c774b201-51e7-4eb5-b641-ebabbfa35ea5 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-261-254/2016;proceso Nr. 2-52-3-03836-2015-0;procesinio dokumento kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „TURTO GARANTAS“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-153-647/2016 (Nr. e2-4777-647/2015) pagal ieÅ¡kovų A.

I. ir L. I. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „TURTO GARANTAS“ dėl teisę pažeidžiančių veiksmų, kuriais sukeliama žala, uždraudimo, bei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovai Vilniaus rajono apylinkės teisme pareiškė prevencinį ieškinį (Civilinio kodekso (toliau CK) 6.255 straipsnis) atsakovei ir prašė priteisti 166,81 Eur turtinės ir po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei procesines palūkanas.

Taip pat prašė uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realiÄ grėsmę žalai atsirasti, t. y. uždrausti atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) vs. (toliau pramogų kompleksas „(duomenys neskelbtini)“), pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai, nustatant, kad atsakovei už kiekvienÄ uždraustų veiksmų atlikimo atvejį (pažeidimÄ ) skiriama 800 Eur bauda ieÅ¡kovų naudai (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 273 straipsnio 3 dalis).IeÅ¡kinyje nurodoma, kad atsakovė, vykdydama renginių organizavimo ir / ar komplekso „(duomenys neskelbtini)“ nuomos pobÅ«viams veiklÄ , nuolat grubiai pažeidžia ieÅ¡kovų teises dėl Å¡iame pramogų komplekse po 22 val. leidžiamos muzikos, grojimo muzikiniais instrumentais, garsinės informacijos skleidimo (į mikrofonÄ kalbančių renginių vedėjų ir svečių), naudojamų civilinės pirotechnikos priemonių.

Atsakovė po nustatytų pažeidimų toliau reklamuoja savo pramogų komplekso veiklÄ , nėra įdiegusi jokių triukÅ¡mo mažinimo priemonių, kurios kompetentingų institucijų bÅ«tų įvertintos kaip pakankamos ieÅ¡kovų teisių pažeidimams iÅ¡vengti, po pažeidimų nustatymo bei administracinės nuobaudos atsakovės vadovei paskyrimo, atsakovės veikla buvo toliau tęsiama ir nustatyti analogiÅ¡ki teisės aktų pažeidimai, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė toliau savo ieÅ¡kovų teises pažeidžiančiÄ veiklÄ tęs. Atitinkamai atsakovei toliau vykdant analogiÅ¡kÄ veiklÄ , bÅ«simi ieÅ¡kovų teisių pažeidimai ir jų daroma žala yra akivaizdÅ«s.Å iam reikalavimui užtikrinti ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ‑ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“, pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai.

IeÅ¡kinio reikalavimu yra siekiama nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus. IeÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra susijęs su minėtų veiksmų atlikimo ribojimu, visų pirma, ieÅ¡kovų sveikatos apsaugos tikslu. Nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei tęsiant ieÅ¡kovų teises pažeidžiančiÄ veiklÄ , toliau bÅ«tų pažeidžiama ieÅ¡kovų teisė į bÅ«sto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimÄ , daroma žala ieÅ¡kovų sveikatai, o Å¡ių pažeidimų padaryta žala negalės bÅ«ti atitaisoma.

Dėl to darytina iÅ¡vada, kad bÅ«simo teismo spendimo įvykdymas yra tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovų praÅ¡omomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių nepritaikius bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-10-15 nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22:00 val. iki 6:00 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas, atsakovės veiksmai leidžiant muzikÄ ir skleidžiant kitÄ garsinę informacijÄ , naudojant civilinės pirotechnikos priemones tikėtinai daro žalÄ ieÅ¡kovų sveikatai. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ bei tai, kad asmenų sveikata yra traktuojama vienu iÅ¡ svarbiausių teisinių gėrių, kad žala padaryta sveikatai gali bÅ«ti nebeatitaisoma, ieÅ¡kovų praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo tenkintas, nes egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus Å¡ių priemonių ieÅ¡kovams galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovė (toliau apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o 2015-10-15 nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti Å¡iais argumentais:1. Nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieÅ¡kovams teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Vienintelis motyvas, kodėl teismas nusprendė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - ieÅ¡kovų sveikata, kuri neva nukentėtų, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos.

Nėra įrodymų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieÅ¡kovų sveikatai galėtų bÅ«ti padaryta žala. IeÅ¡kovai galimÄ Å¾alÄ sveikatai ieÅ¡kinyje grindžia iÅ¡ esmės vienu įrodymu - ieÅ¡kovo medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo nuoraÅ¡u (ieÅ¡kinio priedas Nr. 36) (toliau IÅ¡raÅ¡as). Pačiame IÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad ieÅ¡kovui jau 2013 metais diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija. Tuo tarpu ieÅ¡kinyje nurodoma, kad „su ieÅ¡kiniu pateikti įrodymai leidžia teigti, kad 2014‑2015 m. apeliantės pramogų komplekse buvo organizuojami renginiai, ne tik visiÅ¡kai ignoruojant ieÅ¡kovų teises, pažeidžiant bendro gyvenimo taisykles, tačiau ir daugybę kartų pažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus “ (9 punktas).

Taigi ieÅ¡kovas jam apeliantės neva neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ 2014‑2015 m. laikotarpio, t. y. praėjus metams po to, kai ieÅ¡kovui buvo diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija. Taigi tas faktas, kad liga atsirado anksčiau nei galimi neteisėti apeliantės veiksmai paneigia, jog minėta liga atsirado ar paÅ«mėjo bÅ«tent dėl apeliantės neteisėtų veiksmų, o ne nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, streso, patiriamo ieÅ¡kovo įtemptame teisėjo darbe, t. y. neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantės veiksmų ir ieÅ¡kovui daromos žalos, todėl negalima teigti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovo sveikatai bus padaryta žala.

Be to, minėtame IÅ¡raÅ¡e ligoniu įvardijamas A. M. I., t. y. galimai ne pats ieÅ¡kovas, o jo sÅ«nus. IÅ¡raÅ¡e nenurodomas nei ligonio asmens kodas, nei jo gimimo metai, kurie leistų spręsti, jog kalbama apie patį ieÅ¡kovÄ , o ne apie kitÄ asmenį - jo sÅ«nų.

2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįgyvendinamos, neproporcingos ir nepagrįstai riboja apeliantės veiklÄ . 2.1. Apeliantei laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausta nurodytu laiku leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ apskritai, o ne tik virÅ¡ijant teisės aktuose nustatytus triukÅ¡mo dydžius. Tai reiÅ¡kia, kad apeliantė negali atlikti Å¡ių veiksmų net ir nevirÅ¡ydamas teisės aktuose numatytų triukÅ¡mo ribinių dydžių.2.2. Apeliantės nuomone, ribojimas - nuomoti kompleksÄ - yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Apeliantė visada įspėja svečius, kad Å¡ie turi laikytis vieÅ¡osios tvarkos reikalavimų ir ji negali iÅ¡ anksto žinoti, ar jo svečiai pažeis ar nepažeis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ leisdami muzikÄ ar fejerverkus, todėl sunku suprasti, kaip praktiÅ¡kai bÅ«tų galima įgyvendinti teismo nutartyje nustatytÄ reikalavimÄ nenuomoti komplekso tokiai (turbÅ«t reikia suprasti “neteisėtai ir ieÅ¡kovų sveikatai žalÄ darančiai”) veiklai. Nesant aiÅ¡kumo, kaip atskirti tuos nuomininkus, kurie „leis garsiai muzikÄ ir fejerverkus” ir kurie „neleis garsiai muzikos ir fejerverkų” apeliantės galimybė vykdyti veiklÄ (nuomoti kompleksÄ svečiams) yra visiÅ¡kai nepagrįstai ribojama, nes siekiant nepažeisti teismo nustatyto draudimo, galimai reiktų apskritai komplekso nenuomoti, tačiau tai bÅ«tų visiÅ¡kai neproporcinga, nes galimai 9 iÅ¡ 10 nuomininkų apskritai nepažeistų vieÅ¡osios tvarkos reikalavimų, tačiau jiems vis tiek kompleksas negalėtų bÅ«ti nuomojamas.

Laikantis ekonomiÅ¡kumo principo, teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieÅ¡kovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos, o ieÅ¡kinys – atmestas. Akivaizdu, kad tuo metu kol bus nagrinėjama Å¡i byla (o tai gali užtrukti ne vienerius metus) draudimas nuomoti kompleksÄ â€ž(duomenys neskelbtini)” neabejotinai padarys didelių nuostolių apeliantei, nes ji negaus nuomos pajamų, tačiau iÅ¡ kitos pusės nėra pateikta jokių įrodymų, kad neuždraudus apeliantei nuomoti kompleksÄ â€ž(duomenys neskelbtini)” ieÅ¡kovams tikrai bus padaryta neatitaisoma žala sveikatai.

Todėl toks teismo nustatytas ribojimas vykdyti veiklÄ , kuris bus labai nuostolingas apeliantei, yra visiÅ¡kai neproporcingas daugiau teorinei nei praktinei galimybei, kad dėl kelių triukÅ¡mingų vakarėlių ar fejerverkų ieÅ¡kovams bus padaryta žala sveikatai.2.3. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad sodyboje, esančioje Å¡alia apeliantės pramogų komplekso „(duomenys neskelbtini)“, su Å¡eima gyvena tik Å¡iltuoju metų laiku. Taigi patys ieÅ¡kovai pripažįsta, kad jiems žala gali bÅ«ti daroma tik Å¡iltuoju metų laiku.IeÅ¡kovai atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti 2015-10-15 nutartį nepakeistÄ Å¡iais argumentais:1.

Informuojame, kad formuojant iÅ¡raÅ¡Ä buvo padaryta techninė klaida, nurodant ieÅ¡kovų sÅ«naus, o ne ieÅ¡kovo anketinius duomenis, tačiau medicininė informacija yra apie ieÅ¡kovÄ , todėl siekdami iÅ¡sklaidyti abejones teikiamas pataisytas ieÅ¡kovo medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo nuoraÅ¡Ä . IeÅ¡kovai niekada neįrodinėjo ir neteigė, kad bÅ«tent apeliantės veiksmai sukėlė ieÅ¡kovui hipertenzijÄ , tačiau teigė ir teigia, kad nuolatinė, tęstinė su triukÅ¡mu susijusi apeliantės veikla daro žalÄ ieÅ¡kovų sveikatai, net nepriklausomai nuo to, ar jie bÅ«tų sveiki ar sergantys, tačiau toji žala yra ypač pavojinga, nes ieÅ¡kovas, sergantis hipertenzija (liga, kuriai ypač reikalingas poilsis ir streso vengimas) yra priverstas bÅ«ti triukÅ¡mingoje aplinkoje dienÄ ir naktį.

Maksimalius leidžiamus triukÅ¡mo ir infragarso lygius gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos normos, todėl Å¡ių ribinių dydžių virÅ¡ijimai reiÅ¡kia visiems žinomÄ neigiamÄ poveikį ir žalÄ sveikatai, kuris papildomai neįrodinėtinas (CPK 183 straipsnio 1 dalis).2. IeÅ¡kovai nesutinka, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neįgyvendinamos, neproporcingos ir nepagrįstai riboja apeliantės veiklÄ . 2.1. Apeliantės teigimu, ginčijama nutartimi nustatytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis apeliantei draudžiama elgtis teisėtai, t. y. skleisti triukÅ¡mÄ , nevirÅ¡ijantį Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 nustatytų triukÅ¡mo ribinių dydžių.

Tačiau, ieÅ¡kovų nuomone, Å¡iuo argumentu iÅ¡ esmės yra bandomas spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių, bet pagrindinio ginčo reikalavimo klausimas. Nepaisant to, apeliantai plačiau pasisako ir Å¡iuo aspektu. Pirma, apeliantės veikla nuolat pažeidžia ne tik Lietuvos higienos normÄ HN 33:2011, nustatančiÄ triukÅ¡mo ribinius dydžius, bendro pobÅ«džio pareigÄ savo veiksmais nedaryti žalos kitiems asmenims, tačiau ir TriukÅ¡mo prevencijos Vilniaus rajono vieÅ¡osiose vietose taisykles, patvirtintas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T3-235 (toliau Taisyklės), kuriose nustatyta, kad teikiant paslaugas vieÅ¡osiose vietose (tokiomis pagal Taisyklių 21 p. laikoma ir gyvenamųjų namų aplinka bei laisvalaikio leidimo įstaigos) draudžiama leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , iÅ¡skyrus renginius, kuriems yra iÅ¡duotas leidimas (Taisyklių 40 p.);

Taisyklių 40 punkto reikalavimai netaikomi uždarose patalpose grojamai muzikai, skleidžiamai garsinei informacijai, jei patalpose įrengti langai ir durys yra uždaryti, o garsas nesklinda į iÅ¡orę (Taisyklių 41 p.). Taigi, užsiimti tokia veikla, kokia užsiima apeliantė, pagal Taisykles galima tik turint savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ arba tais atvejais, kai dėl patalpos įrengimo garsas nesklinda į iÅ¡orę. Atsižvelgiant į tai, Taisyklių pažeidimas, leidžiant muzikÄ ir kitÄ garsinę informacijÄ atviroje palapinėje ir lauke, apeliantės veiksmais bet kuriuo atveju daromas.

Apeliantės veikloje yra nustatyta visa eilė triukÅ¡mo ribinių dydžių pažeidimų nakties metu ieÅ¡kovų gyvenamojoje aplinkoje atvejų, tačiau pastaroji nesiėmė jokių priemonių identifikuoti jo keliamÄ triukÅ¡mÄ , įsidiegti skleidžiamo triukÅ¡mo kontrolės prietaisus, kurių pagalba galėtų kontroliuoti savo skleidžiamo triukÅ¡mo lygius, todėl teiginys, kad apeliantei uždrausta atlikti teisėtus veiksmus, t. y. skleisti triukÅ¡mÄ , nevirÅ¡ijantį maksimalių leidžiamų triukÅ¡mo lygių, yra tiesiog deklaratyvus, nes apeliantė neturi techninių galimybių užtikrinti tokios savo veiklos teisėtumo.

Antra, iš apeliantės argumento, kad už ieškovų teisių pažeidimus tariamai atsakingas ne jis ar jo darbuotojai, bet patalpų nuomininkai ar renginių svečiai, matyti, kad apeliantė apskritai neketina realiai užtikrinti, jog nebūtų viršijami triukšmo ribiniai dydžiai ieškovų gyvenamojoje aplinkoje. Šiuo argumentu taip pat iš esmės yra bandomas spręsti ne laikinųjų apsaugos priemonių, bet pagrindinio ginčo reikalavimo klausimas, tačiau dėl šio argumento nepagrįstumo pasisako tiek, kiek tai susiję su pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumu.

BÅ«tent Å¡is apeliantės argumentas, kad ji negali bÅ«ti atsakinga už komplekso svečius / nuomininkus, kurie tariamai yra įspėjami apie pareigÄ laikytis vieÅ¡osios tvarkos reikalavimų, todėl apeliantė, negalėdama jų kontroliuoti, praktiÅ¡kai negali užsiimti nuomos veikla, rodo tai, kad apeliantė ketina tęsti analogiÅ¡kÄ komercinę veiklÄ , prisidengdama tariamai kitų asmenų atliekamais neteisėtais veiksmais, ir tik ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios nuomoti kompleksÄ triukÅ¡mingai veiklai, gali užkirsti keliÄ Å¾alos ieÅ¡kovų sveikatai darymui.

Å is apeliantės argumentas yra ne tik visiÅ¡kai nepagrįstas ir panaÅ¡iais atvejais teismų praktikoje įvertintas kaip piktnaudžiavimas teise, apie kÄ bus pasisakyta bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, tačiau ir neatitinkantis tikrovės. Pirma, iÅ¡ apeliantės sudaromų sutarčių (2014-09-29 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-AIS-Nr. 9; 2014-10-06 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-EVAL_Nr. 10; 2015-01-27 Atlygintinų paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-ALE_Nr.

15) matyti, kad apeliantė teikia ne patalpų nuomos, bet renginių organizavimo paslaugas, nurodydama, kad „turi Kliento reikalavimus atitinkančias patalpas, įrangÄ ir personalÄ , turintį reikiamÄ kvalifikacijÄ , žinias ir patirtį renginių organizavimo, aptarnavimo paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti teikdamas paslaugas“. Antra, visų renginių metu fizinę komplekso apsaugÄ vykdo apeliantės darbuotojai, todėl akivaizdÅ«s pažeidimai (pavyzdžiui, civilinių pirotechnikos priemonių naudojimas draudžiamu metu) yra daromi su jų žinia.

Trečia, apeliantė su klientais sudarytose sutartyse nėra jokių įpareigojimų dėl civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo ar triukÅ¡mingos veiklos apribojimų nakties metu. Ketvirta, net jei sutartyse ir bÅ«tų kokie nors deklaratyvÅ«s klientų įpareigojimai nevirÅ¡yti triukÅ¡mo ribinių dydžių, jie klientų ar renginio dalyvių nebÅ«tų galimi užtikrinti, nes nėra jokių apeliantės parÅ«pintų techninių priemonių įvertinti skleidžiamo triukÅ¡mo lygį, kas atviroje palapinėje arba lauke skleidžiant triukÅ¡mÄ apskritai yra praktiÅ¡kai neįmanoma užtikrinti, kai ieÅ¡kovų gyvenamasis namas yra 50 m atstumu.2.2.

IeÅ¡kovai neprašė ir teismas nepritaikė laikinųjų apsaugos priemonių, ribojančių apeliantės teises daugiau nei yra bÅ«tina siekiant užkirsti keliÄ ieÅ¡kovų teisių pažeidimams. Kadangi į bylÄ pateikti įrodymai, kad bÅ«tent po 22 val. neuždarose patalpose leidžiama ar grojama muzika, skleidžiama garsinė informacija bei naudojamos civilinės pirotechnikos priemonės sudaro ieÅ¡kovų teisių pažeidimų turinį, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždrausti ne apeliantės pobÅ«vių organizavimo veiklÄ apskritai, bet tik tÄ , kuri yra susijusi su triukÅ¡mu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu, tik neuždarose patalpose (palapinėje ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra daromi ieÅ¡kovų teisių pažeidimai.

Apeliantės įrodinėjamas tariamas ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas yra grindžiamas lyginant iÅ¡ esmės nepalyginamus dalykus: ieÅ¡kovų sveikatÄ , kuri, anot apeliantės, „dėl kelių triukÅ¡mingų vakarėlių ar fejerverkų“ labai nenukentės ir apeliantės iÅ¡ neteisėtų (teisę pažeidžiančių) veiksmų gaunamÄ komercinę naudÄ . 2.3. IeÅ¡kovai savo gyvenamajame name bÅ«na bet kuriuo metų laiku, bet daugiausia vasarÄ , kaip tik tada, kai apeliantė savo komplekse „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ieÅ¡kovų teises pažeidžiančiÄ veiklÄ .PrieÅ¡ teismo posėdį gauti apeliantės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie grindžiami sekančiais argumentais:1.

IeÅ¡kovai atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ visiÅ¡kai nepagrįstai nurodė, kad apeliantės vykdoma veikla nuolat kenkia ieÅ¡kovų sveikatai. Apeliantė savo veiklÄ pramogų komplekse vykdo jau seniai ir iki 2014-2015 m. jokių skundų iÅ¡ ieÅ¡kovų negaudavo, su ieÅ¡kovais buvo palaikomi normalÅ«s kaimyniÅ¡ki santykiai. Tačiau 2014 m. ieÅ¡kovai iÅ¡ apeliantės pradėjo reikalauti „piniginės kompensacijos” už tai, kad neva apeliantės vykdoma veikla pažeidžia ieÅ¡kovų teises (Priedas Nr. 1).

Tik apeliantei atsisakius mokėti „kompensacijas”, ieÅ¡kovai ėmė tvirtinti, kad apeliantės vykdoma veikla kenkia jų sveikatai. IeÅ¡kovai didžiÄ jÄ dalį laiko praleidžia Vilniuje, o ne Å¡alia apeliantei priklausančio žemės sklypo, todėl, net jeigu bylos eigoje bÅ«tų įrodytas sistemingas triukÅ¡mo virÅ¡ijimas, nebÅ«tų galima teigti, kad toks virÅ¡ijimas nuolat daro kokiÄ nors žalÄ ieÅ¡kovams, kurie pastoviai gyvena Vilniuje, o ne prie apeliantės valdomo pramogų komplekso.

Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantei priklausančioje teritorijoje vyksta palyginus nedaug renginių, pavyzdžiui, 2015 metais vyko tik 7 renginiai (Priedas Nr. 2), todėl ieÅ¡kovai galėjo netrukdomai ilsėtis savo sklype.2. Toks draudimas, t. y. užsiimti teisėta patalpų nuomos veikla nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, apeliantei daro didelę žalÄ , nes apeliantė negali sudaryti sutarčių su klientais, kurie jau dabar kreipiasi su praÅ¡ymais dėl galimybės iÅ¡sinuomoti patalpas 2016 metams (Priedas Nr. 3).

Taip pat, kaip matyti iÅ¡ Priedo Nr. 2, per 2015 m. apeliantė iÅ¡ pramogų komplekso nuomos gavo 12 021 Eur pajamų, todėl tikėtina, kad ir 2016 m. vasarÄ iÅ¡ komplekso nuomos gaus ne mažesnes pajamas, kas patvirtina, kad teismo pritaikytas draudimas turės labai konkrečias neigiamas pasekmes apeliantei.3. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktas, kuriuo nustatyti galimi triukÅ¡mo dydžių virÅ¡ijimai, yra apskųstas administracine tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Bylos Nr. eI-5272-764/2016, Å¡iuo metu yra skundžiama nutartis dėl atsisakymo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui priimti).

Be to, Å¡io patikrinimo akto pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos skirta bauda yra apskųsta Vilniaus rajono apylinkės teismui (Bylos Nr. II-18-927/2016, byla dar yra nagrinėjama). IeÅ¡kovų pareiÅ¡kimo pagrindu užvesta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pirotechnikos naudojimo bei priimtas nutarimas apeliantės vadovei skirti baudÄ taip pat yra apskųstas Vilniaus rajono apylinkės teismui (Bylos Nr. II-23-927/2016, byloje dar tik bus pirmasis teismo posėdis).4. Apeliantė ėmėsi veiksmų, kuriais galima bÅ«tų identifikuoti skleidžiamo garso lygį, pavyzdžiui, 2015-07-11 kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimų skyrių dėl garso lygio matavimo vykstant renginiui (Priedas Nr. 4).

Identifikavus, kad garso lygis nevirÅ¡ija ribinių dydžių dienos metu, klientams, kurie naudojosi tÄ dienÄ patalpomis, buvo paaiÅ¡kinta, kad vakaro ir nakties metu garso lygis turės bÅ«ti atitinkamai sumažintas, kad nevirÅ¡ytų ribinių dydžių, kurie yra nustatyti vakaro ir nakties metu. Vadinasi apeliantė, prieÅ¡ingai nei teigė ieÅ¡kovai, ėmėsi priemonių, t. y. atliko matavimus, kurios padėtų identifikuoti garso lygį. Pramogų komplekse apeliantė teikia tik patalpų nuomos, renginių, konferencijų aptarnavimo paslaugas, tačiau muzikÄ transliuojančios ar atkuriančios įrangos neturi ir nenuomoja.

IeÅ¡kovų prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pridėtose apeliantės sutartyse įvardinta įranga apima įvairiÄ patalpų tinkamam funkcionavimui skirtÄ techninę įrangÄ , pavyzdžiui, vėdinimo, virtuvės. Dėl Å¡ios priežasties draudimas nuomoti kompleksÄ teisėtai veiklai atrodo neproporcingas apeliantės atžvilgiu dar ir dėl to, kad ieÅ¡kovų iÅ¡vardintus teisės aktų pažeidimus (pirotechnikos priemonių naudojimas ir triukÅ¡mo skleidimas) padarė ne pati apeliantė ar jo klientams suteikiama įranga arba apeliantės darbuotojai, o klientai, kurie pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir padarė administracinės teisės pažeidimus.

Tuo tarpu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės kyla apeliantei. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai, sutampa su CK 6.255 straipsnio pagrindu Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kinio reikalavimu – uždrausti apeliantei atlikti teisę pažeidžiančius veiksmus, kuriais sukeliama žala, t. y. uždrausti apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22 val. iki 6 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai.

Tačiau prevencinio ieÅ¡kinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas gali taikyti tokias laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios iÅ¡ esmės gali sutapti su ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra iÅ¡imtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu bÅ«du užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja teismÄ , sprendžiant procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma preliminariai įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2013-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-109/2013; ir kt.).Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, kad apeliantė vykdo pobÅ«vių organizavimo veiklÄ , tÄ pagrindžia ir prie atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ pateiktos Atlygintinų paslaugų sutartys Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-AIS-Nr. 9;

Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-EVAL_Nr. 10 ir Nr. (duomenys neskelbtini)-TG-ALE_Nr. 15), iÅ¡ kurių matyti, kad apeliantė teikia renginių organizavimo paslaugas, nurodydama, kad „turi Kliento reikalavimus atitinkančias patalpas, įrangÄ ir personalÄ , turintį reikiamÄ kvalifikacijÄ , žinias ir patirtį renginių organizavimo, aptarnavimo paslaugų teikimo srityje ir ketina jas panaudoti teikdamas paslaugas Klientui“. IeÅ¡kovai nurodė, kad gyvena 50 m. atstumu nuo pramogų komplekso ir atsakovės skleidžiamas triukÅ¡mas pažeidžia jų teises į bÅ«sto neliečiamybę ir privataus gyvenimo gerbimÄ , daro žalÄ ieÅ¡kovų sveikatai.

Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad apeliantei priklausančioje teritorijoje vyksta palyginus nedaug renginių, pavyzdžiui, 2015 metais vyko tik 7 renginiai, todėl ieÅ¡kovai galėjo netrukdomai ilsėtis savo sklype. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantė, siekdama pagrįsti nurodomas aplinkybes dėl mažo renginių kiekio, prideda pažymÄ apie renginių kiekį ir praÅ¡ymus organizuoti renginius, tačiau pagal Å¡iuos duomenis negalima spręsti apie sutarties Å¡alių įsipareigojimų turinį (CPK 178 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 24 straipsnyje garantuojamos teisės į bÅ«sto neliečiamumÄ turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudencijÄ , aiÅ¡kinant Konvencijos 8 straipsnio 1 dalies įtvirtintos teisės į bÅ«sto neliečiamybės gerbimÄ , formuoja teisminę praktikÄ , jog turi bÅ«ti gerbiama ne tik individo teisė į fiziÅ¡kai apibrėžtÄ plotÄ , bet ir ramų naudojimÄ si tuo plotu; teisės į bÅ«sto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens bÅ«stÄ , bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡ti, pvz., triukÅ¡mas, tarÅ¡a, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009).Maksimalius leidžiamus triukÅ¡mo ir infragarso lygius gyvenamuosiuose namuose ir jų aplinkoje nustato Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „TriukÅ¡mo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, todėl Å¡ių ribinių dydžių virÅ¡ijimai reiÅ¡kia visiems žinomÄ neigiamÄ poveikį ir žalÄ sveikatai, kuris papildomai neįrodinėtinas (CPK 183 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos triukÅ¡mo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Å¡io įstatymo tikslas ‑ reglamentuoti veiklos, kuriÄ vykdant skleidžiamas triukÅ¡mas, valdymÄ siekiant iÅ¡vengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatÄ bei aplinkÄ nuo neigiamo triukÅ¡mo poveikio. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio 5 punkte, kurį sudaro 21 papunktis, iÅ¡vardino sÄ raÅ¡Ä aplinkybių, susijusių su apeliantės keliamo triukÅ¡mo ribinių dydžių pažeidimais nakties metu ieÅ¡kovų gyvenamojoje aplinkoje ir kompetentingų institucijų atliktus tyrimus.

Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieÅ¡kovai tikėtinai pagrindė savo argumentus dėl pramogų komplekse keliamo triukÅ¡mo. Å iame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant ginčo klausimÄ esminės įtakos ieÅ¡kovų sveikatos bÅ«klė neturi, bet neabejotina, kad nuolatinė, tęstinė su triukÅ¡mu susijusi apeliantės veikla daro žalÄ sveikatai, net nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kovai bÅ«tų sveiki ar sergantys. Tuo labiau, kad platesnė tokių argumentų analizė bus atlikta sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne Å¡ioje laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje, kuomet reikalinga tik preliminariai pagrįsti ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovai atsiliepime nurodė, kad apeliantė nesiėmė priemonių identifikuoti jos keliamÄ triukÅ¡mÄ , įsidiegti skleidžiamo triukÅ¡mo kontrolės prietaisus, kurių pagalba galėtų kontroliuoti skleidžiamo triukÅ¡mo lygius.

Apeliantė, siekdama paneigti Å¡iuos argumentus, prie raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pridėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių 2015-07-14 tyrimo protokolÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad garso slėgio lygis nevirÅ¡ijo maksimalaus garso slėgio lygio. Tačiau toks tyrimas buvo atliktas tik vienÄ dienÄ (2015-07-14) ir tik dienos metu, todėl niekaip nėra susijęs su ieÅ¡kovų nurodomais jų teisių pažeidimais bÅ«tent nakties metu, kuriems iÅ¡vengti yra praÅ¡omos taikyti ginčo laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų apie ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ , apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (pvz.: apeliantei draudžiama elgtis teisėtai, t. y. skleisti triukÅ¡mÄ , nevirÅ¡ijantį Lietuvos higienos normose HN 33:2011 nustatytų triukÅ¡mo ribinių dydžių, ar dėl raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomų aplinkybių, kad ieÅ¡kovai siekia tik galimai pasipelnyti ar ginčija administracines nuobaudas, kas jau yra papildomi apelianto argumentai, teikiami pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytus draudimus) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginÄÄ iÅ¡ esmės, o ne taikant laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013).

Ar ieÅ¡kovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės.Kita vertus, Å¡ioje proceso stadijoje apeliantės teiginys, kad jai uždrausta atlikti teisėtus veiksmus, t. y. skleisti triukÅ¡mÄ , nevirÅ¡ijantį maksimalių leidžiamų triukÅ¡mo lygių, yra deklaratyvus, nes apeliantė nepateikė įrodymų, kad ji turi technines galimybes užtikrinti tokios savo veiklos teisėtumÄ (CPK 178 straipsnis).

IÅ¡ apeliantės atskirojo skundo argumento, kad už ieÅ¡kovų teisių pažeidimus atsakingi kiti asmenys (pvz.: klientai), spręstina, kad apeliantė nėra linkusi realiai užtikrinti, kad nebÅ«tų virÅ¡ijami triukÅ¡mo ribiniai dydžiai ieÅ¡kovų gyvenamojoje aplinkoje. BÅ«tent apeliantė, vykdanti Å«kinę komercinę veiklÄ â€“ teikdama pobÅ«vių organizavimo paslaugas, turi bÅ«ti pakankamai rÅ«pestinga, visiÅ¡kai kontroliuoti pramogų komplekse vieÅ¡inčius svečius, kurie trikdo vieÅ¡Ä jÄ rimtį.

Tačiau prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai pateikė duomenis, kuriais jie grindžia argumentus, kad apeliantai savo teise vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ naudojosi pažeisdama įstatymus ir varžydama ieÅ¡kovų konstitucinę teisę į ramų naudojimÄ si bÅ«stu (Konstitucijos 24 straipsnis, 28 straipsniai, CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys) bei, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tikėtinai daro žalÄ ieÅ¡kovų sveikatai. Å ios aplinkybės pakankamos konstatuoti, jog yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami uždrausti ne apeliantės pobÅ«vių organizavimo veiklÄ apskritai, bet tik tÄ , kuri yra susijusi su triukÅ¡mu bei civilinių pirotechnikos priemonių naudojimu, tik neuždarose patalpose (palapinėje ir lauke) ir tik po 22 val., t. y. ten ir tuo metu, kur ir kada yra daromi ieÅ¡kovų teisių pažeidimai ir nėra imtasi jokių priemonių daromiems ieÅ¡kovų teisių pažeidimams iÅ¡vengti. Taigi, dabartinėje susiklosčiusioje situacijoje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nelaikytinos perteklinėmis ir pažeidžiančiomis apeliantės teisėtus interesus.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – draudimÄ apeliantei jai priklausančiame pramogų komplekse „(duomenys neskelbtini)“ pastatytoje palapinėje ir lauke nuo 22:00 val. iki 6:00 val. leisti muzikÄ , groti muzikiniais instrumentais, skleisti garsinę informacijÄ , naudoti civilinės pirotechnikos priemones ir nuomoti kompleksÄ tokiai veiklai, laikyti neatitinkančia ekonomiÅ¡kumo, teisingumo principų nėra pagrindo.

Kaip teisingai pastebima atsiliepime į apeliacinį skundÄ , apeliantės įrodinėjamas tariamas ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas yra grindžiamas lyginant iÅ¡ esmės nepalyginamus dalykus, t. y. ieÅ¡kovų sveikatÄ ir apeliantės gaunamÄ komercinę naudÄ . Apeliantei nurodytina, kad ji turi galimybę reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir Å¡i priemonė sudaro jai galimybę iÅ¡ dalies apsaugoti savo interesus.

Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovų turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jie šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų.

Todėl ir Å¡ių teisės normų reglamentavimas leidžia spręsti, kad taikius laikinÄ jÄ apsaugos priemonę nebus pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra.Papildomai apeliacinės instancijos teismas dėl teismo posėdžio dienÄ apeliantės gautų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų nurodo, kad CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog, pasibaigus apeliacinio (Å¡iuo atveju atskirojo (CPK 338 straipsnis) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. CPK nenustatyta Å¡alims procesinės teisės teikti teismui kitokius, negu Å¡iame kodekse iÅ¡vardyti, procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2-969/2016).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuose apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡ esmės patvirtinta jos teisinė pozicija, kuri jau yra suformuluota anksčiau pateiktame atskirajame skunde. Kaip jau Å¡ioje nutartyje minėta, nauji dalykai, kuriuos apeliantė įrodinėja paaiÅ¡kinimuose – aplinkybė, kad ieÅ¡kovai siekia tik galimai pasipelnyti, ar apeliantė ginčija administracines nuobaudas. Apeliacinės instancijos vertinimu, tokiu bÅ«du apeliantė, prieÅ¡ingai CPK 323 straipsniui, praÅ¡o suteikti jai galimybę papildyti atskirÄ jį skundÄ .

Dėl to apeliacinės instancijos teismas nevertina Å¡ių argumentų, pateiktų CPK apeliacinį procesÄ reglamentuojančių teisės normų nenustatytuose apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pagrįstumo.Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl apeliantės raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodomos naujos aplinkybės, kad apeliantė ėmėsi priemonių identifikuoti jos keliamÄ triukÅ¡mÄ , nes, kaip ji pagrįstai pažymėjo, ieÅ¡kovai tik savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad apeliantė neturi techninių galimybių užtikrinti savo veiklos teisėtumo.

Dėl šį apelianto atsikirtimÄ pagrindžiančio įrodymo ‑ Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksnių 2015-07-14 tyrimo protokolo – apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė (CPK 314 straipsnis). Kitas iÅ¡ naujų dalykų, kurį apeliantė įrodinėja paaiÅ¡kinimuose ‑ aplinkybė, kad ji ne nuolat pažeidinėja teisės aktuose numatytus ribinius triukÅ¡mo dydžius, nes, kaip ji pagrįstai nurodė, ieÅ¡kovai tik savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodė, kad ieÅ¡kovai nuolat yra priversti bÅ«ti triukÅ¡mingoje aplinkoje.

Dėl šį apelianto atsikirtimÄ pagrindžiančio įrodymo – pažymos apie renginių kiekį ir praÅ¡ymus organizuoti renginius – apeliacinės instancijos teismas taip pat Å¡ioje nutartyje pasisakė (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistÄ .

Teisėja                                                                               Dalė Burdulienė