c7745ac2-08f8-4d50-8fe4-bba7d35dde07 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated?AdministracinÄ byla Nr. I-808-208/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03724-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S 2018 m. vasario 8 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Donatas VanseviÄius, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generatedc7745ac2-08f8-4d50-8fe4-bba7d35dde07 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: PabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas praleido senaties terminÄ skundui dÄl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. iki 2014 m. lapkriÄio 6 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl žalos atlyginimo nagrinÄtinas tik dÄl laikotarpio nuo 2014 m. lapkriÄio 7 d. iki 2017 m. lapkriÄio 7 d., t. y. skundo padavimo teismui dienos.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-808-208/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03724-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S 2018 m. vasario 8 d. Vilnius  Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Donatas VanseviÄius, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui D. K., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dÄl žalos atlyginimo.
Teismas n u s t a t Ä:  pareiÅ¡kÄjas D. K. kreipÄsi į teismÄ su skundu (b. l. 1â4), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 50 000,00 Eur neturtinÄs žalos ir 150 000,00 Eur turtinÄs žalos atlyginimo. Nurodo, kad Vilniaus pataisos namuose (toliau â ir Vilniaus PN) buvo laikomas nuo 2012 m. birželio mÄnesio iki 2017 m. lapkriÄio mÄnesio pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus. PareiÅ¡kÄjas buvo laikomas patalpose, kurių plotas apie 8 kv. m, kartu su Å¡eÅ¡iais ir daugiau asmenų.
DÄl to jautÄ nuolatinį diskomfortÄ , nes tekdavo laukti eilÄje norint atlikti gamtinius reikalus ir nusiprausti. Be to, turÄjo už savo lÄÅ¡as pirkti priemones Å¡varai palaikyti miegamosiose patalpose, nors buvo praÅ¡Äs pataisos įstaigos jas iÅ¡duoti. Taip pat gyveno dailÄs studijoje tarp dulkių ir staklių, Å¡ios sÄ lygos neatitiko higienos normos reikalavimų, buvo nežmoniÅ¡kos ir kankinanÄios. DÄl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjas jauÄia neigiamus psichologinius padarinius, buvo pažeminta jo garbÄ ir orumas.
PaaiÅ¡kina, kad gamino dirbinius (iÅ¡ medžio pjaustytos skrynelÄs, Å¡achmatai, pieÅ¡ti ir pjaustyti paveikslai), kuriuos darydavo ir savaitgaliais, taÄiau už juos negaudavo jokio atlygio, nebuvo leidžiama jų iÅ¡sineÅ¡ti, nurodo, kad jie yra dingÄ. DÄl iÅ¡dÄstytų aplinkybių praÅ¡o atlyginti patirtÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ . Papildomai pateiktuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 48â49) nurodo, kad Å¡iuo atveju neturÄtų bÅ«ti taikoma ieÅ¡kinio senatis, kadangi pažeidimas yra tÄstinis.
Jam nebuvo suteiktas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat nÄra teikÄs praÅ¡ymo, kad bÅ«tų apgyvendintas dailÄs studijoje âRasaâ, kurioje buvo laikomas patalpoje Nr. 8-313, kurioje buvo prasta ventiliacija. Teismo posÄdžio metu pareiÅ¡kÄjas palaikÄ savo skundÄ ir praÅ¡Ä jį tenkinti jame nurodytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus PN jį iÅ¡naudojo, nes liepdavo dirbinius daryti ir paskui juos dovanodavo ir atiduodavo kitiems asmenims, taÄiau jokio pareiÅ¡kÄjo sutikimo nebuvo. AtsakovÄ Lietuvos valstybÄ, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 9â16).
Taip pat praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dÄl žalos atlyginimo. Nurodo, kad pareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN atvyko 2013 m. lapkriÄio 15 d. Negali nurodyti, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena atlikdami jiems paskirtas laisvÄs atÄmimo bausmes, nes Vilniaus pataisos namuose nÄra fiksuojama informacija, todÄl nustatyti, kiek asmenų ginÄijamu laikotarpiu buvo kalinami kartu su pareiÅ¡kÄju, yra sudÄtinga. PareiÅ¡kÄjas gyveno patalpose Nr. 9-301, Nr. 8-313 (dailÄs studijoje âRasaâ), Nr. 9-309, Nr. 3-209 ir Nr. 1-03.
Vienam tenkantis gyvenamasis plotas pilnai atitiko teisÄs aktų reikalavimus. DailÄs studijos âRasaâ nuo 2017 m. birželio mÄnesio veikla yra sustabdyta. Studija buvo įkurta siekiant įgyvendinti nuteistųjų užimtumÄ , o veikla grindžiama 2011 m. rugsÄjo 14 d. Vilniaus pataisos namų nuteistųjų dailÄs-darbų studijos įstatais Nr. 14-1102 (toliau â ir Ä®statai) ir yra viena iÅ¡ pataisos priemonių. PareiÅ¡kÄjui buvo suteikta teisÄ užsiimti individualia darbine ar kÅ«rybine veikla, nuteistieji gyveno studijai skirtose patalpose ir vykdÄ kÅ«rybinÄ veiklÄ savanoriÅ¡kais pagrindais, jie gyveno studijai skirtose įrengtose gyvenamosiose patalpose jų paÄių praÅ¡ymu.
DailÄs studijos âRasaâ gyvenamosiose patalpose nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, taÄiau jose gyveno ne daugiau asmenų negu yra įrengta miegamųjų vietų. PabrÄžÄ, kad dienotvarkÄ neįpareigoja nuteistųjų, kurie nÄra laikomi kamerų tipo patalpose, visÄ parÄ bÅ«ti jiems skirtoje gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kÄjas į Vilniaus PN administracijÄ su skundais nesikreipÄ. Nurodo, kad nuteistųjų dirbiniai nebuvo registruojami ar inventorizuojami. Vadovaujantis Ä®statais, darbai buvo eksponuojami ir dovanojami, o pateikus raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ , gali bÅ«ti suteikiama teisÄ dovanoti dirbinius artimiesiems.
UžsiÄmimai individualia kÅ«rybine veikla skiriami tam, kad bÅ«tų pasiekti socialinÄs reabilitacijos tikslai, o ne gauti pelnÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kÄjo reikalavimu dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, nes pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ Å¾alos dydžio ir nepateikia jokių įrodymų bei argumentų, kad jo skunde nurodytos aplinkybÄs neigiamai paveikÄ jo fizinÄ ir psichinÄ sveikatÄ . Teismas k o n s t a t u o j a: byloje ginÄas kilo dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos priteisimo pareiÅ¡kÄjui, kuriÄ jis patyrÄ kalint Vilniaus PN dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų.
Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, pareiÅ¡kÄjas Vilniaus PN yra nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. (b. l. 20). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodÄs, jog nagrinÄjant administracinius ginÄus dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) normos, reglamentuojanÄios deliktinÄ atsakomybÄ, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojanÄios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).
IeÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas savo reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo sieja su jo buvimu Vilniaus PN, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. iki skundo padavimo teismui dienos â 2017 m. lapkriÄio 7 d. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .
Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ . Taigi, atsižvelgus į minÄtas teisÄs aktų nuostatas ir įvertinus pareiÅ¡kÄjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, konstatuotina, jog pareiÅ¡kÄjas apie savo teisių pažeidimus turÄjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ, todÄl nuo Å¡io momento ir skaiÄiuotinas senaties terminas.
CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas į teismÄ kreipÄsi tik 2017 m. lapkriÄio 7 d. (b. 1. 5), todÄl praleido senaties terminÄ reikalavimui dÄl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. iki 2014 m. lapkriÄio 6 d. imtinai. AtsakovÄ praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todÄl, konstatavus, jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos reikalavimui dÄl žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. iki 2014 m. lapkriÄio 7 d. nustatyta tvarka į teismÄ nesikreipÄ, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui atlyginti žalÄ už minÄtÄ laikotarpį yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .
PabrÄžtina, jog pareiÅ¡kÄjas iÅ¡ esmÄs nepateikÄ jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalÄjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiÅ¡kÄjas praleido senaties terminÄ skundui dÄl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. lapkriÄio 15 d. iki 2014 m. lapkriÄio 6 d. imtinai paduoti, pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl žalos atlyginimo nagrinÄtinas tik dÄl laikotarpio nuo 2014 m. lapkriÄio 7 d. iki 2017 m. lapkriÄio 7 d., t. y. skundo padavimo teismui dienos.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrÄžia, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinÄ Å¾ala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautÄ emocinÄ depresijÄ , pažeminimai buvo apÄiuopiami, reputacijos pablogÄjimas juntamas ir Å¡i dvasinÄ skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinÄ (LVAT 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1343/2012).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kadangi nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmÄs atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, Å¡iuo aspektu teismas atkreipia dÄmesį į įrodinÄjimo ypatumus vieÅ¡osios deliktinÄs atsakomybÄs, kilusios dÄl nepriimtinų kalinimo sÄ lygų, bylose, kurie ne kartÄ akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kÄjas, pateikÄs reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ , kilusiÄ dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. AS602-84/2013).
PareiÅ¡kÄjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinanÄias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvÄs atÄmimo vietos administracijai (2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsÄjo 30 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). LaisvÄs atÄmimo įstaigai nesugebÄjus paneigti pareiÅ¡kÄjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A261-1802/2013).
PareiÅ¡kÄjo teigimu, jam kalint Vilniaus PN nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. IÅ¡ atsakovÄs atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas Vilniaus PN bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. bendrabuÄio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-301 (devintojo nuteistųjų bÅ«rio 301 gyvenamoji patalpa) (b. l. 22), Nr. 8-313 (aÅ¡tuntojo nuteistųjų bÅ«rio 313 gyvenamoji patalpa) (b. l. 23), Nr. 9-309 (devintojo nuteistųjų bÅ«rio 309 gyvenamoji patalpa) (b. l. 26), Nr. 3-209 (treÄiojo nuteistųjų bÅ«rio 209 gyvenamoji patalpa) (b. l. 27), Nr. 1-03 (pirmojo nuteistųjų bÅ«rio 3 gyvenamoji patalpa) (b. l. 28).
Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvÄs atÄmimo vietų įrengimo reikalavimai. Nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvÄs atÄmimo vietose plotas yra nurodytas teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄse (toliau â ir TaisyklÄs). Taisyklių 111.2 papunktyje nurodyta, kad iki laisvÄs atÄmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009â2017 m. plane, patvirtintame VyriausybÄs 2009 m. rugsÄjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose.
Teisinis reglamentavimas nenustato baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos, skaiÄiuojant patalpos plotÄ , taigi, darytina iÅ¡vada, kad skaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaiÄiaus. AtsakovÄs atstovas pateikÄ duomenis, kad bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-301 plotas â 33,98 kv. m, įrengta 10 miegamų vietų, bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 9-309 plotas â 30,93 kv. m, įrengtos 9 miegamosios vietos (b. l. 36), bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 3-209 plotas â 17,72 kv. m, įrengtos 5 miegamosios vietos (b. l. 37), bendrabuÄio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 1-03 plotas â 9,36 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos.
Kiek konkreÄiai buvo laikoma asmenų Å¡iose patalpose ginÄo laikotarpiu, atsakovÄs atstovas nenurodÄ, nes tokie duomenys įstaigoje nÄra kaupiami, o asmenų skaiÄius yra nepastovus. PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad gyveno meninÄs kÅ«rybos studijos âRasaâ patalpose, kuriose minimalus gyvenamasis plotas vienam asmeniui neatitiko teisÄs aktų reikalavimų. Atsakovas atsiliepime nurodÄ, kad pateikti duomenų apie patalpos Nr. 8-313, esanÄios dailÄs studijoje, plotÄ neturi galimybÄs, nes studijai priskirtų patalpų matavimai nebuvo atlikti.
PažymÄtina, kad nors atsakovÄs atstovas teismui nepateikÄ duomenų, kiek konkreÄiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiÅ¡kÄju minÄtose gyvenamosiose patalpose, taÄiau net ir darant prielaidÄ , jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkanÄio ploto reikalavimai nei vienoje iÅ¡ minÄtų gyvenamųjų patalpų (nei bendrabuÄio tipo gyvenamosiose patalpose, nei studijos âRasaâ gyvenamosiose patalpose) nebuvo pažeisti ir vienam asmeniui teko nuo 3,12 kv. m iki 3,54 kv. m ploto.
Esant tokioms aplinkybÄms, atsakovÄs atstovas paneigÄ pareiÅ¡kÄjo teiginius, kad jis buvo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkanÄio minimalaus ploto reikalavimų, ir jie atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atkreiptinas dÄmesys į tai, kad LVAT ne kartÄ yra pabrÄžÄs, kad tokiu atveju bÅ«tina atsižvelgti į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ tuo aspektu, jog toje paÄioje kameroje laikomų asmenų skaiÄius per tÄ paÄiÄ parÄ nÄra stabilus (dalis kvieÄiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kalinimo įstaigoje).
Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybÄ turi įtakos vienam asmeniui tenkanÄios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. PabrÄžtina ir tai, kad pataisos namuose paprastai bausmÄs atlikimo režimas yra toks, jog dienotvarkÄs numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio aikÅ¡telÄs, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji.
TodÄl nuteistųjų galimybÄ judÄti po visÄ lokalinį sektorių neribojama nuo kÄlimosi iki gulimosi laiko. Buvimas gyvenamojoje patalpoje privalomas tik pagal dienotvarkÄ skirtu miegui laiku. Taigi, bausmÄ atliekantys nuteistieji turi reglamentuotÄ judÄjimo laisvÄ bei galimybes užsiimti leistina veikla, todÄl Å¡iuo atveju santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ iÅ¡ dalies kompensuoja suteikta judÄjimo laisvÄ pataisos namų teritorijoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužÄs 16 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-251-858/2016, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-231-858/2016; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimÄ byloje Insanov prieÅ¡ AzerbaidžanÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 16133/08), 120 p., 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ byloje Ž. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34096/02), 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad dailÄs studijos patalpose turÄdavo miegoti dulkÄse Å¡alia medžio apdirbimo staklių, o taip pat turÄjo už savo lÄÅ¡as pirkti priemones palaikyti Å¡varÄ miegamosiose patalpose bei pažymi, kad patalpose nebuvo ventiliacijos. Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, dailÄs studijoje âRasaâ nuteistieji, kuriems buvo leista užsiimti individualia kÅ«rybine veikla, gyveno studijai priklausanÄiose gyvenamosiose patalpose (b. l. 30â32). Nors pareiÅ¡kÄjas ir teigia, kad neteikÄ praÅ¡ymo gyventi minÄtose patalpose, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų Ä®statų, nariais gali tapti atliekantys bausmÄ nuteistieji, savanoriÅ¡kai raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu pareiÅ¡kÄ norÄ dirbti kurioje nors dailÄs-darbų srityje, toks leidimas, atsižvelgiant į raÅ¡ytinius praÅ¡ymus, suteiktas Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 3-207 (b. l. 31â32).
DÄl Å¡ių aplinkybių teismas vertina, kad pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ savo teiginio dÄl to, kad nebuvo davÄs sutikimo, objektyviais duomenimis, o atsakovÄs atstovas paneigÄ minÄtÄ teiginį. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 37 punkte įtvirtinta laisvÄs atÄmimo vietose laikomų asmenų pareiga nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo âNuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turÄti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡asâ 3.2. punktÄ , nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turÄti plovimo priemones. PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad valymo priemones gyvenamosioms patalpoms turÄjo pirkti už savo lÄÅ¡as, taÄiau pažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ Vilniaus PN administracijÄ su skundais ar praÅ¡ymais dÄl to, kad jam administracija nebuvo iÅ¡davusi valymo priemonių (b. l. 39), todÄl Å¡ie pareiÅ¡kÄjo nusiskundimai vertintini kaip nepagrįsti.
Higienos normos 17 punktas nurodo, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Skunde pareiÅ¡kÄjas nedetalizavo savo nusiskundimų dÄl ventiliacijos, nenurodÄ kada ir kokiomis aplinkybÄmis patyrÄ pažeidimus, nesikreipÄ Ä¯ pataisos įstaigos administracijÄ su nusiskundimais, todÄl, esant Å¡ioms aplinkybÄms, teismas vertintina, kad pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ, jog buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis Å¡iuo aspektu.
Žala kildinama taip pat iÅ¡ aplinkybÄs, kad gyvenamosiose patalpose tualetų ir prausyklų skaiÄius nebuvo proporcingas kalinių skaiÄiui, todÄl nuolatos tekdavo laukti eilÄje norint pasinaudoti tualetu ar prausykla. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose AreÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normose (toliau â Normos), nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose turi bÅ«ti įrengtas 1 klozetas skirtas dvylikai asmenų, 1 prausykla skirta deÅ¡imÄiai žmonių.
Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų brÄžinių (b. l. 36â38), 8-ajam ir 9-ajam bÅ«riui yra įrengti duÅ¡ai ir sanitarinis mazgas, 2-ajam ir 3-ajam bÅ«riui įrengti du sanitariniai mazgai, 1-ajam bÅ«riui įrengtas sanitarinis mazgas. Daugiau duomenų byloje nÄra pateikta. Teismas, vertindamas pareiÅ¡kÄjo argumentÄ dÄl nepakankamo tualetų ir prausyklų skaiÄiaus gyvenamosiose patalpose, pripažįsta, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvÄje esanÄių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).
Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susijÄ apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvÄs atÄmimo bausmÄ visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolÄ (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ JungtinÄ KaralystÄ, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad už pagamintus dirbinius dailÄs studijoje âRasaâ negavo atlygio, taip pat nurodo, kad dirbiniai yra dingÄ.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â ir BVK) 126 straipsnis įtvirtina nuteistųjų teisÄ užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla. Straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokia veikla užsiimama laisvu nuo darbo pataisos įstaigoje metu. Taisyklių 136 punktas numato, kad nuteistieji, iÅ¡skyrus laisvÄs atÄmimo bausmÄ atliekanÄius pataisos įstaigose drausmÄs grupÄs laikymo sÄ lygomis, kuriems pagal jų raÅ¡ytinius praÅ¡ymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine, kÅ«rybine ar kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose.
Studija buvo įkurta siekiant ugdyti nuteistųjų kÅ«rybinį potencialÄ , siekiant didinti užimtumÄ , ruoÅ¡ti kÅ«rybiniam darbui arba veiklai laisvÄje (b. l. 33â34). PažymÄtina, kad veikla buvo atliekama savanoriÅ¡kais pagrindais, todÄl kaip nepagrįsti atmestini pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad už šį darbÄ jis turÄjo gauti atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjas teigia, kad nÄra aiÅ¡ku, kur Å¡iuo metu yra jo pagaminti dirbiniai. Ä®statuose numatyta, kad dalyviai turi teisÄ eksponuoti savo darbus Vilniaus PN ir kitose parodose, dalis darbų gali bÅ«ti dovanojama, darbai eksponuojami ir laikomi Vilniaus PN muziejui skirtose patalpose.
IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pagaminti dirbiniai buvo eksponuojami parodose, dalyvavo konkursuose, buvo dovanojami pataisos namų sveÄiams, taip pat iÅ¡vykų ir komandiruoÄių metu arba kaip prizai, realizuojami socialiniame projekte bei kaip parama skurstanÄioms Å¡eimoms, taip pat ir pats pareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, kad savo dirbinius Vilniaus PN leidimu galÄjo dovanoti artimiesiems. Teismas neturi pagrindo atsakovÄs atstovo argumentais abejoti, o pareiÅ¡kÄjas nepateikÄ jokių įrodymų pagrindžianÄių jo argumentus.
DÄl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kÄjo teiginiai, kad dirbinius galimai pasisavino pataisos įstaigos pareigÅ«nai atmestini kaip deklaratyvÅ«s ir neatitinkantys tikrovÄs, dÄl to nÄra pagrindo pareiÅ¡kÄjui priteisti turtinÄ Å¾alÄ . Teismas konstatuoja, kad neteisÄtų atsakovÄs pareigÅ«nų veiksmų nagrinÄjamu atveju nenustatyta. NenustaÄius atsakovÄs atstovų neteisÄtų veiksmų, valstybei nekyla pareiga pagal CK 6.271 straipsnį atlyginti žalÄ pareiÅ¡kÄjui, todÄl teismas pareiÅ¡kÄjo reikalavimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo atmeta kaip nepagrįstÄ .
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisÄjas  n u s p r e n d ž i a :  pareiÅ¡kÄjo D. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Donatas VanseviÄius