2016-03-21 Nr. AB-6561-3-62-3-01533-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-341-602/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01533-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. A. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, pareiškėjas) 2014 m spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. (toliau – ir atsakovas) 577,10 Lt (167,14 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuostatai yra viešai paskelbti internetiniame tinklapyje www.aratc.lt. Pagal Nuostatų 13 ir 14 punktus pareiškėjui yra pavesta administruoti bei apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius. Kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu, sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta. Šiuo atveju atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą, nes nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Lazdijų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 577,10 Lt vietinės rinkliavos, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatų 17-19 punktuose nustatyta tvarka. Pagrindo atsakovui atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, Lazdijų rajono savivaldybės taryba atsakovo atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad sodyboje, (duomenys neskelbtini), niekas negyvena nuo 2007 metų. Sodyba priklausė mamai, o po mamos mirties turtas atiteko jam. Kol mama buvo gyva, mokesčius mokėjo jis, tačiau dabar sodyba yra negyvenama ir komunalinės atliekos nesusidaro.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Lazdijų rajono savivaldybės taryba 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Vietinė rinkliava – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 punktas). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Nuostatai nustato, jog atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą. Visiems komunalinių atliekų turėtojams rajono savivaldybės teritorijoje taikomi Nuostatų 2 priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai (Nuostatų 25 punktas).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto objektą Lazdijų rajono savivaldybėje: (duomenys neskelbtini), todėl pagal Nuostatų 3 punktą jis laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju.

Atsakovas posėdžio metu nurodė, jog neturi pareigos mokėti vietinės rinkliavos, nes jis nėra atliekų turėtojas, kadangi sodyba negyvenama nuo 2007 metų ir elektros energija joje nenaudojama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad „atliekų turėtojo“ sąvoka siejama ne su komunalinių atliekų surinkimu ar (ir) jų tvarkymu, bet su (komunalinių) atliekų turėjimu ir (ar) jų darymu (gaminimu). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, jog, jeigu bylos objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, tai toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ aukščiau minėtų teisės aktų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatyme.

Iš akcinės bendrovės LESTO (toliau – ir AB LESTO) 2015 m. sausio 22 d. rašto Nr. 50220-441 matyti, kad atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. suvartota 2 kWh elektros energijos ir įmokos už suvartotą elektros energiją nebuvo mokamos, tai leidžia daryti išvadą, jog minėtu nekilnojamuoju turtu nebuvo naudojamasi. Kadangi gyvenamojo būsto eksploatavimui būtinas elektros energijos naudojimas, o pagal byloje esančius įrodymus spręstina, jog atsakovas nekilnojamojo turto objektu nesinaudojo, o tuo pačiu ir neturėjo, negamino atliekų, todėl negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tai įvertinęs, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro reikalavimas priteisti iš atsakovo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras su Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje konstatuota, kad nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir atitinkamai Nuostatų prasme. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos medžiagą ir padarė neteisingas išvadas. Teismo padaryta išvada, kad byloje esanti 2015 m. sausio 22 d. pažyma atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį prieštarauja bylos medžiagai, pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo bei Rinkliavų įstatymo nuostatas ir teismų praktiką, leidžia atsakovui nepagrįstai praturtėti kitų sąskaita. Be to, 2015 m. sausio 22 d. pažymoje nurodoma, kad nuo 2013 m. lapkričio 19 d. rodmenų nurašymas nebuvo atliktas. Pažyma nepagrindžia, jog pastatas nebuvo tinkamas naudoti, kad juo apskritai nebuvo naudojamasi. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-689/2014 ir 2014 m. sausio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-225/2014, kuriose teismas sprendė, jog nėra pagrindo atsakovų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras 2014 m spalio 21 d. prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 577,10 Lt (167,14 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, kad iš AB LESTO 2015 m. sausio 22 d. rašto Nr. 50220-441 matyti, kad atsakovui priklausančiame nekilnojamojo turto objekte nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. suvartota 2 kWh elektros energijos ir įmokos už suvartotą elektros energiją nebuvo mokamos, todėl teismas darė išvadą, jog minėtu nekilnojamuoju turtu nebuvo naudojamasi, atitinkamai atsakovas negali būti laikomas „atliekų turėtoju“ Atliekų tvarkymo įstatymo prasme.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir mano, jog teismo padaryta išvada, kad byloje esanti 2015 m. sausio 22 d. pažyma atleidžia atsakovą nuo pareigos mokėti paskaičiuotą vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį, yra nepagrįsta.

Lazdijų rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą nustatyta Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 5TS-217 patvirtintuose Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose.

Pagal Nuostatus vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš šių atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 punktas). Komunalinių atliekų turėtojai ir mokėtojai – visi fiziniai, juridiniai asmenys, iš to skaičiaus ir vykdantys ūkinę komercinę veiklą, turintys nekilnojamojo turto savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas).

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Be to, vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

Visgi pažymėtina, kad minėtoje 2014 m. sausio 28 d. nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pasisakė, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ minėtų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose.

Remiantis nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nustatyta, kad atsakovui nuo 2008 m. sausio 31 d. dovanojimo sutarties sudarymo priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nors atsakovas teigia, kad iki motinos A. A. mirties namas priklausė jai, tačiau minėti duomenys parodo, kad dar 2008 m. sausio 31 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis). Byloje taip pat pateiktas AB LESTO 2015 m. sausio 22 d. raštas Nr. 50220-441 dėl elektros energijos suvartojimo.

Įvertinusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie leistų spręsti, kad atsakovas nelaikytinas „atliekų turėtoju“ minėtų Nuostatų prasme. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo gyvenamasis namas bylai aktualiu laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti vietinę rinkliavą, negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį kaip gyvenamasis namas. Aptarti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo pastatas visą ginčo laikotarpį priklausė atsakovui, ir nors byloje pateiktas AB LESTO 2015 m. sausio 22 d. raštas Nr. 50220-441 dėl elektros energijos suvartojimo, vien šis dokumentas teisėjų kolegijai neleidžia daryti priešingos išvados. Pažymėtina ir tai, kad minėtame rašte neatsispindi elektros suvartojimo kiekiai už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 19 d., nes nuo tada rodmenų nurašymas nebuvo atliktas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys neabejotinai nepatvirtina, jog atsakovo veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir aptariamu laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos nebuvo ir negalėjo būti tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl atsakovas laikytinas „atliekų turėtoju“ Nuostatų prasme, ir konstatuotina, kad jis, kaip vietinės rinkliavos mokėtojas, turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo prašymas tenkintinas, priteisiant pareiškėjui UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. A. 577,10 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi ir 7 straipsnio 2 dalimi, perskaičiavus 577,10 Lt sumą į eurus, ji yra lygi 167,14 Eur, kuri ir priteistina.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė priteisti 50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šioms išlaidomas pagrįsti pridėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. V-27, kuriame numatyta, kad nustatomas 50 Lt teisminio rinkliavos skolos išieškojimo administravimo mokestis, kuris yra fiksuoto dydžio ir skolininkui taikomas nepriklausomai nuo skolos sumos.

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymas Nr. V-27 nepagrindžia, jog pareiškėjas turėjo būtent 50 Lt išlaidų konkrečioje administracinėje byloje. Minėtas įsakymas nelaikytinas įrodymu, pagrindžiančiu realiai turėtas su konkrečios administracinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas, nes jame nurodyti tik preliminarūs kaštai, o ne išlaidos, patirtos kreipiantis į teismą konkrečioje byloje. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. A. 167,14 Eur (šimtą šešiasdešimt septynis eurus keturiolika euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan