c7716ddb-e2e8-4474-958e-6c61890bbf19 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-174-348/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29753-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2; 2.4.6.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 6 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam R.

G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirta jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jas iÅ¡ dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio R. G. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaityta R. G. sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2019 m. liepos 14 d. 21.00 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 14.03 val., t. y. vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir bausmės laikas įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pradėjus bausmės vykdymÄ naikintinas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. liepos 14 d. apie 20 val. namuose, (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia pastÅ«mė savo artimÄ jį giminaitį - patėvį A. K., o Å¡iam pargriuvus ant grindų, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į sėdmenų kairę pusę, padarydamas poodinę kraujosruvÄ ir odos nubrozdinimÄ kairiame sėdmenyje ir sukėlė artimajam giminaičiui A. K. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas R. G. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir įrodyta teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti arba jam paskirtÄ bausmę suÅ¡velninti. 3.1. Nuteistasis R. G. nurodo, kad jo patėvis A. K. yra psichiÅ¡kai nesveikas, į kÄ teismas neatsižvelgė ir nepriėmė dokumentų, kuriais jis galėtų tai įrodyti. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jis prašė alaus ar kažko tai panaÅ¡aus ir dėl to kilo konfliktas, tačiau, apelianto teigimu, nieko panaÅ¡aus nebuvo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. nurodo, kad tai nukentėjusysis pirma jį pastūmė, tada jis atgal jį pastūmė ir jis tada nukrito ant lovos, bet neišsilaikęs nukrito ant žemės, bandė atsistoti. Apeliantas R. G. nurodo, kad nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad kai nukentėjusysis bandė atsistoti, jis jam įspyrė. Apeliantas teigia, kad to nebuvo ir teismo medicinos ekspertai to negalėjo nustatyti. Todėl nuteistasis R. G. prašo jį išteisinti ar, įvertinus tai, kad jis gydosi nuo alkoholizmo, išlaiko tėvus ir jiems padeda, paskirti švelnesnę bausmę, nes mano, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta.

4. Atsiliepimų į nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ negauta.

5. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis R. G. ir jo gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė tenkinti skundÄ , o prokurorė Jolanta Petraitytė apeliacinį skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis, kuris praÅ¡o dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo jį iÅ¡teisinti ar neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina skundo ribose.

8. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad sukėlė fizinį skausmÄ patėviui A. K..

9. Teisėjų kolegija patikrinusi baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡analizavęs ir tiesiogiai teismo posėdyje iÅ¡tyręs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados dėl R. G. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo yra pagrįstos, iÅ¡samiai argumentuotos, atitinka byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Esminių BPK pažeidimų, kurie bÅ«tų galėję sukliudyti teismui priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, nenustatyta.

10. Nors R. G. neigia kaltę, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad jokių smurtinių veiksmų prieÅ¡ patėvį A. K. nenaudojo, o teisiamojo posėdžio metu, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė neatsimenantis, jog bÅ«tų spyręs patėviui ir pamena tik tai, kad jį stÅ«mė, tačiau nuteistojo R. G. kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

11. Nukentėjusysis A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad posÅ«nis ne kartÄ prieÅ¡ jį yra smurtavęs. Šį kartÄ R. G. jį vienÄ kartÄ pastÅ«mė ir jis nuslydo nuo lovos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis tiksliai įvykio aplinkybių neprisiminė, todėl buvo pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad kilus konfliktui, R. G. priėjo prie jo ir ranka pastÅ«mė į krÅ«tinės sritį. Jis nuo pastÅ«mimo pargriuvo ant Å¡alia buvusios lovos, jos kraÅ¡to ir nespėjus įsikibti, nukrito ant grindų. Bandė atsikelti, tačiau sunkiai sekėsi, nes buvo po klubo operacijos, vaikščioti gali tik su lazda. Kai jis bandė atsikelti, R. G. vienÄ kartÄ Ä¯spyrė jam į kairės pusės klubÄ . Po spyrio, jam labai suskaudo. Jis jam pataikė Å¡alia žaizdos po operacijos.

12. Nukentėjusiojo A. K. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir byloje esantis Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įraÅ¡as (1 t., b. l. 35, 36), kuriame užfiksuota, kad pranešėjas A. K. nurodė, kad neblaivus posÅ«nis muÅ¡asi, dėl to jis negali bÅ«ti namuose. Paklaustas patikslino, kad posÅ«nis smÅ«gius sudavė rankomis. Nustatytus padarinius (nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1787/2019(02), kurioje nurodyta, kad A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tiriamojoje dalyje nurodoma, jog nubrozdinimo forma atkartoja galimai bato pado raÅ¡tÄ (1 t., b. l. 49).

13. Ä®vertinus paminėtų įrodymų visumÄ , nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad R. G. atliko skundžiamame nuosprendyje nurodytus veiksmus – bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu pastÅ«mė savo patėvį A. K., o Å¡iam pargriuvus ant grindų, vienÄ kartÄ Ä¯spyrė į sėdmenų kairę pusę. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl paminėtų nuteistojo veiksmų A. K. jautė fizinį skausmÄ . Nukentėjusysis A. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad posÅ«nis, spirdamas jam pataikė Å¡alia žaizdos, kuri buvo likusi po klubo operacijos.

Po nuteistojo spyrio jam intensyviai skaudėjo visÄ vakarÄ , skausmas buvo maudžiantis. Be to, pažymėtina, kad liudytoja E. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, parodė, jog nukentėjusysis A. K. jau kviesdamas policijÄ skundėsi, kad jam skauda. Atvykus policijos pareigÅ«nams, jis taip pat skundėsi dėl skausmo. Liudytojai E. V. neatrodė, kad nukentėjusysis apsimetinėtų, jis buvo susijaudinęs ( t. 1, b. l. 171).

14. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo, arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, t. y. Å¡i veika gali bÅ«ti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. R. G., pastumdamas nukentėjusįjį ir Å¡iam pargriuvus, spiriant į vietÄ , esančiÄ Å¡alia žaizdos, likusios po klubo operacijos, neabejotinai suprato, kad tokie veiksmai nukentėjusiajam sukels padarinius – fizinį skausmÄ ir leido tokiems padariniams atsirasti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog paminėtų duomenų visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad R. G. veiksmuose nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, teisingumÄ , o tuo pačiu paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto nuteisimo.

15. Nors nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde nurodė nespyręs nukentėjusiajam, tačiau teisėjų kolegija yra prieÅ¡ingos nuomonės. Pirmosios instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nuteistasis viena ranka pastÅ«mė jį į krÅ«tinės sritį, dėl ko jis pargriuvo ant Å¡alia stovėjusios lovos kraÅ¡to ir nespėjus įsikibti bei iÅ¡silaikyti, nukrito ant grindų. Pakritus ant grindų ant deÅ¡inio Å¡ono ir jam bandant atsikelti, nuteistasis jam vienÄ kartÄ spyrė į kairės pusės klubÄ link sėdmenų.

Parodė, kad nuteistasis tuo metu avėjo sportbačius. Be to, be nukentėjusiojo parodymų, faktÄ apie spyrį nukentėjusiajam patvirtina ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1787/2019(02), kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam A. K. konstatuota poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame sėdmenyje, yra padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis (t. 1, b. l. 49). Å ioje specialisto iÅ¡vados tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusiajam padaryto nubrozdinimo forma atkartoja galimai bato pado raÅ¡tÄ , kas patvirtina ir nukentėjusiojo parodymus, jog spyrio metu nuteistasis avėjo sportbačius, todėl apeliacinio skundo motyvas, kad ekspertai negalėjo nustatyti bato žymių, nes nuteistasis namuose vaikÅ¡to basas, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

O tai, kad apeliantas neatsimena spyręs galėjo lemti ir ta aplinkybė, kad įvykio metu jis buvo neblaivus (1,57 promilės) (t. 1, b. l. 126).

16. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde teigia, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį matė jo motina, kuri pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausta, nes ji buvo atsisakiusi duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti visas abejones, tenkino nuteistojo praÅ¡ymÄ apklausti įvykį mačiusiÄ jo motinÄ ir atliko įrodymų tyrimÄ . Apklausiama apeliacinės instancijos teisme liudytoja R. K. parodė, kad jai yra žinomos įvykio aplinkybės, kad A. K. sėdėjo ant lovos, atsistojo nuo jos ir pats nukrito.

SÅ«nus jo tikrai nestÅ«mė. A. K. su psichika yra blogai, jis kÄ pasako ar padaro neprisimena. Ä®vykio metu namuose nebuvo girtaujama. Ä®vykio dienÄ sÅ«nus ėjo alaus, bet pas juos namuose alkoholis nevartojamas, vyras visiÅ¡kai yra abstinentas. O sÅ«nus tuo metu nenaudojo vaistų, tai gal ir buvo iÅ¡gėręs alaus. SÅ«nus gydosi nuo alkoholizmo, bet jis tuo momentu neturėjo vaistų. Ar ji sÅ«nų pasiuntė nupirkti alaus, neprisimena. TÄ dienÄ turėjo svečių, tai ji su keturiais svečiais gal Å¡ampano taurę buvo iÅ¡gėrusi.

SÅ«nus patėvio tikrai nemušė, nestÅ«mė ir nespyrė. Parodė, kad buvo tame pačiame kambaryje. Vyras kai krito, tai galimai susižeidė atsitrenkęs į kibirÄ , tačiau jis tuo momentu nieko nesakė. Sutuoktinis buvo blaivus, o ji su sÅ«numi buvo iÅ¡gėrusi po stiklinę Å¡ampano. Nuteistasis apeliacinės instancijos teisme teigė, kad jam parėjus su alumi, jis ėjo pakviesti mamos iÅ¡gerti ir tada tėvas pradėjo staugti, rėkti, nuteistÄ jį stumtelėjo, todėl jis pastÅ«mė jį atgal ir jis nukrito.

Liudytoja R. K. parodė, kad visas įvykio aplinkybes prisimena, kad jos sÅ«nus alkoholio nenaudojo, jog vyras pirmas stumtelėjo sÅ«nų, o jis atgal tėvÄ stumtelėjo ir tas nuslydo nuo lovos ant grindų. Namuose su batais nevaikÅ¡toma ir nežino kodėl specialisto iÅ¡vadoje yra nurodytas bato spyris. Buvo blaivi ir viskÄ matė. Apeliacinės instancijos teismas liudytojos R. K., kuri yra nuteistojo motina, parodymus vertina kritiÅ¡kai, nes jie yra prieÅ¡taringi. Vienu metu liudytoja nurodo, kad jos sÅ«nus tikrai patėvio nestÅ«mė, o kai jau pats sÅ«nus nurodo aplinkybę, kad patėvis jį pirmas pastÅ«mė, todėl jis tėvÄ atgal pastÅ«mė, tada jau ir ji sutinka su nuteistojo nurodyta įvykio versija.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie liudytojos parodymai yra pasirinktas sÅ«naus gynybos bÅ«das. Pažymėtina, kad tiek liudytoja R. K., tiek ir nuteistasis įvykio metu buvo neblaivÅ«s, o nukentėjusysis buvo blaivus. Be to, aplinkybės, kad nukentėjusysis krisdamas galėjo susižaloti į Å¡alia stovėjusį kibirÄ yra pateikiamos tik bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tai apklausiami pirmosios instancijos teisme nenurodė nei nukentėjusysis, nei nuteistasis, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tai yra tik siekis suÅ¡velninti nuteistojo padėtį.

Be to, pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis pirmas pastÅ«mė nuteistÄ jį ir tik tada pastarasis pastÅ«mė nukentėjusįjį, pirmosios instancijos teisme taip pat nenurodė nei nukentėjusysis, nei pats nuteistasis, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo motyvÄ taip pat laiko nepagrįstu.

17. Atsakant į nuteistojo R. G. apeliacinio skundo motyvus, kad jo patėvis – nukentėjusysis A. K. yra psichiÅ¡kai nesveikas ir pirmosios instancijos teismas nepriėmė tai pavirtinančių dokumentų, pažymėtina, kad teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamÄ ja byla, tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės nenustatė. Kaip matyti iÅ¡ teisiamųjų posėdžių protokolų, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, praÅ¡ymų apskritai nebuvo pareikÅ¡ta. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme apklausiant tiek patį nuteistÄ jį, tiek liudytojÄ â€“ policijos pareigÅ«nę E. V., duomenų apie nukentėjusiojo psichines ligas taip pat nebuvo pateikta, todėl Å¡iuos nuteistojo skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

18. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiais, kad nukentėjusysis policijai ir bendrajam pagalbos centrui melavo, nes buvo susijaudinęs ir nereagavo kÄ daro, jog jis bijojo dėl neva melagingo iÅ¡kvietimo. Tai, kad nukentėjusysis, atvykus policijos pareigÅ«nams, buvo susijaudinęs, patvirtina byloje esantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyr. patrulės E. V. 2019 m. liepos 14 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 25), tačiau įvertinus nukentėjusiojo skambučio Bendrajam pagalbos centrui iÅ¡raÅ¡Ä nustatyta, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog posÅ«nis girtas muÅ¡asi, t. y., kad jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, buvo nustatytas byloje iÅ¡tirtais įrodymais, todėl tai nelaikytina melaginu praneÅ¡imu ir Å¡is nuteistojo apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat praÅ¡o skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Pagal bendruosius bausmės skyrimo pagrindus teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014). BK 61 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

20. R. G. nuteistas už vieno nesunkaus nusikalstamo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dviejų metų.

21. Skirdamas bausmę R. G., apylinkės teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ . Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo R. G. praÅ¡ymÄ skirti jam Å¡velnesnę bausmę, atsižvelgia į tai, kad jis jau ne pirmÄ kartÄ pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių.

Pažymėtina, kad R. G. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir bÅ«damas recidyvistu, kÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sunkinančiomis aplinkybėmis. Be to, R. G. yra teisiamas Å¡eÅ¡tÄ kartÄ , keturi iÅ¡ ankstesnių teistumų yra už analogiÅ¡kÄ â€“ BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir vienÄ kartÄ pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Du paskutinius kartus buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis, kurių vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas, tačiau jis ir vėl nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu.

R. G. vėl nusikalto nesilaikydamas teismo paskirto įpareigojimo – nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Å ios iÅ¡dėstytos aplinkybės rodo, kad jis nekeičia savo antivisuomeninių nuostatų, sÄ moningai ignoruoja visuotinai pripažintas elgesio taisykles ir moralės nuostatas, yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad R. G. nepateisino jam teismo padaryto pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , dėl ko ir Å¡iuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam taikant tik pačiÄ griežčiausiÄ , BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytÄ bausmės rūšį, nustatant jos terminÄ , artimÄ sankcijos vidurkiui. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. G., bausmių skyrimÄ reglamentuojančias BK nuostatas taikė tinkamai ir paskyrė nuteistajam jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo asmenybės pavojingumÄ atitinkančiÄ bausmę. Å ios apygardos teismo pozicijos nekeičia ir nuteistojo R.

G. apeliacinio skundo argumentai dėl bÅ«tinumo jam Å¡velninti bausmę, jog jis gydosi nuo alkoholizmo, dirba bei iÅ¡laiko ir padeda tėvams. Su Å¡iais nuteistojo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir įvertinus nuteistojo asmenybę bei jo teistumų skaičių, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės yra tik siekis Å¡velninti savo teisinę padėtį. Nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ paskirtÄ bausmę Å¡velninti, nuteistojo R. G. skundas dalyje dėl bausmės Å¡velninimo atmetamas kaip nepagrįstas.

22. Ä®vertinus tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino teisingai, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai R. G. veiksmuose nustatyti ir įrodyti, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta vadovaujantis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertintos visos aplinkybės, kurias vertinti įpareigoja įstatymas ir kurios yra svarbios bausmės skyrimo procese, paskirta bausmė individualizuota tinkamai.

BendrinimÄ reglamentuojančios BK normos pritaikytos teisingai. Esant tokioms aplinkybėms nuosprendis laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, kaip to praÅ¡o apeliantas, pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Jurgis KiÅ¡kis