Legislator Case Law & Legislation
c76ddb65-c6b9-437a-8615-e6d587bc158f AI generated

c76ddb65-c6b9-437a-8615-e6d587bc158f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c76ddb65-c6b9-437a-8615-e6d587bc158f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr        Administracinė byla Nr. I-767-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02093-2009-8        Procesinio sprendimo kategorija 38; 74        (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai R.

Legislator headnote

AI generated

c76ddb65-c6b9-437a-8615-e6d587bc158f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Mano, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja savo teise, siekdama, kad jai vienai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę ir tik todėl skundžia Migracijos departamento sprendimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr        Administracinė byla Nr. I-767-473/2010Proceso Nr. 3-61-3-02093-2009-8        Procesinio sprendimo kategorija 38; 74        (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant vertėjai R.

N., pareiÅ¡kėjos P. K. atstovei O. R., atsakovo atstovei R. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., jo atstovui advokatui R. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie LR vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å ., dėl sprendimo panaikinimo,            n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti Migracijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimÄ Nr. (15/3-12)8P-1423 „Dėl P. Å . teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo“, kuriuo nuspręsta, kad P. Å .

įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 4-5) ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad priimant skundžiamÄ sprendimÄ buvo pažeista VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., pažeistos pagrindinės vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ros, o ypač taisyklės, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų dokumentų įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Å ie pažeidimai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjos materialiųjų teisių bei įstatymo saugomų interesų pažeidimÄ . PaaiÅ¡kino, kad nebuvo teisinio pagrindo priimti skundžiamÄ sprendimÄ , nes nesutampa duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios saugomose metrikose ir Rusijoje iÅ¡duotame kartotiniame gimimo liudijime, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas Rusijos Federacijos piliečio pasas, todėl P. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini) B.

R. bažnytkiemyje, Irkutsko r., Irkutsko apskr. ir P. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini) MiÅ¡učių k., Kretingos r., Klaipėdos apskr., yra du skirtingi žmonės. Tai, kad nėra pirmos linijos giminystės ryÅ¡ių tarp pareiÅ¡kėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, patvirtina ir 2010-04-11 ir 2010-04-21 genealoginės pažymos. Lietuvos Respublikos pilietybės atkÅ«rimas pareiÅ¡kėjos tėvų dokumentų ir pažymos apie tremtį pagrindu suteikė P. Å . teisę įsivardinti pretendentu į jos tėvo turtÄ , ir jis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracini teismÄ su praÅ¡ymu atstatyti praleistus įstatymo numatytus terminus dėl teisės i nuosavybę, kuri iki nacionalizacijos priklausė jos tėvui, atkÅ«rimo, kas pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises ir saugomus teisėtus interesus, jos Å¡eimos interesus bei materialines teises.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 32-35) nurodė ir teismo posėdyje jo atstovė paaiÅ¡kino, kad P. Å . kartu su 2009-05-27 praÅ¡ymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui pateikė pakankamai dokumentų, įrodančių, kad jo tėvas J. Å . yra asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir yra tremtinys. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Å . iÅ¡duotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Å .

P., Juozo s., gimė 1946-01-14 Irkutsko sr., Irkutsko r., B. R. k., tėvas - Å . J.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. Å . yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi, Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui pateikti dokumentai patvirtina, kad P. Å . turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimÄ . Aplinkybė, kad duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos Å vč. Marijos ėmimo į dangų parapijos krikÅ¡to liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos Federacijos iÅ¡duotuose dokumentuose, sprendžiant klausimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, nėra reikÅ¡mingi.

Atsakovui nekilo abejonių dėl trečiojo suinteresuoto asmens tapatybės. Skundžiamas sprendimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Å . pretenduoti į iÅ¡likusį tėvų nekilnojamÄ jį turtÄ nėra pagrindas pareiÅ¡kėjai skųsti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimÄ . Pati pareiÅ¡kėja, naudodamasi savo teisėmis, siekia varžyti savo brolio P. Å . teises į jų abiejų tėvams priklausiusį iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo pažeisdama Konstitucijos 28 str. nuostatas.

PareiÅ¡kėja skunde nenurodė nei vienos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriÄ pažeidė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ . Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas priimtas kompetentingo administravimo subjekto vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, besilaikant Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedÅ«rų ir objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas aplinkybes.

Priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedÅ«ros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir negali bÅ«ti panaikintas. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 54-55) nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti nežymÅ«s neatitikimai dokumentuose nėra pagrindas Migracijos departamento sprendimui panaikinti.

Paaiškino, kad gimė 1946 m., kartu su tėvu ir kitais šeimos nariais buvo ištremtas ir 1948 metais atskirtas nuo brolio, seserų ir tėvo ir patalpintas į Zalarinskij vaikų namus, esančius Irkurtsko apskrityje. Kadangi vaikų namai turėjo duomenis tik apie jo gimimo metus, tiksli gimimo data tremties dokumentuose nebuvo nurodyta, taip pat buvo nurodyta išgalvota gimimo vieta. Be to, Rusijoje išduotame gimimo liudijime nėra nurodyta jo mama, kuri nebuvo ištremta, nes tremties metu jau buvo mirusi. Neatitikimai dokumentuose dėl vardo, gimimo datos ar gimimo vietos gali būti pakeičiami remiantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis (12 skyrius), tačiau nežymūs neatitikimai netrukdo spręsti pilietybės klausimų, nes iš visumos dokumentų matyti giminystės ryšys ir šeimos ištrėmimo iš Lietuvos faktas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo bendravo su tėvu ir broliu bei seserimis. PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ neturėdama tam teisinio pagrindo, nes jo teisės į pilietybę įgyvendinimas nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Ä®statymas suteikia jam teisę atkurti nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ . Teisės į pilietybę įgyvendinimas neturi jokio tiesioginio ryÅ¡io su pareiÅ¡kėjos siekiu atkurti nuosavybės teises. PareiÅ¡kėja kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administraciniame teisme ir gali ginti savo teises, jeigu jos bÅ«tų pažeidžiamos.

Mano, kad pareiÅ¡kėja piktnaudžiauja savo teise, siekdama, kad jai vienai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės į tėvo iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę ir tik todėl skundžia Migracijos departamento sprendimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Bylos faktinės aplinkybės.Vadovaujantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . 2009-05-27 kreipėsi į Migracijos departamentÄ su praÅ¡ymu dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo. Nurodė, kad su Å¡eima 1948-05-22 buvo iÅ¡tremtas į RusijÄ . Jo tėvas J. Å . yra asmuo, turėjęs Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinys (b. l. 36-37).

Kartu su praÅ¡ymu pateikė tai patvirtinančius dokumentus: Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-05-13 pažymÄ apie gyvenimÄ Lietuvoje Nr. R4-1120, kurioje paraÅ¡yta, kad Kretingos apskrities virÅ¡ininko archyviniame fonde, Kretingos apskrities Kartenos valsčiaus duotųjų pasų 1920-05-17 žinių lape nurodyta, jog Å . J.. gyv. MiÅ¡učių kaime, 1920-05-07 iÅ¡duotas vidaus pasas (b. l. 40-41); 2009-05-08 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymÄ Nr. (P1-3709) P2-3687, kurioje nurodoma, kad TelÅ¡ių vyskupijos kurijos archyviniame fonde, Kartenos Romos katalikų bažnyčios gimimo metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad 1903 m. gegužės 10 d. pakrikÅ¡tytas Kazimiero ir Barboros (iki santuokos Alseikaitės) Å ilgalių sÅ«nus vardu Juozapas, gimęs (duomenys neskelbtini) m. gegužės 8 d.

MiÅ¡učių kaime (b. l. 42); Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2009-05-08 pažymÄ Nr. (P1-3710) P2-3688, kad TelÅ¡ių vyskupijos archyviniame fonde, Kartenos Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įraÅ¡yta, kad 1936 m. vasario 24 d. susituokė Juozapas (taip dokumente) Å ilgalis, Kazimiero sÅ«nus (gimęs (duomenys neskelbtini) metais) ir M. B., Antano duktė (gimusi 1911 metais) (b. l. 43); Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2009-15-15 pažymėjimas apie tremtį Nr. 1/30AP-271, kur įraÅ¡yta, kad Å .

J., Kazio, g. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡tremtas iÅ¡ Lietuvos SSR Kretingos r., MiÅ¡učių k. ir buvo speciÅ¡trėmime Irkutsko sr., Irkutsko r. nuo 1948 m. gegužės 22 d. iki 1956 m. rugsėjo 20 d. Kartu buvo iÅ¡tremti ir Å . P. (taip dokumente), Juozo, g. (duomenys neskelbtini) bei pareiÅ¡kėja Å ilgalaitė (taip dokumente) Petrė, Juozo, g. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). P. Å . taip pat pateikė jo vardu (P. S.) 2009-01-22 iÅ¡duotÄ Rusijos Federacijos užsienio pasÄ Nr. 70 2125808 (b. l.

38) bei Irkutsko rajono CMS 2009-02-25 iÅ¡duotÄ kartotinį gimimo liudijimÄ , kur įraÅ¡yta, kad Å . P., Juozo s., gimė 1946-01-14 Irkutsko sr., Irkutsko r., B. R. k., tėvas – Å . J. (b. l. 44, 45).Pateiktų dokumentų pagrindu atsakovas 2009-06-18 priėmė sprendimÄ Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Å . įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko.Teisinis reglamentavimas ir teismo iÅ¡vados.Lietuvos Respublikos pilietybės klausimus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2008, Nr. 83-3293) (toliau - Ä®statymas).Ä®statymo 1 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis negali bÅ«ti kartu ir kitos valstybės pilietis, iÅ¡skyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir iÅ¡tremtus ar pasitraukusius iÅ¡ Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat Å¡io įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.Ä®statymo 7 str. nurodyti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo bÅ«dai.

Vienas iÅ¡ jų – įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę (2 p.). Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai iÅ¡saugoma asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse. Ä®statymo 17 str. 3 d. 1 p. nustato, kad asmenys, nurodyti Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės, tačiau Å¡i sÄ lyga netaikoma tremtiniams, politiniams kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams.

Pagal Ä®statymo 22 str. 1 dalį, asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, praÅ¡ymus ir dokumentus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimo pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 dalį ir Å¡ios teisės įgyvendinimo pagal Å¡io įstatymo 17 str. 3 dalį paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei įstaigai. Prie praÅ¡ymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami Å¡ie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuoraÅ¡as; asmens gyvenamÄ jÄ vietÄ patvirtinantis dokumentas arba jo nuoraÅ¡as; teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimÄ patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys dokumentai arba jų nuoraÅ¡ai (22 str. 3 d.).

Ä®statymo 22 str. 4 d. nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: iÅ¡likę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, iÅ¡duoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybÄ Lietuvos kariuomenėje ar darbÄ valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtÄ Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, iÅ¡duoti pagal dokumentus, iÅ¡duotus iki 1940 m. birželio 15 d.

Lietuvoje. Jeigu Å¡ių dokumentų nėra, gali bÅ«ti pateikiami: dokumentai apie mokymÄ si, darbÄ , gyvenimÄ Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiÅ¡kimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigÅ«no; užsienio valstybės paso patvirtintas nuoraÅ¡as ir kiti dokumentai. Kaip minėta savo skundÄ pareiÅ¡kėja grindžia tuo, kad Migracijos departamentui pateiktuose P. Å . dokumentuose, kurių pagrindu įgyvendinta trečiojo suinteresuoto asmens teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę (Rusijos Federacijos piliečio pase Nr. 9802674167, iÅ¡duotame 2003-11-03 d.

Jakutsko m. 2-ojo VRS, Sachos Respublika (Jakutija), Rusijos Federacijos piliečio užsienio pase P RUS Nr. 702125808, iÅ¡duotame 2009-01-22, gimimo liudijimo, iÅ¡duoto Irkutsko srityje 2009-02-25, kopijoje), nurodyti skirtingi duomenys apie P. Å . gimimo vietÄ ir Å¡alį (kaimas B. R., Irkutsko rajonas, Irkutsko sritis, Rusija), o taip pat kita gimimo data (1946-01-14), nei nurodyta Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 iÅ¡duotame Å¡io asmens (P. Å .) krikÅ¡to liudijime.

PareiÅ¡kėja pateikė Kartenos miestelio Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos 2009-07-28 iÅ¡duotÄ krikÅ¡to liudijimÄ , kuriame nurodoma, kad Kartenos Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 1946-02-22 pakrikÅ¡tytas P. A. Å ., gimęs (duomenys neskelbtini) MiÅ¡učių kaime, J. K. Å ilgalio ir M. B. sÅ«nus (b. l. 7). Vadovaujantis LR pilietybės įstatymo nuostatomis, sprendžiant klausimÄ dėl asmens teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę iÅ¡saugojimÄ bei priimant sprendimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimo, vertinama tai, ar asmuo atitinka Ä®statymo 17 str. 1 d. 1 p. ir 3 d. 1 p. nustatytas sÄ lygas, t. y. vertinama, ar jis yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, vaikas bei tremtinio vaikas.

Ä®statymo 22 str. 2, 4 d. nurodyti dokumentai, kuriais asmuo gali remtis, praÅ¡ydamas įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę. 2009-02-25 Irkutsko rajono CMS P. Å . iÅ¡duotame kartotiniame gimimo liudijime nurodyta, kad Å . P., Juozo s., gimė 1946-01-14 Irkutsko sr., Irkutsko r., B. R. k., tėvas - Å . J.. Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad J. Å . yra asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę. Taigi dokumentai, kuriuos trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . pateikė Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriui, patvirtina, kad jis turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimÄ .

Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 1 str. 2 dalimi, 17 str. 1 d. 1 punktu, 17 str. 3 d. 1 punktu, 22 str. 4 dalimi, 24 str. 4 dalimi, 28 str. 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-07-31 įsakymu Nr. 1V-292 „Dėl įgaliojimų suteikimo“, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008-08-08 įsakymu Nr. 3K-104 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ ir atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, pagrįstai nusprendė, kad P. Š.

įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę  kaip  asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940-06-15, ir tremtinio vaiko. Skundžiamas 2009-11-23 Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas yra priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais,. Priimant skundžiamÄ sprendimÄ nebuvo pažeistos praÅ¡ymų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimo, Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimo tvarkos procedÅ«ros, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad duomenys apie P. Å . gimimo datÄ ir vietÄ Kartenos Å vč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos krikÅ¡to liudijime dalinai nesutampa su duomenimis Rusijos iteracijos iÅ¡duotuose dokumentuose, sprendžiant klausimÄ dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos faktines aplinkybes ir pateiktų dokumentų daugumÄ , yra paneigta kitais dokumentais ir nesudaro pagrindo priimti prieÅ¡ingÄ atsakovo priimtam sprendimÄ .

Skundžiamas Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimas nepažeidžia pareiÅ¡kėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Ta aplinkybė, jog Lietuvos Respublikos pilietybės įgyvendinimas suteikia P. Å . pretenduoti į iÅ¡likusį tėvų nekilnojamÄ jį turtÄ nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus sprendimÄ , ir daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is sprendimas pažeidžia pareiÅ¡kėjos teises. IÅ¡analizavęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi galiojančių teisės aktų nuostatomis, laikėsi Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo procedÅ«rų, objektyviai iÅ¡nagrinėjo visas aplinkybes, todėl Migracijos departamento Pilietybės reikalų skyriaus 2009-06-18 sprendimas Nr. (15/3-12)8P-1423, kad P. Å .

įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinus jo teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę kaip asmens, turėjusio Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., ir tremtinio vaiko, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.). Atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , nėra pagrindo tenkinti jos atstovės praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo (LR ABTÄ® 44 str.). Trečiasis suinteresuotas asmuo P. Å . pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jo patirtas 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 109).

Pateikė 2010-02-22 pinigų priėmimo kvitÄ (serija LAT, Nr. 501292), patvirtinantį 1500 Lt sumokėjimÄ advokatui R. N. už atstovavimÄ ir dokumento suraÅ¡ymÄ . LR ABTÄ® 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal LR ABTÄ® 44 straipsnio 6 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo iÅ¡laidas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad P. Å . atstovas advokatas R. N. surašė 2010-02-24 Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos skundÄ (b. l.

54) ir 2010-05-10 nuo 9 val. iki 10.30 val. dalyvavo teismo posėdyje (b. l. 122-130).Sprendžiant atstovavimo iÅ¡laidų klausimÄ , teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800 Lt. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18 ir 9 punktais, maksimali suma, priteistina pareiÅ¡kėjui už advokato paslaugas suraÅ¡ant skundÄ â€“ 2400 Lt (3 x 800 Lt), už advokato paslaugas atstovaujant pareiÅ¡kėjÄ teismo posėdyje (trukmė 1.30 val.) – 240 Lt (2 x (0,15 x 800 Lt)). IÅ¡ viso – 2640 Lt.Trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡yme nurodyta atstovavimo iÅ¡laidų suma – 1500 Lt, nevirÅ¡ija Rekomendacijose numatyto maksimalaus užmokesčio dydžio už suteiktas paslaugas.

Teismui atmetus pareiÅ¡kėjos skundÄ , trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę gauti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (LR ABTÄ® 44 str. 1 ir 5 d.). Todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui P. Å . iÅ¡ pareiÅ¡kėjos P. K. priteistina 1500 Lt teismo iÅ¡laidoms atlyginti.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 45 str. 2 dalimi, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjos P. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiojo suinteresuoto asmens P. Å . praÅ¡ymÄ dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo patenkinti, priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos P. K. 1500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) teismo iÅ¡laidų P. Å . naudai.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                    Violeta Balčytienė                                                                                              Arūnas Dirvonas                                                                                       Gintaras Dzedulionis