Legislator Case Law & Legislation
c76ecf0d-15f3-4ac9-98ac-e277b44ea043 AI generated

c76ecf0d-15f3-4ac9-98ac-e277b44ea043 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c76ecf0d-15f3-4ac9-98ac-e277b44ea043
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

c76ecf0d-15f3-4ac9-98ac-e277b44ea043 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jam 2005-02-04 Ministerijos sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-450 buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija – 536,94 Lt per mėnesį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm

Administracinė byla Nr. I-2493-789/2013

Proceso Nr. 3-61-3-00571-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Halinos Zaikauskaitės, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), kuriame prašė: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013-02-06 sprendimÄ Nr. 1D-1501(11); 2) įpareigoti MinisterijÄ ir Lietuvos valstybę iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų

pensijos (toliau – ir pensija) dalį, susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo

įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 str. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) įpareigoti MinisterijÄ ir

Lietuvos valstybę mokėti visÄ paskirto dydžio pensijÄ .

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas paaiškino, kad jam 2005-02-04 Ministerijos sekretoriaus sprendimu Nr. 2/17-450 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija – 536,94 Lt per mėnesį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuris įsigaliojo (su tam tikromis iÅ¡imtimis) 2010-01-01. Ä®sigaliojus Laikinajam įstatymui pareiÅ¡kėjui kiekvienÄ mėnesį mokama sumažinta valstybinė pareigÅ«nų pensija. Laikinojo įstatymo 4 str.

1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Taigi Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo įtvirtintas mokėtų valstybinių pareigÅ«nų pensijų dydžio sumažinimas, o 5 str. 1 d. mokamos valstybinės pareigÅ«no pensijos dydis susietas su tam tikrų pajamų turėjimu.

PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimuose (2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22 ir kt.) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“, inter alia, reiÅ¡kia, kad įstatymu nustačius tam tikrÄ pensinį aprÅ«pinimÄ valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sÄ lygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų Å¡iÄ pensijÄ ir jÄ mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sÄ lygas, įgyja teisę į tam tikrÄ Ä¯statyme nustatytÄ pensijÄ už tarnybÄ , inter alia, į pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kartu prisiima įsipareigojimÄ tokiÄ pensijÄ paskirti ir jÄ mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sÄ lygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ ir mokėtų nustatyto dydžio iÅ¡mokas. Kai įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, Å¡i asmens įgyta teisė ir teisėtas lÅ«kestis yra sietini ir su Å¡io asmens nuosavybės teisių apsauga, todėl pagal Konstitucijos 23 str. asmenys turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau. Asmenys, kurie pagal įstatymÄ Ä¯gijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad Å¡ios teisės nustatytÄ laikÄ bus iÅ¡laikytos ir įgyvendinamos.

Taigi pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta pareigÅ«nų valstybinė pensija. Perskaičiavus pensijÄ pagal Laikinojo

įstatymo 5 str. neišmokėta paskirtos pensijos suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. sudaro 8459,76 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į

MinisterijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį, tačiau Ministerija 2013-02-06 priėmė sprendimÄ praÅ¡ymo nepatenkinti.

Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime (b. l. 22–23) nurodė, kad su skundu nesutinka. Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo taikomos Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos. Ministerija, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikinÄ valstybinių pensijų mokėjimo tvarkÄ nustatantį reglamentavimÄ ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo pareiÅ¡kėjo pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas ir mokėjo jam sumažintÄ valstybinę pensijÄ . Ministerija, apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl Ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Kadangi nei Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime,

nei 2012-06-30 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 str. ir 2 priedo pripažinimo

netekusiais galios įstatyme nenustatyta, kad jie taikytini į praeitį, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimo nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš Lietuvos valstybės ir Ministerijos neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2005-02-04 Ministerijos sprendimu Nr. 2/17-450 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo“ pareiÅ¡kėjui nuo 2004-12-31 buvo paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ â€“ 536,94 Lt per mėnesį (b. l. 10). PareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo perskaičiuojama, tačiau nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 ji buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 5 str. Perskaičiavus pareiÅ¡kėjo pensijÄ pagal Laikinojo įstatymo 5 str., neiÅ¡mokėta

paskirtos pensijos suma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 8459,76 Lt (b. l. 18).

PareiÅ¡kėjas 2013-01-21 kreipėsi į MinisterijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti jam susidariusiÄ valstybinės pensijos nepriemokÄ . IÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , Ministerija 2013-02-06 sprendimu Nr.          1D-1501(11) nurodė, kad valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir praÅ¡ymas iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ negali bÅ«ti patenkintas (b. l. 19–20). PareiÅ¡kėjas nesutinka su Å¡iuo Ministerijos sprendimu, todėl praÅ¡o teismÄ jį panaikinti ir įpareigoti Lietuvos valstybę ir MinisterijÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį (b. l. 1–4).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo  2007-01-19 iki 2013-01-01) pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos, taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Jei iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str.

1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2010-12-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p., jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) buvo nustatyta, kad jeigu 5 str. 1 d. nurodytų išmokų gavėjai yra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str.

1 d. 8 p., jiems mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos buvo taikomos iki 2012-09-01, kol jos neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo

4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09,          2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 48 str. 1 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

IÅ¡ Tarnybos 2013-01-30 pažymos Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ matyti, kad V. K. pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas nebuvo perskaičiuojama, t. y. pareiÅ¡kėjo pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama. Taigi darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti MinisterijÄ ir Lietuvos valstybę

iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtos pensijos dalį, susidariusiÄ pritaikius Laikinojo įstatymo 4 str. laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėnesio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsakovė pažymėjo, kad 2010-01-01–2010-08-31 Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Laikinojo įstatymo atitikties Konstitucijai nebuvo, todėl, perskaičiuojant pareiškėjui priklausantį pareigūnų ir karių pensijos dydį, buvo taikytos galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos ir taip nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Konstitucijos

107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ nustatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (LVAT 2004-03-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo  2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo

72 str. 4 d., konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr.                  A575-1831/2011).

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr.              A552-519/2013, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 (redakcija, galiojusi nuo    2010-01-01 iki 2013-02-03) patvirtintų PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 p. nustatyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta

tvarka. Vadinasi, pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ

pareiškėjas kreipėsi 2013-01-21 (b. l. 16–17). Taigi pareiškėjas nėra praleidęs termino ginti pažeistas teises teisme.

Minėtoje LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatuota ir tai, kad asmuo gali kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo net ir po tam tikro Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Teismas taip pat nurodė, kad pažeistų teisių atkÅ«rimas reiÅ¡kia pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimÄ .

Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos įvertinimas sudaro pagrindÄ pripažinti, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.

Tarnybos 2013-01-30 pažyma Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ tvirtina, kad V. K. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis (b. l. 18). Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Konstitucijos 48 str. 1 d. prieštarauja Laikinojo

įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatos. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjui V. K. nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis,

susidariusi taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytÄ ribojimÄ , t. y. nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio nepagrįstai neiÅ¡mokėta 8459,76 Lt dydžio

pensijos dalis. Atsižvelgiant į tai, V. K. priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka (8459,76 Lt), susidariusi dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Minėta, kad nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, neteko galios ir nėra taikomos, o pareiÅ¡kėjo pensija 2010–2012 m. pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama. PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas teismo įpareigoti MinisterijÄ ir Lietuvos valstybę mokėti visÄ paskirto dydžio pensijÄ , siekė, kad jo pensija nebÅ«tų mažinama, tačiau iÅ¡ Tarnybos 2013-01-30 pažymos Nr. 11PP(P)-983 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“

matyti, kad V. K. nuo 2012 m. rugsėjo mėn. mokama visa paskirto dydžio pensija (536,94 Lt). Todėl teismas neturi teisinio

pagrindo tenkinti minėto pareiÅ¡kėjo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę mokėti visÄ paskirto dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ .

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės (LVAT 2012-07-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012,          2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui V. K. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis (8459,76 Lt) pareiÅ¡kėjui priteistina ne iÅ¡ Ministerijos, o iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė     2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui V. K. priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.

Be to, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, pažymėjo, kad siekiant nepakenkti veiksmingai pareiÅ¡kėjo teisių apsaugai, įpareigojimas iÅ¡mokėti nustatytÄ nepriemokÄ turi bÅ«ti įgyvendintas per konkretų protingÄ terminÄ . Taip pat nurodė, kad teismas turi priimti tokį sprendimÄ , kurį bÅ«tų galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų sunkumų valstybės institucijoms. Atsižvelgusi į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, bei įvertinusi valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje nutarė, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nors Å¡ioje byloje nėra atsakovių praÅ¡ymo atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , tačiau teisėjų kolegija, remdamasi LVAT praktikoje iÅ¡dėstytais argumentais ir atsižvelgdama į teisingumo ir protingumo principus, konstatuoja, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, įpareigotina iÅ¡mokėti V.

K. 8459,76 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ per

4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Ministerijos 2013-02-06 sprendimÄ Nr. 1D-1501(11). Teismas pažymi, kad Å¡io sprendimo dalis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 5 str., neiÅ¡mokėjimo prieÅ¡tarauja Konstitucinio Teismo    2012-02-06 nutarime pateikiamiems iÅ¡aiÅ¡kinimams. Atsižvelgiant į tai, Ministerijos sprendimo dalis, kuri grindžiama Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis teisės aktų nuostatomis, negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl Ministerijos 2013-02-06 sprendimo Nr. 1D-1501(11) dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo, naikintina. Minėta, kad pareiÅ¡kėjo pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nebuvo mažinama ir tai Ministerija konstatavo ginčijamame sprendime, todėl ginčijama sprendimo dalis, kuria nuspręsta, kad pensija nebuvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 str., yra teisėta, o Å¡i pareiÅ¡kėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo

V. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-02-06 sprendimo Nr.        1D-1501(11) dalį, kuria atsisakyta tenkinti V. K. reikalavimÄ

iÅ¡mokėti valstybinės pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo

laikinojo įstatymo 5 str. taikymo.

Priteisti

V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos

dalį – 8459,76 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt devynis litus 76 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str., ir įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Å¡iÄ nepriemokÄ iÅ¡mokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

KitÄ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                    Raimondas

Blauzdžius

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė