c77f6d0c-a70b-47fb-82bb-d12afb5d36ee · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-385-390/2021 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03843-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.9.1; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 8 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

P. M. ir atsakovų R. M. bei V. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. P. M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams R. M. ir V. M., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, J. J. dėl žemės sklypo ribų su atsakovams priklausančiu žemės sklypu leisti parengti nekilnojamojo daikto – žemės sklypo- kadastrinių matavimų bylÄ , patikslinti jo duomenis be atsakovų sutikimo ir atsakovų R.

M. bei V. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. P. M., tretiesiems asmenims pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl leidimo atsakovams pateikti nacionalinei žemės tarnybai žemės sklypo duomenis privalomam suderinimui ir žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo VÄ® Registrų centras be bendraturčio V. P. M. sutikimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti ieÅ¡kovui ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas) ribas, taÅ¡kais 3-4-5-6-7-8, kurių koordinatės LKS-94 sistemoje yra 1-X6058583,08, Y-5-459817,84, taÅ¡ko Nr. 2-X6059017,82, Y459725,69, taÅ¡ko 3-X6059021,90, Y459724,85, taÅ¡ko 4-X6059048, 38, Y459848,31, taÅ¡ko 5-X6059077,58, Y459993,13, taÅ¡ko 6- X6059073,29, Y 459994,04, taÅ¡ko 7-X 6058632,56, Y 460087,34, taÅ¡ko 8- X 6058609,93, Y 459954,01 pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtÄ ` žemės sklypo planÄ M 1:5000, sklypo plotas 123621 kv. m., taip pat leisti parengus nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ , patikslinti žemės sklypo duomenis pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:5000, sklypo plotas 123621 kv. m. be bendraturčių V.

M. ir R. M. sutikimo.

2. Nurodė, kad žemės sklypas lygiomis dalimis (po 1/2 dalį) nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui, ir atsakovams. Su bendraturčiais nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu. Pagal UAB „Metrum LT“ 2020-06­-12 parengtus žemės sklypo kadastrinius matavimus rastas 12,3621 ha žemės sklypo plotas. Žemės sklypo ribos yra tikslios, teisingos ir nepažeidžia bendraturčių ir gretimų sklypų savininkų teisių.

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovai prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad ieškovo suformuotas reikalavimai yra abstraktūs ir nėra aiškūs, tokiu būdu yra užkertama teisė atsakovams tinkamai teisėtais būdais gintis ir atsikirsti į pareikštus ieškinio reikalavimus. Atsakovai su UAB „Metrum LT“ atliktu žemės sklypo planu nesutinka ir pateikė UAB „Žemetra“ atliktus matavimus. Šalys nesutaria dėl atliktų matavimų ir nustatytų ribų. Nacionalinė žemės tarnyba palygino ieškovo ir atsakovų pateiktus planus bei nustatė, kad nustatytos koordinatės nesutampa taškuose 4 ir 2. Šioje vietoje žemės sklypas ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Ieškovas dalyvavo UAB „Žemetra“ atliekamame ženklinime, tačiau UAB „Žemetra“ parengtame ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė ir jokių pastabų kaip bendrasavininkas neišreiškė.

4. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai prašė leisti atsakovams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai privalomam suderinimui žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:5000, sklypo plotas 123647 be bendraturčio V. P. M. sutikimo bei leisti atsakovams patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre be V. P. M. sutikimo.

5. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė teismo ieškinio ir priešieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) ginÄÄ paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad UAB „Metrum LT“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ galima vertinti kaip vienÄ iÅ¡ įrodymų byloje, nes prie trÅ«ksta lydimųjų dokumentų. UAB Žemetra“ planas buvo pateiktas NŽT tikrinti ir tvirtinti ir kitų trÅ«kumų nebuvo nustatyta, iÅ¡skyrus , jog nėra pasiraÅ¡ytas bendraturčio V. P. M.. Pažymėjo, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį pasikeitė faktinės aplinkybės, nes buvo atlikti valstybei priklausančio žemės sklypo, besiribojančio su ginčo žemės sklypu, kadastriniai matavimai, kurie yra laikomi tiksliais, o ginčo žemės sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus.

7. Trečiasis asmuo J. J. prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, o patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu patikslinto ieÅ¡kinio netenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino dalinai. Leido atsakovams V. M. ir R. M. pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos privalomam suderinimui žemės sklypo kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m. be bendraturčio V. P. M. sutikimo. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti atsakovams patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre be bendraturčio V. P. M. sutikimo, paliko nenagrinėtÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams solidariai 1107,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

9. Teismas nurodė, kad žemės sklypas nuosavybės teise šalims priklauso pagal nustatytas dalis ieškovui – 1/3 ir 1/6, atsakovams 1/2 dalys. Ginčo tarp šalių dėl turimo žemės sklypo dydžio, jiems priklausančios nuosavybės idealiųjų dalių nekilo ir žemės sklypo plotas nėra pakitęs.

10. Ä®vertinęs byloje esamus įrodymus teismas nurodė, jog pagal atliktus UAB „Žemetra“ matavimus paklaida yra Å¡iek tiek didesnė nei leidžiama, tačiau dėlto žemės sklypo plotas nekinta. Teismas daro iÅ¡vadÄ jog žemės sklypo ribas galima nustatyti pagal pateiktus dokumentus ir netenkina ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio pirmojo reikalavimo bei žemės sklypo ribų nenustatinėja pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ .

11. Dėl antro ieÅ¡kovo reikalavimo patikslinti žemės sklypo ribas pagal UAB „Metrum LT“ parengtÄ 2020 m. birželio 12 d. planÄ , teismas nurodė, kad UAB „Metrum LT“ žemės sklypo ribas nustatinėjo 2018 m. lapkričio mėn. (ribų paženklinimo aktas rengtas I. S.), tačiau po to 2019 m. birželio 10 d. buvo UAB „Sauleneta“ atlikti matavimai gretimo žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas įregistruotas Valstybės vardu, o ginčo žemės sklypo UAB „Metrum LT“ neparengė ribų nustatymo-parodymo akto. Teismas 2020 m. birželio 12 d. plano nevertino kaip plano atitinkančio Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus, nes jis ruoÅ¡tas kitu tikslu ir 2020 m. kadastrinių matavimų byla nėra parengta, ji nebuvo tikrinama, nepriimtas NŽT sprendimas, kuris gali bÅ«ti skundžiamas nustatyta tvarka. Šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ teismas nepagrįstÄ bei neįrodytÄ ir jo netenkino (CPK 178 straipsnis).

12. Dėl atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų teismas nurodė, kad UAB „Žemetra“ parengta ginčo žemės sklypo kadastro matavimų byla buvo tikrinta NŽT ir nebuvo leista pagal jÄ registruoti kadastro duomenis tik dėl vieno trÅ«kumo, kad nėra V. P. M. paraÅ¡o. Kadangi ieÅ¡kovas dalyvavo sudarant ribų paženklinimo-parodymo aktÄ matininkui E. B., tačiau akte nepasirašė, gavo praneÅ¡imÄ reikÅ¡ti pastabas dėl Å¡io akto ir plano, tačiau pastabų nepareiÅ¡kė, teismas vertino, jog ieÅ¡kovas nepasirašė nepagrįstai.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl UAB „Žemetra“ parengto plano, ribų parodymo-paženklinimo akto pakistų ginčo žemės sklypo plotas, tai yra pasikeistų ieÅ¡kovo turimo žemės sklypo dalies (dalių) dydis ar paties žemės sklypo dydis (plotas), teismas kitų trÅ«kumų taip pat nenustatė, todėl leido atsakovams pateikti parengtÄ UAB „Žemetra“ kadastro matavimų bylÄ NŽT privalomam suderinimui be ieÅ¡kovo sutikimo.

13. Dėl antrojo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo duomenis leisti įregistruoti VÄ® Registrų centre be ieÅ¡kovo sutikimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti šį reikalavimÄ , neatlikus privalomos kadastro bylos tikrinimo procedÅ«ros NŽT, tačiau atmetus šį atsakovų reikalavimÄ ir NŽT priėmus sprendimÄ , jog UAB „Žemetra“ parengta kadastro byla atitinka visus reikalavimus, procedÅ«ra negalėtų vykti toliau, jeigu ieÅ¡kovas neduotų sutikimo, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, antrÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ paliko nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. P. M. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 500 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1.

Nenustačius teismo sprendimu tikslios žemės sklypo ribos, nėra galimybės NŽT patikrinti atsakovų ar ieškovo parengtos nekilnojamojo daikto kadastro matavimo bylos. Darytina išvada, kad pirma turi būti nustatytos ginčo žemės sklypo ribos teismo sprendimu, o tik po to galima atlikti kitus darbus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais - kadastro duomenų bylos suformavimu, jos patikrinimu ir kadastre įrašytų duomenų pakeitimu. 14.2. Teismas dėl ieškovo pateikto plano tariamų trūkumų nepasisakė, nenurodė, kokius jis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus neatitinka.

Teismas darė teisiÅ¡kai nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kadastrinių matavimų byla turėjo bÅ«ti parengta ir pateikta Nacionalinei žemės tarnybai tikrinti, nes nenurodė, kokiu įstatymu vadovaujasi, darydamas iÅ¡vadÄ , kad byloms dėl žemės sklypo ribų nustatymo yra numatyta privaloma iÅ¡ankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tačiau nėra galimybės parengti kadastrinių matavimų bylos, esant ginčui teisme dėl žemės sklypo ribų ir nenustačius žemės sklypo ribų teismo sprendimu. 14.3.

Teismas be teisinio pagrindo pripažino, kad žemės sklypo ribas pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m, galima patikrinti NŽT, nenustačius Å¡io žemės sklypo ribų teismo sprendimu, kai NŽT atsiliepime į ieÅ¡kinį pripažino, kad „nustatyti tikslios Žemės sklypo ribos pagal turimus Skyriuje dokumentus nėra galimybės“.

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybes dėl ieÅ¡kovo pateikto plano netinkamumo, kadangi jokių lydinčių dokumentų su pateiktu planu pateikta nebuvo ( Taisyklių 22 p., Nuostatų 65 p. ar 651 p.). Vien tai, kad ieÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, nenurodant jokių motyvų, nelaikytini paneigiantys teismo padarytas iÅ¡vadas. 15.2.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas nepateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, todėl teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo, neįvertinęs bylos turinio, patenkinti antrÄ patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimÄ . Teismui draudžiama priimti sÄ lyginius sprendimus, todėl nagrinėjamu atveju teismas priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ Å¡ioje dalyje. 15.3. IeÅ¡kovas teigdamas, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinta dalis teisiÅ¡kai nepagrįsta ar jÄ teismas priėmė be teisinio pagrindo, nenurodo jokių tai pagrindžiančių aplinkybių, argumentuotai dėl to nepasisako.

Vien tik deklaratyvus teiginys, kad pirmo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas teisiÅ¡kai nepagrįstas, nesudaro teisinio pagrindo naikinti nurodytÄ sprendimo dalį.

16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo NŽT ieÅ¡kovo apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka spręsti Teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus nėra bÅ«tina pirma kreiptis į teismÄ dėl jo ribų patvirtinimo ir tik tada vadovaujantis Nuostatomis ir Taisyklėmis atlikti kadastro duomenų nustatymÄ . Sutinka su teismo iÅ¡vada, jog žemės sklypo ribas galima nustatyti pagal pateiktus nagrinėjamoje byloje esančius dokumentus. Teismas teisingai nustatė, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovui leisti patikslinti žemės sklypo duomenis pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ be atsakovų sutikimo.

17. Apeliaciniu skundu atsakovai R. M. ir V. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas atsakovų V. M. ir R. M. antras prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas ir priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti visiÅ¡kai antrÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 2290 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas pirmosios instancijos teisme ir 550 Eur iÅ¡laidas už apeliacinio skundo parengimÄ bei sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. NŽT nurodė tik vienÄ â€žUAB „Žemetra“ parengtos kadastro duomenų bylos trÅ«kumÄ â€“ žemės sklypo planas ir paženklinimo - parodymo aktas nesuderintas su žemės sklypo bendrasavininku V. P. M.. Teismui tenkinus pirmÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ Å¾emės sklypo planas galės bÅ«ti suderintas su NŽT. Atsižvelgiant į tai, teismo daroma iÅ¡vada, kad galimai gali atsakovų žemės sklypo planas bÅ«ti nesuderintas, yra aiÅ¡kiai nepagrįsta.

Todėl teismas priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ palikti nenagrinėtu antrÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ . 17.2. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas yra skirtas ne ieÅ¡kovo teisei realizuoti, o teisinei klaidai iÅ¡taisyti tuo atveju, kai iÅ¡ankstinis ginčo ne teisme nagrinėjimas yra privalomas. Nustačius, kad ieÅ¡kinys (prieÅ¡ieÅ¡kinis) priimtas teisėtai, negali bÅ«ti teisėtas sprendimas palikti jį nenagrinėtu nurodytu įstatyme pagrindu. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga šį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ palikti nenagrinėtu nurodytu palikimo nenagrinėtu pagrindu.

Teismas panaikino galimybę atsakovams, suderinus žemės sklypo planÄ su NŽT, jį įregistruoti VÄ® Registrų centre neinicijavus naujos civilinės bylos. 17.3. Teismas pirmÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino visiÅ¡kai, todėl tenkinus šį reikalavimÄ visiÅ¡kai, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos visos atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis. Kadangi antras prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu, todėl Å¡ioje dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo laikytina, kad teismas nepriėmė teismo sprendimo dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas pagal CPK 94 straipsnį.

Vadovaujantis priežastingumo teorija, ieškovui tenka pareiga atlyginti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas visiškai neišsprendė sumokėto 75 Eur žyminio mokesčio priteisimo iš ieškovo klausimo. Taigi teismas nemotyvavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, o žyminio mokesčio priteisimo klausimo neišsprendė, todėl šioje dalyje sprendimas naikintinas ir priteistina iš ieškovo atsakovams visos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos - 2 215 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 75 Eur žyminis mokestis, iš viso 2290 Eur.

18. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad žemės sklypo ribos nėra aiÅ¡kios, todėl nenustačius žemės sklypo ribų teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio nei pirmo, nei antro reikalavimo.

19. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo NŽT ieÅ¡kovo apeliacinio skundo tenkinimo galimybę palieka spręsti Teismo nuožiÅ«ra. Nurodo, kad teismas skundžiamu sprendimu, nenurodė atsakovams į kokiÄ ikiteisminę bylos sprendimo institucijÄ jie turi kreiptis dėl iÅ¡ankstinio bylos sprendimo ne teisme, kad paÅ¡alintų aplinkybę, teismo nuomone, kliudančiÄ Å¡ioje byloje pareikÅ¡to antro prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡sprendimui, taip pat teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių.

20. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras praÅ¡o apeliacinius skundus nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 20.1. Registrų centras sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo V. P. M. patikslintas ieÅ¡kinys. PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovas prašė nustatyti ne tik konkrečias žemės sklypo ribas, bet taip pat siekė teismine tvarka apginti savo galimai pažeistas teises bÅ«tent pagal konkretų teismui pateiktÄ UAB „Metrum LT" matininkės 2020-06-12 parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , prieÅ¡taraujantį Å¡io plano rengimo metu galiojantiems teisės aktams. 20.2.

Kadangi kadastro tvarkytojas nėra priėmęs jokio sprendimo dėl UAB „Žemetra" 2019-06-05 parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tinkamumo ar sprendimo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre Å¡ios bylos pagrindu, taip pat atsakovai nereiÅ¡kė jokio reikalavimo dėl konkretaus kadastro tvarkytojo priimto sprendimo, kurio teisėtumas galėtų bÅ«ti tikrinamas centrinio registratoriaus iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, Registrų centro nuomone, teismas nepagrįstai antrÄ jį prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 20.3.

Registrų centro nuomone, antrasis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas yra susijęs su pirmuoju patikslinto prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu, tačiau kartu laikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu, reiÅ¡kiamu dėl teisės be bendraturčio sutikimo kreiptis į Registrų centrÄ dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡is reikalavimas nėra nukreiptas trečiojo asmens (Registrų centro) atžvilgiu ir jokia iÅ¡ankstinė teisės aktuose nustatyta ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tokiam reikalavimui nėra privaloma. 20.4.

Nesant visų žemės sklypo savininkų parašų kadastro duomenų byloje ar visų bendraturčių praÅ¡ymo dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo suderintos žemės sklypo kadastro duomenų bylos pagrindu, kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 1 ir 4 punktu, atsisakytų keisti Å¡iuos duomenis Nekilnojamojo turto kadastre, todėl atsakovai, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, bÅ«tų priversti dar kartÄ kreiptis į teismÄ dėl savo teisių gynimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl ieÅ¡kovo apeliacinio skundo 3. Apeliantas ( ieÅ¡kovas) pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ grindžia tuo, kad apylinkės teismas be pagrindo pripažino tinkamu atsakovų pateiktÄ UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ir pagal tokį planÄ nustatė žemės sklypo ribas. Taip pat teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylÄ nepasisakė, kokius trÅ«kumus turi ieÅ¡kovo pateiktas žemės sklypo ribų nustatymo planas. IeÅ¡kovas mano, kad visų pirma bÅ«tina nustatyti ginčo žemės sklypo ribas teismo sprendimu ir tik po to galima atlikti kitus darbus, susijusius su žemės sklypo kadastriniais matavimais, tačiau nagrinėjant bylÄ tokios aplinkybės nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos.

4. CK 4.45 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo.

5. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje reglamentuota tvarka teismas nustato žemės sklypo ribas, jei: žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, ribos neaiÅ¡kios iÅ¡ esamų dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-248/2019). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ pirmÄ jÄ aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginÄÄ â€“ paprastai įrodo kreipimosi į teismÄ faktas. AntrÄ jÄ aplinkybę – sklypo ribų neaiÅ¡kumÄ â€“ gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamÄ pagrindÄ abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015).

Taigi, sklypo ribų aiÅ¡kumas (neaiÅ¡kumas) laikomas vertinamojo pobÅ«džio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus Å¡ių aplinkybių visumÄ sprendžiama, ar sklypo ribos neaiÅ¡kios ir dėl to turi bÅ«ti nustatomos. Todėl teismas, nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginÄÄ dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimÄ , ar Å¡ios ribos iÅ¡ tiesų yra neaiÅ¡kios. Tik teigiamai atsakęs į šį klausimÄ , teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiÅ¡ki, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentÄ Å¡i riba nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-403/2019).

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali bÅ«ti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypÄ ; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali bÅ«ti keičiamos, taip pat gali bÅ«ti keičiama sklypo konfigÅ«racija, tačiau negali bÅ«ti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-6/2010). 7.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neanalizavo ieÅ¡kovo pateikto žemės sklypo ribų nustatymo plano, o priimdamas sprendimÄ vadovavosi tik atsakovų pateiktu žemės sklypo nustatymo planu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

8. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje kilus ginčui tarp žemės sklypų bendraturčių dėl žemės sklypo ribos nustatymo ir netenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio bei tenkindamas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio analogiÅ¡kÄ reikalavimÄ konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateiktas UAB „Metrum LT“ parengtas žemės sklypo nustatymo planas nebuvo pateiktas nei kadastro tvarkytojui, nei Nacionalinei Žemės tarnybai, tokį planÄ pasirašė tik ieÅ¡kovas, o atsakovai su tokiu planu nesutinka.

Teismas vertindamas ieÅ¡kovo pateiktÄ planÄ nelaikė jį užbaigtu ir tinkamu nustatyti pagal jį žemės sklypo ribas. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis sprendė, kad žemės sklypo plotas nėra pakitęs, tarp Å¡alių ginčo dėl sklypo dydžio nėra. Teismas remdamasis byloje pateiktais dokumentais nustatė, kad pagal atsakovų užsakytus ir atliktus UAB „Žemetra“ žemės sklypo matavimus, plane nurodyta paklaida yra Å¡iek tiek didesnė nei leidžiama, tačiau dėl to žemės sklypo plotas nekinta.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nesutikdamas su atsakovų teikiamu planu, kurį paruošė UAB „Žemetra“ jokių pastabų dėl jo neteikė, o bylos duomenimis neįrodyta, kad pagal tokį planÄ pasikeistų ginčo žemės sklypo plotas, todėl apylinkės teismas laikė, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisako pasiraÅ¡yti atsakovų pateikto ir UAB „Žemetra“ paruoÅ¡to ribų paženklinimo-parodymo akto, plano bei patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į apelianto apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo faktinių aplinkybių nustatymo laiko juos nepagrįstais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ tinkamai iÅ¡analizavo ir teisingai nustatė svarbias nagrinėjamam tarp Å¡alių ginčui spręsti teisines ir faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog atsakovų pateiktas UAB „Žemetra“ parengtas planas ir atlikti kadastro matavimai atitinka esamiems dokumentams ir faktinei situacijai.

9. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ ir netenkindamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nepasisakė dėl ieÅ¡kovo plano trÅ«kumų. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo turinio, kad apylinkės teismas sprendime vertindamas byloje pateiktus duomenis, tame tarpe ir informacijÄ iÅ¡ žemėtvarkos tarnybos bei registrų kadastro tvarkytojo nurodė, kad ieÅ¡kovo minimas planas nebuvo pateiktas ir vertintas žemėtvarkos tarnyboje, registrų tvarkytojo ir yra su trÅ«kumais. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios apylinkės teismo nustatytos aplinkybės yra teisingos ir kitais bylos duomenimis nepaneigtos ( CPK 178 straipsnis), todėl nesutiktina su apelianto argumentu dėl ieÅ¡kovo plano nevertinimo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

10. Pažymėtina, kad pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ , ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita Å¡alis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų nustatymo variantÄ ir jį pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas tokios pareigos neįvykdė ir nepateikė teismui plano, kad plane nustatyta sklypo riba atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovai pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu prašė nustatyti žemės sklypo ribÄ pagal jų praÅ¡omÄ planÄ ir įrodė, kad jų praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo riba yra tinkamiausia bei atitinka teisės aktų reikalavimus.

Taigi, pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ pagrįstai atsakovų ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl žemės sklypo ribos nustatymo patenkino ir vertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

11. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija tarp Å¡alių nagrinėjamam ginčui nėra reikÅ¡minga, todėl neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).

12. Apibendrindamas kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino, o nustatydamas ginčo žemės sklypo ribÄ pagal atsakovų pateiktÄ projektÄ tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkinimo dalyje bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dalyje, kuria nustatyta ginčo žemės sklypo riba pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ , iÅ¡ esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslinant tokį atsakovų iÅ¡spręstÄ reikalavimÄ teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje.

Tokio reikalavimo išsprendimas jį patikslinant, kolegijos nuomone, nekeičia ginčo išsprendimo tarp šalių iš esmės klausimo. Dėl atsakovų apeliacinio skundo 13. Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija teismo sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl leidimo atsakovams patvirtinus po kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įregistruoti V Į registrų centras be bendraturčio, ieškovo V.

P. M. sutikimo CPK 296 straipsnio 1dalies, 1 punkto pagrindu. Teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog reikėjo tokį reikalavimÄ palikti nenagrinėtÄ ir tai atlikdamas panaikino galimybę apeliantams, suderinus žemės sklypo planÄ su tam bÅ«tinomis institucijomis jį registruoti neinicijavus naujos bylos iÅ¡kėlimo, tuo pažeidžiant apeliantų teises. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su tokia apeliantų apeliacinio skundo argumentacija.

14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 4. 45 straipsnio nuostatÄ ginčus tarp žemės sklypų savininkų ginčytinų sklypo ribų sprendžia teismas ir kitais įstatymais nenumatyta jokia iÅ¡ankstinė ginčų sprendimo tvarka. Taigi, jau vien dėl to, teismo sprendimo dalis, kuria aptariamas atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas paliktas nenagrinėtas naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Ä®vertinant tai, kad atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl ginčo žemės sklypo ribų nustatymo yra patenkintas ir pripažįstant, kad atsakovų antrasis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl leidimo atsakovams patvirtinus po kadastrinių matavimų patikslinus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis įregistruoti V Ä® Registrų centras be bendraturčio, ieÅ¡kovo V.

P. M. sutikimo, yra iÅ¡vestinis iÅ¡ pirmojo ir perteklinis, Å¡is atsakovų reikalavimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegijos nuomone, taip tokio klausimo iÅ¡sprendimas, nepablogins apeliantų teisinės padėties ir nebus laikoma blogesnio sprendimo priėmimu už skundžiamÄ ( CPK 313 straipsnis). Esant nurodytiems argumentams pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovų aptartas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas paliktas nenagrinėtu naikintina ir toks atsakovų reikalavimas atmestinas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15. Apeliantai kitu apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylÄ neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas tarp Å¡alių. Atsakydama į šį apeliacinio skundo argumentÄ teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovų atstovė advokatė G. B. pirmosios instancijos teisme pateikė duomenis, jog atsakovai turėjo iÅ¡ viso 2 290 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis už prieÅ¡ieÅ¡kinį ir 2 215 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, o teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams 1 107,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y.

½ turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai tenkintų (50 proc.) prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijai Å¡ia nutartimi atmetus atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuris pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtas, nėra pagrindo tenkinti atsakovų praÅ¡ymo priteisti visas jų turėtas 2 290 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepriteisė sumokėto žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį ½ dalies – 37,50 Eur, todėl skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeistina, priteisiant atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 154 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, t. y. po 577 Eur kiekvienam.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 16. Nagrinėjamu atveju Å¡alių apeliaciniai skundai yra atmetami, todėl Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos teikiant apeliacinius skundus neatlyginamos, tačiau apeliantai turi teisę gauti turėtų iÅ¡laidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis). IeÅ¡kovas V. P. M. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ nepateikė praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ atsakovų jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , o atsakovai R.

M. ir V. M. atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, pateikia 2020 m. gruodžio 21 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas 350 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ paruoÅ¡imÄ , tačiau nepateikia duomenų, kad atsakovai Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėjo. Teisėjų kolegija atsakovų praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkina, kadangi nepateikti sumokėjimÄ už suteiktas teisines paslaugas pagrindžiantys pirminiai dokumentai arba patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ pakeisti. Palikti nepakeistas sprendimo dalis, kuriomis: netenkintas ieÅ¡kovo V. P. M. patikslintas ieÅ¡kinys atsakovams V. M., R. M., tretiesiems asmenims J. J., Nacionalinei žemės tarnybai nustatyti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Metrum LT 2020 m. birželio 12 d. parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1;5000, sklypo plotas 123621 kv. m. ir ieÅ¡kovo V.

P. M. reikalavimas leisti, parengus nekilnojamojo daikto, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro matavimų bylÄ , patikslinti žemės sklypo duomenis, pagal UAB „Metrum LT“ 2020 m. birželio 12 d. planÄ M 1:500, sklypo plotas 12 3621 kv. m be bendraturčių V. M. ir R. M. sutikimo. Panaikinti sprendimo dalis, kuriomis prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintas iÅ¡ dalies – leista atsakovams V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos privalomam suderinimui žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius duomenis pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m be bendraturčio V.

P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo, ir priešieškinio reikalavimas leisti atsakovams V. M. ir R. M. patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VĮ Registrų centras be bendraturčio V. P. M. sutikimo, palikti nenagrinėtas. Šiose dalyse sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai: Priešieškinį tenkinti dalinai. Nustatyti bendraturčiams ieškovui V. P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovams V.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Žemetra“ parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ M 1:500, sklypo plotas 12 3647 kv. m. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ leisti atsakovams V. M. ir R. M. patvirtintus po kadastrinių matavimų patikslintus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis įregistruoti VÄ® Registrų centre be bendraturčio V.

P. M. sutikimo, atmesti. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, priteisti atsakovams V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. P. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 154 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 577 Eur kiekvienam. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis Edvardas Paliokas Rūta Palubinskaitė