c775c62e-ece3-4d97-b6b2-6fb96552e64e · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas tikras Baudžiamoji byla Nr. 1A-673-626/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36169-2018-9 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.15.3.2.; 2.4.6.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, nuteistajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Firsovui, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J.

S. atstovei advokatei Loretai Guižauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-20 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta trečdaliu, iki 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbÄ , o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų; vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bÅ«ti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Taip pat, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 69 straipsnyje, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam J. S. padarytÄ turtinę žalÄ . Å iuo nuosprendžiu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ E. K. priteista 32,22 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo J. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ E. K. priteista 540,50 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur advokatės pagalbai apmokėti, 318 Eur vertėjo pagalbai apmokėti.

Kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. E. K. nuteistas už nesunkų kito asmens sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. O bÅ«tent už tai, kad jis, 2018-07-28, tarp 23 ir 24 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,84 promilių neblaivumo laipsnis), Vilniuje, gatvėje, esančioje Å¡alia gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų spyrė J.

S. į galvÄ , dėl ko pastarasis pargriuvo. Tokiu bÅ«du padarė nukentėjusiajam J. S. deÅ¡inio kaukolės skliauto kaulų (kaktikaulio ir smilkinkaulio žvyno) lūžius su galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumuÅ¡imu su kraujo iÅ¡siliejimu į smegenis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančiu smegenų, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis J.

S. praÅ¡o pakeisti apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisti jam iÅ¡ E. K. 20 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Taip pat priteisti 500 Eur dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. 2.1. Apeliantas nurodo, jog vienas iÅ¡ kriterijų, reikÅ¡mingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalÄ padariusio asmens kaltė. Nurodo, jog E. K. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų padarė tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , visiÅ¡kai neatlygino jokios žalos, todėl akivaizdu, kad yra abejingas savo veiksmais sukeltoms pasekmėms.

Nurodo, jog kaltininko atsipraÅ¡ymas teisme buvo deklaratyvus, iÅ¡sakytas greičiau siekiant iÅ¡vengti griežtos bausmės, o ne nuoÅ¡irdžiai apgailestaujant dėl jo sveikatos sutrikdymo. 2.2. Taip pat nurodo, kad esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Pasak apelianto, jis dėl E. K. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, prarado galimybę bendrauti, ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti ir Å¡iuo metu jo darbingumas yra ženkliai sumažėjęs, pablogėjo darbo kokybė, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slegia bloga nuotaika.

PrieÅ¡ įvykį dirbo Norvegijoje, kur gyvena jau 16 metų. Ä® darbÄ turėjo grįžti 2018-08-01, tačiau dėl sveikatos sutrikdymo buvo priverstas gydytis ir laiku į darbÄ negrįžo. Atskridęs į NorvegijÄ turėjo darbdaviui paaiÅ¡kinti neatvykimo laiku į darbÄ priežastis ir dar kartÄ iÅ¡gyveno neigiamas emocijas. Ä® NorvegijÄ grįžo 2018 m. spalio pabaigoje, tačiau dar ilgÄ laikÄ , t. y. iki 2019 m. pradžios buvo nedarbingas, o vėliau – darbingas tik iÅ¡ dalies. Po patirto sveikatos sutrikdymo, pagal medikų rekomendacijas, dar ilgai negalėjo dirbti statybose, nes buvo rekomenduota nesilankstyti ir nekilnoti sunkių daiktų.

Iki 2019-03-31 Norvegijoje jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Be to, dėl patirtos traumos Norvegijoje neteko teisės vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal Norvegijos įstatymus po tokios traumos draudžiama vairuoti, o tai sukelia ypač didelių nepatogumų, susijusių su nuvykimu į statybos objektus, kurie kartais būna ganėtinai toli nuo gyvenamosios vietos. Teisės vairuoti transporto priemones neturi iki šiol. Dėl sumušto veido jautėsi itin nepatogiai, nenorėjo su niekuo bendrauti.

Nosies kaulų lūžiai trukdė kvėpuoti, ilgÄ laikÄ nosis kraujavo, ateityje teks daryti nosies kaulų operacijÄ . Dėl kaukolės skliauto lūžio jaučia didelį skausmÄ galvoje, pykinimÄ , silpnumÄ . Jam gulint ligoninėje juo rÅ«pinosi žmona, o tai sukėlė jam diskomforto jausmÄ . Dėl galvos traumos pradėjo žymiai labiau mikčioti, prarado atmintį, nebejaučia skonio ir kvapo. Medikų prognozės dėl Å¡ių funkcijų atsistatymo yra menkos. Tokia padėtis jam sukelia baimę dėl sveikatos ateityje.

Dėl slogios nuotaikos, iÅ¡gyvenimų dėl sveikatos kreipėsi į psichologÄ Norvegijoje ir į kitus specialistus. Jam atliktas galvos rezonansas, nustatyti potrauminiai pakitimai galvoje, susiaurėjęs regos laukas apatinėje deÅ¡inės akies dalyje, nestabilumas einant linija. Å iuo metu jam padidėjęs kraujospÅ«dis, sutrikęs vestibiuliarinis aparatas, dėl ko negali dirbti aukÅ¡tyje. 2.3. Pasak apelianto, bÅ«tina atsižvelgti ir į sužalojimų sukeltus liekamuosius reiÅ¡kinius. O bÅ«tent į tai, jog atsirado ilgalaikės pasekmės, kurios jam nuolat kelia nerimÄ dėl to, kad ateityje nebegalės gyventi normalaus gyvenimo, negalės dirbti mėgstamo darbo ir pakankamai uždirbti, kad dėl to trumpiau gyvens ar turės daugiau dirbti savo poilsio sÄ skaita. 2.4.

Skunde pažymi, kad kaltininko padėtis, pagal teismų praktikÄ , negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Atkreipia dėmesį, jog kaltininkas jauno amžiaus, darbingas, sveikas žmogus. Pasak apelianto, E. K. pripažino 10 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , tačiau apylinkės teismas nepagrįstai jÄ sumažino, motyvuodamas tuo, kad E. K. turi vaikÄ , kurį iÅ¡laiko ir, kad jam gimė dar vienas vaikas, kurį jis privalės iÅ¡laikyti (nors kaltinimas teisme minėjo, jog jo draugė tik dar laukiasi ir nepateikė jokių įrodymų, kad jis yra biologinis vaikų tėvas bei įrodymų, kad jis juos iÅ¡laiko).

Mano, kad teismas remdamasis nepatikimais duomenimis, nepagrįstai sumažino priteistinos neturtinės žalos dydį.

3. Atsiliepimų į skundÄ nepateikta. Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė L. Guižauskienė prašė skundÄ tenkinti. Nuteistasis E. K. ir jo gynėjas advokatas V. Frisovas prašė skundÄ atmesti. Prokuroras prašė tenkinti skundÄ iÅ¡ dalies, padidinti priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau ne iki praÅ¡omo 20 000 Eur. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas netenkinamas 4. Apygardos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nukentėjusysis J. S. civiliniame ieÅ¡kinyje prašė priteisti 20 000 Eur neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinyje reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ esmės grįstas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , nepatogumus, prarado galimybę bendrauti, ilgÄ laikÄ negalėjo dirbti, Å¡iuo metu jo darbingumas yra ženkliai sumažėjęs, pablogėjusi darbo kokybė, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slegia bloga nuotaika.

Be to, į darbÄ turėjo grįžti 2018-08-01, tačiau dėl įvykio ir gydymosi laiku į darbÄ negrįžo, todėl turėjo paaiÅ¡kinti savo darbdaviui apie neatvykimo priežastis ir dar kartÄ iÅ¡gyventi neigiamas emocijas. Ä® NorvegijÄ grįžo 2018 m. spalio pabaigoje, tačiau dar ilgÄ laikÄ , t. y. iki 2019 m. pradžios, buvo visiÅ¡kai nedarbingas, o vėliau darbingas tik iÅ¡ dalies. Po patirto sveikatos sutrikdymo pagal medikų rekomendacijas dar ilgai negalėjo dirbti tiesioginio savo darbo statybose, nes buvo rekomenduota nesilankstyti ir nekilnoti sunkių daiktų.

Iki 2019-03-31 Norvegijoje jam buvo nustatytas 40 procentų nedarbingumas dėl ligos. Be to, dėl įvykio metu patirtos traumos Norvegijoje prarado vairuotojo pažymėjimÄ (Norvegijos įstatymai draudžia vairuoti po tokios traumos), kas sukelia ypač didelių nepatogumų, susijusių su nuvykimu į statybos objektus, kurie kartais yra ganėtinai toli nuo gyvenamosios vietos. Dėl sumuÅ¡to veido jautėsi ypač nepatogiai, nenorėjo su niekuo bendrauti. Nosies kaulų lūžiai trukdė normaliai kvėpuoti, ilgÄ laikÄ nosis kraujavo.

Dėl nosies kaulų lūžių teks nosį ateityje operuoti. Dėl kaukolės skliauto lūžio jautė didelį skausmÄ galvoje, pykinimÄ , silpnumÄ . Per visÄ laikÄ , kurį gulėjo ligoninėje ir vėliau, kai gydėsi ambulatoriÅ¡kai, juo rÅ«pinosi sutuoktinė, o tai jam sukėlė diskomforto jausmÄ . Dėl galvos traumos pradėjo žymiai labiau mikčioti, prarado atmintį, nebejaučia skonio ir kvapo. Medikų prognozės dėl Å¡ių funkcijų atsistatymo yra menkos. Tokia padėtis sukelia baimės jausmÄ dėl sveikatos ateityje.

Dėl slogios nuotaikos, iÅ¡gyvenimų dėl sveikatos ateityje Norvegijoje kreipėsi į psichologÄ ir kitus medicinos specialistus. Jam buvo atliktas galvos magnetinis rezonansas, nustatyti potrauminiai pakitimai galvoje, susiaurėjęs regos laukas apatinėje deÅ¡inės akies dalyje, nestabilumas einat linija.

6. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, į visas ieÅ¡kinyje ir skunde nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, apylinkės teismas sprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iÅ¡ties didelė ir neigiami sveikatos padariniai yra akivaizdžiai ilgalaikiai. Tačiau įvertinęs teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kaltininko finansinę bei Å¡eiminę padėtį, sprendė, kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos visa apimtimi negali bÅ«ti tenkinamas, todėl šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė nukentėjusiajam 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

7. Nukentėjusiojo bei jo atstovės manymu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir jo padarymo aplinkybes, dėl sužalojimo atsiradusias ir galimai negrįžtamas pasekmes, J. S. patirtus ir vis dar patiriamus iÅ¡gyvenimus dėl ateities, darbingumo, negalėjimo atgauti teisės vairuoti transporto priemones. Be to, anot apelianto, kaltininko turtinė padėtis negali bÅ«ti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju.

8. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

9. Kasacinis teismas savo ruožtu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimÄ , funkcija yra parinkti teisingÄ , kuo labiau suÅ¡velninančiÄ negatyvius padarinius piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrÄ Å¾inti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iÅ¡ esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimÄ teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

11. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobÅ«džio, kitų aplinkybių, apibÅ«dinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, pvz., bÅ«damas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumÄ , suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmÄ , kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-166-699/2018).

12. Teisėjų kolegija sutiktina su skundo argumentu, kad pasekmės yra esminis žalos dydžio nustatymo kriterijus, kad nustatant neturtinės žalos dydį, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimÄ . Pagal Kasacinio Teismo praktikÄ , jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013 ir kt.).

13. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio ir bylos medžiagos matyti, jog apylinkės teismas, vertindamas dėl nusikaltimo atsiradusias pasekmes nukentėjusiajam, atsižvelgė į žalÄ padariusio asmens kaltę (nusikaltimas įvykdytas tyčia), sužalojimo sunkumÄ ir bÅ«dÄ (nesunkus sveikatos sutrikdymas įvykdytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų) bei aplinkybes, visus ieÅ¡kinyje bei skunde apygardos teismui nurodytus argumentus dėl iÅ¡gyvento fizinio skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo.

14. Taip pat apylinkės teismas įvertino neigiamų sveikatos padarinių pobÅ«dį, ar jie yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys, kad paties nukentėjusiojo pateiktų medicininių dokumentų kopijos patvirtina ne visas, skunde ir nuosprendyje nurodytas kaip iÅ¡liekančias visam lakui, pasekmes, ir nėra pateikta vėlesnių duomenų apie pasiektus rezultatus tęsiant medicininį gydymÄ (iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog nukentėjusiojo gydymas turėjo tęstis iki 2019 m. liepos mėnesio, o byloje yra tik 2019-03-27 duomenys).

IÅ¡ Universitetinės Oslo ligoninės galvos traumų poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus dokumentų kopijos matyti, jog 2019-02-20 (praėjus beveik septyniems mėnesiams po patirto smurto) nukentėjusysis pats nurodė, jog dėl galvos traumos susiduria su Å¡iokiais tokiais sunkumais, tačiau svaigulys visiÅ¡kai iÅ¡nyko, neintensyviai, kartÄ ar kelis kartus per mėnesį paskauda galvÄ , tuomet jaučia spaudimÄ smilkiniuose, bet jis jo visiÅ¡kai nevargina. Mikčiojimas, atsiradęs po sužalojimo ir jį kurį tai laikÄ varginęs, buvo suintensyvėjęs, tačiau dabar jis menkai jį tevargina, todėl neiÅ¡reiÅ¡kė noro gauti specialisto pagalbÄ .

Taip pat matyti, kad nukentėjusysis gavo siuntimÄ nosies operacijai, tačiau juo nepasinaudojo. Atstatyti nosį atsisakė ir 2018-07-30 LOR konsultacijos Lietuvoje metu (žr. Specialisto iÅ¡vadÄ 2018-11-26 Nr. G 4204/2018, t. 1, b. l. 45-46). Taigi, skunde nurodomi, apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo ir Å¡iai dienai, patiriami nepatogumai dėl galvos svaigulio ir intensyvaus skausmo, regos lauko pakitimų, padidėjusio mikčiojimo, prieÅ¡tarauja paties nukentėjusiojo pateiktiems dokumentams, o apsunkintas kvėpavimas per nosį ir galimai iÅ¡likęs mikčiojimas tęsiasi galimai dėl paties nukentėjusiojo sprendimo nesioperuoti (nors tai jam siÅ«lyta net kelis kartus) bei nesinaudoti specialisto pagalba dėl mikčiojimo.

IÅ¡dėstyti duomenys apygardos teismui sudaro pagrindÄ minėtus sveikatos sutrikimus vertinti kaip ilgalaikius, tačiau laikinus.

15. Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, buvo įvertinti ir neigiami apelianto iÅ¡gyvenimai dėl galimybės dirbti netekimo bei dėl prarastos galimybės vairuoti transporto priemones. Å ioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyti neigiami padariniai yra tik iÅ¡ dalies įrodyti. Sutiktina, kad nukentėjusysis, dėl sumažėjusios galimybės dirbti tam tikrÄ laiko tarpÄ visa apimtimi, patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , baimę dėl savo ateities ir pan., ir tai yra svarbu sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

Kaip jau minėta, skundžiamame nuosprendyje nustatant neturtinės žalos dydį, Å¡i aplinkybė įvertinta. Ä®vertintas tiek sumažėjusios galimybės dirbti dydis (į darbÄ nukentėjusysis grįžo 2018 m. gruodį (praėjus 3 mėnesiams po traumos), iÅ¡ pradžių dirbo 20 procentų, o 2019 m. sausio viduryje 50 procentų, 2019-02-10 jis buvo darbingas 60 procentų, planuota, kad darbo apimtis galės augti kovo mėnesį, o po to kas keturias savaites po 10-20 procentų), tiek laikotarpis (apie metus), tiek laikinas nedarbingumo pobÅ«dis (Pasveikimo prognozės - apie metus po traumos.

Pats J. S. sveikatos tyrimo metu nurodė, jog yra visiškai užtikrintas, kad jis, neilgiau nei 2019 m. liepos mėn. pabaigoje, galės dirbti visu pajėgumu (kuomet baigsis nedarbingumo išmokos dėl ligos mokėjimo terminas) (t. 1, b. l. 130-136)), tiek patirti nukentėjusiojo išgyvenimai dėl ateities. Tačiau nesutinkama, kad dėl patirtos traumos sumenko nukentėjusiojo galimybė atlikti savo darbo funkcijas dirbant aukštyje, nes bylos duomenimis, J. S. darbo funkcijos nėra susijusios su darbu aukštyje.

J. S. lankydamasis Norvegijos darbo ir socialinės gerovės tarnyboje J. S. nurodė, jog jo specializacija – plytelių klojimas, tačiau užsiima ir dažymo, staliaus darbais (t. 1, b. l. 131). Būtent šiuos darbus jis ir atlikdavo sumažintu krūviu ligos metu.

16. Taip pat tik iÅ¡ dalies pagrįstas argumentas dėl iki Å¡iolei patiriamų nepatogumų, dėl uždraudimo po traumos vairuoti kelių transporto priemones. IÅ¡ pateiktų dokumentų matyti, kad prieÅ¡ siunčiant nukentėjusįjį įvertinti jo galimybę vairuoti, tiriant J. S. motorikÄ bei regÄ , nustatyta, kad reikalavimai keliami sveikatai yra patenkinti. Pažymėtina ir tai, kad 2019-04-05 atliekant sveikatos tyrimus nėra nurodyta, kad nukentėjusiajam nebus grÄ Å¾inta galimybė vairuoti kelių transporto priemones, o nuspręsta iÅ¡samiau iÅ¡siaiÅ¡kinti jo gebėjimÄ vairuoti, turėjo bÅ«ti atliktas struktÅ«rinis vairavimo įvertinimas, ypatingai atkreipiant dėmesį į atidumÄ ir gebėjimÄ laiku sureaguoti, bei lanksčiau elgtis kintančiomis (t. 1, b. l. 137-138).

Duomenys, apie atliktÄ nukentėjusiojo sveikatos vertinimÄ dėl gebėjimo vairuoti, nepateikti, todėl argumentas, kad ir Å¡iai dienai J. S. negali vairuoti dėl patirtos traumos, laikytini nepagrįstais. Lieka pagrįstas tik argumentas, kad tam tikrÄ laiko tarpÄ (nuo žodinio draudimo vairuoti iki 2019 m. gegužės mėn.) dėl patirto traumos nukentėjusysis patyrė nepatogumus netekęs teisės vairuoti kelių transporto priemones Norvegijoje.

17. Laikomas nepagrįstu skundo bei atstovės argumentas, kad nukentėjusysis atskridęs į NorvegijÄ iÅ¡gyveno neigiamas emocijas, nes turėjo darbdaviui paaiÅ¡kinti neatvykimo laiku į darbÄ priežastis. IÅ¡ nukentėjusiojo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis dirba sÅ«naus įmonėje ir sÅ«nus yra jo darbdavys. Taip pat matyti, kad sÅ«nus rÅ«pinasi tėvus, veža į gydymo įstaigas Norvegijoje, t. y. juos sieja artimi ryÅ¡iai, todėl praneÅ¡imo sÅ«nui apie patirtÄ sveikatos sužalojimÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo vertinti kaip pakartotinai patiriamus neigiamus iÅ¡gyvenimus (gėda, nepatogumai ir kt.), palyginus su patiriamais, kai reikia paaiÅ¡kinti esamÄ situacijÄ visiÅ¡kai svetimam asmeniui, nuo kurio gali priklausyti tolesnio darbo įmonėje klausimas.

18. Apeliantas nustatant neturtinės žalos dydį praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis dėl patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimės lankosi pas psichologus. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad į Å¡iÄ aplinkybę taip pat buvo atsižvelgta nustatant neturtinės žalos dydį, nors jÄ pagrindžiančių duomenų byloje nėra. Kita vertus apygardos teismas neabejoja, jog dėl patirtos traumos (deÅ¡inio kaukolės skliauto kaulų lūžio su galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumuÅ¡imu su kraujo iÅ¡siliejimu į smegenis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančių smegenų, nosies kaulų lūžio) nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ , nes dėl sveikatos sutrikdymo atsirado ilgalaikiai neigiami sveikatos padariniai, o dalis jų liko visam laikui.

Tai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje bei skyrė ypatingÄ dėmesį nustatydamas neturtinės žalos dydį. Taip pat teisėjų kolegija tiki, kad dėl traumos nukentėjusysis nebejaučia kvapo ir skonio, nors ir nėra pateikta Å¡ias aplinkybes patvirtinančių dokumentų.

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apygardos teismas laiko įrodyta: kad nukentėjusiajam atsigauti ir visa apimtimi grįžti į darbÄ po tokios traumos reikėjo maždaug vienerių metų, t. y. neigiami sveikatos padariniai buvo ilgalaikiai; kad apie vienerius metus nukentėjusysis buvo iÅ¡ dalies nedarbingas; kad (esančiais byloje duomenimis) apie metus laiko dėl traumos negalėjo Norvegijoje vairuoti kelių transporto priemonių, dėl ko patirdavo didelius nepatogumus vykstant į darbÄ , gydymo įstaigas ir pan.; kad dėl prieÅ¡ jį panaudoto fizinio smurto (dėl tyčia sulaužytų deÅ¡inio kaukolės skliauto kaulų, galvos smegenų kaktinių ir kairės smilkininės skilčių sumuÅ¡imo su kraujo iÅ¡siliejimu į smegenis virÅ¡ ir po kietuoju smegenų dangalu, nesuspaudžiančių smegenų, nosies kaulų lūžio) patyrė didelį skausmÄ ir, kad dėl visų iÅ¡vardintų aplinkybių patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir emocinį stresÄ (nerimas dėl darbingumo, pasikeitusio gyvenimo ir visaverčio gyvenimo ateityje, galimai laukianti nosies operacija).

Taip pat laikytini įrodytais iÅ¡liekantys visam laikui padariniai (iki Å¡iol periodiÅ¡kai jaučia galvos neintensyvius skausmus, nejaučia skonio ir kvapo, atminties sutrikimai, magnetinio rezonanso tyrimo duomenys, iÅ¡ kurių matyti esant smegenų deÅ¡inėje frontalinėje bei priekyje, kairėje temporalinėje skiltyse prarastÄ substancijÄ bei iÅ¡plitusiÄ smegenų gliozę, ir tai atitinka potrauminius pakitimus). Ä®rodyta ir tai, kad nukentėjusiojo darbingumas visiÅ¡kai atsistatys arba atsistatė (kaip minėta, nauji duomenys teismui nėra pateikti), nėra duomenų, kad nukentėjusysis negali ir/ar negalės gyventi visaverčio gyvenimo (pagal nukentėjusiojo pateiktus duomenis, darbingumas visiÅ¡kai atsistatyti turėjo apie 2019 m. liepos mėnesį, svaigulys iÅ¡nyko, J.

S. motorika, pagal reikalavimus keliamus sveikatai, patenkinta, pagal rega, taip pat patenkinta).

20. Visos Å¡ios aplinkybės, net ir kai kurioms, skunde nurodomoms aplinkybėms, nepasitvirtinus, neabejotinai rodo, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala iÅ¡ties didelė. Tačiau, kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį yra reikÅ¡minga teismų praktika analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Apylinkės teismas įvertinęs teismų praktikÄ , formuojamÄ analogiÅ¡kose ir panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, nusprendė praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį mažinti. Å iam apylinkės teismo sprendimui pritartina.

Teisėjų kolegija, vertindama nustatytos neturtinės žalos pagrįstumÄ , atsižvelgdama į praktikos sukÅ«rimo laikÄ , remiasi trimis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kuriose laikyta tinkama neturtinė žala: 6 000 Eur dydžio (priteista solidariai iÅ¡ dviejų nuteistųjų, nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas suduodant smÅ«gius lazda, rankomis bei kojomis, dujiniu pistoletu vienÄ kartÄ Å¡aunant į veidÄ , tokiu bÅ«du pažeidžiant akių ragenas, junginius, chemiÅ¡kai nudeginant, padarant kÅ«ne ir galvoje kraujosruvas bei nubrozdinimus, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-218-495/2019); 7 000 Eur dydžio (panaudojus prieÅ¡ nukentėjusįjį fizinį smurtÄ , tyčia sumuÅ¡ta akis, dėl ko atÅ¡oko tinklainė, keistas lęšiukas, ilgai truko gydymas, patiriami nuolatiniai skausmai, nusikaltimas sunkesnis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, Kasacinio teismo byla Nr. 2K-125-697/2018); 12 000 Lt (3 475,44 Eur) dydžio (priteista nukentėjusiajam, kuriam nesukus sveikatos sutrikdymas konstatuotas dėl daugybinių odos nubrozdinimų ir kraujosruvų, muÅ¡tinės žaizdos kaktos kairėje pusėje ir kairio skruostikaulio srityje, nosies kaulų lūžimo bei trauminio nosies pertvaros iÅ¡krypimo, virÅ¡utinio ir apatinio žandikaulio vainikų kraÅ¡tų lūžimo, rieÅ¡akaulio lūžimo, bei rieÅ¡akaulio panirimo.

Kasacinio teismo byla Nr. 2K-252/2012). Šie praktikos pavyzdžiai parodo, jog didesnė nei 5 000 Eur neturtinė žala priteisiama bylose, kuriose kilo sunkesni negrįžtami padariniai (Pastaba. Nuosprendyje suklysta nurodant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties numerį. Vietoj Nr. 2K-215-697/2018, turi būti Nr. 2K-125-697/2018). Tai rodo, kad apylinkės teismo sprendimas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas, nes prašoma 20 000 Eur neturtinė žala neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo patirto sveikatos sutrikdymo nėra pagrindo vertinti kaip savo pobūdžiu žalingesnio, nei bylose, kuriose sužalojimo aplinkybės ir pasekmės labai panašios, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

21. Taip pat, apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagrįstai vertino kaltininko turtinę padėtį. Nors Å¡is kriterijus negali bÅ«ti lemiamas nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau jis negali bÅ«ti ignoruojamas. Kasacinio teismo pažymima, jog atlyginant dėl gyvybės atėmimo (Å¡iuo atveju dėl sunkaus sveikatos sužalojimo) padarytÄ Å¾alÄ siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiÅ¡kos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalÄ asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebÅ«tų neprotinga ir realiai neįvykdoma (Kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019).

Bylos duomenimis E. K. mėnesinis atlyginimas nesiekia 800 Eur, jis turi du mažamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti (šios aplinkybės nėra nuginčytos teisme, todėl jomis turi būti vadovaujamasi). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl sveikatos sužalojimo, nukentėjusiojo gydymo laikotarpį, likusius padarinius sveikatai, E. K. turtinę padėtį, protingumo kriterijus atitinka būtent apylinkės teismo nustatyto dydžio neturtinė žala.

22. Apelianto iÅ¡reikÅ¡tos abejonės dėl kaltininko gailesčio realumo, neturi teisinės reikÅ¡mės nustatant neturtinės žalos dydį, todėl plačiau apie tai nepasisakoma. Tik atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas painioja asmens kaltės ir gailesčio dėl padarytos nusikalstamos veikos sÄ vokas. Pažymėtina, kad E. K. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos neginčijo, t. y. prisipažino, jog bÅ«tent jis be jokios priežasties sužalojo nukentėjusįjį.

23. Taigi, įvertinęs skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus bei suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose ir faktinėmis aplinkybėmis panaÅ¡iose bylose bei nustatė pakankamÄ neturtinės žalos dydį - 5 000 Eur. Apylinkės teismo priteista neturtinė žala yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skundo argumentai nesudaro pagrindo didinti teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Kiti klausimai 24. Nukentėjusiojo atstovė norėtų, kad kaltininkas papildomai pagrįstų, kad bÅ«tent jis yra vaikų (kurių gimimo liudijime jis yra įraÅ¡ytas tėvu) tėvas ir vaikų iÅ¡laikymo faktÄ , tačiau apygardos teismas mano, kad Å¡ie duomenys bÅ«tų pertekliniai, nes E. K. tėvystė nėra nuginčyta, jis save laiko vaikų tėvu, o pareiga iÅ¡laikyti vaikus kyla iÅ¡ įstatymo. E. K. oficialiai dirba, o kokiu bÅ«du jis teikia (teiks ateityje) iÅ¡laikymÄ vaikams (savanoriÅ¡kai, ar priverstiniu bÅ«du), nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

25. Nukentėjusiojo atstovė palaikė skundo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ nuteistojo E. K. iÅ¡laidas už advokato atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme, 500 Eur.

26. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali bÅ«ti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).??? Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visÄ praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

27. Nukentėjusiojo iÅ¡laidos yra pateisinamos siekiu apginti savo procesines teises ir teisėtus lÅ«kesčius. Kita vertus, nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestas, todėl nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokato pagalbai iÅ¡ nuteistojo nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiojo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiojo J. S. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ atmesti. Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė Nida Vigelienė NuoraÅ¡as tikras: Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė