipažinti bet kas, nėra teisingas.

8. Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė notarine pirkimo–pardavimo 2020 m. sausio 14 d. sutartimi nuosavybės teise iÅ¡ atsakovės įsigijo kitas, besiribojančias su ginčo patalpomis, administracines 263,31 kv. m ploto patalpas Nr. 103, esančias (duomenys neskelbtini). Su ieÅ¡kove sudarytoje sutartyje dėl gretimų patalpų įsigijimo nuosavybės teise buvo nurodyta, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) buvo informuota ir sutinka, kad pastato pirmame aukÅ¡te esanti poilsio erdvė (biblioteka) nuosavybės teise priklauso atsakovei ir liks jos (jos teisių perėmėjo) nuosavybe net ir suteikus teisę naudotis Å¡ia erdve pastato savininkams ir (ar) bendrijai. Atsakovė ieÅ¡kovei pasiÅ«lė įsigyti ir greta patalpos Nr. 103 esančias administracines patalpas Nr. 102, turinčias ne interneto svetainėje reklamuojamÄ 76,87 kv. m, bet 70,09 kv. m plotÄ .

9. Teismo vertinimu, 2020 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovei persiųstos notarinės pirkimo–pardavimo sutarties projekte buvo numatytas nauja, preliminariojoje sutartyje nenustatyta sÄ lyga, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) yra informuota ir sutinka, jog pastato pirmame aukÅ¡te esanti poilsio erdvė (biblioteka) nuosavybės teise priklauso pardavėjai (jos teisių perėmėjams) ir liks pardavėjo (jo teisių perėmėjų) nuosavybe net ir suteikus teisę naudotis Å¡ia erdve pastato savininkams ir (ar) bendrijai. IÅ¡ teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovo paaiÅ¡kinimų teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė numatytose įsigyti iÅ¡ atsakovės patalpose planavo plėtrÄ , ir tik sužinojusi apie atsakovės reikalavimus suteikti teisę naudotis įsigyjama patalpa ir kitiems pastato savininkams bei (ar) bendrijai suprato, kad Å¡ios patalpos ieÅ¡kovei yra bevertės, nes ieÅ¡kovė turėtų pareigÄ leisti jomis naudotis tretiesiems asmenims – namo gyventojams ir (ar) bendrijai.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turėjo suprasti, jog ieÅ¡kovė tik pačiai atsakovei nuosavybės teise priklausiusias patalpas ketina pirkti savo asmeniniams poreikiams. Preliminariosios sutarties 4.2 punkte atsakovė ieÅ¡kovei, kaip bÅ«simai pirkėjai, patvirtino, kad į ketinamÄ parduoti turtÄ tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų. Todėl ieÅ¡kovė neturėjo pagrindo suprasti, kad ketinamos įsigyti patalpos yra kaip nors apsunkintos. Atsakovė, atsisakiusi parduoti administracines patalpas preliminariojoje sutartyje aptartomis sÄ lygomis, t. y. be trečiųjų asmenų teisės naudotis ginčo patalpomis, o ieÅ¡kovei nesutikus pirkti administracines patalpas su esminiu sutarties pakeitimu, taip pat atsisakė parduoti ir parkavimo vietas bei sandėliukus, dėl kurių pardavimo buvo susitarta kita preliminariÄ ja sutartimi.

11. Teismas konstatavo, kad pagrindinės pirkimo–pardavimo sutartys buvo nesudarytos dėl atsakovės kaltės, todėl jai atsirado pareiga sumokėti baudas. Å iuo aspektu teismas pažymėjo, kad nuo 110 000 Eur turto vertės Å¡alių sutarta 40 000 Eur bauda sudaro net 44 procentus perkamo daikto (parkavimo vietų ir sandėliukų) kainos, nors administracinių patalpų – tik 10 procentų. Todėl pagal sutartį Nr. 1 nustatytÄ netesybų dydį pripažino neprotingai dideliu ir sumažino netesybas iki 10 procentų Å¡io turto vertės, t. y. iki 11 000 Eur, iÅ¡ viso priteisęs ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 38 500 Eur (27 500 Eur + 11 000 Eur) netesybas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 12. Atsakovė UAB ,,Mulberry Trade“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; likusiÄ civilinės bylos dalį nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 12.1 IeÅ¡kovė 2020 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iÅ¡ atsakovės yra įsigijusi patalpas Nr. 103, esančias (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarė preliminariÄ sutartį ir dėl bÅ«simo kaimyninių patalpų Nr. 102 pirkimo–pardavimo.

Dar nuo 2017 m. atsakovė, organizuodama pastate esančių patalpų pardavimÄ , potencialiems pirkėjams žadėjo, kad pastato pirmame aukÅ¡te (t. y. ginčo patalpose) bus įrengta poilsio erdvė (biblioteka), kuri bus suteikta neatlygintinai naudotis patalpas pastate turintiems asmenims. Toks pažadas buvo įtrauktas ir į kai kurias pirkimo–pardavimo sutartis su pastato gyventojais, įskaitant ir tarp Å¡alių 2020 m. sausio 14 pirkimo–pardavimo sutartį dėl patalpų Nr. 103. Taigi, ieÅ¡kovė žinojo apie Å¡ių patalpų bendrÄ naudojimÄ . 12.2 IeÅ¡kovės vardu dėl preliminarios sutarties sudarymo derėjosi V.

G. (V. G.), o ne ieškovės vadovė I. T. Byloje pateiktas susirašinėjimas tarp atsakovės ir V. G., įvykęs tris savaites iki preliminariosios sutarties pasirašymo, patvirtina, kad V. G. (ir ieškovei) buvo žinomi atsakovės pažadai pastato gyventojams. Iki preliminariosios sutarties sudarymo atsakovė ir ieškovė buvo žodžiu susitarusios, kad atsakovė surinks gyventojų parašus, kuriais būtų atsisakoma pretenzijų dėl atsakovės duotų namo gyventojams pažadų. Tarp V. G. ir atsakovės vadovo O.

S. 2020 m. liepos 23 d. vyko susiraÅ¡inėjimas, kurio metu V. G. paragino atsakovės vadovÄ O. S. pagaliau pasiraÅ¡yti preliminariÄ sutartį, taip pat teiravosi, ar atsakovės vadovui jau pavyko gauti visus namo gyventojų paraÅ¡us. 12.3 Byloje nebuvo nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad bÅ«tent I. T. dalyvavo derybose dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Nors I. T. yra pasiraÅ¡iusi preliminariÄ jÄ sutartį, tačiau jokioje komunikacijoje iki preliminarios sutarties sudarymo ji neminima ir nefigÅ«ruoja, ir nėra jokių įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuoti I.

T. veiksmai ar jos pozicija preliminariosios sutarties derinimo klausimu. Todėl vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas klaidino, kad V. G. atliko neva tik techninę sutarties persiuntimo funkcijÄ , nors byloje surinkti įrodymai, kurie teismo nebuvo vertinami, patvirtino, kad bÅ«tent V. G. derėjosi dėl preliminarios sutarties. 12.4 IeÅ¡kovės atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti nuoseklios, byloje esantiems įrodymams neprieÅ¡taraujančios preliminariosios sutarties sudarymo istorijos. IeÅ¡kovės atstovas teigė, kad nežinomu laikotarpiu vykusio susitikimo metu buvo iÅ¡ karto papraÅ¡yta atsiųsti preliminariÄ jÄ sutartį.

Tuo pat metu ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovės vadovė sutartį pasirašė nedelsdama po to, kai jÄ gavo, nors susiraÅ¡inėjimas dėl preliminariosios sutarties vyko dar 2020 m. liepos mėn. Dėl nenuoseklaus ieÅ¡kovės atstovo pasakojimo buvo siekiama iÅ¡ pačios ieÅ¡kovės vadovės I. T. iÅ¡girsti paaiÅ¡kinimus, kas ir kada derėjosi dėl preliminariosios sutarties sudarymo, kada ji pati įsijungė į preliminariosios sutarties derinimÄ . Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ pripažinti I.

T. dalyvavimÄ procese bÅ«tinu, tačiau pirmosios instancijos teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, taip nepagrįstai atsisakydamas aiÅ¡kintis ir nagrinėti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. 12.5 Atsakovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, kad informacija apie tai, jog ginčo patalpos buvo žadamos potencialiems patalpų pastate pirkėjams, buvo prieinama vieÅ¡ai ir todėl buvo žinoma ieÅ¡kovei. Kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų, patvirtinantį Å¡ios informacijos vieÅ¡umÄ , atsakovė pateikė ekrano nuotraukÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės internetinio tinklalapio, kurioje matyti, kad pastato pirmame aukÅ¡te yra namo gyventojams skirta poilsio erdvė (biblioteka).

Pagrindinis teismo argumentas, kuriuo yra grindžiama kitokia teismo nuomonė, yra tai, kad ginčo patalpos tariamai buvo perplanuotos ir naujai suformuotos 2019 m. vasario 19 d., todėl internete prieinamas planas neva nėra teisingas. Teismas iš esmės teigė, kad internete nurodytos patalpos nėra ginčo patalpos. Tačiau iš šių teismo sprendimo argumentų akivaizdu, kad teismas nesuprato ir neatskleidė bylos esmės. 12.6 Aplinkybė, ar viešai internete prieinamas ginčo patalpų planas yra visiškai teisingas, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.

Å io įrodymo teikimo į bylÄ tikslas buvo ne pateikti kadastrinius ir preciziÅ¡kus patalpų iÅ¡matavimus, bet pademonstruoti, kad buvo vieÅ¡ai atskleista informacija, jog pastate yra gyventojų poreikiams žadama poilsio erdvė, ir ieÅ¡kovė žinojo, kÄ ketina įsigyti. Kadangi vieÅ¡ai paskelbtas brėžinys buvo parengtas marketingo tikslais, jis buvo paskelbtas anksčiau, dar neatlikus kadastrinių ginčo patalpų matavimų. Atlikus ginčo patalpų kadastrinius matavimus, patalpų plotas buvo nustatytas tiksliai, todėl brėžiniuose patalpų plotai nereikÅ¡mingai skiriasi.

Taigi akivaizdu, kad teismas darė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos kitos patalpos, nei nurodomos internete. IeÅ¡kovė negalėjo manyti, kad jai yra siÅ«lomos kitos, nei internete nurodytos patalpos, nes kitų patalpų paprasčiausiai nebuvo. 12.7 NetinkamÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylos esmės neatskleidimÄ ir nepagrįsto bei neteisėto sprendimo priėmimÄ , be kita ko, lėmė ir netinkamai organizuotas teismo procesas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nors tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė buvo atstovaujamos advokatų, teismas neskyrė pasirengimo bylos nagrinėjimui paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du.

Toks chaotiÅ¡kas bylos nagrinėjimo organizavimas – neįpareigojant Å¡alių pateikti dubliko ir tripliko, tai rengiant, tai nerengiant parengiamojo posėdžio, pasitarnavo bÅ«tent ieÅ¡kovei, kurios strategija nuo pat pradžių buvo nutylėti didžiÄ jÄ dalį ginčui svarbių aplinkybių ir byloje nagrinėti tik kelis tokių aplinkybių fragmentus. Atsakovei bandant įrodinėti ginčui svarbias aplinkybes, praÅ¡ant pripažinti ieÅ¡kovės vadovės dalyvavimÄ bÅ«tinu, praÅ¡ant iÅ¡reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovės įrodymus, praÅ¡ant įpareigoti Å¡alis pateikti procesinius dokumentus, Å¡ie praÅ¡ymai bÅ«davo atmetami arba net nesprendžiami. 12.8 Preliminariosiose sutartyje Å¡alys susitarė tik dėl esminių bÅ«simų sutarties sÄ lygų – dėl objekto, kainos, nuosavybės perėjimo momento.

Preliminariosiose sutartyse nebuvo aptarta, kaip Å¡alys turės sureguliuoti santykius su kitų patalpų pastate savininkais, kiek tai susiję su atsakovės pažadais suteikti jiems ginčo patalpas naudotis neatlygintinai. Todėl, vadovaujantis preliminariųjų sutarčių 2.2 punktu, ieÅ¡kovė ir atsakovė dėl Å¡io klausimo turėjo susitarti pagrindinėje sutartyje. Tai, kad atsakovė pageidavo įtraukti punktÄ , sureguliuojantį šį klausimÄ , o ieÅ¡kovė su tuo nesutiko, nereiÅ¡kia, kad atsakovės parengtas projektas prieÅ¡taravo preliminariųjų sutarčių sÄ lygoms.

Å alims tiesiog nepavyko rasti susitarimo dėl pagrindinės sutarties sÄ lygų, todėl nėra ir pagrindo atsakovės atsakomybei kilti, o preliminarioji sutartis pasibaigė pasibaigus jos terminui. 12.9 Nors atsakovės prekybiniai pažadai buvo pateikti potencialiems pirkėjams ir galiausiai patalpas pastate įsigijusiems asmenims, tačiau Å¡ie pažadai niekada netapo ginčo patalpų apsunkinimais. Skaidrumo tikslais atsakovė pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikusi informacijÄ , kad pažadas ateityje naudotis ginčo patalpomis buvo įtrauktas ir į tris notarines sutartis su namo gyventojais.

Kadangi ginčo patalpos niekada nebuvo perduotos naudotis nei namo gyventojams, nei namo bendrijai, panaudos sutartis dėl jų niekada ir nebuvo sudaryta, atitinkamai, ginčo patalpos niekada ir netapo apsunkintos. 12.10 Skundžiamu sprendimu ieškovei priteistos neprotingai didelės netesybos. Vienintelis argumentas, kuriuo rėmėsi ieškovė, įrodinėdama tariamai patirtus nuostolius, buvo neva suplanuota veiklos plėtra, atsiradęs papildomų patalpų poreikis ir pakeista veiklos vykdymo vieta. Tačiau ieškovė niekaip nepagrindė, o teismas nenustatė, kaip ieškovės veiklos išplėtimas ir papildomų patalpų nuoma ar įsigijimas gali būti laikomi ieškovės nuostoliais.

Neįsigydama ginčo patalpų, ieÅ¡kovė tik sutaupė jų įsigijimo kainÄ . 12.11 IeÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu dalies reikalavimų atsisakė, t. y. visiÅ¡kai atsisakė ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko, susijusio su avansų pagal preliminariÄ sias sutartis sumokėjimu ir grÄ Å¾inimu, taip sumažindama reikalaujamÄ priteisti sumÄ . IeÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio dalies, turėjo bÅ«ti priimta teismo nutartis Å¡iÄ bylos dalį nutraukti, o Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti skaičiuojamas proporcingai pagal patenkintų pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų sumÄ .

Teismas į tai neatsižvelgė, todėl netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

13. IeÅ¡kovė UAB „Saulės sprendimai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1 Bylos duomenys patvirtina, kad visų derybų metu atsakovei buvo žinoma ir ji aiÅ¡kiai suprato, kas yra pirkėja ir kas jÄ atstovauja t. y. ieÅ¡kovės vadovė I. T. Atsakovė per savo atstovus bendravo elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡imtinai su I. T., o ne su jokiais kitais asmenimis ir tada, kai derino pagrindinės (notarinės) sutarties pasiraÅ¡ymÄ . 13.2 Atsakovės pozicijÄ visiÅ¡kai paneigia pačių preliminariųjų sutarčių turinys, kuriose pateikti jos patvirtinimai dėl trečiųjų asmenų pretenzijų į ginčo patalpas nebuvimo.

Taigi atsakovė ne tik nenurodė jokių apribojimų naudoti patalpas, bet dar ir raštu patvirtino, kad parduodamas turtas yra be jokių apribojimų, į jas jokie tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų. Preliminariosios sutartys sudarytos vėliau nei atsakovės pateikiamas susirašinėjimas, todėl jos detaliai ir aiškiai išdėsto šalių ketinimus, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir vadovavosi. 13.3 Vien preliminariosios sutarties objekto apibūdinimas (administracinės patalpos) pagrindžia, kad tai nėra kultūrinės (bibliotekos) ar poilsio paskirties patalpos.

Todėl ieÅ¡kovė turėjo pagrįstÄ lÅ«kestį, kad savo verslui perka administracinės paskirties patalpas, neapsunkintas jokiais ribojimais naudoti jas pagal paskirtį (administruoti savo verslÄ ). Be to, civilinėje byloje esantis susiraÅ¡inėjimas atskleidžia, kad pagrindinis klausimas, kurį prieÅ¡ pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ Å¡alys sprendė, buvo bÅ«tent notarinės sutarties nuostatų dėl ginčo patalpų statuso priimtinumas. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė, susipažinusi su notarinės sutarties projektu, joje nustatė visiÅ¡kai nepriimtinas sÄ lygas, kurios paneigia atsakovės teiginius, jog ieÅ¡kovei buvo žinomas patalpų statusas. 13.4 IeÅ¡kovė ginčo patalpas ketino pirkti savo verslo reikmėms – joje bÅ«tų įrengtas ieÅ¡kovės biuras, jame dirbtų ieÅ¡kovės darbuotojai.

Biuro patalpose ieÅ¡kovė bÅ«tų įrengusi darbuotojų darbo vietas, jose bÅ«tų buvę laikomi ieÅ¡kovės kompiuteriai, serveriai, telefonai, kita techninė įranga, dokumentai su konfidencialia informacija, taip pat ir pačių darbuotojų asmeniniai daiktai, baldai. Todėl suprantama, kad ieÅ¡kovė niekada nebÅ«tų sutikusi pirkti Å¡ių patalpų, jeigu bÅ«tų žinojusi, jog jomis galės bet kada naudotis paÅ¡aliniai asmenys. 13.5 Atsakovės pateiktos notarinės sutarties 4.3.6 bei 4.6 punktai ieÅ¡kovei buvo nepriimtini, nes iÅ¡ esmės skyrėsi nuo Å¡alių pasiraÅ¡ytos sutarties Nr. 2 sÄ lygų.

Atsakovė pakeitė Å¡ios preliminarios sutarties esmę, notarinėje sutartyje įtvirtindama tokias nuostatas, kurios visiÅ¡kai neatitiko preliminariojoje sutartyje nurodytų atsakovės patvirtinimų. Todėl atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai ir dėl jos nesÄ Å¾iningumo nebuvo sudaryta notarinė sutartis. 13.6 Preliminariųjų sutarčių 4.2–4.3 punktuose atsakovė pateikė aiÅ¡kius ir nedviprasmiÅ¡kus patvirtinimus, kad jokie tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į ieÅ¡kovės įsigyjamÄ turtÄ , kad turto savininko teisė disponuoti turtu neatimta ir neapribota.

Tuo tarpu pagrindinės sutarties 4.3.6 ir 4.6 punktais atsakovė įtvirtino absoliučiai prieÅ¡ingas preliminariosioms sutartims aplinkybes, kuriomis iÅ¡ esmės teigiama, kad ieÅ¡kovės perkamos ginčo patalpos lieka pardavėjos (atsakovės) nuosavybe, o ieÅ¡kovei tik suteikiama teisė ginčo patalpomis naudotis, be to, kad Å¡ios patalpos bus naudojamos bendroms reikmėms ir tai įsipareigoja užtikrinti ieÅ¡kovė. Dar daugiau, notarinėje sutartyje ieÅ¡kovei buvo numatyta pareiga savo sÄ skaita spręsti visas pretenzijas dėl ginčo patalpų. 13.7 Ginčo patalpas ieÅ¡kovė ketino įsigyti savo nuosavybėn, o pagrindinėje sutartyje atsakovė įtvirtino, kad ginčo patalpos liks jos nuosavybe.

Taigi, atsakovė į pagrindinę sutartį įrašė nuostatÄ , kuri kardinaliai keitė preliminariosios sutarties esmę – ieÅ¡kovė bÅ«tų sumokėjusi už ginčo patalpas jų rinkos kainÄ , tačiau į jas net nebÅ«tų įgijusi jokių nuosavybės teisių. 13.8 Atsakovė teigia, kad jos pažadai asmenims, turintiems kitas patalpas Å¡iame pastate, neturi jokios teisinės galios. Tačiau vadovaujantis tokia logika atsakovė neturėjo jokio pagrindo į notarinę sutartį įtraukti 4.3.6 bei 4.6 punktų, kuriais ji nusprendė ieÅ¡kovei perkelti atsakomybę už tokių savo įsipareigojimų nevykdymÄ .

Kadangi ankstesniems pirkėjams buvo pateikiami aiÅ¡kÅ«s ir nedviprasmiÅ¡ki įsipareigojimai, todėl jie nepagrįstai įvardyti tik pažadais. 13.9 Pagal į bylÄ pateiktus įrodymus pati atsakovė savo praktikoje tardavosi dėl baudų, kurių dydžiai gerokai virÅ¡ydavo ginčo preliminariosiose sutartyse numatytas netesybas. Be to, Å¡iuo atveju netesybų dydis buvo numatytas pačios atsakovės, veikiančios kaip savo srities profesionalė, o netesybos buvo vienodos abiem preliminariųjų sutarčių Å¡alims.

Galiausiai atsakovė nepagrįstai tapatina netesybas su nuostoliais. IeÅ¡kovė neprivalėjo įrodinėti Å¡ių netesybų dydžio pagrįstumo, nes dėl jų, kaip minimalių nuostolių, susitarta preliminariosiose sutartyse. 13.10 Teismui yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokiu bÅ«du – parengiamajame teismo posėdyje ar paruoÅ¡iamųjų dokumentų bÅ«du – pasirengti nagrinėti bylÄ teisme. Ginčo atveju teismas sprendė, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui vyks parengiamajame teismo posėdyje, todėl bylos nagrinėjimui buvo pasirengta tinkamai.

Ieškovė buvo atstovaujama advokato, kuris rengė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, paaiškino bylai aktualias aplinkybes, todėl ieškovės direktorės dalyvavimas byloje būtų buvęs perteklinis, bylos nagrinėjimas būtų nepagrįstai vilkinimas, būtų toliau didinamos šalių išlaidos, kai procesui ieškovės direktorės dalyvavimas esminės reikšmės nebūtų turėjęs.

14. Trečiasis asmuo P. G. praÅ¡o atsakovės apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1 IeÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio ginčas negali turėti jokių teisinių pasekmių trečiajam asmeniui, kuris Å¡ioje byloje dalyvauja prieÅ¡ savo valiÄ . Pati atsakovė pripažino, kad jokių sutartinių santykių tarp trečiojo asmens ir jos nebuvo, pateikusi tik tokius raÅ¡ytinius įrodymus, kad kažkada atsakovę ir UAB „Immo Luxury“, kurioje trečiasis asmuo dirba ir yra vienas iÅ¡ Å¡ios bendrovės savininkų, siejo sutartiniai tarpininkavimo paslaugų santykiai, tačiau jie nutrÅ«ko dar iki ieÅ¡kovei ir atsakovei pasiraÅ¡ant preliminariÄ sias sutartis. 14.2 Nei trečiasis asmuo, nei UAB „Immo Luxury“ neatstovavo atsakovei jai parduodant preliminariųjų sutarčių objektus ieÅ¡kovei.

Vien aplinkybė, kad atsakovė, pasinaudojusi UAB „Immo Luxury“ preliminariųjų sutarčių Å¡ablonais, tokias sutartis parengė ir pasirašė su ieÅ¡kove, neįrodo trečiojo asmens suinteresuotumo nagrinėjama byla. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad trečiasis asmuo buvo atsakingas už Å¡ių sutarčių parengimÄ . 14.3 Dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų yra atsakinga bÅ«tent atsakovė, dėl kurios trečiasis asmuo yra priverstas dalyvauti Å¡ioje byloje prieÅ¡ savo valiÄ .

Atsakovės iÅ¡galvotų aplinkybių pagrindu jokio teisinio suinteresuotumo neturintis trečiasis asmuo buvo priverstinai įtrauktas į Å¡iÄ bylÄ dalyvauti, o vėliau ir nepagrįstai nepaÅ¡alintas iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl naujų įrodymų priėmimo 15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus – ekrano nuotraukas, kuriose atvaizduotas susiraÅ¡inėjimas tarp apeliantės vadovo O.

S. ir V. G.

16. Ä®statymų leidėjo valia naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia iÅ¡imtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamÄ praÅ¡ymÄ bei jį pagrįsti svariais argumentais, dėl ko jam taikytina iÅ¡imtis iÅ¡ bendrosios taisyklės.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje nurodytÄ iÅ¡imtį. Apeliantės naujai teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliantė turėjo galimybę juos pateikti Å¡iam teismui. Aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, apeliantės vertinimu, nesurengė parengiamojo teismo posėdžio ir (ar) atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ liudytoja byloje apklausti ieÅ¡kovės vadovę I.

T., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, objektyviai negalėjo bÅ«ti kliÅ«timi savalaikiam Å¡ių įrodymų pateikimui pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti, apeliantė aktyviai naudojosi savo procesine teise teikti įrodymus teismui ir tokio paties pobÅ«džio įrodymus, tačiau skirtingo turinio (ekrano nuotraukas, kuriose taip pat atvaizduoti susiraÅ¡inėjamai tarp O. S. ir V. G.), į bylÄ pateikė kartu su savo 2021 m. kovo 10 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais. Todėl nauji įrodymai nepriimami.

Dėl netesybų pagal preliminariÄ sias sutartis taikymo 18. Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo preliminariosios sutarties Å¡aliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį. Apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kuriose konstatuota jos kaltė dėl pagrindinės nekilnojamojo turto (administracinės patalpos, parkavimo vietų bei sandėliukų) pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo su ieÅ¡kove.

19. PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminariajai sutarčiai, be kita ko, yra bÅ«dinga tai, kad tokios sutarties Å¡alys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natÅ«ra – Å¡alims per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

20. Vis dėlto šis preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai jokių neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta ir netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis).

Kitaip tariant, preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ne tik nuostolių, bet ir netesybų kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

21. Ginčo atveju 2020 m. rugpjūčio 14 d. sudarytų preliminariųjų sutarčių 3.3 ir 6.1 punktuose Å¡alys susitarė dėl apeliantės mokėtinų netesybų. Minėtuose punktuose nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki sutarties 2.1 punkte nustatyto termino nebus sudaryta dėl ketinamo parduoti turto savininkės (t. y. apeliantės) kaltės arba ketinamo parduoti turto savininkei atsisakius sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje aptartomis sÄ lygomis, tai ketinamo parduoti turto savininkė privalo grÄ Å¾inti bÅ«simai pirkėjai (t. y. ieÅ¡kovei) iÅ¡ jos gautÄ avanso sumÄ bei sumokėti bÅ«simai pirkėjai baudÄ (sutarties Nr. 1 atveju 40 000 Eur, o sutarties Nr. 2 atveju – 27 500 Eur) už ketinamo parduoti turto savininkės prievolių pagal Å¡iÄ sutartį neįvykdymÄ . Bauda netaikoma tik tuo atveju, jeigu sandoris negali įvykti dėl trečiųjų asmenų valios (bankas, teismas ar pan.).

22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai:

1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį;

2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi bÅ«ti nepagrįstas. Svarbu tai, kad nurodytos sÄ lygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties Å¡alies atsakomybei atsirasti nepakanka vien nustatyti, jog kita Å¡alis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Kai viena preliminariosios sutarties Å¡alis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties Å¡alies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties Å¡alis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sÄ lyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

23. Taigi, civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu Å¡alis ne tik pažeidė preliminariÄ jÄ sutartį, kaip tokio pobÅ«džio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį (vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį), bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo. TokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti ir ginčo Å¡alių sudarytų preliminariųjų sutarčių 3.3 ir 6.1 punktų nuostatos, pagal kurias apeliantės pareiga mokėti netesybas (baudas) ieÅ¡kovei kyla tik dėl nepagrįsto (kalto) vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį.

24. Pažymėtina, kad įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos Å¡aliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindÄ (CPK 12 ir 178 straipsniai). Tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindÄ , įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu, preliminariosios sutarties Å¡alis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos Å¡alies aktyvÅ«s ir (ar) pasyvÅ«s veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymÄ , t. y. kad kita Å¡alis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį.

Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti sutartį, siekdama išvengti atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos faktines aplinkybes, susijusias su sutarties Nr. 2 neįvykdymu, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieÅ¡kovė įrodė, jog pagrindinė administracinės paskirties patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), pirkimo–padavimo sutartis nebuvo sudaryta bÅ«tent dėl apeliantės (turto pardavėjos) kaltės. Nagrinėjamu atveju pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad Å¡ios preliminariosios sutarties neįvykdymÄ iÅ¡ esmės lėmė Å¡alių nesusitarimas dėl visų pagrindinės sutarties sÄ lygų, o ne aplinkybė, jog apeliantė savo iniciatyva pakeitė preliminarioje sutartyje Å¡alių aptartas bÅ«simos pagrindinės sutarties sÄ lygas ir, atitinkamai, parduodamo daikto teisinį statusÄ .

26. Å alių į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovei apie tai, jog administracinės patalpos, kurias ji siekė įgyti nuosavybės teise sudarydama sutartį Nr. 2, yra suprojektuotos ir paskirtos visų name esančių butų ir patalpų savininkų bendram naudojimui, buvo žinoma dar iki preliminariosios sutarties sudarymo. Kaip matyti, ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės įsigyjant kitas tame pačiame pastate esančias ir su ginčo patalpomis besiribojančias administracines patalpas ((duomenys neskelbtini)), dėl jų sudarytos 2020 m. sausio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.3.6 punkte buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad pirkėja (ieÅ¡kovė) yra informuota ir sutinka, kad pastato pirmame aukÅ¡te esanti poilsio erdvė (biblioteka) nuosavybės teise priklauso pardavėjai (jos teisių perėmėjams) ir liks pardavėjos (jos teisių perėmėjų) nuosavybėje net ir suteikus teisę naudotis Å¡ia erdve pastato savininkams ir (ar) bendrijai.

Faktas apie apeliantei priklausiusių ginčo patalpų bÅ«simÄ naudojimo paskirtį taip pat buvo iÅ¡vieÅ¡intas ir skelbiamas ieÅ¡kovės internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), kuriame buvo reklamuojamos ginčo pastate parduodamos patalpos ir butai. Vienas iÅ¡ pagrindinių nekilnojamojo turto projekto (duomenys neskelbtini) iÅ¡skirtinumų, kurį vieÅ¡ai pabrėžė apeliantė, buvo iÅ¡imtinai namo gyventojų ir biurų darbuotojų poreikiams pritaikyta poilsio erdvė (biblioteka), skirta reprezentaciniams susitikimams, Å¡eimos Å¡ventėms bei susibÅ«rimams.

27. Å iame kontekste stokoja pagrįstumo pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ginčo administracinių patalpų planas, kuris buvo vieÅ¡ai skelbiamas internetinėje svetainėje, negali bÅ«ti laikomas teisingu, t. y. apeliantės internetiniame tinklapyje reklamuotos kaip vieÅ¡os paskirties (bibliotekos) patalpos nebuvo tos pačios patalpos, kurias apeliantė sutartimi Nr. 2 įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovei. Vien tai, kad internetiniame tinklapyje nurodytų bendro naudojimo paskirties (bibliotekos) patalpų ploto skaitmeninė iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai neatitiko tos, kuri buvo nurodyta preliminarioje sutartyje, tokios iÅ¡vados, kuriÄ darė pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja.

Kaip paaiÅ¡kino apeliantė ir kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginčo patalpos ploto neatitikimus internetiniame tinklapyje ir sutartyje Nr. 2 lėmė skirtingi Å¡altiniai, kurių pagrindu tokie duomenys buvo nurodyti. Pirmuoju atveju patalpos plotas buvo nurodytas tik apytiksliai (reklaminiais tikslais) ir, prieÅ¡ingai nei antruoju atveju, nesiremiant kadastro bylos duomenimis. Tačiau abiem atvejais planai, juos vertinant tiek vizualiai, tiek techniÅ¡kai (pagal patalpų ir jose esančių objektų iÅ¡sidėstymÄ ), buvo vienodi.

28. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, todėl bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015).

29. Å iuo atveju nustačius esminę reikÅ¡mę turinčiÄ aplinkybe, kad ieÅ¡kovei dar iki preliminariųjų sutarčių sudarymo buvo žinoma (iÅ¡vieÅ¡inta su ja sudarytoje kitoje sutartyje, žinoma dėl besiribojančių kitų patalpų įsigijimo ir naudojimo) tai, jog administracinės patalpos, kurias ji siekė įgyti, buvo suprojektuotos ir iÅ¡ pat pradžių skirtos visų pastato bendrasavininkų bendram naudojimui, sutarties Nr. 2 nuostatos (žr. Å¡ios nutarties 3 punktÄ ), kurias, ieÅ¡kovės vertinimu, apeliantė pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekte iÅ¡ esmės pakeitė, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad Å¡alių tikroji valia buvo susitarimas dėl apeliantės pateikiamų garantijų, jog į ginčo patalpas negali egzistuoti bet kokio pobÅ«džio trečiųjų asmenų pretenzijos.

Sutarties Å¡alims neabejotinai žinant ir suprantant, kad apeliantė tiek vieÅ¡ai, tiek asmeniÅ¡kai tretiesiems asmenims – kitiems butų ir patalpų pirkėjams (įskaitant ir pačiÄ ieÅ¡kovę) yra suteikusi leidimÄ naudotis ginčo patalpomis, tokio pobÅ«džio garantijos objektyviai negalėjo bÅ«ti suteiktos. Visa tai patvirtina ir Å¡alių interesais veikiančių asmenų susiraÅ¡inėjimas.

30. IÅ¡ apeliantės kartu su jos 2021 m. kovo 10 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais į bylÄ pateikto 2020 m. liepos 23 d. susiraÅ¡inėjimo tarp apeliantės vadovo O. S. ir V. G. matyti, kad Å¡ie asmenys dar iki sutarties Nr. 2 pasiraÅ¡ymo iÅ¡ esmės ir sprendė klausimÄ , kokiu bÅ«du galėtų bÅ«ti panaikintas gyventojams suteiktas leidimas naudotis ginčo patalpomis, paminint bÅ«tinybę tuo tikslu surinkti visų gyventojų paraÅ¡us. Pažymėtina, kad apeliantė į nagrinėjamÄ bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad V.

G. yra su ieÅ¡kove susijusių užsienio bendrovių „iSun“ ir „GlobalPass“ darbuotojas (priklausantis vadovų komandai), Å¡ios užsienio bendrovės savo atstovybes Lietuvoje yra nurodžiusios tuo pačiu adresu, kuriame registruota ir ieÅ¡kovės buveinė. IeÅ¡kovė, neigdama, kad V. G. buvo jos atstovas ir (ar) darbuotojas, turėjęs teisę derėtis dėl preliminariosios sutarties sÄ lygų, jokių įtikinamų argumentų tokioms aplinkybėms pagrįsti nenurodė. PrieÅ¡ingai nei tvirtina ieÅ¡kovė, byloje nėra duomenų, kad tuometinė ieÅ¡kovės vadovė I.

T. derėjosi dėl preliminariųjų sutarčių sÄ lygų. Ä® bylÄ yra pateiktas tik apeliantės atstovų ir I. T. susiraÅ¡inėjimas, kuris vyko jau po to, kai preliminariosios sutartys buvo pasiraÅ¡ytos.

31. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantė juridiÅ¡kai nebuvo apsunkinusi administracinių patalpų ir neturėjo disponavimo jomis apribojimų. Byloje esantis aktualus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as leidžia įsitikinti, kad į administracines patalpas ginčo laikotarpiu nebuvo įregistruotos jokios trečiųjų asmenų teisės ir jokie draudimai (juridiniai faktai). Todėl apeliantės preliminarioje sutartyje suteiktos garantijos, kad į nekilnojamÄ jį turtÄ tretieji asmenys neturi jokių pretenzijų, kad turtas neareÅ¡tuotas, jis nėra ikiteisminio ginčo objektas, kad turto savininko teisė disponuoti turtu neatimta ir neapribota, parengus ir pateikus ieÅ¡kovei susipažinti pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektÄ , iÅ¡ esmės ir nebuvo pakeistos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, į pagrindinės sutarties projekto 4.6 punktÄ Ä¯traukdama nuostatÄ , kad ieÅ¡kovei su perkamomis ginčo patalpomis pereina ir visos atsakomybės, susijusios su suteiktu leidimu jomis naudotis namo gyventojams (žr. Å¡ios nutarties 5 punktÄ ), nustatė tik sÄ lygas dėl aplinkybių, kurios pasiraÅ¡ant preliminariÄ sias sutartis Å¡alims buvo žinomas, tik atskirai neaptartos (nedetalizuotos). Be to, vykstant Å¡alių deryboms dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projektų sÄ lygų, apeliantė pakeitė ir jos 4.3.6 punktÄ , kuriame buvo palikusi Å¡abloninę kitų asmenų, pirkusių iÅ¡ apeliantės pastate esančius butus ir kitas patalpas, atžvilgiu taikytÄ nuostatÄ , kad pastato pirmame aukÅ¡te esanti poilsio erdvė (biblioteka), t. y. ginčo patalpos, nuosavybės teise net ir po pardavimo lieka pardavėjo (jo teisių perėmėjų) nuosavybe.

Apeliantės atstovo 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovei siųstos pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties projekto 4.3.6 punktas buvo pakoreguotas, nurodant, kad pirkėja yra informuota ir sutinka, kad pastato pirmame aukšte esanti poilsio erdvė (biblioteka) nuosavybės teise priklauso pardavėjai (jos teisių perėmėjams) ir turėjo išlikti pardavėjos (jo teisių perėmėjų) nuosavybe net ir suteikus teisę naudotis šia erdve pastato savininkams ir (ar) bendrijai, bet yra sudaromas šis sandoris, dėl ko pirkėja supranta ir prisiima rizikas, kaip nurodyta 4.6 punkte.

32. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, t. y. byloje neįrodžius apeliantės kaltės dėl pagrindinės administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo, kitaip tariant, jos nepagrįsto atsisakymo parduoti ginčo administracines patalpas, apeliantės sutartinė civilinė atsakomybė, priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, pagal sutarties Nr. 2 nuostatas nėra galima (preliminariosios sutarties 3.3 ir 6.1 punktai, CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Tikėtina, kad šalys galbūt siekė išspręsti viešai ir su kitais namo patalpų bendraturčiais sudarytose sutartyse apeliantės duotus pažadus dėl šių asmenų teisės naudotis tuo metu jai priklausiusiomis ginčo patalpomis, tačiau iki termino pagrindinei sutarčiai pasirašyti to padaryti nepavyko.

Visgi jokių patikimų ir leistinų įrodymų, kad tokius klausimus iÅ¡spręsti turėjo bÅ«tent pardavėja (apeliantė), byloje nėra. Todėl pirmiau jau konstatavus ieÅ¡kovės neabejotinÄ Å¾inojimÄ apie tokius apeliantės pažadus, neatsiranda pagrindo vertinimui, kad pagrindinė sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta atsisakius tai padaryti apeliantei. Sutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, kad pasiraÅ¡yti pirkimo–pardavimo sutarties dėl ginčo patalpų Å¡alims nepavyko nesusitarus dėl kitų neįtrauktų į preliminariÄ jÄ sutartį Nr. 2 sÄ lygų.

33. Tačiau tokia pati iÅ¡vada negali bÅ«ti daroma dėl sutarties Nr. 1 neįvykdymo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ios sutarties atveju neegzistavo jokios objektyvios aplinkybės, kurios neleistų Å¡alims sudaryti pagrindinės parkavimo vietų 9, 10, 11 bei sandėliukų R-6A ir R-6B, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutarties tokiomis sÄ lygomis, kurios Å¡alių buvo sulygtos preliminarioje sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad sutarties Nr. 1 įvykdymas nebuvo siejamas su sutarties Nr. 2 įvykdymu, nei vienoje iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra tokios sÄ lygos, kad dėl abiejų sutarčių objektų turės bÅ«ti pasiraÅ¡yta viena pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis.

Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios administracines patalpas ir parkavimo vietas bei sandėliukus perleisti (įgyti) kartu viena pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, juo labiau kad preliminariosios sutartys turėjo ne tik iÅ¡ dalies skirtingas sÄ lygas, bet ir skirtingus įvykdymo terminus. Kaip matyti, net ir esant Å¡alių nesutarimui dėl administracinių patalpų pardavimo sÄ lygų, ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ Ä¯sigyti parkavimo vietas ir sandėliukus.

IeÅ¡kovės atstovo 2020 m. spalio 2 d. laiÅ¡ke, kuriame buvo iÅ¡dėstyta ieÅ¡kovės pozicija dėl jos netenkinančių administracinių patalpų pardavimo sÄ lygų, atskirai pažymėta, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. preliminarioji sutartis gali bÅ«ti sudaroma ir ieÅ¡kovė yra pasiruoÅ¡usi jÄ pasiraÅ¡yti, kadangi jokios kliÅ«tys, jos vertinimu, tam neegzistuoja.

34. Apeliantė vien dėl tos priežasties, kad Å¡alys nesutarė dėl visų administracinių patalpų pardavimo sÄ lygų, atsisakė perleisti ieÅ¡kovei nuosavybės teisę ir į parkavimo vietas bei sandėliukus, t. y. CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme pažeidė sutartį Nr.

1. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad dėl sutarties Nr. 1 pažeidimo (nepagrįsto atsisakymo parduoti daiktÄ ) apeliantei taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, priteisiant ieÅ¡kovei Å¡ioje preliminarioje sutartyje sulygtas netesybas (baudÄ ).

35. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutartyje Nr. 1 Å¡alių sutartos baudos sumÄ laikė neprotingai didele ir jÄ sumažino nuo 40 000 Eur iki 11 000 Eur. Nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ieÅ¡kovė apeliacine tvarka neginčijo, o apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo, jos vertinimu, priteistų per didelių netesybų apima tik tas netesybas, kurias pirmosios instancijos teismas iÅ¡ apeliantės priteisė pagal sutartį Nr.

2. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo pagal sutartį Nr. 1 nustatyto netesybų dydžio (CPK 320 straipsnis).

36. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymÄ preliminariosios sutarties Å¡aliai, taip pat neįvertino visų bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, todėl iÅ¡ apeliantės buvo priteista per didelė netesybų suma. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pakeisti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl apeliantės nurodytų procesinių pažeidimų 37.

Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Neteisingas bylos iÅ¡sprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingÄ bylos rezultatÄ , tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymÄ , dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali bÅ«ti iÅ¡taisytas apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022).

38. Kasacinis teismas, aiškindamas šias CPK nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

39. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atidžiai taikė proceso teisės normas, nustatančias pasiruoÅ¡imÄ teisminiam bylos nagrinėjimui. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir bylos medžiagos matyti, kad egzistuojant visoms CPK 227 straipsnio 1 dalies sÄ lygoms, kurioms esant teismas turėtų paskirti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme paruoÅ¡iamaisiais dokumentais bÅ«dÄ , pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi paskyrė bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka 2021 m. vasario 10 d. 10 val. teismo posėdyje, taip sudarydamas prielaidas praleisti pasiruoÅ¡imo civilinės bylos nagrinėjimui stadijÄ .

Juolab Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties turinys ir bylos Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodyti praÅ¡ymai neleidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ manyti, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylÄ veiksmai Å¡iuo atveju yra nereikalingi, todėl bylÄ galima skirti iÅ¡ karto nagrinėti teismo posėdyje, kaip tai numato CPK 225 straipsnio 7 punktas.

40. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo padaryta proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo klaida nėra esminė ir nelemia iÅ¡vados, kad dėl to Å¡i proceso stadija (pasirengimas nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės) turi bÅ«ti pakartota. Aplinkybė, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesurengė parengiamojo teismo posėdžio, savaime nereiÅ¡kia, kad tokiu bÅ«du buvo suvaržytos kurios nors apeliantės procesinės teisės (žr. ir Å¡ios nutarties 17 punktÄ ). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka tiek apeliantei, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims buvo suteikta galimybė reikÅ¡ti įvairius procesinius praÅ¡ymus, teikti bylos aplinkybėms pagrįsti reikÅ¡mingus įrodymus, t. y. buvo sudarytos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis, kurios numatytos ir pasiruoÅ¡imo teisminiam bylos nagrinėjimui stadijoje.

41. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovei pateikus patikslintÄ ieÅ¡kinį ir tokiu bÅ«du sumažinus pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų bendrÄ sumÄ , dalis civilinės bylos turėjo bÅ«ti nutraukta. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieÅ¡kovas turi teisę pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ arba ieÅ¡kinio pagrindÄ ; vėlesnis ieÅ¡kinio dalyko arba ieÅ¡kinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo bÅ«tinumas iÅ¡kilo vėliau arba jeigu yra gautas prieÅ¡ingos Å¡alies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent tokia teise ieÅ¡kovė ir pasinaudojo. Kaip matyti, pradinis ieÅ¡kinys teismui buvo pateiktas 2020 m. spalio 15 d., o patikslintas – 2020 m. spalio 29 d. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartis skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta tik vėliau – 2021 m. sausio 15 d. Be to, ieÅ¡kinio atsisakymas (CPK 140 straipsnis) ir ieÅ¡kinio dalyko pakeitimas (CPK 141 straipsnis) yra skirtingi procesiniai veiksmai. Nepateikus praÅ¡ymo dėl atsisakymo nuo reikalavimų (jų dalies), teismas negalėjo savo iniciatyva nutraukti ir bylos dalies.

42. Pažymėtina, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Todėl apeliantei po bylos iÅ¡kėlimo grÄ Å¾inus ieÅ¡kovei Å¡ios pagal sutartis sumokėtas avanso sumas, ieÅ¡kovė turėjo teisę savo nuožiÅ«ra spręsti, ar tokių pradinio ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakyti, ar pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kÄ Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė ir padarė, sumažinusi piniginio reikalavimo sumÄ , ar nesiimti jokių procesinių veiksmų ir bylÄ vesti pagal pradinį ieÅ¡kinį, pačiai apeliantei įvertinus, kad kiekvienu atveju jai gali kilti skirtingos teisinės pasekmės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 43.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡iuo atveju dėl pirmiau aptarto ieÅ¡kovės procesinio elgesio yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

44. Nors ieÅ¡kovė procesiÅ¡kai pagrįstai pasinaudojo teise pakeisti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , tačiau pradinio ieÅ¡kinio pateikimas, juo praÅ¡ant priteisti, be kita ko, ir pagal preliminariÄ sias sutartis sumokėtas avanso sumas iÅ¡ apeliantės, kai dėl Å¡ių sumų grÄ Å¾inimo ginčo tarp Å¡alių niekada nebuvo, o apeliantė buvo pateikusi raÅ¡ytinius patvirtinimus, kad Å¡ios sumos nedelsiant bus grÄ Å¾intos į ieÅ¡kovės nurodytÄ banko sÄ skaitÄ , sudaro pagrindÄ priteistinÄ ieÅ¡kovei sumÄ už pirmosios instancijos teisme advokato suteiktas teisines paslaugas skaičiuoti nuo pusės visų tokių jos patirtų iÅ¡laidų.

45. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ viso 2 823,73 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurių atitikimas rekomenduojamiems dydžiams apeliacine tvarka nekvestionuojamas. IeÅ¡kovei pagal patenkintų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ (16,30 proc.) priteistinos 230,13 Eur (2 823,73 Eur / 2 x 16,3 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės. Taip pat ieÅ¡kovei už pradinį ieÅ¡kinį jau yra grÄ Å¾inta 712 Eur žyminio mokesčio permoka ir Å¡i skundžiamo teismo sprendimo dalis nekeistina. Atitinkamai, iÅ¡ apeliantės ieÅ¡kovei priteisiamos 214,18 Eur ((2 026 Eur – 712 Eur) x 16,3 proc.) žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, iÅ¡laidos.

46. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė 2 519,82 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų už atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ . Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), numatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgiant į atmestų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ (83,70 proc.), apeliantei kompensuotina 1 807,77 Eur (2 159,82 Eur x 83,70 proc.) Å¡ių iÅ¡laidų dalis. Atlikus kiekvienai Å¡aliai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ (1 807,77 Eur - 230,13 Eur - 214,18 Eur), apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 1 363,46 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme.

47. IÅ¡ apeliantės, vadovaujantis priežasties teorija, priteisiamos visos trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kadangi Å¡io asmens, bylos nagrinėjimo metu nedalyvaujančio nei vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje, įtraukimÄ Ä¯ civilinę bylÄ lėmė bÅ«tent apeliantės procesinio praÅ¡ymo patenkinimas, su kuriuo ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesutiko. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad trečiojo asmens 2 178 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nėra teisinio pagrindo mažinti ir apeliacinėje instancijoje nesant dėl to ginčo, nurodytos bylinėjimosi iÅ¡laidos trečiajam asmeniui yra kompensuojamos visiÅ¡kai.

48. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieÅ¡kovė patyrė 3 290,60 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susijusių su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu, o apeliantė sumokėjo 803 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ ir patyrė 3 291,20 Eur advokato iÅ¡laidų jo parengimui.

49. IeÅ¡kovės patirtos 3 290,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija Rekomendacijų 8.11 punkte numatytus maksimalius dydžius, todėl pagrįsta pripažintina tik 1 981,46 Eur Å¡ių ieÅ¡kovės iÅ¡laidų dalis (1 524,20 Eur x 1,3). Apeliantės patirtos 3 291,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už procesinio dokumento parengimÄ , be kita ko, įvertinus ir aplinkybę, kad tas pats advokatas apeliantei atstovavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, taip pat neatitinka rekomenduojamų dydžių (Rekomendacijų 8.10 punktas), todėl pagrįstomis pripažintinos jos 2 662,88 Eur iÅ¡laidos (1 566,40 Eur x 1,7).

50. Kadangi buvo patenkinta 71,43 proc. ir atmesta 28,57 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantei kompensuotinos 1 902,10 Eur (2 662,88 Eur x 71,43 proc.) teisinės pagalbos išlaidos ir 573,58 Eur žyminio mokesčio išlaidos (803 Eur x 71,43 proc.). Ieškovei kompensuotinos 566,10 Eur (1 981,46 Eur x 28,57 proc.) advokato teisinės pagalbos išlaidos. Įskaičius nurodytas sumas, apeliantei iš ieškovės priteisiamos 1 909,58 Eur (1 902,10 Eur + 573,58 Eur - 566,10 Eur) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sprendimai“, juridinio asmens kodas 305142686, iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mulberry Trade“, juridinio asmens kodas 302998700, 11 000 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių eurų) baudÄ .

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mulberry Trade“, juridinio asmens kodas 302998700, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sprendimai“, juridinio asmens kodas 305142686, 1 363,46 Eur (vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt trijų eurų 46 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti trečiajam asmeniui P. G., gimimo data (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mulberry Trade“, juridinio asmens kodas 302998700, 2 178 Eur (dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės sprendimai“, juridinio asmens kodas 305142686, grÄ Å¾inti 712 Eur (septynių Å¡imtų dvylikos eurų) žyminio mokesčio permokÄ .“ Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mulberry Trade“, juridinio asmens kodas 302998700, iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Saulės sprendimai“, juridinio asmens kodas 305142686, 1 909,58 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų devynių eurų 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus