2021-05-19 Nr. AB-10750-3-63-3-00297-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1765-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00297-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 57.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. M. ir V. D. su skundu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) raštu atsakyti į pareiškėjų atstovo advokato D. V. (toliau – ir pareiškėjų atstovas) 2020 m. sausio 23 d. prašymo (toliau – ir Prašymas) dalį suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017–2019 metais vykusių statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) metu ir po jų pasibaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam atsakovo išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti.

2. Pareiškėjai nurodė, kad 2020 m. sausio 23 d. per atstovą elektroniniu paštu pateikė Administracijai prašymą suteikti informaciją, ar 2017–2019 metais žemės sklype vykusių statybų metu konkretūs medžiai buvo kertami turint tam išduotus reikiamus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti. Prašymą atsakovas gavo 2020 m. sausio 24 d. Administracija 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. raštais iš dalies atsakė į Prašyme pateiktus klausimus, tačiau nebuvo pateikta informacija apie tai, ar 2020 m. sausio 5 d. Žemės sklype vykdytas medžių kirtimas buvo teisėtas. Pareiškėjų teigimu, iš atsakovo raštų turinio jiems nepaaiškėjo informacija apie Žemės sklype buvusių medžių, kurie pagal statybos techninį projektą turėjo būti išsaugoti, likimą; ar yra vykdomas Žemės sklypo apželdinimas pagal sklypo teritorijos ir apželdinimo planą SP-04.

3. Pareiškėjų teigimu, atsakovas 2020 m. vasario 28 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. raštais neatsakė į esminius Prašyme keltus klausimus, todėl akivaizdu, kad Administracija vilkina prašomos informacijos suteikimą. Atsakovo veiksmai prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo bei Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo reikalavimams, todėl yra teisinis pagrindas įpareigoti Administraciją atlikti prašomus veiksmus.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis ir prašė administracinę bylą nutraukti. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų teiginiai, jog prašoma informacija liko nesuteikta, yra nepagrįsti. Iš patikslinto skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjų iš esmės netenkina atsakymo turinys, tačiau tai nėra pagrindas įpareigoti instituciją pateikti kitą atsakymą.

6. Atsakovo teigimu, pareiškėjų kreipimasis savo turiniu yra prašymas suteikti informaciją, bet ne prašymas priimti administracinį sprendimą. Vadovaujantis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, (toliau – ir Taisyklės) 35 punktu, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Administracijos nuomone, ji yra įvykdžiusi pareiškėjų skundo reikalavimą 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“. Aplinkybė, kad pareiškėjų netenkina informacinio rašto turinys, nėra teisinis pagrindas įpareigoti Administraciją pateikti kito turinio atsakymą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą atmetė, priteisė pareiškėjams iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas atsakovui pateikė Prašymą suteikti informaciją. Pareiškėjų atstovas 2020 m. sausio 24 d. elektroniniu paštu buvo informuotas, kad Prašymas buvo gautas ir užregistruotas. Prašyme nurodoma, kad 2020 m. sausio 5 d. Žemės sklype buvo kertami medžiai, todėl medžių ties V. M. sklypo riba visiškai nebeliko, jų minimaliai yra kitame sklypo gale. Joks želdinių papildymas naujais sodiniais nevyksta. Administracijos buvo prašoma suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017–2019 metais vykusių statybų metu ir po jų pabaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti. Prašyme taip pat nurodyta, kad yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-101-995/2020, kurioje siekiama panaikinti atsakovo išduotą statybos leidimą pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjai Administracijos prašė: 1) pateikti (duomenys neskelbtini), statinių statybos projektinius pasiūlymus bei nurodyti, ar jie buvo paviešinti, pateikti derinimui, teikti susipažinti, patvirtinti ar kitaip pristatyti, išskyrus patį užsakovą ir Palangos miesto savivaldybę; 2) pateikti techninio projekto derinimo metu projektuotojo S. D. įmonei pateiktą dokumentą – Administracijos Urbanistikos skyriaus išplėstą analizę, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymą į projektuotojo 2017 m. balandžio 6 d. paklausimą; 3) informuoti, ar techniniame projekte dėl įvairių pastatų žemės sklype, yra pamatų planas ar brėžiniai; 4) suteikti visus dokumentus, susijusius su statybomis žemės sklype, kurie nėra pateikti civilinėje byloje Nr. e2-101-995/2020.

9. Teismas sprendė, kad pareiškėjai Prašymu siekė gauti informaciją, ar Žemės sklype medžiai buvo kertami teisėtai, taip pat pageidavo, jog būtų pateikti visi dokumentai, susiję su 2017–2019 metais Žemės sklype vykusiomis statybomis, motyvuodami tuo, kad jie gali būti reikalingi nagrinėjant ginčą bendrosios kompetencijos teisme dėl Administracijos išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu.

10. Teismas nurodė, kad Administracija, susipažinusi su pareiškėjų Prašymu, 2020 m. vasario 28 d. pareiškėjų atstovui išsiuntė raštą Nr. JPS3-70 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodė, jog Žemės sklype statomų pastatų statybos projektiniai pasiūlymai nebuvo rengiami ir viešai svarstomi. Informavo pareiškėjus, kad techninis darbo projektas buvo derinamas išorinėje sistemoje „Infostatyba“ pagal pateiktus prašymus išduoti statybos leidimą. Pažymėta, kad „Infostatyba“ buvo pateikta techninio – darbo projekto bendroji dalis, vandentiekio – nuotekų šalinimo dalis ir t. t. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kaip surasti pageidaujamą informaciją išorinėje sistemoje „Infostatyba“.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atstovas 2020 m. kovo 4 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad Administracija 2020 m. vasario 28 d. rašte nepateikė visos Prašyme prašomos informacijos, t. y. nepateikė informacijos, ar medžiai Žemės sklype vykusių statybų metu ir po jų pabaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie buvo nubausti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes ir į pareiškėjų skunde keliamus reikalavimus teismas konstatavo, kad atsakovas į pareiškėjų Prašymą atsakė iš dalies – pateikė informaciją apie dokumentus, susijusius su Žemės sklype vykusiomis statybomis, tačiau neinformavo pareiškėjų, ar statybų metu medžiai Žemės sklype buvo išskirsti teisėtai.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjai teismui pirminį skundą pateikė 2020 m. balandžio 2 d., kuris 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo priimtas ir atsakovas įpareigotas pateikti atsiliepimą į skundą. Atsakovas 2020 m. balandžio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriame nurodė, kad išnyko ginčo dalykas, nes 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta į pareiškėjų atstovo 2020 m. kovo 4 d. pakartotinį prašymą.

13. Teismas nurodė, kad Administracijos 2020 m. balandžio 27 d. rašte nurodoma, jog Administracija 2017 m. lapkričio 10 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. išdavė leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Žemės sklype. Pareiškėjai taip pat buvo informuoti, kad kertamų medžių vertė buvo atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka ir, kad iki šiol nebuvo gauta skundų dėl neteisėto medžių kirtimo Žemės sklype. Pareiškėjams taip pat kartu su minėtu raštu buvo pateiktas Administracijos Ūkio ir turto skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13) ŪTS9-182 ir 2017 m. gruodžio 20 d. leidimas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13) ŪTS9-223. Pareiškėjai patikslintame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovo 2020 m. balandžio 27 d. raštas yra neišsamus ir iš esmės į jų paklausimą nebuvo atsakyta.

14. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 2 dalių, Taisyklių 35 ir 35.2 punktų nuostatas ir nurodė, kad pareiškėjai Prašymu siekė iš Administracijos sužinoti, ar Žemės sklype 2017–2019 metais vykusių statybų metu medžiai buvo kertami turint tam išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta žala gamtai, ar nebuvo padaryti kitokie teisės pažeidimai. Atsakovas 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo pareiškėjus, kad reikalingi leidimai buvo išduoti, žalos gamtai nepadaryta, kadangi už iškirstus medžius buvo atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka ir jokių skundų dėl galbūt neteisėto medžių kirtimo nebuvo gauta. Teismo vertinimu, iš pareiškėjams pateikto atsakymo, kuris pateiktas ir su atsiliepimu į skundą bei kartu su atsakymu teikiamų Administracijos Ūkio ir turto skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13)ŪTS9-182 bei 2017 m. gruodžio 20 d. leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo, genėjimo darbams Nr. (15.13)ŪTS9-223 turinio galima nustatyti, kokius medžius buvo leista pašalinti, kokia kertamų medžių rūšis, diametras, medžių ir krūmų vertė, kurią privaloma atlyginti.

15. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pateikė informaciją į pareiškėjų paklausimą, kadangi jiems turėjo tapti žinoma, jog Žemės sklype medžiai iškirsti turint tam reikalingus leidimus, žalos gamtai nebuvo padaryta, nurodyta atlygintina medžių ir krūmų vertė. Aplinkybė, kad pareiškėjų netenkino pateiktos informacijos turinys, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog Administracija neįvykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prievolės pateikti prašomą informaciją, todėl teismas pareiškėjų skundą atmetė.

16. Teismas, spręsdamas pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad atsakovas prašomą informaciją pareiškėjams pateikė tik iškėlus bylą teisme, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, vertino, kad pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

17. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) ir nurodė, kad pareiškėjų prašoma priteisti sumą už skundo teismui parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio, todėl priteisė pareiškėjams iš Administracijos 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 18. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjams iš atsakovo priteista 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

19. Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo administracinėje byloje, priėmė sprendimą, kuris neatitinka keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Teismas pareiškėjų 2020 m. balandžio 2 d. skundą atmetė, todėl atsižvelgiant į bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę „pralaimėjęs moka“, teismas neturėjo pagrindo pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti. Teismas visiškai nepagrįstai iš Administracijos priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pareiškėjams, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi.

20. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai neatsiėmė ir neatsisakė skundo ABTĮ 50 straipsnio nustatyta tvarka po to, kai pareiškėjų pageidaujamą informaciją Administracija pateikė 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“, kurį teismas pripažino tinkamu ir išsamiu. Priešingai, po šio rašto gavimo, pareiškėjai, nepatenkinti gautos informacijos turiniu, 2020 m. gegužės 11 d. pateikė patikslintą skundą, į kurį Administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame, nelikus ginčo dalyko, prašė administracinę bylą nutraukti. Be to, Administracija 2020 m. balandžio 27 d. atsiliepime į skundą bei 2020 m. gegužės 28 d. atsiliepime į patikslintą skundą nurodė, kad pareiškėjų prašoma atlyginti 350 Eur suma yra pernelyg didelė, tačiau teismas, neatsižvelgdamas į tai, priteisė pareiškėjams iš atsakovo visą prašomą sumą.

21. Atsakovas nurodo, kad teismas tik formaliai patikrino, ar prašoma 350 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, nevertino bylos apimties, sudėtingumo, kitų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui. Atsakovo nuomone, nagrinėjamojoje byloje pareiškėjų bylinėjimosi išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos, nepateiktas išsamus jų apskaičiavimas. Remiantis administracinių teismų praktika, pagal ABTĮ nuostatas gali būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.

22. Pareiškėjai V. M. ir V. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš Administracijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

23. Pareiškėjai nurodo, kad Administracija neginčija aplinkybės, jog šioje byloje, iškeltoje dėl atsakovo vilkinimo atsakyti į pareiškėjų atstovo Prašymo dalį dėl informacijos pateikimo, Administracija pateikė atsakymą tik 2020 m. balandžio 27 d., tą pačią dieną jau teikdama teismui atsiliepimą į pradinį 2020 m. balandžio 2 d. skundą dėl vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Jeigu 2020 m. balandžio 27 d. atsakymo į Prašymo dalį Administracija nebūtų pateikusi ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas sprendimu skundą greičiausiai būtų tenkinęs. Atsakovo atsiliepime į pradinį skundą nėra jokių argumentų, kurie leistų bent kiek pagrįstai daryti kitokią prielaidą: jame atsakovas nurodo, kad atsakymą prieš kelias valandas pareiškėjams jau išsiuntė, dėl to, jo nuomone, byla nutrauktina arba skundas atmestinas. Atsiliepime į skundą nebuvo nurodyta jokių svarbių ar kitokių aplinkybių, kodėl prašoma informacija pareiškėjų atstovui nebuvo pateikta iki 2020 m. balandžio 2 d. Atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės neneigė, kad atsakymo į Prašymo dalį (ar kokio nors atsisakymo jį pateikti) anksčiau neteikė.

24. Pareiškėjai teigia, kad už pradinio skundo parengimą advokatui sumokėjo pagal 2020 m. balandžio 17 d. išankstinę sąskaitą. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, jog bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Teismas teisingai įvertino priežastis, dėl kurių susidarė 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, pagrįstai nurodė, kad atsakovas prašomą informaciją pateikė tik iškėlus bylą teisme, Administracija šių teismo motyvų neginčija. Pareiškėjų nuomone, aplinkybė, kad jie skundo neatsiėmė, bet jį tikslino, rodo, jog jie sąžiningai reagavo į pavėluotai pateiktą jiems atsakymą bei keitė skundo pagrindą ir dėl to skundo neatsisakė, tačiau nuo 2020 m. balandžio 27 d. ir nepatyrė naujų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Skundo neatsiėmimas nerodo, kad pareiškėjai ir toliau rėmėsi pradinio skundo pagrindu – jokio atsakovo atsakymo negavimo aplinkybe.

25. Pareiškėjai nurodo, kad 350 Eur išlaidos yra susijusios tik su pradiniu skundu, kuris buvo būtinas pažeistoms jų teisėms apginti, nes atsakovas geruoju jį patenkino tik po skundo teisme gavimo praėjus dar 25 dienoms, akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys nėra laikytinas sąžiningu ir pagrįstu. ABTĮ tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė „pralaimėjęs moka“ turi tam tikrų aiškiai reglamentuotų išimčių, kurias teismas ir pritaikė šioje byloje.

26. Pareiškėjų teigimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad 350 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra per didelė, atsižvelgiant į tai, kad byla yra nesudėtinga, nedidelės apimties, o teismas tik „formaliai“ patikrino išlaidų dydžio atitikimą Rekomendacijoms. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad maksimalus Rekomendacijose numatytas galimas priteisti išlaidų dydis už suteiktą paslaugą yra 3 396,50 Eur, o prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai mažesnė. Atsakovas nenurodo, kokia suma būtų teisinga už suteiktą paslaugą, neteigia, kad skundo rengimas ir pateikimas teismui apskritai nebuvo būtinas, siekiant pažeistų teisių teisminės gynybos. Išlaidų dydis yra protingas, prašymas dėl išlaidų priteisimo pagrįstas sąskaita, kurioje aiškiai nurodyta, už kokias teisines paslaugas mokama, ir jos apmokėjimo dokumentu, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad prašymas nedetalizuotas, yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimo dalies, kuria tenkintas pareiškėjų V. M. ir V. D. prašymas priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkintas pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti Administraciją raštu atsakyti į pareiškėjų atstovo 2020 m. sausio 23 d. prašymo dalį suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017–2019 metais vykusių statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), metu ir po jų pasibaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam atsakovo išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti. Taip pat šiuo sprendimu patenkintas pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas ir priteista jiems iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas, kuris prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Administracijos priteistas 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, todėl nebuvo jokio pagrindo pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, nes pareiškėjai, gavę Administracijos 2020 m. balandžio 27 d. atsakymą, skundo neatsisakė, priešingai, po šio rašto gavimo, 2020 m. gegužės 11 d. pateikė patikslintą skundą. Atsakovo teigimu, kaip nurodyta ir atsiliepime į pareiškėjų patikslintą skundą, pareiškėjų prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra pernelyg didelė, be to, bylinėjimosi išlaidos nebuvo tinkamai pagrįstos, nepateiktas išsamus jų apskaičiavimas.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ir ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pareiškėjams priteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai su skundu 2020 m. balandžio 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, kuris 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į skundą. Atsakovas 2020 m. balandžio 27 d. teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad 2020 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (19.5)-D3-1486 „Dėl informacijos pateikimo“ buvo atsakyta į pareiškėjų atstovo 2020 m. kovo 4 d. pakartotinį prašymą, todėl iš esmės išnyko ginčo dalykas. Atsakovas prašė administracinę bylą nutraukti arba pareiškėjų skundą atmesti.

33. Pareiškėjai 2020 m. gegužės 11 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Administraciją per 7 dienas raštu atsakyti į pareiškėjų atstovo Prašymo dalį, kuria buvo prašyta suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017–2019 metais vykusių statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), metu ir po jų pabaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam atsakovo išduotus reikiamus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie buvo nubausti; 2) panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 27 d. atsakymą Nr.(19.5)-D3-1486.

34. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl skundo pagrindo patikslinimo, o reikalavimą panaikinti Administracijos 2020 m. balandžio 27 d. atsakymą Nr.(19.5)-D3-1486 atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

35. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas pateikė informaciją į pareiškėjų paklausimą, o aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina pateiktos informacijos turinys, nesudaro teisinio pagrindo spręsti, kad Administracija neįvykdė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos prievolės pateikti prašomą informaciją, pareiškėjų skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sprendė, kad atsakovas prašomą informaciją pareiškėjams pateikė tik iškėlus bylą teisme, todėl pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir pareiškėjams iš atsakovo priteisė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog šioje normoje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

37. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Pažymėtina ir tai, kad laimėjusiai proceso šaliai atlyginamos jos bylinėjimosi išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę.

38. Apibendrinant, konstatuotina, kad ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą.

39. Nagrinėjant bylos šalių argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, pažymėtina ir tai, kad administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (-us), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (-us), bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

40. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skunde, kuri nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, suformulavo tik vieną reikalavimą. Pareiškėjai vėliau tikslino tik skundo pagrindą, o reikalavimas išliko tas pats. Iš patikslinto skundo pagrindo ir dalyko matyti, kad pareiškėjai siekė konkretaus materialinio teisinio rezultato – Administracijos įpareigojimo raštu atsakyti į pareiškėjų atstovo 2020 m. sausio 23 d. prašymo dalį suteikti informaciją, ar konkretūs medžiai 2017–2019 metais vykusių statybų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), metu ir po jų pasibaigimo buvo kertami teisėtai, turint tam atsakovo išduotus leidimus bei kitus dokumentus, ar nebuvo padaryta teisės pažeidimų, žala gamtai, jei taip – ar buvo nustatyti kalti asmenys, ar jie nubausti.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, netenkino minėto pareiškėjų reikalavimo, t. y. pareiškėjai nepasiekė konkretaus materialinio rezultato, todėl akivaizdu, kad pareiškėjai nelaimėjo šios bylos ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ne jų naudai.

42. ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų taikymui būtina prielaida – pareiškėjas turi atsisakyti skundo (prašymo) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020; 2021 m. vasario 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-91-968/2021).

43. Taip pat svarbu pažymėti, kad prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjantis teismas privalo ne tik formaliai vadovautis ABTĮ įtvirtintomis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėmis, bet įvertinti visas su byla susijusias reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą bei pagrįstą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-3109/2011; 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-319-822/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020). Tai iš esmės atspindi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostata, kad teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-256-662/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3193-629/2020).

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje susidarė situacija, jog pareiškėjai, atsakovui pateikus atsakymą į jų Prašymą, nepateikė atsisakymo nuo skundo, o toliau tęsė procesą, t. y. teikė patikslintą skundą (ABTĮ 50 str. 2 d.), kurį pirmosios instancijos teismas atmetė. Pareiškėjai, turėdami teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį, savo iniciatyva siekė tęsti procesą pagal teismui pateikto skundo ir patikslinto skundo reikalavimą (skundo tikslinimas yra pareiškėjo teisė, o ne pareiga), t. y. iš esmės siekė kitokios proceso baigties. Taigi būtent dėl pačių pareiškėjų pasirinkto procesinio elgesio ginant savo galbūt pažeistas teises, t. y. nepasinaudojimo minėta teise atsisakyti skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jų reikalavimą padavus skundą teismui, nagrinėjamu atveju pareiškėjams negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos tiek pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, tiek ir pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį. Taip pat nėra pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatas.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas ABTĮ 40 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nepagrįstai priteisė pareiškėjams iš atsakovo jų patirtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

46. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kiti atsakovo apeliaciniame skunde bei pareiškėjų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

47. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista pareiškėjams iš atsakovo 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, panaikinama, o pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.

48. Pareiškėjai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria pareiškėjams V. M. ir V. D. iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteista 350 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, panaikinti ir pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė