Legislator Case Law & Legislation
c77a2c17-da91-426d-bc23-48c138a8d232 AI generated

c77a2c17-da91-426d-bc23-48c138a8d232 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c77a2c17-da91-426d-bc23-48c138a8d232
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-2974-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.7; 9.9; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ atstovams – UAB „Neilas“ vadybininkui Antanui Laimučiui Aleknavičiui bei advokatui Milvydui PÅ«kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ skundÄ atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

c77a2c17-da91-426d-bc23-48c138a8d232 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Taigi, iÅ¡ įmonės negalima reikalauti, kad ji, siekdama turėti verslo santykių su kitu Å«kio subjektu, kiekvienu atveju atliktų iÅ¡samų kitos įmonės veiklos bei teisinį auditÄ , arba reikalauti iÅ¡ dukros, kad ji patvirtintų, jog grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjai įsiskolinimÄ prekėmis, UAB „Optatum“ sumokės privalomÄ PVM.Taigi, kitos įmonės padaryti pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, negali turėti reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjos teisei į PVM atskaitÄ . Todėl, remiantis PVM įstatymo nuostatomis, Bendrovė turi teisę į PVM atskaitÄ .2.4.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-2974-815/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01097-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5; 9.7; 9.9; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ atstovams – UAB „Neilas“ vadybininkui Antanui Laimučiui Aleknavičiui bei advokatui Milvydui PÅ«kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ skundÄ atsakovei – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėja – UAB „Neilas“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir Bendrovė) su skundu (b. l. 1–7) ir patikslintu skundu (b. l. 57–63) (toliau Å¡iame sprendime vartojama skundo sÄ voka), kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama:1.1. panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2012 m. kovo 22 d. sprendimÄ Nr. S-41(7-24/2012) „Dėl UAB „Neilas“ 2012-02-07 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. S-41(7-24/2012)); 1.2. panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2012 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 69-9 „Dėl UAB „Neilas“ (k. 300568657) 2011-12-13 skundo“ (toliau – ir sprendimas Nr. 69-9, ir VMI sprendimas); 1.3.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI, Inspekcija) 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-221, ir Kauno AVMI sprendimas);1.4. panaikinti nepagrįstai apskaičiuotus: pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) 266 313,00 Lt, PVM delspinigių 55 227,00 Lt ir PVM baudÄ 26 631,00 Lt.2. PareiÅ¡kėjos skundas grindžiamas tokias argumentais. 2.1. Pasak PareiÅ¡kėjos, Komisijos sprendimas teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes UAB „Optatum“ ir pareiÅ¡kėja jokių neįprastų, įtartinų ar neleistinų sandorių tarp savęs netaikė.

PareiÅ¡kėja minėtai įmonei teikė prekes nuo 2007 m., ji yra viena iÅ¡ didesnių Bendrovės prekių pirkėja; ir ginčo atveju pareiÅ¡kėja teikė prekes UAB „Optatum“ pakankamai ilgÄ laikotarpį, UAB „Optatum“ 2009 m. lapkričio mėn. liko skolinga 1 144 785,74 Lt. Tikrinamu laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. Bendrovė pateikė UAB „Optatum“ prekių už 1 772 591 Lt ir, pateikdama Å¡ias prekes, sumokėjo į valstybės biudžetÄ 299 090 Lt PVM.

Remiantis 2008 m. gruodžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygomis, UAB „Optatum“ įsipareigojo, jeigu nesumokės už gautas prekes, Å¡ias prekes grÄ Å¾into. Minėta sutartis buvo pateikta ir VMI patikrinimo metu. Dėl ekonominės krizės sumažėjus vartojimui ir susidarius minėtam įsiskolinimui, neturint kitos iÅ¡eities, pareikalauta, kad UAB „Optatum“ už susidariusį įsiskolinimÄ grÄ Å¾intų prekes. Prekės pareiÅ¡kėjai buvo grÄ Å¾intos iÅ¡raÅ¡ant PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

Be to, pagal minėtos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, prekės, už kurias nebuvo apmokėta, priklausė pareiÅ¡kėjai ir be jos sutikimo negalėjo bÅ«ti perleistos tretiesiems asmenims. Å ių prekių grÄ Å¾inimas pasidarė probleminis, nes pareiÅ¡kėja, bÅ«dama sÄ Å¾ininga įstatymų vykdytoja, patekdama prekes UAB „Optatum“, kartu sumokėjo į valstybės biudžetÄ ir minėta PVM; jeigu to nebÅ«tų sÄ Å¾iningai atlikusi, dabar jokios problemos nebÅ«tų, nes sugrįžus prekėms PVM mokėti nereikėtų.

Pažymėtina, kad VMI neneigia, kad buvo sugrÄ Å¾intos neparduotos prekės susidariusio įsiskolinimo dengimui. Prekes buvo galima susigrÄ Å¾inti ir kitokiu bÅ«du, anuliuojant prekių pardavimÄ UAB „Optatum“, tačiau tokiu atveju biudžetas turėtų grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Å¡iuo metu jau be pagrindo pareiÅ¡kėjos sumokėtÄ PVM. Ginčo atveju mokesčių administratorius turėtų atkurti tikrÄ sias ginčo sandorių aplinkybes ir prekių pardavimÄ UAB „Optatum“ bei prekių grÄ Å¾inimÄ pareiÅ¡kėjai eliminuoti.

Tada neliktų UAB „Optatum“ įsiskolinimo biudžetui, o ir pačios prekės liktų ten, kur Å¡iuo metu yra. PareiÅ¡kėja, atsiimdama savo prekes, negalėjo įtarti, kad UAB „Optatum“ iÅ¡kils sunkumų su PVM sumokėjimu.2.2. Dėl UAB „Optatum“ įsiskolinimo biudžetuiPareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kokios piniginių lėšų sumos trÅ«ksta UAB „Optatum“ sumokėti jai apskaičiuotam PVM, nes, kaip matyti iš mokestinio ginčo medžiagos, minėta bendrovė, nors dėl teisminių ginčų su verslo partneriais ir buvo pristabdžiusi savo veiklÄ , nėra likviduota arba paskelbta bankrutuojančia.

Tai, kad šios bendrovės dabartinis direktorius neturi optimizmo dėl jos ateities, nereiškia, kad ji bankrutuos. Taip pat pareiškėjai neaiški ir ta aplinkybė, kiek UAB „Optatum“ turimas turtas padengs šios bendrovės įsiskolinimus, nes minėtas turtas yra areštuotas ir dar nerealizuotas. UAB „Optatum“ įsiskolinimas biudžetui nėra kokiu nors būdu pripažintas beviltišku ar neįvykdomu. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju mokesčių administratorius galėtų taikyti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d.

įsakymÄ Nr. 40 „Dėl skolų beviltiÅ¡kumo ir pastangų Å¡ioms skoloms susigrÄ Å¾inti įrodymo bei beviltiÅ¡kų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Å iuo atveju svarbu nustatyti, koks mokestinis reikalavimas yra UAB „Optatum“, koks UAB „Optatum“ įskolinimas liks tikrai nepadengtas, ir ar reikalavimas UAB „Optatum“ bei pareiÅ¡kėjai dėl nesumokėtų PVM mokesčių yra netapatus, nes tai leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ta pati PVM suma kaip skola biudžetui apskaitoma du kartus iÅ¡ dviejų mokesčių mokėtojų. 2.3.

Dėl susijusių asmenų sandoriųAplinkybė, jog pareiÅ¡kėjos įmonei vadovavo V. K. P., o UAB „Optatum“ – kurį laikÄ jo duktė E. P., savaime nesuponuoja tos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėja buvo informuota apie UAB „Optatum“ finansines galimybes mokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ . E. P. kartu su savo tėvais nebegyvena ir turi atskirÄ Å¡eimÄ . UAB „Optatum“ akcininkai yra kiti asmenys ir bÅ«tent jie strateguoja tos įmonės veiklÄ , jos nederindami su E. P. tėvu.

Giminystės ryÅ¡ys buvo svarbus bendrovių bendradarbiavime, nes leido pareiÅ¡kėjai tikėtis, kad už pateiktas prekes bus atsiskaityta, arba bus grÄ Å¾intos pačios prekės.Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, iÅ¡ mokesčio mokėtojo negali bÅ«ti reikalaujama imtis neprotingų priemonių partnerio veiklos teisėtumui nustatyti, t. y. imtis specialioms tarnyboms priskirtų operatyvinės veiklos funkcijų (2005 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4-848/2004).

Taigi, iÅ¡ įmonės negalima reikalauti, kad ji, siekdama turėti verslo santykių su kitu Å«kio subjektu, kiekvienu atveju atliktų iÅ¡samų kitos įmonės veiklos bei teisinį auditÄ , arba reikalauti iÅ¡ dukros, kad ji patvirtintų, jog grÄ Å¾inus pareiÅ¡kėjai įsiskolinimÄ prekėmis, UAB „Optatum“ sumokės privalomÄ PVM.Taigi, kitos įmonės padaryti pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, negali turėti reikÅ¡mės pareiÅ¡kėjos teisei į PVM atskaitÄ . Todėl, remiantis PVM įstatymo nuostatomis, Bendrovė turi teisę į PVM atskaitÄ .2.4.

PareiÅ¡kėja nesutinka su atsakovės teiginiu, kad iÅ¡ UAB „Optatum“ buvo perkeltas verslas į UAB „Neilas“, kuri buvo įkurta 2006 m. Su UAB „Optatum“ bendradarbiavimas prasidėjo žymiai vėliau, kai UAB „Neilas“ jau turėjo savo rinkÄ ir ieÅ¡kojo pirkėjų savo teikiamoms prekėms; todėl tikėtina, kad UAB „Optatum“ buvo įkurta vėliau.Aplinkybė, kad UAB „Optatum“ pardavinėjo prekes su per mažu antkainiu, taip pat nėra labai svarbi, nes iÅ¡tikus ekonominei krizei pardavimo antkainiai krito iki minimalaus lygio, nes prekės buvo nupirktos dar nesant jokių žinių apie krizę.2.5.

Dėl įrodymų vertinimo2.5.1. Remiantis LVAT praktika, mokesčių mokėtojo teisės į PVM atskaitÄ gali bÅ«ti paneigta tik esant neginčijamiems įrodymams, kad buhalterinės apkaitos dokumentuose pavaizduota operacija neįvyko arba jos turinys yra kitoks, negu nurodyta dokumentuose (2008 m. sausio 156 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P39-41/2008) arba tik tuomet, jeigu nustatomas pareiÅ¡kėjo nesÄ Å¾iningumas, t. y. nustačius, kad pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie savo sutartinio partnerio veiklos neteisėtumÄ (2005 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-538/2005, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-711/2007).

Pasak VMI, jeigu mokesčių mokėtojas Å«kinėje operacijoje elgiasi nesÄ Å¾iningai, t. y. žino arba turi galimybę žinoti, kad pardavimo PVM nėra sumokėtas ar nebus sumokėtas, jis praranda teisę į PVM atskaitÄ . Taigi, pirkimo PVM atskaita tampa negalima, jeigu įrodoma, kad Å«kinė operacija realiai nevyko ar vyko ne tomis aplinkybėmis, kaip ji atvaizduota buhalterinės apskaitos dokumentuose arba jeigu asmuo, siekiantis atskaityti PVM, Å«kinės operacijos metu elgėsi nesÄ Å¾iningai. Sprendžiant apie asmens teisę į pirkimo PVM atskaitÄ , aktualus tampa ne tik faktinių aplinkybių, pagrindžiančių ar paneigiančių Å¡iÄ teisę įvertinimas, bet ir įrodinėjimo pareigos tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus paskirstymas. 2.5.2.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo klausimÄ , yra nurodęs, kad: kiekvienu individualiu ginčo dėl teisės į PVM atskaitÄ atveju mokesčių administratoriaus priimami sprendimai turi bÅ«ti objektyvÅ«s, jie negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis ir spėjimais; mokesčių administratorius, siekdamas paneigti teisę į PVM atskaitÄ , turi bÅ«ti aktyvus, jo užimtas pasyvus elgsenos variantas visiÅ¡kai perkeliant įrodinėjimo naÅ¡tÄ mokesčių mokėtojui bÅ«tų teisiÅ¡kai ydingas, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti teise, nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintu teisinės valstybės principu; mokesčių administratorius, siekdamas paneigti pareiÅ¡kėjo teisę į PVM atskaitÄ , turi pateikti:

įrodymus apie tai, jog pareiÅ¡kėjo sutartinis partneris už parduotas prekes nesumokėjo PVM mokesčio, įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sÄ Å¾iningumu; įrodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti visiÅ¡kai perkelta pareiÅ¡kėjui ir, jeigu nėra pateikiama duomenų apie jo nesÄ Å¾iningumÄ , toks pareiÅ¡kėjas turi bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir jo teisė į PVM atskaitÄ nėra paneigiama; įrodinėjimo naÅ¡tÄ sudaro du tarpusavyje susiję aspektai: įrodinėjimo naÅ¡ta pirmiausia apima pareigÄ pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas), Å¡i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims; kitas įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, tokiu atveju sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (negatyvusis įrodinėjimo naÅ¡tos aspektas); jeigu mokesčių mokėtojas pagrindžia gautas pajamas įstatymų nustatytos formos sandoriais ar juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, įrodyti, jog pajamų nebuvo, turi Å¡ias aplinkybes neigiantis mokesčių administratorius (pavyzdžiui, 2005 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-538/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-711/2007).

Taigi, Å¡iuo atveju mokesčio administratorius turi paneigti pareiÅ¡kėjos teikiamÄ aplinkybę, jog prekės buvo grÄ Å¾intos ne dėl susidariusio įsiskolinimo, o dėl kitokių aplinkybių, nes tai, kad Å¡iame mokestiniame ginče minimos įmonės yra susiję, dar nepaneigia aplinkybės, kad prekės pareiÅ¡kėjai buvo grÄ Å¾intos pagal sutarties sÄ lygas tinkamai ir laiku už jas neatsiskaičius.2.6. Dėl baudų ir delspinigiųPareiÅ¡kėja savo mokestines prievoles vykdė tinkamai, pažeidimų nepadarė, todėl baudos skyrimas bei delspinigių skaičiavimas neturi teisinio pagrindo ir turi bÅ«ti panaikinti.

Dėl svetimos įmonės atsiskaitymo su biudžetu, dėl to, kad su pareiÅ¡kėja menamai susijusi įmonė galimai tinkamai nevykdė savo mokestinių prievolių, sankcijos pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti taikomos. Taip pat pareiÅ¡kėjai neaiÅ¡ku, kodėl jai paskirta bauda, kadangi pareiÅ¡kėja tinkamai apskaitė ir deklaravo bei mokėjo mokesčiu, bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi mokestinio patikrinimo metu., laiku ir tinkamai teikė mokesčių administratoriaus pageidaujamÄ informacijÄ .2.7.

Mokesčių administratorius pripažino, kad pareiÅ¡kėjai pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atitinka visus reikalavimus, o atlikus UAB „Optatum“ patikrinimus nerasta sÄ skaitų neatitikimo, tačiau VMI vis tik nusprendė, jog pareiÅ¡kėja neturi teisės į prikimo PVM atskaitÄ dėl to, kad UAB „Optatum“ nesumokėjo Å¡io mokesčio ir turi į biudžetÄ sumokėti PVM, kurio mokėtina suma iÅ¡ esmės susidaro iÅ¡ pirkimo PVM sumos. VMI įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ vykdyti mokestinę prievolę, kurios vykdymas iÅ¡ tiesų priklauso tretiesiems asmenims.

VMI Å«kinių operacijų nepripažino neteisėtomis. Netgi kitos Å¡alies veiksmų neteisėtumas neturi daryti įtakos Bendrovės teisei atskaityti sumokėtÄ pirkimo PVM, jeigu Bendrovė apie kitos sandorio Å¡alies galimai neteisėtus veiksmus nežinojo ir negalėjo žinoti; tai yra konstatavęs ir Europos Teisingumo Teismas (pavyzdžiui, 2006 m. sausio 12 d. sprendimas sujungtose bylose C-354/03, C-355/03 ir C-484/03). II Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l. 72–74) nurodo, jog skundžiamas Komisijos sprendimas yra visiÅ¡kai pagrįstas ir teisingas, priimtas iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia tokiais argumentais.1.

Ginčas tarp pareiÅ¡kėjos ir Inspekcijos vyksta dėl teisės atskaityti pirkimo PVM sumas, konstatavus, kad pareiÅ¡kėja nebuvo sÄ Å¾ininga, t. y. žinojo ar galėjo žinoti, kad nuo įvykusių Å«kinių operacijų pirkimo PVM nebus sumokėtas.2. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMÄ®) 58 straipsnio 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui.

Pagal PVMÄ® 64 straipsnį atskaityti kitiems PVM mokėtojams priklausančias sumokėti mokesčio sumas galima tik tuo atveju, kai jos iÅ¡skirtos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose arba kituose apskaitos dokumentuose, turinčiuose visus Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus, tačiau, remiantis PVMÄ® 64 straipsnio 9 dalimi, atskirais atvejais net ir visus formaliuosius teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sÄ skaitos faktÅ«ros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM, t. y. nustačius, kad Å«kio subjektas sandorio metu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiavo savo teise.

PVM sistemÄ Ä¯tvirtinančios nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad jos draudžia apmokestinamojo asmens teisę atskaityti perkant sumokėtÄ PVM, jeigu sandoriai, kuriais grindžiama Å¡i teisė, sudaryti piktnaudžiaujant.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reguliuojančias teisę į PVM atskaitÄ , suformulavo atitinkamas taisykles: pirma, pirmenybė teikiama Å«kinės operacijos turiniui, o ne Å«kinės operacijos įforminimo formaliesiems rekvizitams (turinio prieÅ¡ formÄ virÅ¡enybės principas); antra, mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitÄ , jeigu jis piktnaudžiauja Å«kinėmis operacijomis ar prisideda prie Å«kinių operacijų, kuriomis yra nesumokama PVM ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (mokesčio mokėtojo nepiktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo principas).

Atsakovė remiasi LVAT praktika dėl teisės į PVM atskaitÄ , tame tarpe ir dėl paminėtų taisyklių, taip pat dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp Å¡alių (pavyzdžiui, 2004 m. spalio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2009 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1097/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-550/2010, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje A438-721/2010).Vertinant bylos aplinkybes akcentuotina, jog teisė į PVM atskaitÄ pripažįstama vienu iÅ¡ esminių visos PVM sistemos elementų.

Taip Å¡io mokesčio atskaita suprantama ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinant Europos Bendrijos 1977 m. gegužės 17 d. Å eÅ¡tosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo nuostatas. Byloje C-177/99 Europos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal pridėtinės vertės mokesčio sistemos pagrindinį principÄ , kildinamÄ iÅ¡ Pirmosios direktyvos 2 straipsnio ir Å eÅ¡tosios direktyvos 2 straipsnio, pridėtinės vertės mokestis mokamas už kiekvienÄ pardavimo etapÄ , o tai atliekant atskaitomas pridėtinės vertės mokestis, kuriuo betarpiÅ¡kai apmokestinta ankstesnė apyvarta.

Pagal nuolatinę praktikÄ Å eÅ¡tosios direktyvos 17 ir kituose straipsniuose reglamentuota teisė į PVM atskaitÄ yra sudedamoji pridėtinės vertės mokesčio mechanizmo dalis, kuri paprastai negali bÅ«ti ribojama. Kartu Europos Teisingumo Teismas yra pabrėžęs, jog už mokesčių administravimÄ atsakingoms institucijoms nėra užkirstas kelias rinkti įrodymus siekiant įsitikinti, ar mokesčių mokėtojas tikrai vykdo ekonominę veiklÄ , o ne vien apgaulės ar piktnaudžiavimo keliu siekia įgyti teisę į PVM atskaitÄ , tuo tarpu iÅ¡ mokesčių mokėtojų pagrįstai gali bÅ«ti reikalaujama imtis priemonių, užtikrinančių, jog jų sandoriai nėra įtraukti į sukčiavimÄ PVM ar kitokį sukčiavimÄ (2006 m. gegužės 11 d. sprendimas byloje C-384/04).

Plėtodamas Å¡iÄ doktrinÄ , Europos Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-439/04 ir C-440/04 2006 m. liepos 6 d. priėmė sprendimÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kino, kad jei „atsižvelgus į objektyvias aplinkybes įrodoma, kad apmokestinamasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, jog įsigydamas prekes jis dalyvavo į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje, nacionalinis teismas turi atsisakyti leisti jam naudotis teise į atskaitÄ â€œ.Taip pat pažymėtina, kad LVAT 2007 m. balandžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-345/2007, be kita ko, konstatavo, jog „asmens sÄ Å¾iningumas, žinant arba galint žinoti, kad jo kontrahentas nesumokės pardavimo PVM į biudžetÄ , yra siejamas su praradimu teisės į PVM atskaitÄ ne bet kokiais PVM nesumokėjimo į biudžetÄ atvejais, o tik tais atvejais, kai yra sukčiaujama Å¡io mokesčio atžvilgiu, o asmuo tokiais veiksmais prisideda prie Å¡io sukčiavimo (minėtas Europos Teisingumo Teismo 2006 m. liepos 6 d. sprendimas byloje Nr. C-439/04 ir C-440/04).

Todėl tais atvejais, kai kontrahentas dėl finansinio neiÅ¡galėjimo, nesant jo veiksmuose sukčiavimo, nesumoka į biudžetÄ PVM, asmens teisė į PVM atskaitÄ yra nepaneigiama“.Taigi, tam, kad mokesčių mokėtojas įgytų teisę į PVM atskaitÄ , bÅ«tina juridinių faktų visuma: realus Å«kinės operacijos įvykimas; Å¡iÄ operacijÄ patvirtinantis juridinę galiÄ turintis buhalterinės apskaitos dokumentas; asmens, siekiančio įgyti teisę į PVM atskaitÄ , sÄ Å¾iningumas, t. y. asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie galimÄ Å«kinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veika PVM prievolių vykdymo srityje.4.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ susijusios įmonės – UAB „Optatum“ pagal Å¡ios bendrovės 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apskaitė buitinės technikos prekių, ilgalaikio turto ir paslaugų (transporto, GSM paslaugų) įsigijimÄ iÅ¡ viso už 1 955 531,08 Lt iÅ¡ tos sumos 333 770,92 Lt PVM. Taip pat nustatyta, kad dalis prekių (iÅ¡ viso už 318 293 Lt, iÅ¡ jų 55 240 Lt PVM) už tÄ pačiÄ kainÄ tuo pačiu laikotarpiu buvo parduota UAB „Soneda“.

PareiÅ¡kėja pagal UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registruose apskaitė ir deklaravo 333 771 Lt pirkimo PVM bei tuo pačiu laikotarpiu pagal UAB „Soneda“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apskaitė ir deklaravo 55 240 Lt pardavimo PVM.Ä®vertinusi PareiÅ¡kėjo buhalterinėje apskaitoje minėtu laikotarpiu apskaitytÄ 333 770 Lt pirkimo PVM, atsižvelgusi į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB „Optatum“ įsiskolinimo biudžetui sumos buvo mažesnės, palyginus su pareiÅ¡kėjos iÅ¡ UAB „Optatum“ įsigytų prekių apskaitytomis PVM sumomis, Inspekcija patikrinimo akte nepripažino pareiÅ¡kėjos teisės į 266 313 Lt PVM atskaitÄ .5.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atitinkamos Å«kinės operacijos realiai įvyko bei kad pareiÅ¡kėja už suteiktas prekes ar paslaugas sumokėjo atitinkamas prekių ar paslaugų įsigijimo bei PVM sumas. Tačiau Inspekcija patikrinimo metu surinko pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nebuvo sÄ Å¾ininga, todėl neturi teisės į PVM atskaitÄ , o bÅ«tent:5.1. Pirkimo pardavimo sandoriai buvo vykdomi, vadovaujantis PVMÄ® 2 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktais, tarp susijusių asmenų: pareiÅ¡kėjos direktorius V.

K. P. yra UAB „Optatum“ direktorės ir akcininkės (iki 2010 m. sausio 18 d.) E. P. tėvas; UAB „Soneda“ direktorius ir akcininkas E. A. nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. sausio 11 d. dirbo UAB „Optatum“; E. P. nuo 2010 m. vasario 2 d. iki dabar dirba pas pareiÅ¡kėjÄ .5.2. Visos įmonės (UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ ir UAB „Soneda“) vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ t. y. elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninę prekybÄ . Prekybos vietÄ , biurÄ ir sandėlį adresu:

Savanorių pr. 315, Kaunas, UAB „Soneda“ nuomoja iÅ¡ UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ sandėlį ir biurÄ adresu: Savanorių pr. 315, Kaunas, taip pat nuomoja iÅ¡ UAB „Neilas“. Parduotuvę adresu: Dubysos g. 19, Klaipėda, UAB „Optatum“ nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. vasario 1 d. nuomojo iÅ¡ UAB „Baldų pasažas“, o nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 14 d. Å¡ias patalpas nuomojo UAB „Soneda“. L. B. (UAB „Optatum“ akcininkė) 2007 m. birželio 15 d.–2008 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitÄ pareiÅ¡kėjai, o nuo 2010 m. vasario 1 d. iki dabar dirba UAB „Soneda“.

Dalis UAB „Optatum“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Neilas“, o UAB „Optatum“ pirkėjai iÅ¡ ES Å¡alių tapo pareiÅ¡kėjos pirkėjais. Pagal Inspekcijos informacinės bazės duomenis ir pagal mokesčių mokėtojų pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ir pareiÅ¡kėjai, ir susijusiai UAB „Optatum“ prekes ir medžiagas tiekė tos pačios ES valstybių narių įmonės.5.3. PareiÅ¡kėja su UAB „Optatum“ atsiskaitydavo ne tik banko pavedimais bei grynaisiais pinigais per kasÄ , bet ir tarpusavio užskaitomis.

Be to, pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. apmokėdavo už UAB „Optatum“ pirktas prekes tiesiogiai tiekėjams į Jungtinius Arabų Emyratus, LatvijÄ , LenkijÄ , taip pat pareiÅ¡kėja gavo apmokėjimais Vokietijos įmonės Gastroback GmbH už UAB „Optatum“ grÄ Å¾intas prekes Vokietijos PVM mokėtojui. PareiÅ¡kėja taip pat perėmė UAB „Optatum“ kreditorinius įsiskolinimus Lietuvos bendrovėms (pagal 2010 m. balandžio 1 d. TriÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 10/04/01-1 padarytos skolų užskaitos.

PareiÅ¡kėja perėmė 256 116,94 Lt UAB „Optatum“ kreditorinį įsiskolinimÄ Lietuvos bendrovei UAB „T.G.S Invest“). IÅ¡ UAB „Optatum“ susigrÄ Å¾intus du automobilius lizingo kompanija UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ perdavė jais naudotis pareiÅ¡kėjai.5.4. IÅ¡analizavus UAB „Optatum“ 2008–2010 metų balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis, nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Optatum“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo viso turto sumÄ 262 346 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d.

– jau 419 167 Lt. UAB „Optatum“ įsiskolinimas biudžetui 2010 m. birželio 1 d. buvo 358 269,14 Lt, iš to PVM – 336 901,64 Lt (2009 m. 11 mėn. – 120 290 Lt, 2009 m. 12 mėn. – 83 026 Lt, 2010 m. 01 mėn. – 56 647 Lt, 2010 m. 02 mėn. – 4 187 Lt, 2010 m. 03 mėn. – 58 706 Lt, 2010 m. 04 mėn. – 14 046 Lt). Palyginus 2008, 2009 ir 2010 metų skolas tiekėjams nustatyta, kad jos mažėjo; 2008 m. sudarė 1 958 190 Lt, 2009 m. – 776 400 Lt, 2010 m. – 130 757 Lt, taip pat atitinkamai mažėjo įsiskolinimas lizingo bendrovei – 101 599 Lt, 95 205 Lt ir 49 424 Lt, tačiau įsipareigojimai valstybės biudžetui didėjo: 2008 m.

– 172 838 Lt, 2009 m. – 223 760 Lt, 2010 m. – 340 696 Lt. Taigi, nors UAB „Optatum“ 2010 m. gavo pajamų, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir lizingo bendrove, turėjo galimybę mokėti mokesčius, tačiau jų į biudžetÄ nemokėjo.6. Komisija savo sprendime teisingai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, pardavusi prekes UAB „Optatum“ ir iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo įformintas Å¡ių prekių pardavimas, pagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM. TokiÄ pačiÄ procedÅ«rÄ atliko ir UAB „Optatum“ 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo įformintas buitinės technikos prekių, ilgalaikio turto ir paslaugų pardavimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundo argumentai, kad UAB „Optatum“ nepardavė pareiÅ¡kėjai prekių, o pareiÅ¡kėja atsiėmė savo prekes, laikytini nepagrįstais. III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ skundÄ nepateikė. IV Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ atstovai – UAB „Neilas“ vadybininkas Antanas Laimutis Aleknavičius (2012 m. rugpjūčio 27 d.

įgaliojimas (b. l. 82)) bei advokatas Milvydas PÅ«kas (2012 m. rugpjūčio 20 d. atstovavimo sutartis (b. l. 81)), remdamiesi pareiÅ¡kėjos skunde pateiktais argumentais, prašė skundÄ tenkinti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a : I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. UAB „Neilas“ 2009 m. lapkričio 2 d. praneÅ¡ime-reikalavime (b. l.

41) pranešė UAB „Optatum“, kad Å¡i yra įsiskolinusi UAB „Neilas“ už prekes 1 144 785,74 Lt, bei pareikalavo, kad iki 2009 m. lapkričio 30 d. padengtų pusę nurodytos skolos už prekes, likusiÄ skolos dalį – pilnai iki 2009 m. gruodžio 30 d., taip pat nurodė, jog, negalėdama grÄ Å¾inti skolos, skolÄ padengtų grÄ Å¾indama neparduotas prekes kuo greičiau, pradėdama grÄ Å¾inimÄ nuo lapkričio mėn., ir baigtų 2009 m. gruodžio mėn.2. Kauno AVMI virÅ¡ininko pavaduotojas, iÅ¡nagrinėjęs 2010 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktÄ Nr. AU16-43 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 126–138)), suraÅ¡ytÄ patikrinus mokesčių mokėtojÄ UAB „Neilas“ (tikrintas PVM laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., patikrinimas pradėtas 2010 m. rugpjūčio 30 d., baigtas 2010 m. lapkričio 8 d.), 2011 m. sausio 4 d. sprendime Nr. (04)-K3-1 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. (04)-K3-1) (Komisijos byla (t. 1, b. l. 105–110)) nusprendė pavesti pakartotinai patikrinti mokesčio mokėtojÄ .

Sprendime Nr. (04)-K3-1), be kita ko, nurodyta:2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 13 straipsniu atliktas UAB „Neilas“ PVM nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. mokestinis patikrinimas.2.2. Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus ir UAB „Soneda“, UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ archyvinėse bylose esančiÄ ir operatyvaus patikrinimo metu surinktÄ medžiagÄ nustatyta, kad naujai įkurta UAB „Soneda“ ir UAB „Neilas“ perėmė veiklÄ iÅ¡ UAB „Optatum“, paliekant UAB „Optatum“ kreditorinius įsiskolinimus, taip pat ir įsiskolinimÄ biudžetui.2.3.

Remiantis patikrinimo medžiaga, UAB „Soneda“ 2009 m. spalio 15 d. įregistravo ir tuo metu buvo vienas iÅ¡ akcininkų – E. A., su UAB „Neilas“ ir UAB „Optatum“ akcininkais susijęs asmuo, nuo 2009 m. spalio 21 d. perėjęs dirbti direktoriumi; be to, 2011 m. sausio–vasario mėn. IÅ¡ UAB „Optatum“ į UAB „Soneda“ perėjo dirbti 11 darbuotojų, į UAB „Neilas“ – 8 darbuotojai. UAB „Soneda“ pagal 2010 m. sausio 18 d. nuomos sutartį Nr. 2010-01-02 prekybos vietÄ , biurÄ , sandėlį, adresu:

Savanorių pr. 315, Kaunas, nuomojo iÅ¡ UAB „Neilas“, taip pat UAB „Optatum“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nuomojo sandėlį ir biurÄ tuo pačiu adresu. P. K., Dubysos g. 19, UAB „Optatum“ nuomojo iÅ¡ UAB „Baldų pasažas“ iki 2010 m. vasario 1 d., nuo 2010 m. vasario 1 d. – UAB „Soneda“. Bemdrovių vykdoma veikla yra vienoda, be to, UAB „Optatum“ buvusioje prekybos vietoje Savanorių pr. 315, Kaune, naudotas kasos aparatas 2010 m. sausio 8 d. perregistruotas UAB „Soneda“ vardu. 2010 m. sausio 18 d.

UAB „Neilas“ ir UAB „Soneda“ sudarė konsignacijos sutartį Nr. 2010/K-1, pagal kuriÄ UAB „Neilas“ pateikia pardavimui prekes, už jas UAB „Soneda“ įsipareigoja atsiskaityti po prekių pardavimo.2.4. UAB „Neilas“ nepripažinta teisė į PVM atskaitÄ pagal UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras per tikrintÄ laikotarpį, atėmus pardavimo PVM sumÄ pagal mokėtojo bendrovei „Soneda“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už parduotas tas pačias prekes ir ilgalaikį turtÄ , darant iÅ¡vadÄ , kad UAB „Neilas“ ir UAB „Soneda“ perėmė ir tęsia UAB „Optatum“veiklÄ , mokesčių iÅ¡vengimo tikslu perleido turtÄ ir veiklÄ UAB „Neilas“ ir UAB „Soneda“;

UAB „Neilas“, įsigydama prekes ir ilgalaikį turtÄ , o vėliau dalį jo parduodama UAB „Soneda“, į atskaitÄ Ä¯traukė pirkimo PVM, kurio UAB „Optatum“ į biudžetÄ nesumokėjo. UAB „Neilas“ ir UAB „Soneda“bei UAB „Optatum“, vykdydamos tarpusavio sandorius žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Optatum“ deklaruotas pardavimo PVM į biudžetÄ bus nesumokėtas.2.5. Remiantis patikrinimo aktu Nr. AU16-43, UAB „Neilas“ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d.

Iki 2010 m. balandžio 30 d. IÅ¡ UAB „Optatum“ įsigijo buitinės technikos, ilgalaikio turto ir paslaugų (transporto paslaugos, GSM) iÅ¡ viso už 2 084 690 Lt, tame skaičiuje PVM – 354 408 Lt, kurių dalis už tÄ pačiÄ kainÄ parduota UAB „Soneda“, iÅ¡ viso už 318 288 L, tame skaičiuje PVM – 55 240 Lt, todėl mokesčių mokėtojui per minėtÄ tikrintÄ laikotarpį iÅ¡ viso nepripažinta 299 168 Lt PVM atskaita.2.6. Mokesčių administratorius nepripažino mokesčių mokėtojo teisės atskaityti 299 168 Lt pirkimo PVM, neneigdamas pačių Å«kinių operacijų, užfiksuotų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, realumo, tačiau teigdamas, kad mokesčių mokėtojas minėtose Å«kinėse operacijose buvo nesÄ Å¾iningas, t. y.

UAB „Neilas“ žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog UAB „Optatum“ į biudžetÄ nesumokės PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto pardavimo PVM.3. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi pakartotinį teminį UAB „Neilas“ (pagrindinė veikla – elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba, papildoma veikla – negyvenamųjų patalpų nuoma) patikrinimÄ (tikrintas PVM, tikrinimo laikotarpis – 2009 m. birželio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d., patikrinimas pradėtas 2011 m. vasario 22 d., baigtas 2011 m. rugsėjo 15 d., priminis patikrinimas įformintas 2010 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu Nr. AU16-43, priminio patikrinimo metu tikrintas laikotarpis nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d.), 2011 m. rugsėjo 15 d. patikrinimo akte Nr. AU16-17 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. AU16-17) (Komisijos byla (t. 1, b.l . 43–72)) pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiavo 266 313 Lt PVM.4.

Patikrinimo akte Nr. AU16-17, be kita ko, nurodyta:4.1. Apibendrinus apie UAB „Neilas“, UAB „Soneda“ ir UAB „Optatum“ surinktÄ informacijÄ , nustatytos, be kita ko, Å¡ios aplinkybės:4.1.1. UAB „Neilas“ direktorius V. K. P. yra UAB „Optatum“ direktorės ir akcininkės (iki 2010 m. sausio 18 d.) E. P. tėvas. Bendrovės „Soneda“ direktorius ir akcininkas E. A. nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. sausio 11 d. dirbo UAB „Optatum“. E. P. laikotarpyje nuo 2010 m. vasario 2 d. (ir patikrinimo akto Nr. AU16-17 suraÅ¡ymo metu) dirbo ir UAB „Neilas“.

L. B. (UAB „Optatum“ akcininkė) laikotarpiu nuo 2007 m. birželio 15 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Neilas“, nuo 2010 m. vasario 1 d. (ir patikrinimo akto Nr. AU16-17 suraÅ¡ymo metu) dirbo bendrovėje „Soneda“. UAB „Optatum“ dalis darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Neilas“.4.1.2. Ä®monių vykdoma veikla vienoda, t. y. elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba. Bendrovė „Soneda“ prekybos vietÄ , biurÄ ir sandėlį adresu:

Savanorių pr. 315, Kaunas, nuomoja iÅ¡ UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ sandėlį ir biurÄ adresu: Savanorių pr. 315, Kaunas, taip pat nuomoja iÅ¡ UAB„Neilas“. Parduotuvę adresu: Dubysos g. 19, Klaipėda, UAB „Optatum“ nuomavo iÅ¡ UAB „Baldų pasažas“ nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. vasario 1 d., nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 14 d. patalpas nuomavo UAB „Soneda“.4.1.3. UAB „Optatum“ pirkėjai iÅ¡ ES Å¡alių tapo UAB „Neilas“ pirkėjai.

Kauno AVMI informacinės bazės duomenimis ir pagal mokesčių mokėtojų pateiktus buhalterinius apskaitos dokumentus nustatyta, kad ir mokesčių mokėtojui, ir susijusiai UAB „Optatum“ prekes ir medžiagas tiekė tos pačios ES valstybių narių įmonės. 4.1.4. IÅ¡ UAB „Optatum“ du automobilius susigrÄ Å¾ino lizingo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir perdavė juos naudotis UAB „Neilas“. 4.1.5. J. R. T. 2011 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodė, kad UAB „Optatum“ akcijas pagal 2010 m. sausio 18 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį nusipirko iÅ¡ E. P. bei E. P. paminėjusi, kad jo kaip direktoriaus pareigos bus pabaigti uždaryti UAB „Optatum“, kadangi Å¡i įmonė toliau tęsti veiklos nebeplanavo, E. P. jį įpareigojusi UAB „Optatum“ uždaryti iki 2010 m. pabaigos, paskelbiant jos bankrotÄ .

Pasak J. R. T., jo pareiga buvo bankroto administratoriui perduoti visus UAB „Optatum“ buhalterinės apskaitos dokumentus; ilgalaikio turto vertė, lyginant 2009 m. su 2010 m. 151 303 Lt sumažėjo, o taip pat 2011 m. balandžio 29 d. lizingo kompanija atsiėmė du automobilius, iÅ¡raÅ¡ytos kreditinės sÄ skaitos, iÅ¡ viso 65 491,05 Lt (PVM – 9 990,16 Lt), nuostolis padidėjo 147 186 Lt, prekių, skirti perparduoti 2010 m. nėra, samdomų darbuotojų nėra, daroma iÅ¡vada, kad jai nėra galimybės susimokėti mokesčių valstybės biudžetui.4.2.

Patikrinimo metu, įvertinus surinktÄ informacijÄ bei nustatytas aplinkybes, daromos, be kita ko, tokios iÅ¡vados:4.2.1. UAB „Neilas“ ir „Soneda“ perėmė ir tęsia UAB „Optatum“ veiklÄ , mokesčių iÅ¡vengimo tikslu perleido turtÄ ir veiklÄ UAB „Neilas“ ir UAB „Soneda“. J. R. T. 2011 m. balandžio 15 d. paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodė, kad jo kaip direktoriaus pareigos bus pabaigti uždaryti UAB „Optatum“, kadangi Å¡i įmonė toliau tęsti veiklos nebeplanavo, E. P. jį įpareigojusi UAB „Optatum“ uždaryti iki 2010 m. pabaigos, paskelbiant jos bankrotÄ ; jo pareiga buvo bankroto administratoriui perduoti visus UAB „Optatum“ buhalterinės apskaitos dokumentus;4.2.2.

UAB „Optatum“ faktiÅ¡kai vykdyta pagrindinė veikla – elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų prekyba. Å ios veiklos bendrovė nevykdo nuo 2010 m. balandžio 14 d., iki 2011 m. balandžio 29 d. bendrovė atliko tik transportavimo paslaugas, lizingo bÅ«du buvo įsigijusi krovininį automobilį „Fiat Ducato“ ir „Jaguar“. Esant bendrovės sunkiai finansiniai padėčiai, 2011 m. balandžio 29 d. automobilius susigrÄ Å¾ino lizingo kompanija UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir perdavė naudotis UAB „Neilas“.

V. A. (vairuotojas) bendrovėje „Optatum“ dirbo nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2011 m. balandžio 29 d., nuo 2011 m. gegužės 2 d. įdarbintas UAB „Neilas“". 2011 m. rugsėjo 7 d. UAB „Optatum“ direktorius teigė, kad bendrovė jokios veiklos ateityje vykdyti neplanuoja.4.2.3. UAB „Neilas“ nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. apmokėdavo už bendrovės „Optatum“ pirktas prekes tiesiogiai tiekėjams į Jungtinius Arabų Emyratus, į LatvijÄ , į LenkijÄ , taip pat UAB „Neilas“ 2010 m. kovo mėn. banko pavedimu gavo piniginių lėšų iÅ¡ Vokietijos įmonės Gastroback GmbH už UAB „Optatum“ grÄ Å¾intas prekes Vokietijos PVM mokėtojui, taip pat perėmė UAB „Optatum“ kreditorinius įsiskolinimus Lietuvos bendrovėms (pagal 2010 m. balandžio 1 d.

TriÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 10/04/01-1 padarytos skolų užskaitos, UAB „Neilas“ perėmė UAB „Optatum“ kreditorinį įsiskolinimÄ 256 116,94 Lt Lietuvos UAB „T.G.S Invest“).4.2.4. 2011 m. rugsėjo 7 d. UAB „Optatum“ direktorius J. R. T. paaiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodė, kad .įsiskolinimas valstybės biudžetui yra jau seniai,, jis direktoriumi dirba nuo 2010 m. sausio 18 d., įmonę perėmė jau su skolomis; įmonė veiklos nevykdo ir nevykdys ir galimybės atsiskaityti su valstybės biudžetu neturi ir neturės.4.2.5.

Iš UAB „Optatum“ pateiktų balanso duomenų matyti, kad mokesčių mokėtojo 2010 m. finansinė būklė pablogėjo: sumažėjo ilgalaikio turto 151 303 Lt, prekių, skirtų perparduoti, 2010 m. nėra, nuostolis padidėjo 147 186 Lt, kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo 116 936 Lt. Palyginus 2008, 2009 ir 2010 metų skolas tiekėjams matyti, kad skolos tiekėjams mažėjo 1 958 190Lt, 776 400 Lt ir 130 757 Lt, mažėjo įsiskolinimas lizingo bendrovei 101 599 Lt, 95 205 Lt ir 49 424 Lt, tačiau įsipareigojimai valstybės biudžetui didėjo 172 838 Lt, 223 760 Lt ir 340 696 Lt, taip pat didėjo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 7 440 Lt, 20 421 Lt ir 21 688 Lt.

Taigi, UAB „Optatum“ gavo pajamų, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, lizingo bendrove bei turėjo galimybę mokėti mokesčius biudžetui, tačiau nemokėjo.4.2.6. UAB „Neilas“, įsigydama prekes bei ilgalaikį turtÄ , o vėliau dalį jo parduodama UAB „Soneda“, į atskaitÄ Ä¯traukė pirkimo PVM, kurio UAB „Optatum“ į biudžetÄ nesumokėjo.4.2.7. UAB „Neilas“, UAB „Soneda“ bei UAB „Optatum“, vykdydami tarpusavio sandorius žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Optatum“ deklaruotas pardavimo PVM į biudžetÄ bus nesumokėtas.4.2.8.

Patikrinimo metu iÅ¡ pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų nustatyta, kad UAB „Neilas“ iÅ¡ viso laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. iÅ¡ susijusios UAB „Optatum“ pagal minėtos bendrovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras apskaitė prekių, ilgalaikio turto bei paslaugų (transporto paslaugų ir GSM paslaugų) pirkimÄ už 1 358 711 Lt, pirkimo PVM sudarė 278 530 Lt. Mokėtojas minėtÄ sumÄ Ä¯traukė į atskaitomÄ pirkimo PVM ir deklaravo atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijose.4.2.9. 2010 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. AU16-43 pagal UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už tikrinamÄ jį laikotarpį mokėtojo atskaitomas pirkimo PVM buvo sumažintas 299 168 Lt suma (2009 m. 06 mėn. – 99 Lt, 07 mėn. – 10 404 Lt, 08 mėn. – 9 950 Lt, 09 mėn. – 52 Lt, 10 mėn. -133 Lt, 11 mėn. – 131 026 Lt, 12 mėn. – 62 338 Lt, 2010 m. 01 mėn. – 43 639 Lt, 03 mėn. – 46 741 Lt, 04 mėn. – 5 618 Lt bei 2010 m. 02 mėn. padidinta 10 832 Lt), tačiau pakartotinio patikrinimo metu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Optatum“ PVM nepriemoka susidarė nuo 2009 m. gruodžio 29 d. iÅ¡ viso 331 941 Lt (2009 m. 11 mėn. – 120 290 Lt; 2009 m. 12 mėn. – 83 026 Lt; 2010 m. 01 mėn. – 56 647 Lt; 2010 m. 02 mėn. – 4 187 Lt; 2010 m. 03 mėn. – 58 706 Lt; 2010 m. 04 mėn. – 4 137 Lt; 2011 m. 04 mėn. – 4 948 Lt) UAB „Neilas“ nepripažinta PVM atskaita pagal UAB „Optatum“ 2009 m. lapkričio mėn.–2010 m. balandžio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, bei, atsižvelgiant į tai, kad mokesčių mokėtojo įsiskolinimas biudžetui 2009 m. 11 mėn. sudaro 120 289,64 Lt ir 2010 m. 04 mėn. sudaro 4 137 Lt, atskaitomas pirkimo PVM sumažintas 266 313 Lt (2009 m. 11 mėn. – 120 290 Lt, 12 mėn. – 62 338 Lt, 2010 m. 01 mėn. – 43 639 Lt, 03 mėn. – 46 741 Lt, 04 mėn. – 4 137 Lt bei 2010 m. 02 mėn. padidinta 10 832 Lt), t. y. 32 855 Lt mažiau negu pirminio patikrinimo metu.4.4.

Patikrinimo metu, įvertinus nustatytas aplinkybes (susijusius asmenis, patalpų nuomÄ , veiklos perėmimÄ , prekių pirkėjus, ilgalaikio turto įsigijimÄ ir kitas), daroma iÅ¡vada, kad mokėtojų atsakingi asmenys (direktorius V. K. P. yra UAB „Neilas“ akcininkės E. P. tėvas), įsigydamas prekes iÅ¡ UAB „Optatum“, žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad prekių pardavėjas, t. y. susijusi UAB „Optatum“ apskaičiuoto ir deklaruoto pardavimo PVM į biudžetÄ nesumokės, todėl prekių pirkėjas, t. y. mokėtojas elgėsi nesÄ Å¾iningai ir galimai turėjo tikslÄ sumažinti mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM, todėl toks mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitÄ .5.

PareiÅ¡kėja pateikė Kauno AVMI 2011 m. spalio 19 d. atsiliepimÄ dėl patikrinimo akto Nr. AU16-17 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 38–40)), kuriame prašė panaikinti patikrinimo aktÄ Nr. AU16-17 kaip neteisingÄ .6. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja I. Kalinauskienė, iÅ¡nagrinėjusi patikrinimo aktÄ Nr. AU16-17, 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. (04.7.2)-K3-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 26–37; Komisijos byla (t. 1, b. l. 25–36)) nusprendė:6.1.

Patvirtinti patikrinimo aktÄ Nr.AU16-17, kuriame papildomai apskaičiuota 266 313,00 Lt PVM.6.2. Patvirtinti apskaičiuotus 55 227,00 Lt PVM delspinigius.6.3. Skirti 26 631,00 Lt (10 proc.) PVM baudÄ .6.4. Nurodyti UAB „Neilas“ sumokėti į nurodytÄ biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ iÅ¡ viso 348 171,00 Lt.7. Sprendime Nr. (04.7.2)-K3-221 pakartoti priminio UAB „Neilas“ patikrinimo metu nustatyti ,faktai bei pateiktos papildomos faktinės aplinkybės, taip pat be kita ko, nurodyta:7.1. IÅ¡ pakartotino patikrinimo akto matyti, kad UAB „Neilas“ nepripažinta 266 313 Lt PVM atskaita pagal UAB „Optatum" 2009 m. lapkričio mėn.–2010 m. balandžio mėn. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, t. y. 32 855 Lt mažiau negu pirminio patikrinimo metu, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Optatum“ PVM nepriemoka susidarė nuo 2009 m. gruodžio 29 d. ir nustatytas tikrinto laikotarpio įsiskolinimas biudžetui iÅ¡ viso – 326 993 Lt: 2009 m. 11 mėn. – 120 290 Lt; 2009 m. 12 mėn. – 83 026 Lt; 2010 m. 01 mėn. – 56 647 Lt; 2010 m. 02 mėn. – 4 187 Lt; 2010 m 03 mėn. – 58 706 Lt; 2010 m. 04 mėn. – 4 137 Lt.7.2.

Pirminio patikrinimo metu (patikrinimo akte Nr. AU16-43) pagal UAB „Optatum“ laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2010 m. balandžio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras mokėtojo atskaitomas pirkimo PVM buvo sumažintas 299 168 Lt suma įvertinus tai, kad UAB „Neilas“ per minėtÄ laikotarpį iÅ¡ UAB „Optatum“ įsigijo buitinės technikos prekių, ilgalaikio turto ir paslaugų iÅ¡ viso už 2 084 690 Lt, tame skaičiuje PVM – 354 408 Lt, kurių dalis už tapačiÄ kainÄ parduota UAB „Soneda“, iÅ¡ viso už 318 288 Lt, tame skaičiuje PVM – 55 240 Lt, todėl mokėtojui nepripažinta 299 168 Lt PVM atskaita.7.3.

Remiantis pakartotino patikrinimo akte susistemintas informacija, UAB „Neilas“ sumažinta iÅ¡ viso 266 313 Lt PVM atskaita, įvertinus mokėtojo buhalterinėje apskaitoje per 2009 m. 11 mėn.–2010 m. 04 mėn. apskaitytÄ 333 770 Lt pirkimo PVM sumÄ pagal UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, įsigyjant buitinės technikos prekes, ilgalaikį turtÄ ir paslaugas (transporto paslaugos, GSM paslaugos) ir atėmus 55 240 Lt pardavimo PVM, nes dalis tų pačių prekių bei ilgalaikio turto buvo parduota UAB „Soneda“, taip pat atsižvelgiant ir į tai, kad už 2009 m. 11 mėn. ir 2010 m. 04 mėn. UAB „Optatum“ įsiskolinimo biudžetui sumos mažesnės, lyginant su UAB „Neilas“ apskaitytomis PVM sumomis, įsigytų prekių iÅ¡ UAB „Optatum“.

Kauno AVMI atlikus UAB „Soneda“ mokestinį tyrimÄ , 2010 m. gruodžio 15 d. pasiÅ«lyta Å¡iam mokėtojui įvertinti sandorius su UAB „Neilas“ ir UAB „Optatum“ ir pateikti patikslintas PVM deklaracijas už 2010 m. sausio–birželio mėnesius, t. y. atitinkamai sumažinant PVM atskaitÄ 55 905 Lt, tačiau patikslintos deklaracijos nepateiktos.7.4. Taigi, pakartotino patikrinimo metu, įvertinęs nustatytas aplinkybes, mokesčių administratorius nepripažino mokesčių mokėtojo teisės atskaityti 266 313 Lt pirkimo PVM, neneigdamas pačių Å«kinių operacijų, užfiksuotų UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, realumo, tačiau teigdamas, jog UAB „Neilas“ minėtose Å«kinėse operacijose buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo arba turėjo galimybę žinoti, jog UAB „Optatum“ į biudžetÄ nesumokės PVM sÄ skaitose faktÅ«rose iÅ¡skirto pardavimo PVM.Sprendime Nr. (04.7.2)-K3-221 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.8. PareiÅ¡kėja pateikė VMI 2011 m. gruodžio 13 d. skundÄ dėl Kauno AVMI 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-221 (Komisijos byla (t. 1, b. l. 15–18)), kurį prašė panaikinti.9. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi UAB „Neilas“ 2011 m. gruodžio 13 d. skundÄ dėl Kauno AVMI 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodymo Bendrovei sumokėti į biudžetÄ 266 313,00 Lt PVM, 55 227 Lt PVM delspinigių ir 26 631 Lt PVM baudos, 2012 m. sausio 16 d. sprendime Nr. 69-9 „Dėl UAB „Neilas“ (k. 300568657) 2011-12-13 skundo“ (b. l. 20–24;

Komisijos byla (t. 1, b. l. 9–13)) nusprendė patvirtinti Kauno AVMI sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-221.Sprendime Nr. 69-9, be kita ko, nurodyta:9.1. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog atitinkamos Å«kinės operacijos realiai įvyko bei kad Bendrovė už suteiktas prekes ir paslaugas sumokėjo atitinkamas prekių ar paslaugų įsigijimo bei PVM sumas, tačiau Inspekcija patikrinimo metu surinko pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Bendrovė nebuvo sÄ Å¾ininga, todėl neturi teisės į PVM atskaitÄ .9.2.

Atsižvelgiant į patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ darytina iÅ¡vada, kad Inspekcijos nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog Bendrovė, 2009 m. 11 mėn.–2010 m. balandžio mėn. į PVM atskaitÄ Ä¯traukdama pirkimo PVM pagal UAB „Optatum“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, elgėsi nesÄ Å¾iningai. UAB „Optatum“ įsiskolinimas biudžetui buvo dar prieÅ¡ įforminant sandorius su Bendrove. UAB „Neilas“ direktorius V. K. P., bÅ«damas., susijęs su UAB „Optatum“ direktore bei akcininke, žinojo arba turėjo objektyvias galimybes žinoti, kad sandorių su UAB „Neilas“ sudarymo metu UAB „Optatum“ veikė nuostolingai, turėjo įsiskolinimų valstybės biudžetui, todėl žinojo arba turėjo žinoti, kad ji nesumokės į biudžetÄ Bendrovei iÅ¡raÅ¡ytose PVM sÄ skaitos faktÅ«rose iÅ¡skirto pardavimo PVM.

Todėl, vadovaujantis PVMÄ® 58 straipsniu ir 64 straipsnio 9 dalimi, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, įvertinus sprendime Nr. 69-9 apraÅ¡ytas aplinkybes ir paminėtų Bendrovių atsakingų asmenų ir akcininkų tarpusavio ryšį, konstatuotina, jog Inspekcija pagrįstai nepripažino UAB „Neilas“ 266 313 Lt PVM atskaitos.Sprendime Nr. 69-9 taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.10. PareiÅ¡kėja pateikė Komisijai 2012 m. vasario 7 d. skundÄ (Komisijos byla (t. 1, b. l. 1–4)) dėl VMI 2012 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. 69-9 panaikinimo.11.

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2012 m. vasario 28 d. posėdyje iÅ¡nagrinėjusi UAB „Neilas“ 2012 m. vasario 7 d. skundÄ dėl VMI 2012 m. sausio 16 d. sprendimo, 2012 m. kovo 22 d. sprendime Nr. S-41(7-24/2012) „Dėl UAB „Neilas“ 2012-02-07 skundo“ (b. l. 9–18; Komisijos byla (t. 2, b. l. 71–80)) nusprendė patvirtinti VMI 2012 m. sausio 16 d. sprendimÄ Nr. 69-9. Sprendime Nr. S-41(7-24/2012), be kita ko, konstatuota:11.1. Mokesčių mokėtojo nesÄ Å¾iningumÄ , kaip pagrindÄ paneigti jo teisę į PVM atskaitÄ , turi įrodyti mokesčių administratorius, t. y. bÅ«tent jis turi paneigti mokesčių mokėtojo sutarties partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su konkrečia operacija ir paprastai pasireiÅ¡kiantį PVM nesumokėjimu, bei pateikti įrodymus, keliančius abejonių mokesčių mokėtojo sÄ Å¾iningumu.

Tokiu atveju įrodyti, kad apie kontrahento veiklos neteisėtumÄ nežinojo arba neturėjo galimybės žinoti, turi pats į PVM atskaitÄ pretenduojantis mokesčių mokėtojas.11.2. Komisija, įvertinusi bylos faktinių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad UAB „Neilas“, 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu sudarydama sandorius su UAB „Optatum“, veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. pareiÅ¡kėja žinojo arba turėjo galimybę žinoti, kad UAB „Optatum“ PVM į biudžetÄ nesumokės.11.3.

UAB „Neilas“ nesÄ Å¾iningumÄ , vertinant jį visų faktinių aplinkybių kontekste, atspindi ir tai, jog UAB „Neilas“ su UAB „Optatum“ atsiskaitydavo ne tik banko pavedimais bei grynaisiais pinigais per kasÄ , bet ir tarpusavio užskaitomis; be to, pareiÅ¡kėja apmokėdavo už UAB „Optatum“ pirktas prekes tiesiogiai tiekėjams, taip padidindama UAB „Optatum“ įsiskolinimÄ sau, t. y. UAB „Neilas“. Be to, pagal 2010 m. balandžio 1 d. triÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį buvo padarytos skolų užskaitos ir pareiÅ¡kėja perėmė 256 116,94 Lt UAB „Optatum“ kreditorinį įsiskolinimÄ Lietuvos bendrovei UAB „T.G.S Invest“.11.4.

Centrinis mokesčių administratorius, pilnutinai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinęs visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pareiÅ¡kėja, sudarydama ginčo sandorius su UAB „Optatum“, buvo nesÄ Å¾ininga, nes žinojo (turėjo galimybę žinoti), kad UAB „Optatum“ pardavimo PVM į biudžetÄ nesumokės. Todėl pagrįstai pripažinta, jog pareiÅ¡kėja – UAB „Neilas“ neturi teisės į 266 313 Lt PVM atskaitÄ pagal UAB „Optatum“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.11.5.

Pagal PVMÄ® 14 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti PVM už Å¡alies teritorijoje tiekiamÄ prekę arba teikiamÄ paslaugÄ atsiranda, kai Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡raÅ¡oma PVM sÄ skaita faktÅ«ra, kuria įforminamas Å¡is prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu Å¡iame straipsnyje nenustatyta kitaip. Taigi, UAB „Neilas“, pardavusi prekes UAB „Optatum“ ir iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis įformintas Å¡ių prekių pardavimas, pagrįstai apskaičiavo pardavimo PVM, tokiÄ pačiÄ procedÅ«rÄ atliko ir UAB „Optatum“ 2009 m. lapkričio 1 d.–2010 m. balandžio 30 d. laikotarpiu pareiÅ¡kėjai iÅ¡raÅ¡iusi PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriomis buvo įformintas buitines technikos prekių, ilgalaikio turto ir paslaugų pardavimas.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos teiginys, kad UAB „Optatum“ nepardavė pareiÅ¡kėjai prekių, o pareiÅ¡kėja atsiėmė savo prekes, laikytinas nepagrįstu. PareiÅ¡kėjos nesÄ Å¾iningumas pasireiÅ¡kė tuo, jog ji, žinodama apie sunkiÄ UAB „Optatum“ finansinę bÅ«klę, kÄ pareiÅ¡kėja patvirtino 2010 m. spalio 26 d. paaiÅ¡kinime mokesčių administratoriui, bei žinodama ir turėdama galimybę žinoti, kad UAB „Optatum“ nesumokės PVM į Valstybės biudžetÄ , elgėsi nepakankamai rÅ«pestingai ir apdairiai, kad bÅ«tų nustatytas sutarties partnerio veiklos neteisėtumas.11.6.

Nagrinėjamu atveju prievolė sumokėti PVM kilo bÅ«tent pareiÅ¡kėjai, o ne UAB „Optatum“, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ir bÅ«tent pareiÅ¡kėja privalo Å¡iÄ prievolę įvykdyti. Todėl UAB „Optatum“ esamu laiku turimos lėšos niekaip nedaro įtakos pareiÅ¡kėjos prievolės dydžiui.11.7. Niekuo nepagrįstas pareiÅ¡kėjos argumentas, kad ji privalės du kartus susimokėti tuos pačius mokesčius, nes pirmÄ kartÄ jau sumokėjo, kai prekes pardavė UAB „Optatum“, o antrÄ kartÄ â€“ kai parduos tas pačias (susigrÄ Å¾intas iÅ¡ UAB „Optatum“) prekes kitiems asmenims.

Pasak Komisijos, pagal PVM sistemos pagrindinį principÄ , kildinamÄ iÅ¡ Pirmosios direktyvos 2 straipsnio ir Å eÅ¡tosios direktyvos 2 straipsnio, PVM mokamas už kiekvienÄ pardavimo etapÄ , o tai atliekant atskaitomas PVM, kuriuo betarpiÅ¡kai apmokestinta ankstesne apyvarta.11.8. PareiÅ¡kėja, MAÄ® 67 straipsnio nuostatų taikymo prasme, neįvykdė pareigos įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apmokestino pareiÅ¡kėjÄ , paneigdamas jos teisę į PVM atskaitÄ pagal UAB „Optatum“ vardu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.11.9.

Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiÅ¡kėja turėjo sumokėti į biudžetÄ 266 313 Lt PVM, tačiau to nepadarė, pagrįstai papildomai pareiÅ¡kėjai apskaičiavo 55 227 Lt PVM delspinigius, taip pat nustatęs baudÄ mažinančiÄ aplinkybę – pareiÅ¡kėja geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, teikė paaiÅ¡kinimus, pagrįstai pareiÅ¡kėjai skyrė 10 proc. apskaičiuotos papildomai mokėtinos 266 313 Lt PVM sumos dydžio baudÄ , todėl paskirta 26 631 Lt PVM bauda tvirtintina.Sprendime Nr. S-41(7-24/2012) taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka.

II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. S-41(7-24/2012) „Dėl UAB „Neilas“ 2012-02-07 skundo“ (b. l. 9–18; Komisijos byla (t. 2, b. l. 71–80)), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 69-9 „Dėl UAB „Neilas“ (k. 300568657) 2011-12-13 skundo“ (b. l. 20–24; Komisijos byla (t. 1, b. l. 9–13)), Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (b. l. 26–37;

Komisijos byla (t. 1, b. l. 25–36)) yra teisėti ir pagrįsti. Ginčas kyla dėl PVM atskaitos pagrįstumo.2. Pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tam, jog mokesčių mokėtojas įgytų teisę į PVM atskaitÄ , bÅ«tina juridinių faktų visuma: realus Å«kinės operacijos įvykimas; Å¡iÄ operacijÄ patvirtinantis juridinę galiÄ turintis buhalterinės apskaitos dokumentas; asmens, siekiančio įgyti teisę į PVM atskaitÄ , sÄ Å¾iningumas, t. y. asmuo nežinojo arba neturėjo / negalėjo žinoti apie galimÄ Å«kinių operacijų partnerio veiklos neteisėtumÄ , susijusį su sukčiavimu arba kita neteisėta veika PVM prievolių vykdymo srityje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-355/2004, 2009 m. spalio 19 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1097/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-550/2010, 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje A438-721/2010).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atitinkamos Å«kinės operacijos realiai įvyko bei kad pareiÅ¡kėja už suteiktas prekes ar paslaugas sumokėjo atitinkamas prekių ar paslaugų įsigijimo bei PVM sumas.

Todėl pareiÅ¡kėjos pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, įrodančios, viena vertus, UAB „Neilas“ pardavimus UAB „Optatum“ bei, kita vertus, UAB „Optatum“ pardavimus–grÄ Å¾inimus UAB „Neilas“ (žr. 3 tomus, prijungtus prie bylos), Å¡iai administracinei bylai neturi didesnės reikÅ¡mės.Å ioje administracinėje byloje turi reikÅ¡mę tai, ar pareiÅ¡kėja buvo sÄ Å¾ininga. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, paneigiant teisę į PVM atskaitÄ , turi bÅ«ti nustatinėjamas mokesčių mokėtojo nesÄ Å¾iningumas, kuris pasireiÅ¡kia pretenduojančio į PVM atskaitÄ mokesčių mokėtojo žinojimu ar turėjimu galimybės žinoti, kad sutarties partneris už konkrečia Å«kine operacija sukurtÄ pridėtinę vertę nesumokėjo ar nesumokės PVM (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004 (biuletenis „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6, 2004 metai, liepa–gruodis, psl. 128–142), 2007 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A(14)-606/2007, 2008 m. spalio 29 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A(556)-1659/2008, 2010 m. balandžio 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A(556)-610/2010, 2011 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A(556)-2496/2011, 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A442-3146/2011).3.

Teismas pabrėžia, jog Inspekcija patikrinimo metu surinko pakankamai įrodymų, iÅ¡ kurių galima daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nebuvo sÄ Å¾ininga, todėl neturi teisės į PVM atskaitÄ , o bÅ«tent (žr. patikrinimo aktÄ Nr. AU16-17) (Komisijos byla (t. 1, b. l . 43–72)):

a) pirkimo–pardavimo sandoriai buvo vykdomi, vadovaujantis PVMÄ® 2 straipsnio 3 dalies 4 ir 6 punktais, tarp susijusių asmenų: pareiÅ¡kėjos direktorius V. K. P. yra UAB „Optatum“ direktorės ir akcininkės (iki 2010 m. sausio 18 d.) E. P. tėvas; UAB „Soneda“ direktorius ir akcininkas E. A. nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. sausio 11 d. dirbo UAB „Optatum“; E. P. nuo 2010 m. vasario 2 d. iki dabar dirba pas pareiÅ¡kėjÄ ;

b) visos įmonės (UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ ir UAB „Soneda“) vykdo tÄ pačiÄ veiklÄ , t. y. elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninę prekybÄ . Prekybos vietÄ , biurÄ ir sandėlį adresu: Savanorių pr. 315, Kaunas, UAB „Soneda“ nuomoja iÅ¡ UAB „Neilas“, UAB „Optatum“ sandėlį ir biurÄ adresu: Savanorių pr. 315, Kaunas, taip pat nuomoja iÅ¡ UAB „Neilas“. Parduotuvę adresu: Dubysos g. 19, Klaipėda, UAB „Optatum“ nuo 2009 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. vasario 1 d. nuomojo iÅ¡ UAB „Baldų pasažas“, o nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 14 d.

Å¡ias patalpas nuomojo UAB „Soneda“. L. B. (UAB „Optatum“ akcininkė) 2007 m. birželio 15 d.–2008 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpiu tvarkė buhalterinę apskaitÄ pareiÅ¡kėjai, o nuo 2010 m. vasario 1 d. iki dabar dirba UAB „Soneda“. Dalis UAB „Optatum“ darbuotojų perėjo dirbti į UAB „Neilas“, o UAB „Optatum“ pirkėjai iÅ¡ ES Å¡alių tapo pareiÅ¡kėjos pirkėjais. Pagal Inspekcijos informacinės bazės duomenis ir pagal mokesčių mokėtojų pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad ir pareiÅ¡kėjai, ir susijusiai UAB „Optatum“ prekes ir medžiagas tiekė tos pačios ES valstybių narių įmonės;

c) pareiÅ¡kėja su UAB „Optatum“ atsiskaitydavo ne tik banko pavedimais bei grynaisiais pinigais per kasÄ , bet ir tarpusavio užskaitomis. Be to, pareiÅ¡kėja nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 8 d. apmokėdavo už UAB „Optatum“ pirktas prekes tiesiogiai tiekėjams į Jungtinius Arabų Emyratus, LatvijÄ , LenkijÄ , taip pat pareiÅ¡kėja gavo apmokėjimais Vokietijos įmonės Gastroback GmbH už UAB „Optatum“ grÄ Å¾intas prekes Vokietijos PVM mokėtojui. PareiÅ¡kėja taip pat perėmė UAB „Optatum“ kreditorinius įsiskolinimus Lietuvos bendrovėms (pagal 2010 m. balandžio 1 d.

TriÅ¡alę reikalavimų įskaitymo sutartį Nr. 10/04/01-1 padarytos skolų užskaitos. PareiÅ¡kėja perėmė 256 116,94 Lt UAB „Optatum“ kreditorinį įsiskolinimÄ Lietuvos bendrovei UAB „T.G.S Invest“). IÅ¡ UAB „Optatum“ susigrÄ Å¾intus du automobilius lizingo kompanija UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ perdavė jais naudotis pareiÅ¡kėjai;

d) iÅ¡analizavus UAB „Optatum“ 2008–2010 metų balansų ir pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis, nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Optatum“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai virÅ¡ijo viso turto sumÄ 262 346 Lt, o 2010 m. gruodžio 31 d. – jau 419 167 Lt. UAB „Optatum“ įsiskolinimas biudžetui 2010 m. birželio 1 d. buvo 358 269,14 Lt, iÅ¡ to PVM – 336 901,64 Lt (2009 m. 11 mėn. – 120 290 Lt, 2009 m. 12 mėn. – 83 026 Lt, 2010 m. 01 mėn. – 56 647 Lt, 2010 m. 02 mėn. – 4 187 Lt, 2010 m. 03 mėn. – 58 706 Lt, 2010 m. 04 mėn. – 14 046 Lt).

Palyginus 2008, 2009 ir 2010 metų skolas tiekėjams nustatyta, kad jos mažėjo; 2008 m. sudarė 1 958 190 Lt, 2009 m. – 776 400 Lt, 2010 m. – 130 757 Lt, taip pat atitinkamai mažėjo įsiskolinimas lizingo bendrovei – 101 599 Lt, 95 205 Lt ir 49 424 Lt, tačiau įsipareigojimai valstybės biudžetui didėjo: 2008 m. – 172 838 Lt, 2009 m. – 223 760 Lt, 2010 m. – 340 696 Lt. Taigi, nors UAB „Optatum“ 2010 m. gavo pajamų, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir lizingo bendrove, turėjo galimybę mokėti mokesčius, tačiau jų į biudžetÄ nemokėjo.PareiÅ¡kėjos argumentai, esÄ , V.

K. P. (tėvas) bei E. P. (dukra) nebegyvena kartu, todėl yra nesusiję asmenys, nagrinėjamoje administracinėje byloje, teismo vertinimu, nėra įtikinami, nes tėvas ir dukra, vykdydami verslÄ , nors ir negyvendami kartu, yra susiję asmenys. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad UAB „Optatum“ galėjo grÄ Å¾inti prekes UAB „Neilas“, kad tai buvo įprastiniai sandoriai, nėra pagrįsti – toks prekių „siuntinėjimas“ tarp susijusių asmenų, teismo vertinimu, savaime suponuoja nesÄ Å¾iningumÄ , ypač dar ir todėl, kad UAB „Optatum“ mokesčių į biudžetÄ nesumokėjo.

Nėra įtikinami bei visiÅ¡kai teisiÅ¡kai nepagrįsti ir tie pareiÅ¡kėjos argumentai, kad, esÄ , UAB „Optatum“, galbÅ«t, mokesčius sumokės, nes nebankrutuoja – toks aiÅ¡kinimas tėra grįstas prielaidomis.4. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. S-41(7-24/2012) „Dėl UAB „Neilas“ 2012-02-07 skundo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. 69-9 „Dėl UAB „Neilas“ (k. 300568657) 2011-12-13 skundo“, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 18 d. sprendimas Nr. (04.7.2)-K3-221 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.5.

Kadangi skundžiami sprendimai yra pagrįsti, todėl pareiÅ¡kėjai pagrįstai apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestis – 266 313,00 Lt bei pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai – 55 227,00 Lt, paskirta minimali 10 proc. pridėtinės vertės mokesčio bauda – 26 631,00 Lt. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos – UAB „Neilas“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                              Ernestas Spruogis