2021-05-12 Nr. AB-10217-3-63-3-01495-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

,Administracinė byla Nr. TA-317-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01495-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. T. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos namai), dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d.

2. Nurodė, jog Pataisos namų gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam asmeniui, gyvenamąjį plotą mažino užimami baldai ir kiti daiktai. Pareiškėjo teigimu, jo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista ir dėl to, kad gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, tarakonų, blakių, pelių, veisėsi pelėsis, kaupėsi drėgmė, buvo blogas patalpų apšvietimas, prasta ventiliacija, be to, Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Tvirtino, jog bendrose patalpose trūko pisuarų ir klozetų, o gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo. Teigė, jog taip pat nebuvo skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose nebuvo langų, tinkas krito ant galvų, patalpos buvo avarinės būklės. Nurodė, jog darbo zonoje turėjo dirbti su cementu, tačiau jam nedavė apsaugos priemonių, nebuvo dušo. Teigė, jog dėl šių pažeidimų patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, ir kitus nepatogumus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pataisos namų 2 sektoriaus 1 ir 3 brigadose, vienam asmeniui tenkantis plotas buvo nuo 3,13 kv. m iki 3,17 kv. m. Teigė, jog pareiškėjo galimybė po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki miego laiko. Teigė, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

5. Nurodė, jog įstaigos gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis, veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai, esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Pataisos namai užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinį apšvietimą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nurodė, jog įstaiga 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal poreikį. Patalpose, kuriose kenkėjų nepastabėta, kenkėjų naikinimo darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuoja UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

6. Nurodė, jog gyvenamųjų pastatų, kuriose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant ar ardant, o įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Teigė, jog antrojo sektoriaus karantino patalpų pastatų stogai yra bituminiai.

7. Nurodė, jog Pataisos namų 6 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 8 praustuvės, 2 čiaupai kojoms plauti, 7 būryje įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būryje įrengti 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, karantine įrengti 4 klozetai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Įstaigos sanitarinių mazgų įrengimas atitinka keliamus reikalavimus. Pažymėjo, jog Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, nuo sienų ir lubų tinkas nebyra. Įstaigoje patalpų remontas atliekamas pagal poreikį. Nurodė, jog antrojo sektoriaus 6, 7 ir 9 būrių virtuvėlėse bei dušo patalpose langai įrengti. Įstaigos antrajame sektoriuje atskirojoje patalpose įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.

8. Teigė, jog pareiškėjas tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodo skundžiamas darbo sąlygas, nenurodydamas nei kur dirbo, nei kuriuo laikotarpiu dirbo. Teigė, dėl nekonkretumo negali pateikti informacijos apie tai kokiomis sąlygomis buvo organizuojamas nuteistojo darbas.

9. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pataisos namai savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl skundas yra nepagrįstas.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas iš atsakovo atsiliepime nurodytų duomenų, 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažymos „Dėl nuteistojo P. T.“ ir 2019 n. rugpjūčio 7 d. pažymos „Apie nuteistojo P. T. laikymo sąlygas“ nustatė patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę, jų plotą ir esančių vietų skaičių bei atitinkamai vienam asmeniui tenkantį plotą. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog kiekvienam nuteistajam yra skiriama viena miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus būrio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Be to, ne visada visos miegojimo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau nei, kad numatyta. Vertinant šiuos duomenis, teismas nustatė, jog net esant visoms užimtoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas yra nuo 3,13 kv. m iki 3,17 kv. m. Pareiškėjui argumentuojant, kad kameros gyvenamąjį plotą užima baldai, nurodyta, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) nėra numatyta jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas nusprendė, jog nebuvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto patalpoje.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su asbesto buvimu pastato konstrukcijoje, nurodyta, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktą, nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje uždrausta naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Atsakovo atstovas neginčija fakto, kad Pataisos namų pastato konstrukcijoje buvo asbesto. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pripažįstama, kad asbesto gaminiai pavojų sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami, nenustatoma, kad asbesto plaušeliai, kurie konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, kenkia sveikatai. Iš byloje pateiktų duomenų nebuvo pagrindo spręsti, kad pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto, pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad asbesto gaminių buvimas gyvenamojoje aplinkoje kėlė grėsmę jo sveikatai ir gyvybei.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apšvietimas, veisėsi pelėsis, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12, 13, 14, 16, 17 punktų nuostatomis.

14. Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma patvirtino, kad 2-jame gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Nurodyta, jog gyvenamosiose patalpose, kuriose bausmę atlikinėjo nuteistasis veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema, papildomai esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. Įstaigoje įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, taip pat nebuvo duomenų, jog jis, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu būtų apie netinkamas sąlygas informavęs įstaigos administraciją. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė minėtus pažeidimus dėl Pataisos namų patalpų neatitikimo HN 134:2015. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl to, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, buvo drėgna, buvo prastas apšvietimas, veisėsi pelėsis ir kt. yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).

15. Dėl pareiškėjo teiginių, jog Pataisos namuose nebuvo pakankamai įrengta prausyklų ir tualetų, teismas vadovavosi Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis (įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 8 d.). Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė ir pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažymoje nurodė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu 6 būrio (21 miegamų vietų) sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 8 praustuvės, 2 čiaupai kojoms plauti, 7 būryje (21 miegamų vietų) įrengti 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 2 kojų plautuvės, 9 būryje (19 miegamų vietų) įrengta 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, karantine (21 miegamų vietų) 4 klozetai, 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai. Šie duomenys patvirtino, kad kietojo inventoriaus skaičius atitiko teisinį reguliavimą.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamajame sektoriuje nebuvo dušo, skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose nebuvo langų, tinkas krito ant galvų, patalpos buvo avarinės būklės, teismas nurodė, kad Pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 7 d. pažyma patvirtina, kad 2-jame atskirojoje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Antrojo sektoriaus 6, 7 ir 9 būrių virtuvėlėse bei dušo patalpose langai įrengti. Pažymėta, kad Pataisos namuose avarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, nuo sienų ir lubų tinkas nebyra, o patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Vertinant šias aplinkybes, teismas nusprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl Pataisos namuose nesančių dušo, skalbimo mašinų, virtuvėje ir dušo patalpose langų nebuvimo, dėl tinko kritimo ant galvos, patalpų avarinės būklės, laikytini nepagrįstais.

17. Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų, dėl to aplinka buvo nesaugi sveikatai, higienai ir kt., teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pataisos namai 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuria UAB „Utenos deratizacija“ įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Atliktų darbų aktai patvirtino, jog Pataisos namuose reguliariai buvo atliekami kenkėjų dezinfekcijos darbai. Teismo vertinimu, Pataisos namai ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų, todėl pareiškėjo argumentas dėl Pataisos namų neteisėto neveikimo, užtikrinant buitinių parazitų ir graužikų nebuvimą gyvenamosiose patalpose, laikytas nepagrįstu.

18. Pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą kildinant iš to, kad jis darbo zonoje turėjo dirbti su cementu, tačiau jam nebuvo išduotos apsaugos priemonės, teismas nurodė, jog nekonkretizavo ir nepagrindė šioje dalyje skundo reikalavimo, todėl skundo reikalavimas šioje dalyje vertintas kaip nepagrįstas.

19. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų ar neveikimo laikant pareiškėją Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtas.

III. 20. Pareiškėjas P. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamame teismo sprendime taikytą ieškinio senaties terminą ir priteisti iš atsakovo skunde nurodytą sumą neturtinės žalos atlyginimui dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

21. Pareiškėjas pažymi, kad kitiems asmenims, kalėjusiems Pravieniškių PN-AK tuo pat metu kaip ir jis, buvo priteista iš atsakovo neturtinė žala.

22. Pareiškėjas prašo netaikyti ieškinio senaties, nes atsakovo pažeidimų mastas turi tęstinumą. Pareiškėjas bijojo, kad apskundus ar paviešinus esamus trūkumus ar pažeidimus gali iškilti pavojus jo gyvybei ar sveikatai, todėl į teismą kreipėsi tik išvykęs iš Pravieniškių PN-AK.

23. Pareiškėjas pažymi, kad realiai gyvenamojo ploto likdavo ne daugiau kaip 1 kv. m, nes 2/3 patalpos užimdavo baldai, todėl laisvam judėjimui patalpoje likdavo 1/3 ploto.

24. Dėl asbesto buvimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas pažymi, kad pataisos namai nepakeitė stogo dangos, nors draudimas naudoti tokią stogo dangą priimtas seniai.

25. Pareiškėjas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika. Nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė.

26. Pareiškėjas teigia, jog visiems žinoma, kad sąlygos Pataisos namuose yra nežmoniškos, tai patvirtina ir teismų sprendimai kitose bylose, kuriose priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

28. Atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nenumato, kad baldų ir inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto.

29. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus.

30. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. atlyginimo priteisimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visuotinai žinomą faktą apie blogas sąlygas Pravieniškių PN-AK bei aplinkybę, kad kitiems nuteistiesiems, buvusiems Pravieniškių PN-AK, yra priteisiama neturtinė žala. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti ieškinio senaties termino, pažymi, kad gyvenamąjį plotą papildomai užėmė baldai bei gyvenamojoje aplinkoje buvo asbesto.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

36. Šiuo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, byloje pateiktus įrodymus, kuriais buvo grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 straipsnio reikalavimų. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus iš anksto laikė labiau pagrįstais nei pareiškėjo, kadangi iš teismo sprendimo matyti, jog teismas vertino bylos duomenų visumą, t. y. tiek pareiškėjo, tiek atsakovo paaiškinimus ir juos patvirtinančius įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

37. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

38. Taip pat pažymėtina, kad kiekviena byla, pasiekusi teismą, yra individuali. Teismas imasi nagrinėti bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą (ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p.), ir pagal tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės (ABTĮ 80 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Taigi visais atvejais bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į individualias kiekvienos bylos aplinkybes, todėl pareiškėjo apibendrinti teiginiai, jog visuotinai žinoma apie blogas sąlygas Pravieniškių PN-AK, taip pat jo nurodyta aplinkybė, kad kitiems nuteistiesiems buvo priteistos piniginės kompensacijos, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ir jam kompensacija turėtų būti priteista. Todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo netaikyti ieškinio senaties termino, jis nagrinėjamu atveju ir nebuvo pritaikytas. Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes dėl, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Visas šis laikotarpis pirmosios instancijos teismo ir buvo įvertintas.

40. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančių baldų jam teko ypač mažai ploto laisvam judėjimui, teisėjų kolegija pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, ginčui aktualus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas, kuriame nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti baldų ar sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017). Į baldus, sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017). Nagrinėjamu atveju visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,13 kv. m iki 3,17 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir motyvams, kad nenustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai dėl jam tekusio minimalaus gyvenamojo ploto.

41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su asbesto buvimu aplinkoje, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dėl pareiškėjo keliamo pobūdžio pretenzijų turi būti vertinama tai, ar dėl asbesto buvo pakenkta asmens sveikatai, ar bent buvo kilusi reali tokios žalos rizika, tačiau pats asbesto buvimo pastato konstrukcijose faktas savaime nelaikytinas nuteistojo / suimtojo teisių pažeidimu (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2061-520/2017; 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1071-602/2018; kt.). Asbesto gaminiai pavojų asmens sveikatai kelia tik tuomet, kai jie yra ardomi, laužomi ar kitaip apdorojami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017; kt.).

42. Vadovaujantis nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, vien asbesto buvimo faktas ginčo statinių stogo dangoje nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo sveikatai buvo kilusi reali grėsmė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus, nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pareiškėjo sveikatai buvo padaryta žala dėl asbesto. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia didelio asbesto pavojaus jo sveikatai ir gyvybei mastą, tačiau pareiškėjo nusiskundimai yra hipotetinio pobūdžio. Byloje nenustatyta Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) ir kilusios žalos pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų.

44. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai, nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, nenustatė pažeidimo dėl pareiškėjo nurodytų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.

45. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė